Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. e2S-23-280/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2S-23-280/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01215-020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
I.R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-23-280/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01215-020-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.6.2; 3.3.1.14; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I.R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-312-783/2021 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui J. R., dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. R. ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 80 000 Eur neturtinės žalos ir 400 Eur turtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti Utenos apskrities vaiko teisių skyrių raštiškai jo, ieškovo, atsiprašyti. Ieškinyje trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje nurodomi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone, Utenos (duomenys neskelbtini) progimnazija, Utenos (duomenys neskelbtini) centras, Utenos rajono socialinių paslaugų centras, Utenos rajono savivaldybės administracija, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškinį priėmė, atsisakė į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje įtraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Utenos rajone, Utenos(duomenys neskelbtini) progimnaziją, Utenos (duomenys neskelbtini) centrą, Utenos rajono socialinių paslaugų centrą, Utenos rajono savivaldybės administraciją, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą.

3. Nurodė, kad ieškinį ieškovas kildina iš neteisėtų vaiko teisių apsaugos tarnybos ir teismo veiksmų/neveikimo, todėl ieškinyje pagrįstai valstybę atstovaujančios institucijos nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis teismo teisę spręsti, ar ieškinyje nurodyti asmenys trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėjo, kad ieškovas prašydamas įtraukti trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje jo paties išvardintas institucijas nenurodė, kokį procesinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi turi šie juridiniai asmenys ir kokias pasekmes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Kadangi ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra pareikštas valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pripažino, kad ieškovo išvardintos institucijos neturi procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nuo sprendimo šioje byloje nepriklausys šių institucijų materialiosios teisės ir pareigos. Todėl teismas atsisakė įtraukti jas į civilinės bylos nagrinėjimą.

5. Pažymėjo, kad nors ieškovas kaip savarankišką reikalavimą įtraukė prašymą Utenos vaiko teisių apsaugos skyriui raštiškai jo atsiprašyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, toks reikalavimas atsiprašyti nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o yra asmens, paskleidusio duomenis (jeigu tokie buvo paskleisti), ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

7. Nurodo, kad nutarties dalis, kuria atsisakyta institucijas įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, naikintina, nes ji užkerta kelią ieškovui įrodyti ir ginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka. Ieškinys susijęs su viešo interesu gynimu ir išvardintų institucijų asmenine atsakomybe. Ieškinio pagrindas išimtinai susijęs su mažamečio vaiko teisėmis ir jo interesų apsauga, kurią pažeidė valstybės institucijos, nurodytos trečiaisiais asmenimis atsakovo -valstybės pusėje. Nurodytos institucijos nesilaikė bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, savo veikimu padarė žalą ieškovui ir jo mažamečiam vaikui, dėl jų veiksmų kilo grėsmė vaiko ir jo tėvų sveikatai. Teismui patenkinus ieškinį ir įsigaliojus sprendimui atsiras šių institucijų materialiosios teisės ir pareigos. Atsakovas galės regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo, todėl nurodyti asmenys trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, nagrinėjant bylą trečiųjų asmenų atsakovo pusėje duoti paaiškinimai ir atsakymai į šalių pateiktus klausimus, padės teismui atskleisti bylos esmę bei ieškovui tinkamai realizuoti savo procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. R. prašo skundą tenkinti, sutinka su atskirojo skundo motyvais.

9. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo sutinkanti su atskiruoju skundu. Nurodo, kad ieškinys kildinamas iš galimai neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų tiesiogiai priimtų sprendimų, kurie galimai pažeidė vaiko teises ir interesus bei galimai padarė žalą ieškovui ir jo vaikui, todėl sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos nurodytų institucijų teisėms ir pareigoms ir dėl to reikės pasisakyti sprendime. Ieškinyje nurodytos valstybės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir privalo būti įtrauktos į civilinės bylos nagrinėjimą atsakovais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

11. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – tai asmenys, kurie įstoja patys arba įtraukiami į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. Tai reiškia, kad tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises ar pareigas, o tokių asmenų dalyvavimas byloje sudaro jiems galimybę įstatymo suteikiamų procesinių teisių pagalba užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Todėl tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Net ir tuo atveju, jeigu asmuo jau įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, jis motyvuota teismo nutartimi gali būti pašalintas iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

12. Pažymėtina, kad niekuo nepagrįstas su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų įtraukimas dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų apsunkina ir sudaro galimybes vilkinti bylos nagrinėjimą, pareikalauja daug nepagrįstų tiek įtrauktų dalyvauti byloje asmenų, tiek ir valstybės laiko ir lėšų sąnaudų. Taigi, trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime.

13. Nagrinėjamas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra pareikštas valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas atsisakė į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje pagal ieškovo ptašymą įtraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Utenos rajone, Utenos (duomenys neskelbtini) progimnaziją, Utenos(duomenys neskelbtini) centrą, Utenos rajono socialinių paslaugų centrą, Utenos rajono savivaldybės administraciją, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą. Atskirąjį skundą dėl šių institucijų atsisakymo įtraukti trečiaisiais asmenimis pateikė ieškovas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai iš esmės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą galėtų skųsti atskiruoju skundu. Tuo tarpu nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Bylos procesas, nepaisant netenkinto šalių prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau.

15. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, 2019 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019 bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi yra išaiškinęs, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jei jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą.

16. CPK teisės normose nėra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu. Analogiškai aiškintina ir situacija, kai tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teismo nutartimi yra pašalinami iš bylos, teismui nustačius, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto asmens teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

17. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skųsti ginčijamą nutartį atskiruoju skundu turėjo teisę tik tie asmenys, kuriuos šia nutartimi nutarta pašalinti iš proceso, bet ne ieškovas. Padarius tokią išvadą, apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties nutrauktinas.

18. Pažymėtina, kad nei skundžiamos nutarties priėmimas, nei apeliacinio proceso nutraukimas nereiškia, kad nepriklausomai nuo bylos eigos ir aplinkybių yra užkertamas kelias tolesniame bylos procese svarstyti atitinkamų trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimą.

19. Kartu pažymėtina, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali patys įstoti į bylą, būti įtraukti dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovas I. R. kaip savarankišką ieškinio reikalavimą įtraukė prašymą Utenos vaiko teisių apsaugos skyriui raštiškai jo atsiprašyti. Šis reikalavimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą, nėra duomenų, kad jo atsisakyta, nors teismas šį reikalavimą sukritikavo. Dubliku ieškovas šį reikalavimą palaiko, todėl vaiko teisių apsaugos skyrius turi būti šiuo atveju traukiamas ne trečiuoju asmeniu, o jau atsakovu. Teismas savarankiškai atsakovų parinkti negali, todėl Utenos vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų likti bent jau trečiuoju asmeniu.

21. Taigi, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad teismo sprendimas tikrai gali turėti reikšmės išvardintų kitų institucijų teisėms arba pareigoms, kas iš ieškovo procesinių dokumentų turinio nėra konkrečiai nustatyta (iš jų žalos atlyginimo nereikalaujama), nepaneigiama galimybė bylos nagrinėjimo metu pakarotinai spręsti dėl jų įtraukimo į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarties.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė