Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant pareiškėjui T. P., jo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, institucijos, priėmusios nutarimą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato atstovui Gediminui Radzevičiui, suinteresuotiems asmenims M. B., Ž. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą nutarimą priėmusiai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2012-05-16 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68NT-1662336-12 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono teisme gautas pareiškėjo T. P. skundas, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-05-16 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68NT-1662336-12, nes nutarime nurodytos aplinkybės neatitiko realiai buvusių, t.y. M. B. šuo buvo pririštas ne kieme, o už tvoros, ant servitutinio kelio, kur, pareiškėjui norint jį nufotografuoti, šuo jam įkando (b.l. 2).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, nurodytais skunde.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdžio metu su skundo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad nutarime padaryta techninė klaida ir tai, kad šuva buvo pririštas už tvoros, ant servitutinio kelio, o ne kieme, bylos esmės nekeičia, nes pareiškėjas savo elgesiu bei neblaiviu stoviu šunį išprovokavo, nes šuo buvo pririštas ir jokios grėsmės niekam nekėlė.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra apylinkės įgaliotinis ir gerai žino T. P. kaip nuolat konfliktuojantį su kaimynais dėl šunų laikymo, pažymėjo, kad ne kartą yra gauti skundai dėl T. P. laikomų šunų, kad jis yra baustas administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas T. P. 2012-04-15 pateikė Informacinį pranešimą, kad jį užpuolė kaimynų šuo ir įkando į koją (b.l.8). Įkandimo faktą patvirtina medicininė pažyma iš gydymo įstaigos (b.l.3). Taip pat 2012-04-15 Klaipėdos rajono PK buvo gautas Ž. B. pareiškimas (b.l.11-12), kad galimai neblaivus T. P. 2012-04-15 apie 19 val. vedžiojo savo agresyvų šunį be pavadėlio ir antsnukio bei savo elgesiu provokavo jų pririštą šunį iki šis T. P. įkando. Aplinkybę, kad T. P. 2012-04-15 apie 20.19 val. buvo neblaivus – 2,09 promilės patvirtina asmens blaivumo testas (b.l.20).

Iš byloje esančio 2012-05-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68NT-1662336-12 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b.l.5) nustatyta, kad, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. bei atižvelgiant į tai, kad šuns elgesį T. P. išprovokavo pats, administracinio teisės pažeidimo teisena nebuvo pradėta.

LR ATPK 250 str. dalių neturi, tačiau minimo straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Esant minėtai įstatyminei reglamentacijai bei nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad labiau tikėtina, jog dėl įvykio, kurio metu buvo įkastą pareiškėjui T. P., kaltas yra pats T. P.. M. B. ir Ž. B. buvo pririšę šunį už tvoros, ant servitutinio kelio, pareiškėjas T. P., būdamas neblaivus pats priartėjo prie pririšto M. B. šuns, savo elgesiu šunį provokavo, todėl laikytina, kad jis pats turi prisiimti riziką dėl sužalojimo. Be to pažymėtina, kad T. P. yra charakterizuojamas kaip linkęs konfliktuoti, ieškoti priekabių, yra baustas administracine tvarka dėl netinkamos šunų priežiūros.

Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad M. B. šuo buvo pririštas ne kieme, o už tvoros, ant servitutinio kelio, tačiau ši aplinkybė nedaro priimtą nutarimą neteisėtu, nes iš esmės pats pareiškėjas kaltas dėl atsiradusių pasekmių, t.y. pats išprovokavo šunį, pats priėjo per arti, tokiu būdu jį erzindamas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296, 302 straipsniais, teismas

nutarė:

Skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.