Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-17 · Administracinė byla Nr. I-1299-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-17
Bylos Nr.
I-1299-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04082-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1299-189/2017Proceso Nr. 3-61-3-04082-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti 19 500 Eur žalos atlyginimą.

Nurodė, kad žalą kildina dėl darbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), laikotarpiu nuo 2015-07-29 iki 2016-09-27. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2015-07-29 iki 2016-09-27, atlikindamas bausmę dirbo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad pareiškėjui būnant paskirtam dirbti maisto dalinime, jam taip pat teko dirbti ir kitus darbus: nešioti statybines atliekas, plauti tualetus, valyti kameras. Pareiškėjo manymu, buvo nuslėptas tikrasis darbo pobūdis, nes sutartyje nebuvo nurodyta, kad reikės dirbti ir kitus darbus, nesusijusius su maisto dalinimu. Taip pat nebuvo nurodyta, kad teks dirbti ir be išeiginių, savaitgaliais, viršijant normalias darbo valandas. Pareiškėjas taip pat prieštaravo, kad buvo pažeidžiamos lygumo teisės, nes tik iš asmenų, kurie palinkti dirbti yra atskaitoma į kalinimo fondą. Kai tuo tarpu iš kitų nuteistųjų toks atskaitymas nevykdomas. Nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 10) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas 2015-07-29 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-89 buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir paskirtas į maisto dalintojo pareigas, nustatant mėnesio atlyginimo koeficientą – 0,48. Vėliau, vadovaujantis Lukiškių TI-K 2016-06-20 įsakymu Nr. N-97, pareiškėjas nuo 2016-06-22 buvo atleistas iš maisto dalintojo pareigų tuo pagrindu, kad jis buvo įdarbintas „Mūsų amatai“. Pažymėjo, kad nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, darbas apmokamas vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2002-02-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 228 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Aprašas) nuostatomis. Nurodė, kad maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5-6 valandas. Maisto dalintojai taip pat turi teisę į atostogas, tačiau turi neturėti galiojančių nuobaudų. Pareiškėjas 2015-2016 metais turėjo 2 nuobaudas, todėl teisė į atostogas pareiškėjui nepriklausė.

Pabrėžė, jog išskaitos iš darbo užmokesčio atliekamos vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 132 str. nuostatomis. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K nėra galimybės organizuoti ilgalaikių pasimatymų, todėl vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo suteikiami trys trumpalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas tokia teise buvo pasinaudojęs.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, II dalis, I skyrius, skyrius pirmasis ir antrasis skirsniai). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.

Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2015-07-29 iki 2016-09-27 jam atliekant bausmę ir dirbant maisto išnešiotoju, jo atžvilgiu buvo pažeidinėjami teisės aktai, nes be maisto nešiojimo jam taip pat teko dirbti ir kitus darbus, t. y. nešioti statybines atliekas, plauti tualetus, valyti kameras. Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-07-29 įsakymu Nr. N-89 nuo 2015-07-29 buvo paskirtas atlikti ūkio darbus Lukiškių TI-K. Šiuo įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į maisto dalintojo pareigas, numatant mėnesio atlyginimo koeficientą – 0,48 (b. l. 29). Įsakymas patvirtintas pareiškėjo parašu. Apie tai, kad pareiškėjas savo noru sutiko laisvės atėmimo bausmę atlikti Lukiškių TI-K ūkio būryje bei galintis dirbti patvirtina byloje pateiktas pareiškėjo 2015-07-10 sutikimas-pasižadėjimas (b. l. 24), kuris taip pat patvirtintas pareiškėjo parašu, bei 2015-07-28 išvada dėl nuteistojo palikimo atlikti ūkio darbus Nr. 24-4604 (b. l. 25). Iš byloje pateikto Nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės aprašymo (toliau – ir Aprašymas, b. l. 30) matyti, kad nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės paskirtis vykdyti įstaigos pareigūnų bei darbuotojų pavedimus atliekant maisto dalinimą (3 punktas). Pagrindinė maisto dalintojo veiklos sritis – maisto dalinimas (4 punktas). Aprašymo 6 punkte detalizuotos maisto dalinimą atliekančio nuteistojo funkcijos. Iš aprašymo matyti, kad maisto dalintojo pagrindinės funkcijos susijusios su pareigūnų bei darbuotojų pavedimų vykdymu atliekant maisto dalinimo darbus. Taigi, nors pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jam atliekant kaip maisto dalintojo darbus, taip pat teko nešioti statybines atliekas, plauti tualetus, valyti kameras, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas, žinodamas savo, kaip maisto dalintojo funkcijas (apie tai, kad pareiškėjas yra susipažinęs su Aprašymu yra patvirtinęs savo parašu), būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl darbų ne pagal Aprašymą vykdymo. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nurodymas negali būti vien tik deklaratyvus. Pareiškėjo skundžiamos sąlygos (šiuo atveju darbas ne pagal Aprašymą) turi būti susietos su konkrečiais įvykiais, įvykusiais skundą padavusiam asmeniui, taip pat konkrečiu laiku, vieta. Tokių įrodymų nepateikus, tik abstraktūs, bendro pobūdžio teiginiai (nenurodyta kada vykdė tokius darbus, kas liepė vykdyti, kokias kameras plovė, kokias statybines atliekas nešiojo, kur nešiojo, ar kreipėsi dėl šių darbų į administraciją ir pan.) negali būti pagrindu Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo nurodyta, kad teks dirbti be išeiginių, savaitgaliais, viršijant normalias darbo valandas. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, faktiškai maisto dalintojo darbo laikas sudaro 5-6 valandas. Maisto dalinimas užima tris kartus per dieną po valandą, taip pat valanda skiriama darbo vietai sutvarkyti, viena ar dvi valandos skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems gyvenamosiose kamerose. Iš byloje pateiktos pažymos apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. spalio mėn. (b. l. 36) matyti, kad pareiškėjas per mėnesį dirbo 21-22 dienas, taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis negalėjo dirbti be išeiginių ir kiekvieną savaitgalį. Iš pažymos taip pat matyti, kad daugiau kaip 8 valandas per dieną pareiškėjas nėra dirbęs. Pagal Darbo kodekso 144 str. 2 dalį (redakcija, galiojanti ginčo laikotarpiu), kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Kaip jau minėta, daugiau nei 8 valandas per vieną darbo dieną pareiškėjas nėra dirbęs. Nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad jam teko dirbti be išeiginių ir viršijant normalias darbo valandas, tačiau tai, kad pareiškėjas būtų dirbęs viršvalandžius, ar be išeiginių paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2016-11-03 Pažyma).

Pareiškėjas prieštaravo, kad yra pažeidžiamos lygumo teisės, nes tik iš asmenų, kurie palinkti dirbti yra atskaitoma į kalinimo fondą. Kai tuo tarpu iš kitų nuteistųjų toks atskaitymas nevykdomas. Atskaitymus iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 132 str. 1 dalis, kurioje nustatyta, kad iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareiškėjas savanoriškai pasirinko Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, todėl jo atžvilgiu Bausmių vykdymo kodekso 132 str. 1 dalyje nustatytas atskaitymas vykdytas teisėtai.

Pareiškėjas taip pat prieštaravo, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 4 dalį, nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. Kaip nurodė atsakovės atstovas, Lukiškių TI-K nėra įrengta patalpų ilgalaikiams pasimatymams, be to, tokių patalpų įrengimo ir ilgalaikių pasimatymų organizavimo nereglamentuoja ir teisės aktai. Pareiškėjas trumpalaikio pasimatymo (4 val.) suteikimo teise yra pasinaudojęs 2016-10-17. Esant tokioms aplinkybėms, Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neteisėtumo, pareiškėjui nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų, taip pat nenustatyta.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 1,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.

Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 22 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 22 x 0,06, t. y. 1,32 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-10-19 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška