- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-91-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16302-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Aušra Bielskė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R., R. B.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bauda sumažinta 1/3 ir skirta R. B. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 27 d., 18.45 val., iki 2020 m. balandžio 28 d., 15.38 val., (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikyta, kad R. B. nubaustas 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta R. B. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. balandžio 28 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta išieškoti iš R. B. automobilio „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – (su PVM) 9 930 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 27 d., apie 18.30 val., Vilniaus r., Marijampolio sen., Marijampolio k., Liepų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, konfiskuotino turto dydžio ir sumažinti bausmės dydį ir uždraudimą naudotis specialiąja teise iki minimumo, taip pat, sumažinti konfiskuotino turto dydį iki realios transporto priemonės vertės – 6 400 Eur, panaikinti turto konfiskavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę tik formaliai paminėjo ir išdėstė teorinius dalykus dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau minėto straipsnio nuostatų atitikimo padarytai veikai nedetalizavo, be to, neatsižvelgė į BK 41 straipsnio nuostatas. Pasak nuteistojo gynėjo, teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tik išdėstė ginamojo charakterizuojančius duomenis, nevertino jo asmenybės. Akcentuojama, kad R. B. socialiai tvirtai integruotas į visuomenę, jo padaryta veika žymiai mažiau pavojinga palyginus su tokios rūšies nusikaltimais, jokios turtinės, moralinės žalos niekam nepadaryta, sunkių pasekmių nesukelta. Atkreipiamas dėmesys, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad R. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi.
2.2. Nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad negali būti pripažintinas teisėtu nemotyvuotas teismo pritarimas prokuratūros išsakytai pozicijai dėl 60 MGL dydžio baudos paskyrimo.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dar iki nuosprendžio paskelbimo dienos nuteistasis įsidarbino UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini). Pagal darbo sutartį jam nustatytas minimalus darbo užmokestis, tai yra 826,45 Eur atlyginimas, neatskaičius mokesčių, tačiau iki šio skundo pateikimo dienos atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe. R. B. 2020 m. lapkričio 5 d. krito nuo kopėčių ir sunkiai susižalojo, jam nustatyta diagnozė: dešinės blauzdos kaulų diafizių lūžis, po kurio numatomas ilgalaikis gydymas (išduotas nedarbingumo dokumentas iki 2020 m. gruodžio 4 d., manytina, jog negalės dirbti žymiai ilgesnį laikotarpį), kas apriboja jo galimybes įvykdyti paskirtą bausmę. Pasak gynėjo, siekiant įgyvendinti bausmės individualizavimo principą svarstytina galimybė skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalų bausmės dydį ar pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti mažesnę nei minimumas bausmę.
2.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo terminu, nes jis yra neproporcingai ilgas. Pažymima, kad teismas nesivadovavo įstatymų nuostatomis, neindividualizavo ir neatkreipė dėmesio į visas bylos aplinkybes, R. B. asmenybę. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant dėl poveikio priemonės dydžio parinkimo turi būti atsižvelgta į visas bausmės dydžio paskyrimo aplinkybes ir svarstoma galimybė sumažinti minėtos priemonės taikymo dydį iki minimumo – vienerių metų.
2.5. Taip pat nesutinkama su transporto priemonės – automobilio vertės konfiskavimo dydžiu. Akcentuojama, jog teismas vadovavosi išimtinai VšĮ „Emprekis“ išrašu, kuriame formaliai nurodyta vidutinė automobilio „VW Touareg R5 TDI M6“, kaina, o būtent 9 930 eurų (su PVM), tačiau nesiėmė priemonių nustatyti konkrečios transporto priemonės, dalyvavusios įvykyje, vertės. Pasak nuteistojo R. B. gynėjo, minėtas išrašas buvo pateiktas dar 2020 m. balandžio mėn., o nuosprendis priimtas tik 2020 m. spalio 26 d., po 6 mėnesių nuo vertinimo, tai yra, neatsižvelgta į natūralų minėtos transporto priemonės nusidėvėjimą. Nurodoma, kad po nuosprendžio paskelbimo ginamojo prašymu transporto priemonės savininkas kreipėsi dėl realios vertės nustatymo ir pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. lapkričio 3 d. vertinimo ataskaitą VER3217 nustatyta, jog automobilio „VW Touareg R5 TDI M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 6 400 eurų. Pasak nuteistojo gynėjo, turto konfiskavimo sumos dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į realią transporto priemonės vertę.
2.6. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad didelė turtinė našta, lygi 11 830 Eur (bauda ir turto konfiskavimas), yra nepakeliama nuteistajam R. B., kuris šiuo metu yra nedarbingas, stipriai sužalotas, be to, neproporcinga padarytam nusikaltimui. Tokio nuosprendžio priėmimas prieštarauja proporcingumo principui ir gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių, nei teigiamų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo kaltė, veikos kvalifikavimas neginčijami. Skundas paduotas dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – termino, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, jos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo kolegija patikrina bylą skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudos dydžio
5. Apeliantas nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, teigia, jog bausmė yra per griežta, teismo sprendimas skirti 60 MGL dydžio baudą yra nemotyvuotas, o nuteistajam po nuosprendžio priėmimo patyrus sužalojimą, jo galimybės įvykdyti paskirtą bausmę yra apribotos. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė individualizuota tinkamai, nėra per griežta, teisingumo principui neprieštarauja.
6. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, jos stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
7. R. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 47 straipsnio 3 dalyje už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti nuteistajam R. B. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, savo dydžiu artimą baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, minimumui, priėmė įvertinęs tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, tiek nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Nustatyta, kad R. B. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, pavojingą transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, jų turtui. R. B. teistas, taip pat užsienyje – už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 158-161), baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 162-163), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – nedirbantis (t. 2, b. l. 9). Apylinkės teismas nustatė R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad baudos bausmė R. B. yra protinga ir adekvati atsakomybės priemonė, mažinti jos dydžio, artimo minimaliam, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Aplinkybė, kad padaryta veika nesukelta turtinės ar neturtinės žalos, atsakomybės nešalina – įstatymų leidėjas kriminalizavo vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ar neblaivumo vengimą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, nesiedamas su pasekmėmis. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, jokių aplinkybių, žymiai mažinančių nuteistojo veikos pavojingumą, nenustatyta. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buvo vartojęs alkoholio – buvo išgėręs apie 100-150 g brendžio, pareigūnams pareikalavus tikrintis blaivumą, atsisakė (t. 2, b. l. 10). Liudytojo, policijos pareigūno A. B. (A. B.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, pagal gautą gyventojos pranešimą, kad neblaivus vairuotojas perkasi alkoholį, galimai važiuos, užkirto automobiliui kelią, vairuotojas, nors sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tikrintis neblaivumą atsisakė, po to, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, tapo agresyvus, apspjovė langą, spardė automobilį, įžeidinėjo pareigūnus (t. 1, b. l. 60-61). Teisėjų kolegija pažymi, kad abejonių dėl nuteistojo tyčios sąmoningai nusikalsti, ignoruoti nustatytas elgesio taisykles, nekyla, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, kad nuteistasis socialiai tvirtai integruotas į visuomenę, dėl ko, gynėjo manymu, nuteistajam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistajam paskirta bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta trečdaliu. Darytina išvada, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, teisingumo principui neprieštarauja.
8. Apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistasis po nuosprendžio priėmimo patyrė traumą, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nevertintinas pagrindu mažinti nuteistajam teisingai paskirtos bausmės. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, pateikto su apeliaciniu skundu, duomenimis, nuteistajam išduotas nedarbingumo dokumentas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki gruodžio 4 d., po dviejų mėnesių atidėtas stacionarinis reabilitacinis gydymas (t. 2, b. l. 36). Minėto dokumento duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tik laikiną nuteistojo nedarbingumą, kas savaime nešalina galimybės įvykdyti baudos bausmę. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, baudos mokėjimo terminas nuteistajam nustatytas per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai ilgas ir leidžia nuteistajam rasti galimybių baudai savanoriškai sumokėti. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, pagal šio straipsnio 8 dalį – jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neproporcingai ilgas, o pirmosios instancijos teismas jo tinkamai neindividualizavo, neįvertino visų bylos aplinkybių, R. B. asmenybės. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.
10. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas nuo vienerių iki penkerių metų gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad R. B. nusikaltimą padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, t. y. naudodamasis šia teise. R. B. nuteistas už neblaivumo vengimą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, būdamas du kartus (2014 m. ir 2016 m.) užsienio valstybėje nubaustas už vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Darytina išvada apie asmens polinkį daryti analogiškus pažeidimus, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatydamas jos dydį, į šią aplinkybę pagrįstai atkreipė dėmesį ir ją tinkamai įvertino. Pageidaujamas vienerių metų baudžiamojo poveikio terminas, teisėjų kolegijos nuomone, neužtikrintų pakankamo nubaudimo bei individualios ir bendros prevencijos tikslų, pernelyg švelnios bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas galėtų skatinti nepagarbą įstatymui, nebaudžiamumo nuotaikas.
Dėl turto konfiskavimo, konfiskuotino turto vertės
11. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad nusikalstama veika padaryta pasinaudojant priemone – automobiliu, tačiau prašoma panaikinti šio turto konfiskavimą. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina konfiskuotino turto verte, prašoma ją sumažinti, atsižvelgus į realią turto – automobilio vertę. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „duomenys neskelbtini“ transporto priemonės vertinimo ataskaita VER3217, kurios duomenimis, transporto priemonės „VW Touareg“ rinkos vertė, skaičiuojant lyginamuoju metodu, yra 6 400 Eur, vertės nurodytos su PVM (t. 2, b. l. 37-69). Prašymas panaikinti turto vertės konfiskavimą nemotyvuotas, atmestinas; tikrinant pirmosios instancijos teismo nustatytos konfiskuotino turto vertės pagrįstumą, atsižvelgtina ir į apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis.
12. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Tuo atveju, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jį negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme, BK 72 straipsnio 4 dalyje, nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Teisėjų kolegija, nekartodama anksčiau minėtų motyvų, pažymi, kad jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių konfiskuotino turto vertės išieškojimas (automobilis „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. K. vardu (t. 1, b. l. 37)), R. B. būtų neteisinga ar neproporcinga priemonė, byloje nenustatyta. Prašymas panaikinti turto vertės konfiskavimą nepagrįstas, netenkintinas.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020 taip pat pažymėta, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.
14. Skundžiamame nuosprendyje konfiskuotino turto vertė nustatyta remiantis byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurios duomenimis, automobilio „VW Touareg“ R5 TDI M6, kategorija M1G, pasirinkti metai – 2010, kaina Lietuvoje su PVM yra 9 930 Eur (t. 1, b. l. 40), konkretaus turto vertinimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nebuvo atliktas. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, pripažįsta, jog apeliacinio skundo nagrinėjimo metu gauti duomenys apie konfiskuotiną automobilio vertę yra pakankamas pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl konfiskuotino turto dydžio.
15. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme turto vertintojas patvirtino savo išvadą, pagal kurią vertinamojo automobilio rinkos vertė, skaičiuojant lyginamuoju metodu – 6 400 Eur, paaiškino, kad individualios transporto priemonės vertė nustatyta mažesnė, nes automobilis yra daugiau pravažiavęs, nei palyginamieji, kaina dėl ridos sumažinta, įvertinus koeficientą, kurį skaičiuoja Lietuvos vertintojų rūmų sistema, taip pat kaina sumažinta dėl deformuoto galinio dangčio – 419 Eur. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui patvirtino, jog automobilio galinis dangtis buvo deformuotas jau po to, kai automobilis buvo grąžintas savininkui. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo 2020 m. balandžio 27 d. akte automobilio „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rida neužfiksuota (t. 1, b. l. 28), tokių duomenų nėra ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2020 m. balandžio 27 d. protokole, kuriame nėra užfiksuota ir galinio dangčio deformavimo, pažymėti tik smulkūs subraižymai (t. 1, b. l. 21-26). Teisėjų kolegija vertina, kad abejonės dėl automobilio ridos, dėl kurios sumažinta individualios transporto priemonės vertė, ir kurių negalima pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, aiškintinos nuteistojo naudai, t. y., remiamasi duomenimis, buvusiais turto vertinimo metu. Visgi, nesant ginčo, jog automobilio galinio dangčio apgadinimas atsirado jau po nagrinėjamo įvykio, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, jog konfiskuotino turto vertė šio remonto kaina (419 Eur) nemažintina, nustato, jog iš nuteistojo konfiskuotino turto vertė (įvykio metu) lygi 6 819 (6 400 Eur ir 419 Eur).
15. Apeliacinis skundas dėl konfiskuotino turto vertės tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Likusi skundžiamo nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
Nustatyti, kad iš R. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškotina automobilio „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 6 819 Eur.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.