Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. B. savo kaltę nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio 30 d. su sūnumi T. B. ir žmona A. B. savo automobiliu Seat Toledo iš Panevėžio važiavo į kapus už (duomenys neskelbtini). Žmona ir sūnus sėdėjo automobilio gale. Visi buvo prisisegę saugos diržus. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Vairuotojo pažymėjimo dar neturėjo, tik lankė vairavimo kursus. Kai reikėdavo, paveždavo draugas, bet tą dieną draugas pavežti negalėjo. Jau buvo tamsu, bet neatsimena, koks buvo oras. Gerai matė kelią. Nežino, kas atsitiko. Gal buvo pavargęs, nes visą dieną dirbo fizinį darbą. Galvoja, kad užmigo. Kai atsipeikėjo po smūgio į kitą automobilį, buvo sąmoningas, buvo prispaustas. Žmona žuvo, o vaikas buvo sužalotas. Kitame automobilyje irgi buvo sužalotų žmonių. Labai gailisi, supranta, kad pasielgė labai neatsakingai. Atsiprašė nukentėjusiojo R. A. ir šis atleido. Bandė susisiekti ir su kitais nukentėjusiaisiais, bet jie nenorėjo bendrauti ir priimti atsiprašymo. Liko žmonos dukra, kuri gyvena su juo. Susitvarkė mergaitės globą. Pats išlaiko abu vaikus. Uždirba minimumą. Turi paėmęs paskolą būstui. Liko išmokėti apie 10 000 eurų. Moka po 80 eurų kiekvieną mėnesį. Būste, kuriam įsigyti paimta paskola, gyvena su vaikais. Ateityje nusikalstamai nebesielgs. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant mamą V. B.. Su mama sutaria labai gerai, bendrauja kiekvieną dieną. Mama daro teigiamą poveikį, klauso jos nuomonės.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

Iš nukentėjusiojo V. C. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d., šeštadienį, apie 17.20 val., automobiliu Toyota CH-R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžį. Tas automobilis buvo skirtas jo žmonai G. C. iš šios darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) tarnybiniam bei asmeniniam naudojimui. Kartu važiavo nepilnamečiai vaikai R. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., G. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei jo sesuo E. C., gim. (duomenys neskelbtini) m. E. C. sėdėjo šalia priekinėje keleivio pusėje, G. C. – už jo ant galinės keleivio sėdynės, o R. C. – už E. C. ant galinės keleivio sėdynės. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Prieš pat įvykį, kai jau buvo Panevėžio rajone, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, važiavo apie 85 km/h greičiu. Prieš jį, kiek atsimena, važiavo du automobiliai, o už jo lyg tai važiavo dar vienas automobilis. Kelio danga buvo sausa, kritulių nebuvo, buvo sutemę, bet dar visiškai tamsu nebuvo. Važiavo taip, kad nežibintų savo automobilio šviesa priekyje važiuojančiam vairuotojui. Tarp jo automobilio ir priekyje važiuojančio automobilio atstumas galėjo būti apie 100-150 metrų, tačiau prasidėjus eismo įvykiui atstumas sumažėjo, nes priekyje važiuojantis vairuotojas sulėtino greitį. Kai pamatė, kad kelyje kažkas vyksta, jau buvo (duomenys neskelbtini) kaime, dešinėje matėsi gyvenamieji namai. Matė, kad priešpriešais pavojingai manevruoja automobilis, kuris važiavo labai arti priešais važiuojančių automobilių, vos ne kelio viduriu. Išgirdo garsą, lyg būtų susitrenkę automobiliai, tačiau paties susitrenkimo nematė, tik priešais važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, bet visiškai nesustojęs dar važiavo tolyn. Tuo metu pats sumažino greitį ir atstumas tarp jų sumažėjo, o tas kitas automobilis, kuris važiavo priešpriešais, šiek tiek metėsi į savo važiuojamąją dalį (dešinėn), po to lyg norėjo suktis į kairę pusę, t. y. į jo važiuojamąją pusę, važiavo link jo vairuojamojo automobilio. Kiek matė, tas automobilis, įvažiavęs į jo važiuojamąją dalį, ištiesino automobilio padėtį ir važiavo tiesiai į jo vairuojamą automobilį. Iš tos situacijos suprato, kad pasukęs savo automobilį į šoną (į kairę ar į dešinę), sukels sau ir savo keleiviams didesnį pavojų, todėl ėmė stabdyti, suprato, kad susidūrimas neišvengiamas. Priešpriešais važiuojantis automobilis trenkėsi savo priekine dalimi į jo automobilio priekinę dalį. Nuo to momento, kai pamatė priešpriešais pavojingai važiuojantį automobilį, iki susidūrimo praėjo kokios 3-4 sekundės. Viskas vyko labai greitai. Kai pamatė priešpriešais pavojingai manevruojantį automobilį, tai prieš šį joks automobilis nevažiavo. Nuo smūgio išsipūtė oro pagalvės. Po šio susidūrimo matė, kad visi yra sužaloti. Paklausė, ar visi yra gyvi. Tuo momentu, kiek atsimena, nei vienas iš jų nebuvo praradęs sąmonės. Ir sesuo, bei vaikai atsakė, kad yra gyvi. Po autoįvykio iš automobilio pirma išlipo sesuo E. C., po to iš automobilio išlipo jis, o po jo ir sūnus. Dukra liko automobilyje, nes jai buvo blogai, sakė, kad labai skauda. Pasakė dukrai, kad nejudėtų ir lauktų pagalbos. Pradėjo rinktis žmonės. Iš susirinkusių žmonių išgirdo, kad jau yra iškviesta pagalba. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, po to beveik kartu atvyko du greitosios pagalbos automobiliai ir gaisrinės automobilis. Vėliau atvyko kiti greitosios pagalbos automobiliai, gaisrinės automobilis. Pats nuo patirto smūgio prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, gulėjo ant žemės. Vairuotojo, kuris sukėlė eismo įvykį, nematė, tik iš medicinos darbuotojų suprato, kad tame automobilyje yra mažametis, kuriam reikia suteikti skubią pagalbą. Po to, jau praėjus kažkiek laiko, kažkuris iš medicinos darbuotojų pasakė, kad moters, esančios automobilyje, nebereikia vežti į ligoninę. Iš medikų pokalbio suprato, kad moteris yra žuvusi. Dėl šio eismo įvykio patyrė sužalojimus. Jam įvykio metu buvo padaryti tokie sužalojimai: veido nubrozdinimai ir kraujosruvos nosies srityje, dešinės akies voke, dešiniame žande. Greičiausiai šie nubrozdinimai atsirado nuo iššovusios oro pagalvės, kuri iššovė kartu su automobilio plastmasiniais gabalais. Taip pat kraujosruvos buvo padarytos nuo saugos diržų dešiniame petyje, kurias ilgai skaudėjo. Dar po keletą dienų buvo ištinęs ir ligą laiką skaudėjo kairės rankos didįjį ir bevardį pirštus. Pagrindinis sužalojimas – kairio trečio šonkaulio lūžis, kuris pradūrė plautį. Vaikams padarytų sužalojimų tiksliai įvardyti negali, turi jų epikrizės aprašymus ir jų kopijas pateiks prie apklausos. Dabar dėl sūnaus sveikatos jokių problemų nėra, jis pasveiko, tik po autoįvykio sūnus sakė, kad buvo labai išsigandęs, prisipažino, kad įvykio metu bijojo sudegti automobilyje, nes yra matęs filmus, kuriuose po eismo įvykio užsidega automobiliai. Po susidūrimo išvydęs dūmus sūnus labai išsigando. Sūnus nors ir labai nenukentėjo, bet po eismo įvykio metu nejudėjo dvi paras iš skausmo. Kiekvienas judesys sūnui sukeldavo skausmą, sakė, kad skauda visur. Daktarai visą vaiką detaliai apžiūrėjo, nerado lūžių, konstatavo tik sutrenkimus ir liepė judėti. Po dviejų parų sūnus po truputį išsijudino. Iš pradžių jo judesiai buvo apriboti, bet dabar yra visiškai pasveikęs, išliekamųjų reiškinių nėra. Įvykio metu dukrai buvo lūžęs dešinysis žastas su poslinkiu ir dešinės kojos blauzdikaulis. Iki dabar dukros sveikata visiškai neatsistatė. Sportuoti pilnai dukra dar negali, kojos kaulas dar nėra visiškai sugijęs. Dukros dešinės ranka dar iki šiol neatsistatė, yra stipriai pažeisti minkštieji audiniai, pažeistas pats nervas, kuris buvo tiesiog ištrėkštas ir neatlieka savo funkcijas. Iki šiol dukra iki galo nevaldo savo rankos per riešą ir pirštus, todėl silpsta jos raumenys. Balandžio mėnesį važiuos pas neurochirurgą dėl rankos. Dukra dėl tokios rankos yra labai prislėgta, juo labiau, kad ant jos po operacijos matosi didelis randas, esantis nuo alkūnės iki peties, kadangi operacijos metu buvo įdėti metaliniai strypai, kurie iki šiol dar yra, bei daryta nervo revizijos operacija. Įvykio metu buvo suplėšyta sūnaus striukė, dukros striukė ir kelnės taip pat buvo sugadintos, nes gydytojams suteikiant pagalbą buvo sukarpyti. Tų rūbų nėra išsaugojęs, nes tiesiog nežinojo, kad reikia juos pateikti šiam ikiteisminiam tyrimui. Jo paties rūbai nebuvo sugadinti. Iš draudimo yra gavęs išmoką tik už dukros sužalojimus pagal mokyklos sveikatos polisą, gavo keturis tūkstančius eurų. Taip pat iš darbo gavo poliso draudimą – devynis šimtus eurų. Yra pateikęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, yra užpildęs prašymą, iš jų dar nieko nėra gavęs. Žino, kad įtariamojo advokatas nori su jais susisiekti ir atsiprašyti, tačiau jo šeimos narių nuomonės yra skirtingos, jis ir ypač jo dukra nenori bendrauti su kaltininku. Gali tik tiek pasakyti, kad po šio eismo įvykio pasikeitė visų jo šeimos narių gyvenimas, jis pats tą įvykį prisimena, kaip tarsi jis buvo vakar, vis dar iškyla vaizdiniai, tačiau depresija tikrai neserga, vaistų nevartoja. Dėl automobilio sugadinimo civilinio ieškinio nereikš, nes, kaip ir sakė, automobilis nėra jo nuosavybė (1 t., b. l. 143-144, 145-147).

Iš nukentėjusiosios G. C. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog yra V. C. žmona ir nepilnamečių vaikų R. C. ir G. C. mama. Kai įvyko eismo įvykis, su jos šeimos nariais nebuvo, buvo likusi namuose. Apie įvykį sužinojo tik tada, kai paskambino vyras ir pasakė, kad pakliuvo į avariją, liepė atvažiuoti į Panevėžį. Per ragelį girdėjo savo dukters klyksmą, verkimą. Suprato, kad skambina iš avarijos vietos. Labai išsigando ir išvažiavo į Panevėžį. Nuvažiavo į Panevėžio ligoninę. Priimamajame iš pradžių sutiko savo sutuoktinį, kuris gulėjo ant gulto, aplink jo kaklą buvo uždėtas įtvaras. Labai trumpai pabendravo su juo, kalbėjosi apie vaikus. Iš vyro sužinojo, kad R. C. yra reanimacijoje. Po to į Priimamojo skyrių atvežė sūnų, kuris verkė ir prašė, kad ji liktų su juo, sakė, kad jam visur skauda. Matė, kad sūnus yra pasimetimo būsenoje, bijojo net judėti, nes visur jautė skausmus. Liko su sūnumi ligoninėje dvi dienas. Sūnus, būdamas ligoninėje, visą laiką gulėjo ir net bijojo pajudėti. Per tą laiką ją daktarai įleido ir į reanimacijos skyrių, kur gulėjo dukra. Dukra nuo vaistų elgėsi neadekvačiai, tai buvo pakylėtos nuotaikos, tai tuoj puldavo į ašaras. Dukrą tolimesniam gydimui išvežus į Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninę, ji taip pat išvažiavo kartu. Dukrai turėjo atlikti rankos operaciją. Iki dabar dukra pilnai nevaldo dešinės rankos riešo ir plaštakos, dar laukia tolimesnis gydimas. Dukra prieš tą eismo įvykį planavo tapti profesionalia sportininke – bėgike, tačiau dabar dėl patirtų traumų ja tapti negalės. Įvykio metu dukrai taip pat buvo lūžęs dešinės kojos blauzdikaulis, ji ilgą laiką turėjo gulėti lovoje. Kai dukra buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ją visą laiką slaugė, per tą laiką normaliai negalėjo dirbti darbe. Vieną savaitę buvo pasiėmusi atostogų, o kitą savaitę ligoninėje sutvarkė dokumentus kaip slaugą. Iki dabar dar jaučia nerimą dėl dukros ateities. Eismo įvykio metu sūnui buvo suplėšyta striukė, tačiau jos neišsaugojo, nes nebuvo įmanoma sutvarkyti, o kad reikėjo ją pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nežinojo. Daugiau, kiek atsimena, sugadintų rūbų nebuvo. Dukros striukė buvo sugadinta ligoninėje, kai ją atvežė į Priėmimo skyrių ir reikėjo nuo jos nuvilkti, tai ji buvo visiškai supjaustyta. Tos striukės taip pat neišsaugojo, išmetė. Nori, kad dukros ranka atsistatytų ir jie visi galėtų toliau gyventi. Nors eismo įvykio metu pati nebuvo ir fiziškai nenukentėjo, tačiau patyrė nerimą, išgąstį (2 t., b. l. 2-3).

Iš nukentėjusiosios E. C. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d., po pietų, apie 15.00 val., iš (duomenys neskelbtini) parskrido lėktuvu į Kauno oro uostą, iš kur ją pasiėmė brolis V. C. Brolis pasiimti atvažiavo automobiliu Toyota CH-R, kuriame buvo du jo vaikai – dukra R. C. ir sūnus G. C.. Ji įsėdo į priekinę keleivio sėdynę ir visi važiavo į Panevėžį. Kai važiavo keliu Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys, jau buvo prieblanda. Koks tikslus laikas buvo, nežino, bet buvo jau apie 18.00 val. Važiavo asfaltu, kurio danga buvo sausa. Atsimena, kad buvo labai gražus saulėlydis. Pats kelias buvo momentais apkrautas, t. y. kartais buvo intensyvus eismas. Kai važiavo link Panevėžio, matė, kad važiuoja pro kažkokį kaimą, jo pavadinimo neatsimena, bet matė, kad dešinėje yra gyvenamieji namai. Kiek atsimena, prieš juos važiavo keli automobiliai, kurie važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir jie. Tarp jų automobilio ir priešais juos važiuojančio automobilio buvo maždaug 30 m atstumas. Nėra įsitikinusi, bet mano, kad pro juos priešpriešais pravažiavo sunkvežimis, o maždaug už keleto sekundžių pamatė priešpriešais keistai manevruojantį lengvąjį automobilį. Tas automobilis suko link kelio vidurio, link jų važiuojamosios dalies. Pasirodė, kad to automobilio vairuotojas iš pradžių suko į dešinę, po to lyg bandė tiesinti į kairę ir tada tiesiog staiga pasuko į savo kairę pusę, t. y. pasuko į jų važiuojamosios dalies juostą ir trenkėsi į jų automobilį. Ne tik ji, bet ir jos brolis bei jo abu vaikai buvo prisisegę saugos diržais. Net nespėjo pamatyti, kur tiksliai tas automobilis trenkėsi į juos, tik iš tos situacijos suprato, kad broliui net nebuvo įmanoma išvengti to smūgio, nes tas automobilis labai staigiai pasuko į jų automobilį. Nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvė. Po smūgio pirmiausia išspjovė dalį danties, juto didelius skausmus krūtinėje, buvo labai sunku įkvėpti oro, skaudėjo kelius, rankų riešus. Po eismo įvykio ją iš automobilio ištraukė kažkokie žmonės. Vėliau kai kurie atnešė atsigerti, pledą užsikloti, kad nesušaltų, bandė pasodinti ant atneštos kėdės, bet jai buvo šokas ir atsisėdusi visai negalėjo įkvėpti oro, tad iš karto atsistojo. Tuo metu iš automobilio išlipo sūnėnas G. C., jos brolis taip pat buvo lauke. Tik nematė, ar jis pats išlipo, ar jį ištraukė atbėgę į pagalbą žmonės. Brolio dukra liko automobilyje ir sėdėjo galinėje sėdynėje už jos. Girdėjo, kad R. C. šaukė „gelbėkite“, „labai skauda“. Kiek suprato, dukterėčia buvo prispausta ir matė, kad jos sėdynė buvo išvažiavusi iš vietos. Paskui atvyko visos gelbėjimo tarnybos. Matė, kad pro ją pranešė iš kito automobilio buvusią moterį į greitosios pagalbos automobilį. Po to kažkas rėkė, kad paimtų berniuką, bet ji jo nematė. Atėję medikai paguldė ją ant neštuvų ir, įkėlę į greitosios pagalbos automobilį, suleido nuskausminamuosius, vežė į Panevėžio ligoninę. Yra masažų specialistė, turi savo studiją užsienyje – (duomenys neskelbtini). Po įvykio vis dar negali dirbti darbo pagal specialybę, nes eismo įvykio metu buvo sumušta kairės rankos plaštaka ir iki šiol dar jos pilnai nevaldo. Plaštaka patinsta, rieše yra vandens, tad su tokia ranka negali masažuoti klientų. Įvykio metu rūbai ir kiti daiktai nebuvo sugadinti. Pati nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tuo rūpinasi brolis. Yra apsidraudusi draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) asmens draudimu ir jai už eismo įvykyje padarytus sužalojimus draudimas sumokėjo 900 eurų (2 t., b. l. 82-83, 84-85).

Iš nukentėjusiojo R. A. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d., apie 18,50 val., automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Panevėžį. Važiavo keliu Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys. Jau buvo sutemę, kelio danga sausa, matomumas geras. Automobiliu važiavo vienas, buvo blaivus, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Važiavo ne daugiau kaip 90 km/h greičiu. Važiuojant link Panevėžio, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, priešais jį nevažiavo jokia transporto priemonė, tačiau per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad už jo saugiu atstumu ta pačia kryptimi važiuoja automobilių kolona. Kiek iš viso jų buvo, negali pasakyti, bet matė, kad 2-3 automobiliai tikrai važiavo paskui jį. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, išsukdamas iš nežymaus posūkio, maždaug 150 atstumu priešpriešais pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo, kiek gali nuspėti, leistinu greičiu. Matė to automobilio priekinių žibintų šviesą. Kokia automobilio markė, kokios jis spalvos, nematė, buvo tamsu. Tas automobilis važiavo tiesiai, savo kelio puse, ir jiems pradedant suartėti tas automobilis po truputį pradėjo važiuoti link savo kairės pusės į priešpriešinę kelio eismo juostą bei ją kirto. Pagalvojo, kad gal tas vairuotojas norėjo kažką pasiimti ir šiek tiek įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, galvojo, kad tuoj atitaisys savo automobilio važiavimo kryptį. Nežino, ar tai matydamas sumažino greitį, tiesiog tuo metu jo neišgąsdino toks minėto vairuotojo važiavimas. Viskas įvyko per kelias sekundes, kai priešpriešais važiavęs automobilis, nekeisdamas savo važiavimo krypties, toliau važiavo link jo vairuojamo automobilio, vis giliau įvažiuodamas į priešpriešinį eismą. Prasilenkiant su tuo automobiliu, šis kliudė jo automobilio galinio matymo šoninį kairės pusės veidrodėlį, kuris po kliudymo pakibo ant vieno laido. Tada jį ištiko šioks toks šokas, iš karto pradėjo stabdyti automobilį ir, pasukęs į dešinį kelkraštį, sustojo. Nežino, kas vyko po to su tuo automobiliu, kuris jį kliudė, nežiūrėjo. Žino tik tiek, kad kliudęs veidrodėlį, tas automobilis nuvažiavo tolyn. Tuo metu girdėjo tik kliuvimo garsą, jokių stabdymo garsų nebuvo. Kai sustojo kelkraštyje, įjungė avarinį signalą ir, būdamas šiek tiek šoko būsenoje, išlipo iš savo automobilio. Tada pamatė, kad yra numuštas jo kairės pusės šoninis veidrodėlis, užrakino savo automobilį ir ėjo link kitų sustojusių automobilių, kurie važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis. Kiek atsimena, kiti automobiliai irgi sustojo jam iš paskos. Paskui jį važiavęs automobilis buvo sustojęs už jo automobilio maždaug 50 m atstumu. Eidamas link sustojusių automobilių pamatė, kad įvyko autoavarija. Matėsi, kad tas automobilis, kuris važiavo priešpriešais ir kliudė jo veidrodėlį, yra priešingoje kelio pusėje ir yra atsitrenkęs į kitą automobilį, kuris važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir jis (R. A.). Ten buvo jau būrys žmonių. Matė prispaustą automobilio Seat vairuotoją (tas automobilis kliudė jo automobilį), o iš to automobilio salono girdėjosi vaiko verksmas. Iš kito automobilio Toyota, kiek matė, jau buvo išlipę keleiviai, kuriems padėjo aplinkiniai žmonės. Iš to automobilio salono girdėjosi mergaitės riksmas iš skausmo, verksmas. Kažkas iš aplinkui esančių žmonių pasižiūrėjo pro Seat langą ir pasakė, kad viduje ant galinės sėdynės yra du žmonės. Iš tų susirinkusių žmonių kažkas, įsitikinęs, jog vaikas yra kairėje pusėje (už vairuotojo), išmušė dešinės pusės galinių durelių stiklą, kad pamatytų tiksliai, kas yra automobilio salone, nes automobilio Seat galiniai šoniniai langai buvo užtamsinti. Paskui, kiek atsimena, kažkam pavyko atidaryti galines kairės pusės keleivio dureles ir, jam būnant kiek toliau nuo to automobilio, pamatė, kad ant galinės sėdynės, pusiau gulom yra moteris. Vaiko nematė. Matė, kad ta moteris nejuda. Kažkuri moteris patikrino jos pulsą ir pasakė, kad pulso neužčiuopia. Atstumas tarp jo ir tų susidūrusių automobilių buvo maždaug 10-15 m. Iš pradžių, kai dar nebuvo išdaužtas automobilio Seat galinių durelių langas, buvo priėjęs arčiau, pats tikrino, ar atsidaro bagažinė, tačiau jam nepavyko, kiti susirinkusieji tuo metu taip pat bandė atidaryti automobilio dureles, tačiau ir jiems tada nepavyko. Tik, kai išdaužė langą, kažkuriam pavyko atidaryti galines kairės pusės keleivio dureles, bet tada jis jau buvo nuėjęs toliau. Pagalbos tarnybos – policija, greitoji, gaisrinė, kiek atsimena, atvažiavo beveik vienu metu, vieni paskui kitus. Matė automobilio Seat vairuotoją, kuris buvo automobilyje ir buvo prispaustas, elgėsi ramiai ir lyg sakė „padėkit“. Kažkam iš aplinkinių lyg pasirodė, kad tas vairuotojas yra neblaivus, bet jis to teigti tikrai negali, nes nematė ir jokio alkoholio kvapo neužuodė. Kiek matė, iš automobilio Seat pirmiausia ištraukė vaiką ir iš karto nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Paskui ištraukė moterį, kurią paguldė ant neštuvų ir nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Paskutinį traukė vairuotoją, nes šis buvo prispaustas. Vairuotoją traukė gaisrinės pareigūnai. Iš kito automobilio Toyota vairuotojas, moteris ir berniukas vaikščiojo lauke, o kas ir kada tiksliai ištraukė mergaitę, nematė. Dėl šio įvykio pats fiziškai nenukentėjo, jokių sužalojimų nepatyrė, jam padaryta tik materialinė žala – sugadintas kairės pusės šoninis veidrodėlis ir apgadintos abejos dešinės pusės vairuotojo ir keleivio durelės. Po šio įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl padarytos materialinės žalos atlygino 215,50 Eur. Dėl šio įvykio pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 153-155, 156-157).

Iš nukentėjusiosios M. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog dukra A. B. su M. B. gyveno kartu maždaug 6 metus. Jie sutarė gerai, A. B. tikrai nesiskundė dėl santuokos su vyru. Be to, jie augino ne tik bendrą sūnų T. B., bet ir A. B. dukrą G. P.. Kiek žino, G. P. tikrasis tėvas nesirūpina dukra, nepalaiko jokių ryšių. Į A. B. laidotuves G. P. tikrasis tėvas taip pat nebuvo atvykęs. Tą dieną, kai žuvo dukra, nežino, kur tiksliai važiavo M. B. su A. B.. M. B. tą automobilį buvo įsigijęs neseniai ir vieną kartą matė, kaip šis su kažkokiu draugu, kuris vairavo automobilį (M. B. neturi vairuotojo pažymėjimo) atvažiavo pas juos į svečius. Labai dažnai bendraudavo su A. B. telefonu. Finansiškai dukra jų neremdavo, bet kai atvažiuodavo, atveždavo maisto, nes ji su sutuoktiniu neturi darbo, yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir gyvena iš pašalpų. Dabar abu jos anūkai gyvena pas M. B. tėvus, kol pats M. B. gydosi, o kai pasveiks, pats augins abu vaikus. Laidotuvėms iš (duomenys neskelbtini) grįžo sūnus S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir siūlė G. P. kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini) gyventi, tačiau G. P. atsisakė, nurodė, jog nori gyventi su M. B., su kuriuo labai gerai sutaria, nei anksčiau, nei dabar nesiskundė dėl jo, myli patėvį kaip tikrą tėvą, o M. B. myli ją kaip tikrą savo dukrą. Nors neteko savo dukros A. B., kuri žuvo eismo įvykio metu, ir kaltininkas yra jos žentas, tačiau ji jam pykčio nelaiko, žino, kad tai įvyko netyčia. M. B. tikrai nenorėjo, kad taip įvyktų, tikrai gailisi, kad viskas taip įvyko, labai pergyvena dėl to. Pati taip pat iki šiol negali ramiai miegoti, vis stovi akyse dukra. Jai labai didelė netektis, liko didelė tuštuma širdyje. Dėl šio įvykio jokio civilinio ieškinio nereikš. Nors ir yra artimiausia giminaitė, negali būti savo anūkės G. P. atstove pagal įstatymą, nes neturi galimybės ją atstovauti. Tinkamai anūkės interesus atstovaus M. B. tėvai, kurie tikrai ją myli, prižiūri ir ja rūpinasi. G. P. taip pat su jais labai gerai sutaria (3 t., b. l. 17-19).

Iš nukentėjusiojo S. P. apklausos protokolse užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog dukra A. B. su M. B. sugyveno gražiai, bendravo daugiau nei penkerius metus. Dukra niekados nėra skundusis, jog su M. B. gyventi yra blogai. Priešingai, ji buvo laiminga su juo. Dukra turėjo nesantuokinę dukrą G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurią M. B. priėmė kaip tikrą savo dukrą. G. P. taip pat labai gerai sutaria su M. B., jį myli kaip tikrą tėvą. G. P. nieko nėra sakiusi, kad nesutaria su M. B.. Kiek pats bendravo su anūke, ši po įvykusios nelaimės, kurios metu žuvo mama A. B., jokio pykčio savo patėviui nelaiko, nori gyventi kartu. Iš pradžių, kiek žino, kol M. B. gydosi, visi trys, t. y. G. P., T. B. ir M. B., gyvens pas M. B. tėvus. G. P. su M. B. tėvais taip pat puikiai sutaria. Žino, kad M. B. tėvai rūpinasi ir prižiūri G. P. kaip tikrą savo anūkę. Nei pats, nei sutuoktinė M. P. tinkamai pasirūpinti anūkais negali, nes tiesiog neturi finansinių galimybių, abu yra bedarbiai ir gyvena iš pašalpų. Be to, anūkė yra pareiškusi, jog nori likti su savo patėviu. G. P. su savo tikru tėvu nebendrauja, šis ja nesirūpina. Nežino, kur nelaimės dieną, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo jo dukra, jie trise važiavo. Žino, kad tuo metu M. B. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, eismo įvykis įvyko šeštadienį, o po kelių dienų, t. y. trečiadienį, M. B. turėjo laikyti egzaminą antrą kartą. M. B. gali apibūdinti tik iš gerosios pusės – yra rūpestingas, buvo tikrai puikus vyras A. B., mylėjo visus, tiek savo žmoną, tiek abu vaikus, nors vienas iš jų ne jo vaikas. Dėl šio įvykio neteko savo dukros, su kuria sutarė gerai, dažnai bendraudavo, kiekvieną dieną kalbėdavosi telefonu. Tik dukra retokai atvažiuodavo pas juos į svečius, nes dirbo. Dukros žūtis jam yra didelė nelaimė, iki šiol labai pergyvena. Nors ir labai liūdi, tačiau žentui pykčio nejaučia. Supranta, kad tai įvyko netyčia. Dėl šio įvykio jokio civilinio ieškinio nereikš (3 t., b. l. 28-29).

Iš liudytojos V. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog šiuo metu prižiūri anūkus T. B. ir G. P. ir nori būti pripažinta jų atstove pagal įstatymą, nes sūnui M. B. yra pareikšti įtarimai, o vaikų mama žuvo eismo įvykio metu. Nieko nežino apie 2021 m. spalio 30 d. eismo įvykį, kurio metu žuvo marti A. B., todėl nieko negali komentuoti. Prieš šį įvykį M. B. su savo šeima dažnai svečiuodavosi pas juos, dažnai tekdavo prižiūrėti abu anūkus. Nors G. P. nėra tikra jų anūkė, tačiau ją myli kaip tikrą, jų neišskiria. Ir dabar po šio tragiško įvykio abu vaikai gyvena pas ją iki tol, kol M. B. pasveiks ir galės juos prižiūrėti. Sūnus taip pat gyvena pas ją. G. P. kažkaip ramiai priėmė žinią dėl mamos netekties, su patėviu jos santykiai nepakito, kaip ir ankščiau, puikiai sutaria, pykčio jam tikrai nelaiko, nes supranta, kad tai įvyko netyčia. T. B. dar labai mažas ir nesupranta, kad mamos nėra, mato tėtį ir jam yra gerai. Su savo abiem anūkais sutaria gerai, bendrauja. Kadangi abu anūkus pažįsta, jais rūpinasi, prižiūri, todėl mano, kad tinkamai galės pasirūpinti jų interesais (3 t., b. l. 39-40).

Iš liudytojo S. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog nežino, dėl kokių priežasčių sūnus M. B. padarė eismo įvykį. Klausė sūnaus, tačiau šis nieko neprisimena. Prieš tą įvykį sūnus gyveno su savo žmona A. B., kuri jau prieš susituokiant turėjo dukrą G. P.. Po to jie susilaukė bendro vaiko – sūnaus T. B. ir visi keturi gyveno kaip tikra šeima. Sūnus iš karto labai gerai sutarė su G. P. ir abu vaikus myli vienodai, neišskyrė jų. Pats taip pat pamilo G. P. kaip tikrą anūkę. Anūkai dažnai pas juos lankydavosi, atostogų metu dažnai pas juos būdavo. Po šio eismo įvykio sūnus dėl sužalojimų nevaikšto, todėl gyvena pas juos. Su juo kartu gyvena ir abu vaikai. Žino, kad ateityje sūnus M. B. įsidukrins G. P., nes mergaitės tikrasis tėvas nepalaiko jokių ryšių su ja. Mano, kad tinkamai gali atstovauti anūkų interesus ir nori šiame ikiteisminiame tyrime būti jų atstovu pagal įstatymą (3 t., b. l. 43-44).

Iš liudytojo V. G. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d., apie 18.50 val., įmonės automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžį. Kartu važiavo sutuoktinė L. G., kuri sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, o gale už jo sėdėjo A. B., šalia šio – G. M., o dešinėje pusėje – L. M.. Važiavo techniškai tvarkingu automobiliu, buvo blaivus. Tuo keliu važiavo ne daugiau 90 km/h. Kai įvyko autoįvykis, kelias buvo sausas, buvo prietema. Ta pačia kryptimi prieš jį važiavo vienas automobilis, ar prieš jį dar kas nors važiavo, nepastebėjo, o už jo važiavo baltos spalvos automobilis Toyota. Ar už to automobilio dar kas nors važiavo, nežino. Tarp priekyje važiuojančio automobilio ir už jo važiuojančio automobilio buvo panašus atstumas, maždaug 40-50 m. Tą vakarą kelias Kėdainiai - Krekenava-Panevėžys buvo apkrautas, buvo daug tiek į vieną pusę, tiek į kitą pusę važiuojančių automobilių. Negali pasakyti, ar prieš jį važiavo koks kitas automobilis, kai pamatė priešpriešais važiuojantį pilkos spalvos automobilį (kuris vėliau trenkėsi į jo automobilį) Seat Toledo. Taip pat nežino, ar už to automobilio važiavo kiti automobiliai. Važiuodamas link (duomenys neskelbtini) kaimo priešais pamatė, kaip ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis pradėjo trauktis link kelkraščio, t. y. dešinės pusės, o priešpriešais atvažiuojantis automobilis Seat Toledo kliudė tą važiuojantį automobilį ir šiam numušė kairės pusės galinio matymo šoninį veidrodėlį. Pastebėjo nukritusią detalę. Priešpriešais važiuojantis automobilis Seat Toledo kliudė automobilį jau įvažiavęs į jų važiuojamąją dalį. Seat Toledo nesureagavo į tai ir toliau tolygiai važiavo į priešpriešinę kelio pusę, t. y. tą pusę, kuria važiavo jis (V. G.). Tas automobilis jau buvo įvažiavęs į jo važiuojamąją dalį, tiksliau į pusę jo važiuojamosios kelio dalies bei kliudė jo automobilio galą. Tuo metu, kai pamatė minėtą automobilį, važiuojantį link jo, tai salone esantys keleiviai pradėjo rėkti, vienas sakė „versis“, kitas „trenksis“, tuo metu tiesiog buvo panika. Tai matydamas pradėjo sukti automobilį į kelkraštį, t. y. dešinę pusę. Po kliudymo jo automobilis kažkiek susimėtė, bet jam pavyko ištiesinti ir dar maždaug 50 m pavažiavęs sustojo kelkraštyje. Per galinio matymo veidrodėlius nespėjo pamatyti autoįvykio, tik girdėjo trenksmo garsą. Pats ir keleiviai, kai automobilis Seat Toledo kliudė jo automobilį, sužaloti nebuvo. Išlipęs iš automobilio pamatė, kaip iš susidūrusių automobilių oro pagalvių eina dūmai. Priėjo vairuotojas, kuris vairavo tą automobilį, kuris važiavo priešais jį ta pačia kryptimi, ir paklausė, ar kliudė jo automobilį. Pasakė, kad kliudė. Tada visi priėjo prie susidūrusių automobilių. Girdėjo, kaip Seat vairuotojas šaukia „išleiskit“, „gelbėkit“. Iš pradžių visi bendrai dar bandė atidaryti automobilio Seat kairės pusės galines dureles, vairuotojo dureles kažkas jau buvo atidaręs anksčiau. Matė, kad gale yra moteris ir vaikas. Ta moteris buvo lyg pusiau gulom, smarkiai atsilošusi. Moteris nejudėjo. Vaikas verkė. Kai atidarė dureles, vaikas buvo šalia moters, susiglaudę. Pirmą matė vaiką, o už jo moterį. Kol nebuvo greitosios pagalbos automobilio, niekas nelietė moters ir vaiko. Iš kito automobilio buvo išlipęs vairuotojas, kuris rūpinosi saviškiais. Atvykus gelbėjimo tarnyboms nuėjo kiek toliau ir tik stebėjo. Iš kalbų suprato, kad žuvo moteris (3 t., b. l. 48-49).

Iš liudytojos L. G. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d., apie 18:50 val., sutuoktinio V. G. įmonės automobiliu VW Golf, valstybinio numerio neatsimena, važiavo keliu iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžį. Automobilį vairavo sutuoktinis. Automobiliu dar važiavo A. B., jos sesuo G. M. ir mama L. M.. Pati sėdėjo automobilio priekyje, o likę keleiviai – gale. Buvo jau sutemę, prieblanda, nelijo. Nelabai žiūrėjo į kelią. Kur tiksliai įvyko autoįvykis, nepasakys, bet dešinėje pusėje jau matėsi kažkokie gyvenamieji namai. Atsimena, kad važiuojant ta pačia kryptimi priekyje važiavo kažkoks automobilis. Važiuojant pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis pasuka į kelkraštį, t. y. į dešinę pusę, o priešpriešais matė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo link jų automobilio. Tuo metu net nesuvokė, kad tas automobilis kliudė jų automobilį, tik suprato, kad už jų automobilio tas automobilis kažkur atsitrenkė. Suprato, kad tai būtent tas pats automobilis, nes tas automobilis tolygiai važiavo į priešpriešinę eismo juostą, t. y. į jų važiuojamą juostą. Savo sutuoktiniui pasakė sustoti. Pasižiūrėjusi į galą, ar visi sėdintys ant galinės sėdynės yra sveiki, ir pamačiusi, kad jiems nieko nenutiko, pamatė, kad už jų yra susidaužę du automobiliai. Tada išlipo iš automobilio. Pamatė, kad jų automobilis yra apgadintas, t. y. nuo kairės pusės galinių durelių link bamperio matėsi ką tik padaryti nubrozdinimai ir galinio bamperio aplankstymas. Mama ir sesė nenorėjo eiti prie susidūrusių automobilių, nes per daug jautriai reagavo į tai. Pati su sutuoktiniu ir A. B. nuėjo pasižiūrėti. To vairuotojo, kuris trenkėsi į priešpriešais važiuojantį automobilį, nelabai įsiminė, tik matė, kad jis yra prispaustas. Vairuotojas prašėsi, kad jį gelbėtų, o po kiek laiko pradėjo prarasti sąmonę. Iš to automobilio salono girdėjo smarkiai rėkiantį vaiką. Kažkas iš ten susirinkusių žmonių iš dešinės pusės išdaužė galinių durelių stiklą, kad pasižiūrėtų, kas salono viduje, o po to išlaužė vairuotojo dureles ir už vairuotojo galines keleivio dureles. Nematė, kas sėdėjo to automobilio gale, tik vėliau matė, kaip medikai iš to automobilio ištraukė vaiką, o po to ir moterį. Vėliau buvo ištrauktas ir to automobilio vairuotojas. Matė, kad iš kito automobilio Toyota išlipo vairuotojas, mergina, kuri išlipo iš priekinės keleivio pusės, ir iš galinės kairės pusės išlipo berniukas. Matė, kad iš dešinės galinės sėdynės negalėjo išlipti paauglė, kuri sakė, kad jai tirpsta kojos, negali atsistoti. Tą mergaitę ramino ir kalbino vyras, kuris vairavo tą automobilį. Pati eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė (3 t., b. l. 54-55).

Iš liudytojos L. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog šeštadienį, prieš lapkričio 1 d., su savo dukromis L. G. ir G. M. nutarė važiuoti į kapines Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) k. Važiavo automobiliu VW Golf, valstybinio numerio nežino, kurį vairavo L. G. vyras V. G.. Sutvarkę kapus važiavo į Panevėžį. Jau važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kažkokiame kaime, to kaimo pavadinimo nežino, bet ten greitis nėra ribojimas, pajautė, kad dešinės pusės automobilio galinis ratas užvažiavo ant kelkraščio žvyruotos dangos. Tada pagalvojo, kad tuoj versis. O po to automobilio ratas vėl grįžo ant asfaltinės dangos. Lauke jau buvo tamsu. Pati asmeniškai net nesureagavo, kad galėjo būti kažkoks smūgis į automobilį, kuriuo važiavo. Tik atsimena, kad kai vėl visi ratai buvo ant kelio asfaltinės dangos, jai buvo kažkoks palengvėjimas, kad tikrai jau nebesivers. Prieš tai nematė, kad koks nors automobilis pravažiavo pro juos. Nežiūrėjo į kelią, tiesiog važiavo atsipalaidavusi, rami ir bendravo su sėdinčiais automobilyje keleiviais. Tada išgirdo L. G. žodžius „Stok, V “ ir V. G. sustojo šalikelėje. Išlipo iš automobilio ir matė, kad prieš juos taip pat šalikelėje sustojo kitas automobilis, o iš jo išlipęs vairuotojas jų paklausė „Ar visi sveiki, ar viskas gerai?“. Jie pasakė, kad yra sveiki ir jiems viskas gerai. Neatsimena, ar girdėjo kokį nors garsą, panašų į automobilių susidūrimą. Prisimena, kad pažiūrėjusi atgal pamatė, kad jų automobilis nebuvo paskutinis, nes už jų matė dviejų automobilių susidūrimą kaktomuša. Tas susidūrimas buvo jų važiuojamojoje juostoje. Matė, kad į už jų važiavusį automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kuris važiavo priešinga kryptimi nei jie. Prie tų automobilių iš kažkur atsirado labai daug žmonių. Iš žmonių kalbų suprato, kad ten galėjo būti žuvusių. Ir pati iš automobilių sugadinimų suprato, kad tai labai rimta avarija. Tiesiog laukė gelbėjimo tarnybų ir buvo toliau nuo paties įvykio. Dėl šio eismo įvykio jokių sužalojimų nepatyrė, jokių pretenzijų neturi (3 t., b. l. 58-59).

Iš liudytojos G. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog kai važiavo, buvo jau sutemę, tamsu. Tai buvo ruduo. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžį. Važiavo automobiliu VW Golf, valstybinių numerių neatsimena. Automobilio priekyje sėdėjo jos sesuo L. G., vairavo V. G., dar buvo jos mama, kuri sėdėjo gale, šalia jos iš dešinės pusės jos draugas A. B., kuris sėdėjo jai iš kairės. Eismo įvykis įvyko netoli kažkokio miestelio, nes aplinkui buvo gyvenamieji namai. Važiuodama beveik nieko nepastebėjo, nes tuo metu bendravo su mama, tik pamatė, kad susimėtė automobilis, kuriuo važiavo, bei išgirdo trenksmą. Nelabai gali pasakyti, ar į jų automobilį kažkas atsitrenkė, ar iš kažkur kitur sklido garsas. Tik išgirdo sesers balsą „stok“. Tada V. G., pasukęs į dešinės pusės kelkraštį, sustojo. Visi išlipo iš mašinos ir pamatė, kas dėjosi už nugaros. Matė susitrenkusias dvi mašinas, prie kurių jau buvo pribėgę žmonės. Kiek atsimena, susidūrė automobiliai Toyota ir Seat. Žmonės norėjo traukti iš tų automobilių keleivius, ji tada jiems pasakė, kad jų negalima liesti. Iš automobilio Toyota smarkiai rėkė mergina. Matė, kad automobilyje Toyota buvo keturi asmenys ir tik viena mergina buvo prispausta, o kiti trys iš automobilio išlipo patys. Automobilyje Seat buvo prispaustas vairuotojas, o kas buvo gale, nematė. Tie automobiliai susidūrė už jų, važiuojamojoje juostoje, tiksliau automobilis Seat, važiavęs iš Panevėžio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su jiems iš paskos važiavusiu automobiliu Toyota. Prieš tai, kai išlipo iš savo automobilio, V. G. su A. B. dar apžiūrėjo automobilį VW Golf ir pasakė, kad automobilį kliudė. Pati įbrėžimus pamatė kitą dieną. Matė, kad yra nežymūs įbrėžimai automobilio kairėje pusėje, beveik prie galinio rato. Galinių durelių nekliudė. Pati šio eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, tiesiog buvo šokas. Dėl šio įvykio jokia turtinė ir neturtinė žala nebuvo padaryta (3 t., b. l. 62-63).

Iš liudytojo A. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog buvo lapkričio pradžia, Vėlinių diena. Jau buvo tamsu, apie 18.00 val. Važiavo automobilyje VW Golf nuo (duomenys neskelbtini) į Panevėžį. Automobilį vairavo V. G., gale, kairėje už vairuotojo sėdėjo jis, šalia jo sėdėjo jo draugė G. M., o šalia šios – mama L. M.. Nežino kaimelio ar miestelio pavadinimo, kur įvyko eismo įvykis, tik gali pasakyti, kad tai įvyko to kaimelio ar miestelio pradžioje. Važiavo savo važiuojamojoje eismo juostoje, kai staiga pamatė, kaip kažkoks automobilis važiuoja į juos. Tai pastebėjo prieš kokias 2 sekundes ir tada V. G., vengdamas susidūrimo, metėsi į kelkraštį, į dešinę pusę, tačiau tai nepadėjo, ir tas priešpriešais važiuojantis automobilis kliudė jų automobilio galinę dalį. Vairuotojas V. G. sustojo kelkraštyje ir visi išlipo iš automobilio. Iš pradžių pasižiūrėjo vienas į kitą, ar visi yra sveiki, dar pasižiūrėjo, kokie sugadinimai padaryti automobiliui VW Golf. Kadangi buvo naktis, tai tų sugadinimų apžiūrėti nelabai pavyko, tačiau matėsi, kad automobilis buvo nestipriai apgadintas. Buvo apgadinta galinio rato arka ar bamperis. Visas dėmesys greitai buvo nukreiptas į jiems už nugaros vykstantį vaizdą. Iš pradžių matė dūmų kamuolius. Priėjęs arčiau pamatė, kad yra kaktomuša susidūrę du automobiliai. Vienas iš jų buvo Seat, o kitas – Toyota. Automobilis Seat buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į Toyota, kuris važiavo už jų automobilio ta pačia kryptimi kaip ir jie. Kai priėjo prie tų automobilių, pamatė, kad tie du automobiliai tikrai smarkiai susidūrę kaktomuša. Automobilio Seat vairuotojas buvo prispaustas, sąmoningas. Eigoje tapo aišku, kad tame automobilyje dar buvo mažametis vaikas ir moteris. Kiti žmonės bandė išmušti stiklą ir būtent tie žmonės pasakė, kad yra vaikas ir moteris. Kitame automobilyje buvo šeimyna, kiek suprato, tėtis, mama ir du vaikai. Matė, kad trys iš jų patys išlipo iš automobilio, o mergina negalėjo išlipti iš automobilio. Iš to vyro nosies bėgo kraujas, jautėsi silpnai, bet ant kojų galėjo stovėti. Kiek matė, moteris skundėsi kaklo skausmu. Berniukui skaudėjo šonai, nugara, apatinė pilvo ir nugaros dalis. Mergaitė, kuri liko automobilyje, skundėsi kojomis, kažkas atsitiko su jomis. Pats šio eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, jo asmeniniai daiktai sugadinti nebuvo. Tuo momentu patyrė tik nerimą, bet jis praėjo (3 t., b. l. 67-68).

Iš liudytojos R. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog buvo šeštadienis, 2021 m. spalio 30 d., apie 18.50 val. Tai atsimena pagal savo telefoninį skambutį, kai skambino į BPC Nr. 112. Su sutuoktiniu V. J. automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) link Panevėžio. Automobilį vairavo vyras, važiavo maždaug 90 km/h greičiu, lyg ir buvo įjungęs autopilotą. Prieš juos ta pačia kryptimi, maždaug už 150 m, važiavo kitas automobilis. To automobilio spalvos ir modelio neįžiūrėjo, matė tik įjungtus, šviečiančius galinius raudonos spalvos žibintus. Tas automobilis važiavo tokiu pat greičiu, nes tarp jo ir jų automobilio atstumas buvo vienodas. Tas automobilis važiavo tvarkingai, savo važiavimo juosta. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) kaimą pastebėjo, kad tas automobilis, kuris važiavo prieš juos, šiek tiek pasuko į dešinės pusės kelkraštį, sustojo ir matė, kad to automobilio galas šiek tiek kilstelėjo į viršų. Matė, kaip galiniai žibintai kilstelėjo į viršų. Vyras pasakė, kad kažkas nutiko. Matė, kad to automobilio priekyje rūksta dūmai. Vyras iš karto sustojo ir nubėgo prie to automobilio, o ji iš karto skambino telefonu 112. Pavyko iš karto prisiskambinti ir pranešti, kad įvyko autoįvykis. Kalbėdama telefonu išlipo iš automobilio ir dar paklausė susirinkusių žmonių, koks čia yra tikslus adresas. Žmonės pasakė, kad tai (duomenys neskelbtini) kaimas. Išlipusi iš automobilio ir priėjusi arčiau prie to automobilio pamatė, kad į minėtą automobilį, kuris važiavo prieš juos ta pačia kryptimi, atsitrenkė priešpriešais važiavęs automobilis. Tada dar nežinojo, ar yra prispaustų žmonių ir kiek iš viso jų yra tuose abiejuose automobiliuose. Pamatė, kaip iš to automobilio, kuris važiavo prieš juos, iš priekinės keleivio pusės išlipo moteris. Priėjusi prie tos moters su šia bendravo. Moteris sakė, kad jai labai skauda krūtinę, negali kvėpuoti. Matė, kaip iš to paties automobilio vairuotojo pusės išlipo vyras ir, susiėmęs už galvos, lyg dar kažkam skambino ir priėjo prie galinių dešinės pusės keleivių durelių pasižiūrėti, kaip ten laikosi jo dukra. Kad ten yra jo dukra, suprato iš vyro pokalbio. Dukra labai šaukė, kad skauda, kad yra prispausta koja, skauda ranką. Vyras ją ramino, bet po kiek laiko pats nualpo ir krito ant žemės. Bet tai truko neilgai ir vėl pats atsistojo, pasakė, kad jam viskas gerai. Kažkas atnešė vandens. Paskui šiek tiek toliau pamatė, ant kėdės berniuką. Iš pradžių net nesuprato, kad berniukas irgi važiavo tuo automobiliu, nes jis sėdėjo tyliai, kantriai, tik sakė, kad skauda klubus. Prie kito automobilio nėjo, nes vyras pasakė, kad nieko negali padaryti, negali atidaryti durų. Matė, kad kai kurie žmonės su laužtuvu atidarė kažkurias duris, bet kokias, negali pasakyti, nes buvo toliau nuo to automobilio. Beveik visą laiką stovėjo prie tos moters, kuri išlipo iš priekyje važiavusio automobilio. Atvykus gelbėjimo tarnyboms pasišalino, nes nenorėjo joms trukdyti. Policijos pareigūnui paliko savo kontaktus ir abu su vyru išvažiavo savais reikalais (3 t., b. l. 75-76).

Iš liudytojos M. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d., maždaug 19.00 val., su draugu K. C. važiavo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės į Panevėžį. Važiuodami (duomenys neskelbtini) kaimu pamatė autoįvykį. Suprato, kad tai įvyko ką tik, nes iš abiejų automobilių rūko dūmai. Automobiliai buvo susidūrę. Iš karto sustojo ir puolė į pagalbą. Draugas nubėgo prie automobilių, o ji iš karto puolė skambinti į (duomenys neskelbtini) Matė, kad draugas bandė atidaryti duris to automobilio, kuris buvo lyg baltos spalvos, markės nežino, tik girdėjosi, jog jame yra mažas vaikas, kuris labai verkė. Priėjusi prie to automobilio matė, kad jame vairuotojo sėdynėje sėdi vyras, kuris smarkiai dejavo. Pastebėjo, kad buvo iššovusios apsauginės oro pagalvės. Draugas atidarė vairuotojo dureles ir pamatė, kad tas vairuotojas yra prispaustas. Matėsi, kad už jo sėdi moteris su vaiku. Iš pradžių galvojo, kad ten yra du vaikai. Draugas bandė atidaryti kairės pusės keleivio dureles, tačiau nepavyko. Iš kitos pusės taip pat nepavyko atidaryti durelių. Tada kažkas išdaužė dešinės pusės galinių durelių stiklą ir bandė atidaryti dureles. Nematė, ar jos buvo atidarytos. Draugui pasakė, kad greičiausiai kairės pusės galinės durelės yra užrakintos, nes prie jų buvo mažametis vaikas. Tada draugas per praviras vairuotojo dureles įkišo ranką ir atrakino keleivio galines dureles. Kai atidarė tas dureles, matė, kad ant galinės sėdynės sėdi vaikas, kurį viena ranka yra apkabinusi moteris. Ar tas vaikas buvo su saugos diržais, nepastebėjo, nes dėmesys buvo koncentruotas į vaiko sveikatos būklę. Iš pradžių dar patikrino tos moters pulsą rankoje, tačiau neužčiuopė. Vaikas vis verkė, šaukė „mama, mama“. Bandė tą vaiką raminti, guosti. Vienu metu pradėjo šalti jo rankytės, tada jas savo rankomis šildė ir liepė jam nemiegoti, kad verktų. Po to atvyko medikai ir išsinešė tą vaikutį ant rankų. Dar medikų paklausė, kaip tam vaikučiui, jie pasakė, kad bus gerai, gyvens. Sulaukę gelbėjimo tarnybų su draugu išvažiavo (3 t., b. l. 83-84).

Iš liudytojos N. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog buvo šeštadienis, 2021 m. spalio 30 d., nes tuo metu daug kas važiavo tvarkyti kapų. Jau buvo vakaras, tiksliau prieblanda, galėjo būti apie 18.30 val. Važiavo automobiliu iš Panevėžio į (duomenys neskelbtini) kaimą keliu Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys. Važiuojant tuo keliu, maždaug ties (duomenys neskelbtini) kaimu, dešinėje pusėje buvo (duomenys neskelbtini) kalnas, o prieš sankryžą į (duomenys neskelbtini) buvo ženklas, kuris draudė važiuoti greičiau negu 70 km/h. Maždaug toje vietoje pamatė ta pačia kryptimi lėtai važiuojantį šviesios spalvos automobilį. Tą automobilį pasivijo ir kurį laiką važiavo jam iš paskos. Kai pasibaigė ribojimas, tas automobilis vis tiek važiavo lėtai. Dar pagalvojo, kad greičiausiai jis suks į dešinę ir važiuos (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tas automobilis važiavo tvarkingai, savo juosta, tik važiavo lėtai. Tada jį pralenkė ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuo metu kelias buvo sausas, kritulių nebuvo, matomumas buvo geras, rūko nebuvo. Automobilių srautas buvo didesnis priešingoje eismo juostoje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), o jos juostoje automobilių beveik nebuvo. Važiuodama link (duomenys neskelbtini) kaimo daugiau jokių automobilių nepralenkė, jos taip pat joks kitas automobilis nepralenkė. Kai pralenkė minėtą automobilį, šis gerokai atsiliko ir daugiau jo nebematė. Grįžusi namo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir pastačiusi automobilį kieme, ėjo uždaryti vartų ir tada išgirdo trenksmą. Iš pradžių pagalvojo, kad kažkam sprogo padanga ir, tik atsisukusi į tą pusę, iš kur sklido garsas, pamatė, kad susidūrė du automobiliai. Matė kylančius dūmus. Atstumas tarp jos ir tų automobilių galėjo būti apie 50-60 m. Matė, kad pradėjo stoti kiti automobiliai ir iš tų automobilių ėjo žmonės link susidūrusių automobilių. Kol susivokė, kas įvyko, už kokių 5 min. nuėjo prie tų automobilių. Priėjusi arčiau suprato, kad vienas iš tų automobilių yra tas pats, kurį aplenkė netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Būtent tas automobilis irgi važiavo nuo Panevėžio link (duomenys neskelbtini). Suprato, kad būtent tas automobilis išvažiavo į priešpriešinį eismą ir trenkėsi į važiuojantį automobilį, kuris važiavo link Panevėžio. Iš ten susirinkusių žmonių girdėjo, kad prieš tam automobiliui atsitrenkiant į kitą automobilį, jis važiuodamas apgadino dar du automobilius. Matė, kad ant žvyro, šalikelėje, beveik prie važiuojamosios kelio krašto (nuo Panevėžio pusės kairėje) buvo galinio matymo šoninis veidrodėlis. Priėjo prie to automobilio (kurį prieš tai buvo aplenkusi) ir matė, kad yra iššovusios saugos pagalvės, už vairo buvo vyras. Girdėjo, kaip tas vyras iš pradžių susikeikė, o po to pasakė „gelbėkit mano žmoną“. Tada kitam vairuotojui, kuris pateko į eismo įvykį, t. y. į kurį trenkėsi tas automobilis, pasidarė bloga ir ji bėgo atnešti jam vandens. Kai atnešė vandens, tas vairuotojas jau buvo susmukęs ir gulėjo ant žemės, kiti kaimynai atnešė taburetę berniukui, kuris buvo toje kitoje mašinoje. Tas vairuotojas atsigavo, atsistojo, tačiau vandens negėrė. Ilgai ten nebuvo, nes tiesiog nebegalėjo stebėti tokių įvykių, kadangi girdėjo, jog gali būti mirę keleiviai, jai pačiai pasidarė silpna ir ji išėjo namo. Kaip (duomenys neskelbtini) gyventoja gali pasakyti, kad ten, kur įvyko eismo įvykis, leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h (3 t., b. l. 86-87).

Iš liudytojo V. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d., nuo 09.00 val. iki kitos dienos ryto 09.00 val. buvo darbe. Dirba VšĮ Panevėžio miesto GMP vairuotoju. Viename ekipaže su juo dirbo greitosios pagalbos sesutė N. G.. Maždaug apie 19.00 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime įvyko autoįvykis, prispausti du vaikai. Su kolege N. G. išskubėjo į minėtą kaimą. Važiuodamas į tą kaimą aplenkė pakeliui važiuojantį priešgaisrinės gelbėjimo automobilį, o jį aplenkė policijos automobilis. Į įvykio vietą beveik vienu metu atskubėjo visos gelbėjimo tarnybos. Įvykio vietoje buvo labai daug žmonių, buvo chaosas. Pirmiausia su kolege priėjo prie mergaitės, kuri buvo automobilyje Toyota. Mergaitė sėdėjo gale, už priekinės keleivio pusės, daugiau tame automobilyje žmonių nebuvo. Ta mergaitė šaukė, klykė, sakė, kad prispaustos kojos. Iš tikrųjų ji nebuvo prispausta, tiesiog ją ištiko panikos priepuolis. Ją apžiūrėję pamatė, kad gyvybiškai nėra pavojinga, ją paliko ir nuėjo prie kito automobilio, t. y. Seat. Automobilio gale, už vairuotojo sėdynės, pusiau gulomis, tiksliau atsilošusi, buvo moteris. Patikrinus pulsą, jo neužčiuopė, bet akių vyzdžiai nebuvo išsiplėtę, tad priėmė sprendimą ją reanimuoti. Atnešė lentą, moterį ištraukė gelbėtojai ir ją padėjo ant tos lentos. Tada moterį nunešė į GMP automobilį, pradėjo ją gaivinti. Kaip gaivino, viskas yra surašyta medicininėje kortelėje, todėl to smulkiai nepasakos. Tos moters nepavyko atgaivinti, konstatavo jos mirtį. Po to ėjo padėti kitiems kolegoms. Jų ekipažas iš įvykio vietos išvyko beveik paskutinis. Bendravo su automobilio Toyota vairuotoju, kuriam tuo metu buvo šokas, šis pasakė, kad važiavo savo eismo juosta, priešais jį maždaug 100 m važiavo kitas automobilis, kai tarp jų iš priešingos pusės priešpriešais įvažiavo automobilis Seat ir trenkėsi į jo automobilį (3 t., b. l. 95-96).

Iš liudytojos N. G. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d. nuo 09.00 val. pradėjo dirbti VšĮ Panevėžio miesto GMP ir dirbo visą parą – iki kito ryto 09.00 val. Dirbo brigadoje „3111“ kartu su vairuotoju V. M.. Maždaug 19.00 val. buvo gautas iškvietimas, kad yra avarija, yra prispaustų žmonių. Kiek atsimena, buvo išsiųstos dvi brigados, iš kurių viena buvo jų. Jau buvo tamsus laikas. Vykti reikėjo į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Vykdami į tą kaimą, kelyje ties (duomenys neskelbtini), aplenkė gaisrinės automobilį, o juos paskui aplenkė policijos automobilis. Į įvykį suvažiavo beveik vienu metu visi gelbėjimo ekipažai. Kai atvyko, matė, kad kairėje pusėje (jie važiavo nuo Panevėžio) yra susidūrę du lengvieji automobiliai ir buvo dar daug kitų sustojusių automobilių. Buvo daug susirinkusių žmonių, buvo chaosas. Atvykus visi pradėjo prašytis pagalbos, rėkti, šaukti, kad prieitų prie jų. Pirma nubėgo prie baltos spalvos automobilio Toyota. Prie to automobilio stovėjo vyras, moteris ir berniukas, o automobilio viduje, galinėje keleivio sėdynėje, už keleivio pusės sėdėjo mergina, kuri prašėsi pagalbos. Skubiai buvo apžiūrėta ir, įvertinus galimo sužalojimo mastą, buvo suleisti nuskausminamieji. Dėl smarkaus ištikusio šoko mergina sakė, kad negali atkelti kojų ir bijo mirti. Po to apžiūrėjo šalia stovinčią moterį, kuri apsunkintai kvėpavo. Įvertinusi šios būklę paklausė, ar gali laukti, kol atvažiuos kitas ekipažas, kuris suteiks pagalbą. Moteris pasakė, kad gali palaukti. Tada priėjo prie vyro, kuris pasakė, kad jo apžiūrėti nereikia, nes tik skauda krūtinę ir liepė padėti jo vaikams. Priėjo prie kiek toliau stovėjusio berniuko, kuris pasakė, kad skauda klubą, kojas judina ir atsisakė nuskausminamųjų vaistų. Įvertinę nelaimės mastą ir nukentėjusiųjų žmonių kiekį skubiai paprašė dispečerinės atsiųsti daugiau GMP ekipažų. Tada gelbėtojai pradėjo kviestis pagalbos prie automobilio Seat įvertinti gale sėdėjusios moters būklę. Prie to automobilio buvo daug gaisrininkų. Nuėjo iš karto ir to automobilio gale pamatė, kad už vairuotojo sėdynės beveik sėdom buvo moteris. Patikrino jos pulsą, bet jo užčiuopė. Apžiūrėjus akių vyzdžius, jie nebuvo išsiplėtę. Buvo nuspręsta tą moterį gaivinti. Ar tuo metu ta moteris buvo prisisegusi saugos diržais, nepasakys, nes neatkreipė dėmesio. Matė, kad tos moters dešinėje pusėje, virš klubo ir po šonkauliais buvo didelė hematoma ir kairėje pusėje iš ausies bėgo kraujas, kuris rodo kaukolės pamato sužalojimą. Minėta moteris neštuvais buvo perkelta į jų automobilį ir ten buvo pradėtas gaivinimas. Visa gaivinimo eiga yra aprašyta medicininėje iškvietimo kortelėje. Nepavykus moters atgaivinti buvo konstatuota jos mirtis, kuri taip pat įrašyta į medicininę iškvietimo kortelę. Konstatavus moters mirtį vėl ėjo prie nukentėjusiųjų ir jiems suteikinėjo pagalbą. Vėliau atvykus kitoms brigadoms likę nukentėjusieji skubos tvarka buvo transportuojami į skubios pagalbos skyrių, o jų brigada laukė tarnybos, kuri paims mirusios moters kūną. Perdavę moters kūną grįžo į darbo vietą tęsti budėjimo (3 t., b. l. 99-100).

Iš liudytojo D. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog dirba VšĮ Panevėžio miesto GMP vairuotoju - paramediku. 2021 m. spalio 30 d. pradėjo dirbti nuo 09.00 val. ir dirbo iki kito ryto 09.00 val. Dirbo pirmoje brigadoje kartu su gydytoju K. S. ir slaugytoja G. B.. Maždaug apie 19.00 val., tikslaus laiko nepasakys, bet jau buvo sutemę, gavo iškvietimą, kad Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., įvyko autoįvykis, yra prispaustas vaikas. Kiek atsimena, išvyko iš karto du ekipažai, vienas iš jų buvo jų brigada. Važiuodamos link įvykio ties aplinkkelio žiedu susitiko visos tarnybos – policijos ekipažas, gaisrinės automobilis. Jie visi nuvažiavo beveik vienu metu. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, iš kairės pusės, beveik kelkraštyje, pamatė sudaužytą automobilį Seat ir sustojo. Kai atvyko, matė, kad ten buvo susirinkę labai daug žmonių, buvo chaosas, tie asmenys pradėjo mojuoti rankomis, rodė į automobilį Seat ir šaukė, kad ten yra vaikas. Daktaras su sesute išlipo pirmi ir ėjo link to automobilio, o jis ėjo iš automobilio išimti neštuvų. Su neštuvais atėjo prie automobilio Seat ir laukė, kol daktaras su sesute apžiūrės automobilio salone esančius keleivius. Pats nežiūrėjo, kas tiksliai jame yra, tik iš aplinkinių žmonių suprato, kad jame yra vaikas. Matė, kaip daktaras su sesute iš galinės sėdynės (už vairuotojo) ištraukė maždaug 2-3 metų vaiką. Kolegos paguldė vaiką ant vaikiškos stuburo lentos. Laukė, kol vaikas bus įneštas į jų automobilį ir, gavęs leidimą vykti, išvažiavo į VšĮ „RPL“ Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių. Perdavęs vaiką vėl grįžo atgal į įvykio vietą, nes buvo reikalinga pagalba kitiems. Rado pacientą, sėdintį ant kėdės, vėliau paaiškėjo, kad tai automobilio Toyota vairuotojas. Atnešė neštuvus ir stuburo lentą, jį paguldė, įnešė į automobilį ir vėl išvažiavo į VšĮ „RPL“. Ką automobilio Toyota vairuotojas kalbėjo, negirdėjo, nes važiavo su įjungtais šviesos ir garso signalais. Nuvykęs į ligoninę jį perdavė ir toliau tęsė savo budėjimą (3 t., b. l. 103-104).

Iš liudytojos G. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d. nuo 09.00 val. pradėjo budėjimą VšĮ Panevėžio miesto GMP ir jį baigė kitos dienos ryte 09.00 val. Budėjimo metu, maždaug tarp 18.00 ir 19.00 val., tikslaus laiko neatsimena, bet jau buvo sutemę, buvo gautas iškvietimas, jog yra autoavarija, susidūrė automobiliai, yra sužeistų ir, kad viename automobilyje yra vaikas. Vienoje gydytojų brigadoje dirbo su gydytoju K. S. ir vairuotoju-paramediku D. V.. Vykti reikėjo į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Į įvykį iš karto važiavo du medikų ekipažai, iš kurių vienas buvo jų. Jie važiavo pirmi, o paskui juos važiavo kitas ekipažas. Pakeliui prasilenkė policijos ekipažas ir gaisrinės automobilis. Nuvykus į įvykio vietą jų automobilis sustojo prie vieno iš sudaužytų automobilių. To automobilio markės nežino, tik žino, kad jame buvo mažametis berniukas. Tas berniukas buvo galinėje sėdynėje už vairuotojo, sėdėjo skersai, šiek tiek pasviręs ant moters kelių ir, kiek matė, greičiausiai vienu diržu kartu prisisegęs su ta moterimi. Tas vaikas didelių emocijų nerodė, bet kartais pravirkdavo. Kai tik buvo atidarytos keleivio durelės, iš karto savo rankomis suėmė vaiko galvytę ir neleido jos judinti. Tuo momentu, kai laikė vaiko galvą, daktaras bandė atsegti saugos diržą, tačiau jam nesisekė. Atėjęs ugniagesys jį nupjovė. Tada kartu su daktaru paguldė vaiką ant vaikiškos stuburo lentos, kuri pritvirtinta prie gulto. Vaiką nunešė į savo automobilį. Apžiūrėjo jį, sumatavo visus rodmenis. Visi rodmenys užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Jų ekipažas su vaiku išvažiavo į Panevėžio ligoninę. Pakeliui perspėjo ten esančius gydytojus, kad juos pasitiktų. Nuvykus į ligoninę gydytojai jau laukė lauke ir iš karto perėmė vaiką. Jie vėl grįžo į įvykio vietą. Tada pasiėmė kito autoįvykyje dalyvavusio automobilio vairuotoją. Tas vairuotojas nelabai skundėsi sužalojimais, atsisakė medikamentų, tik sutiko, kad būtų uždėtas kaklo įtvaras ir gultis ant stuburo lentos. Važiuojant vairuotojo buvo paklausta, ar jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Šis atsakė, kad ne. Pats vyras mažai kalbėjo, sakė, kad jam yra šalta. Jie jį pristatė į Panevėžio ligoninę, į trauminį skyrių (3 t., b. l. 107-108).

Iš liudytojo K. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021 m. spalio 30 d. pradėjo darbą Panevėžio miesto GMP stotyje nuo 09.00 val. ir darbą turėjo baigti kitos dienos ryte 09.00 val. Budėjimo metu, apie 19.00 val., tikslaus laiko neatsimena, buvo gautas iškvietimas, kad yra autoįvykis, yra prispaustas vaikas. Jis tą dieną brigadoje dirbo kartu su vairuotoju - paramediku D. V. ir SMPSS G. B.. Į tą įvykį iš karto išvyko du ekipažai – jų ir dar 11 brigada. Jie visi važiavo į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k. Atsimena, kad važiavo link (duomenys neskelbtini) ir pakeliui prasilenkė su policijos automobiliu ir gaisrinės automobiliu. Į įvykį beveik visos tarnybos atvyko vienu laiku. Matė, kad kaktomuša yra susidūrę du automobiliai, aplink tuos automobilius buvo susirinkę daug žmonių, buvo chaosas, nes visi šaukėsi pagalbos, tiksliau visi prašė, kad kuo greičiau suteiktų pagalbą vaikui, kuris buvo automobilyje Seat. Kartu su G. B. nuskubėjo prie to automobilio. Kas sėdėjo priekyje, negali pasakyti, nes nežiūrėjo, o gale už vairuotojo sėdynės buvo moteris, prie jos, ant jos kelių ar šalia jos, sunku pasakyti, mažametis berniukas. Jie abu buvo prisisegę vienu saugos diržu. Nematė, ar automobilyje yra vaikui skirta automobilinė kėdutė. Jei ji būtų buvusi, tai tikrai būtų tai pastebėjęs. Šalia jų buvo gaisrininkai, kurie tiesiog nupjovė tuos saugos diržus ir jis su G. B. ištraukė vaiką iš to automobilio. Vaikas buvo vangus, mieguistas, kartais pramerkdavo akis, bet vėl užsimerkdavo, tačiau į skausmą reagavo. Prieš ištraukiant vaiką iš automobilio patikrino tos moters pulsą, bet jo jau neužčiuopė, moteris nerodė jokių gyvybės ženklų, jos galva buvo kruvina, todėl pagalvojo, kad jau yra mirusi. Jie tą vaiką paguldė ant vaikiškos stuburo ir kaklo fiksavimo lentos ir iš karto įnešė į automobilį. Automobilyje jam suteikė būtinąją pagalbą. Viskas užfiksuota 110A formoje paciento kortelėje. Tada vaiką vežė į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Vežant vaiką į ligoninę informavo dispečerę, kad ten lauktų medikai. Nuvežus vaiką į ligoninę laukiantys medikai iš karto perėmė jį. Tada jų brigada dar kartą vyko į įvykio vietą. Ten nuvykę jie pasiėmė automobilio Toyota CH-R vairuotoją. Vairuotojas atsisakė nuskausminamųjų vaistų, jį paguldė ant stuburo fiksavimo lentos su kaklo įtvaru ir šildė, nes šis drebėjo. Tas vairuotojas skundėsi, kad jam šalta ir skauda raktikaulio projekciją. Jį taip pat pristatė į Panevėžio ligoninę (3 t., b. l. 111-112).

Iš liudytojo E. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog dirba Panevėžio miesto GMP stotyje vairuotoju. Darbą pradėjo nuo 08.00 val. ar nuo 09.00 val., tiksliai neatsimena. Dirbti reikėjo visą parą. Maždaug apie 19.00 val. iš dispečerio buvo gautas pranešimas, kad yra eismo įvykis (duomenys neskelbtini) kaime. Iš pradžių išvyko du ekipažai, o už keleto minučių važiuoti į pagalbą medikams reikėjo ir jo ekipažui. Tada dirbo su SMPSS A. J.. Kai nuvyko į įvykio vietą, joje jau buvo suvažiavusios visos gelbėjimo tarnybos. Kai atvyko, A. J. iš automobilio išlipo pirma ir nuėjo link automobilio Seat. Jis iš automobilio išsitraukė gelbėjimo lentą ir nuėjo prie gaisrininkų, laukė, kada iš automobilio Seat ištrauks vairuotoją. Matė, kad tas vairuotojas yra prispaustas, pats vairuotojas šaukė, kad jo kojos prispaustos. Vairuotojas tuo metu buvo sąmoningas. Kai gaisrininkai jį išvadavo ir perkėlė ant gelbėjimo lentos, prie jo iš karto priėjo policijos pareigūnai ir davė prasipūsti. Matė, kad alkotesteryje buvo 0,00 promilių. Tada klausė vairuotojo vardo, pavardės, kur jam skauda. Vairuotojas atsakė, jog skauda kojas. Atsakymai būdavo trumpi ir vis klausdavo, kaip jo žmona ir vaikas. Atsakė, kad jie medikų rankose, yra ligoninėje, kad viskas yra gerai. Nesakė vairuotojui tiesos, nes tada ne viską žinojo. Tada žinojo, kad vairuotojo žmona yra gaivinama ir nieko nežinojo apie jo vaiką, nes jis jau buvo medikų išvežtas. Tada dar nežinojo, kad to vairuotojo žmona žuvo. Vairuotojas minėjo, kad atsimena tik tiek, kad atsimerkė ir pamatė prieš save sudaužytą automobilį. Kodėl trenkėsi į tą automobilį, neatsimena. Kiek atsimena, vairuotojas kalbėjo rišliai, orientavosi aplinkoje, greitai pasakė savo vardą, pavardę, kur gyvena, kiek jam metų. Jo apžiūrą atliko kolegė A. J., kuri viską surašė planšetėje. Šį vairuotoją kuo skubiau pristatė į Respublikinę Panevėžio ligoninę, o po to vėl grįžo tęsti savo budėjimą (3 t., b. l. 115-116).

Iš liudytojos A. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog dirba Panevėžio miesto GMP stotyje skubios medicininės pagalbos slaugos specialiste. 2021 m. spalio 30 d., nuo 08.00 val., pradėjo budėjimą. Budėjimas vyksta visą parą. Vakare, tikslaus laiko nepasakys, bet jau buvo sutemę, darbo planšetėje buvo gautas pranešimas, jog yra eismo įvykis ir yra sužeistų. Atsimena, kad jų ekipažas buvo papildomai kviečiamas į šį įvykį. Ji tada dirbo kartu su vairuotoju E. S.. Nuvykus į įvykio vietą, joje jau buvo suvažiavusios visos gelbėjimo tarnybos bei kiek tolėliau stovėjo daug kitų žmonių. Išlipusi pamatė, kad yra susidūrę du automobiliai. Viename automobilyje buvo prispaustas vyras, kuris sėdėjo prie vairo. Jau atvykę gelbėtojai jį vadavo. Ji kartu su savo kolega priėjo prie to vairuotojo ir šalia esančių gelbėtojų. Kolega iš karto atsinešė IL lentą. Matė, kad automobilyje esantis vairuotojas yra sąmoningas. Kai jį ištraukė gelbėtojai, iš karto paguldė ant tos lentos. Tada stabilizavo jį ir įnešė į GMP automobilį. Per tą laiką automobilio vairuotojo būklė buvo sunki, tačiau stabili, sąmonės neprarado. Jo klausdavo, kur jam skauda, jis viską jai pasakydavo. Skundėsi galvos, pilvo, kojų skausmais. Viskas yra smulkiai surašyta paciento iškvietimo kortelėje. Suteikė pagalbą ir kuo skubiau gabeno į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jau laukė jų atvažiuojančių. Ji negali pasakyti, ką kalbėjo tas vairuotojas, nes jai labiau rūpėjo jo sužalojimai, o ne dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis (3 t., b. l. 119-120).

Iš 2021 m. spalio 30 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio S. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 30 d. dirbdamas ekipaže „1910“ su specialistu S. R., 18.52 val. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, susidūrė du automobiliai, viduje yra prispaustas vaikas. Nuvykę į nurodytą vietą 19.14 val. rado kaktomuša susitrenkusius du automobilius: Toyota CH-R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. C. (nustatytas 0.00 prom. blaivumas), taip pat automobilyje buvo R. C., E. C. ir G. C. ir automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. B. (nustatytas 0.00 prom. blaivumas), taip pat automobilyje buvo T. B. ir A. B.. Taip pat eismo įvykyje dalyvavusios dvi transporto priemonės, kurios buvo apgadintos: VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. G., ir keleivė L. G., bei Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. A.. Eismo įvykį mačiusi liudininkė R. J. paaiškino, kad važiavo iš paskos Toyota CH-R, kuri važiavo nuo Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., link Panevėžio m. ir atsitrenkė į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusią Seat Toledo. Eismo įvykyje nukentėję asmenys – V. C., R. C., E. C., G. C., M. B., T. B. buvo išvežti Panevėžio GMP į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Medikų teigimu A. B. konstatuota mirtis (1 t., b. l. 20-21).

Iš 2021 m. spalio 31 d. – 2022 m. sausio 31 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano-schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra važiuojamoji kelio Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys dalis. Kelio važiuojamoji dalis yra dviejų eismo juostų, perskirta brūkšnine linija. Važiuojamosios dalies kelio plotis 6,4 metro. Leistinas važiavimo greitis šiame kelio ruože yra 90 km/h. Pagrindinio susidūrimo vieta, kur susidūrė lengvieji automobiliai Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota C-HR Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g. namo kiemą. Susidūrimas įvykio kelio kairėje pusėje (žiūrint nuo Panevėžio pusės). Automobilis Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priešpriešinėje eismo juostoje. Kairysis priekinis ratas yra beveik užvažiavęs ant kelkraščio. Apžiūrint automobilį, nustatyta, kad priekinė jo dalis yra stipriai apgadinta. Automobilio rėmas linkęs ties automobilio viduriu. Išsiskleidusios priekinės vairuotojo ir keleivio oro pagalvės. Vairuotojo saugos diržas užsegtoje padėtyje. Galinis kairės pusės keleivio diržas taip pat užsegtoje padėtyje, tačiau diržo mechanizmas išrautas iš tvirtinimo vietos. Abu diržai yra nupjauti (labai tikėtina, kad jau po eismo įvykio). Automobilio salone mėtosi įvairūs maisto produktai, kiti namų apyvokos ir asmeniniai daiktai. Automobilis Toyota C-HR Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi užvažiavęs ant dešiniojo kelkraščio (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės). Apžiūros metu nustatyta, kad stipriai apgadinta priekinė automobilio dalis, variklinis skyrius. Išsiskleidusios priekinės ir šoninės saugos pagalvės. Eismo įvykio metu taip pat buvo apgadinti automobiliai: VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abu automobiliai stovi dešiniajame kelkraštyje (nuo (duomenys neskelbtini) pusės). Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi 53,7 m nuo pagrindinio susidūrimo vietos, o automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi 98,9 m nuo pagrindinio susidūrimo vietos. Matmenys matuoti iki abiejų automobilių galinės ašies kairės pusės ratų. Eismo reguliavimo būdas – nereguliuojama kelio dalis. Kelio dangos būklė, tipas – asfaltbetonis, sausa kelio danga. Dešinės pusės kelkraščio plotis 3,8 m, kairės pusės – 1,6 m. Važiuojamosios dalies abejose pusėse yra kelkraštis ir žalioji zona. Kairėje kelio pusėje, už žaliosios zonos, yra pėsčiųjų bei dviračių takas. Važiuojamoji dalis yra ties gyvenamaisiais namais. Tamsiu paros metu važiuojamoji dalis ir gyvenamosios vietos prieigos neapšviestos. Matomumas tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus, 65,0 m, tolimųjų šviesų žibintus – 110,0 m. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: dešinėje kelio pusėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g. namo kiemo teritoriją, kaktomuša susidūrę du automobiliai Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota C-HR Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Seat Toleo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvažiavęs iš savo judėjimo juostos į priešpriešinę juostą. Iš judėjimo krypties matyti, kad automobilio Toyota C-HR Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai bandė išvengti susidūrimo, pasukdamas į dešinįjį kelkraštį. Prieš pagrindinį susidūrimą minėtų automobilių, automobilis Seat Toledo taip pat kliudė lengvuosius automobilius VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kontaktai su minėtais automobiliais įvyko taip pat priešpriešinėje automobiliui Seat Toledo eismo krypties juostoje. Susidūrimo pėdsakai matomi eismo įvykio vietoje ir yra pažymėti pateiktoje plane-schemoje Nr. 1. Rastas moteriškos lyties lavonas apžiūrimas GMP automobilyje po reanimacijos. Lavonas aprengtas raudonos spalvos striuke, juodos spalvos palaidine, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos sportiniais batais su baltos spalvos padais. Dešinėje pusėje, pilvo dalyje, žemiau šonkaulių matomas smarkus nubrozdinimas su mėlyne. Pilvo sritis ištepta juodos spalvos, neaiškios kilmės medžiaga, panašia į alyvą. Kairės pusės ausies angoje matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant galvos uždėtas striukės gaubtuvas (1 t., b. l. 22-56).

Iš 2021 m. spalio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė – lengvasis automobilis Toyota CH-R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (1 t., b. l. 73-82).

2021 m. spalio 30 d., apie 18.50 val., kelio Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį Seat Toledo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 119 ir 127 punktų reikalavimus – vairuodamas transporto priemonę neturėdamas specialiosios teises vairuoti transporto priemones, kai jos niekada nebuvo įgijęs, privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto ir pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, to nepadarė, tamsiu paros metu būdamas neatidus, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje kliudė priešpriešais tiesiai važiavusio automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. A., kairės pusės išorinį galinio vaizdo veidrodėlį, po to atsitrenkė į iš paskos automobiliui Toyota Avensis važiavusio automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. G., kairės pusės galinę dalį, po ko priešpriešinėje eismo juostoje susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Toyota CH-R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. C., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Seat Toledo keleivė A. B., buvo sunkiai sutrikdyta automobilio Seat Toledo keleivio T. B. ir automobilio Toyota CH-R keleivės R. C. sveikata, buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Toyota CH-R vairuotojo V. C. ir to paties automobilio keleivės E. C. sveikata ir nežymiai buvo sutrikdyta automobilio Toyota CH-R keleivio G. C. sveikata. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.