Šiaulių apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinio atsakovui P. V. C. bei trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hillcrest“ dėl nekilnojamajai kultūros vertybei – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos Dvaro sodybos rūmams, padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas 2024 m. gruodžio 9 d. procesiniame dokumente – sutikime bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nurodo, jog 2024 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4744-1138/2024 atsakovo P. V. C. ir trečiojo asmens UAB „Hillcrest“ 2012 m. gegužės17 d. sudaryta dvaro sodybos rūmų pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, todėl atsakovas P. V. C. laikytinas netinkamu atsakovu.

4. Tretysis asmuo UAB „Hillcrest“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)dvaro sodyba (toliau – Dvaro sodyba), (duomenys neskelbtini), yra į Kultūros vertybių registrą (toliau – KVR) įrašytas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, unikalus kodas KVR – (duomenys neskelbtini), objekto reikšmingumo lygmuo vietinis, vertybė pagal sandarą – kompleksas (KVR išrašas pridedamas, ieškinio 1 priedas). Dvaro sodybos kompleksą sudaro Dvaro sodybos rūmai (unikalus kodas KVR – (duomenys neskelbtini)), Dvaro sodybos svirno liekanos (unikalus kodas KVR – (duomenys neskelbtini)) ir Dvaro sodybos parko fragmentai (unikalus kodas KVR – (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 17–18).

6. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija 1995 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 01-8-413 nuo 1995 m. sausio 31 d. Dvaro sodybą įrašė į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą (Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše: (duomenys neskelbtini); Nr. laikinosios apskaitos sąraše: (duomenys neskelbtini)), remdamasi Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu (el. b. t. 1, b. l. 20–21).

7. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2005 m. balandžio 19 d., 3 straipsnio 1 dalimi, visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal Įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnį, pripažinti KVR registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Dvaro sodyba su kompleksinėmis dalimis KVR yra registruoti nuo 2005 m. balandžio 19 d.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 ,,Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ 1.2 punkte numatyta, kad visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro jų kultūrinė vertę. Šio nutarimo priede „Privatizuotinos su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybos – istorijos ir kultūros paminklai“ nurodyta, kad privatizuotina (duomenys neskelbtini) buvusi dvaro sodyba (duomenys neskelbtini) (gamt. v. (duomenys neskelbtini)).

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 369 ,,Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“, priede „Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinės sodybos, kurioms nustatomas individualus apsaugos ir naudojimo reglamentas“ nurodoma, kad individualus apsaugos ir naudojimo reglamentas nustatomas ir (duomenys neskelbtini) rajone esančiai (duomenys neskelbtini) buvusiai dvaro sodybai (duomenys neskelbtini) (gamt. v. (duomenys neskelbtini)). Minėto nutarimo 4 punkte konstatuota, kad šie nuostatai reglamentuoja visų buvusių dvarų ir palivarkų sodybų, nustatytąja tvarka įrašytų į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašus ir naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, taip pat buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugą. Šių sodybų teritorijos yra saugomos.

10. Departamento Nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba 2006 m. rugsėjo 5 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VT Aktas) patikslino KVR registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - Dvaro sodybos, duomenis, nustatė reikšmingumo lygmenį – vietinis, nustatė vertingąsias savybes: 1) tūris - kompaktinis, 2 a. su rizalitais PV ir ŠR fasaduose, (2006, FF Nr. 1-5-7, 1AP); stogo forma - keturšlaitis (2006, FF Nr. 1-1-3); 2) aukštų išplanavimas - kapitalinių sienų tinklas (2006, FF Nr. 1-5-9); 3) fasadų architektūros tūrinės detalės - PV ir ŠR fasadų rizalitai (2006, FF Nr. 1-5-7, 10, 11), PV fasado atikas (2006, FF Nr. 1-5, 12, 13); balkonas (2006, FF Nr. 1-10), I ir II a. skirianti tarpaukštinė juosta (2006, FF Nr. 1-5-11, 14, 15); II a. langų angas apjungianti trauka (2006, FF Nr. 1-5-9, 11, 14, 15); dekoratyvinės rozetės PV fasado rizalite ir atike (2006, FF Nr. 1-10, 12, 13); karnizas ir augalinio motyvo juosta PV fasado atike (2006, FF Nr. 1-5, 10, 12, 13); angų apvadai (15-8, 10, 11, 14, 15); fasadų apdaila ir puošyba - tinko pobūdis (2006, FF Nr. 1- 5-15); 3) konstrukcijos - akmens mūro pamatas (netyrinėta), plytų mūro sienos (2006, FF Nr. 1-5-15); stogo, perdangos konstrukcija (netyrinėta) (el. b. t. 1, b. l. 44–49).

11. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. liepos 22 d. išrašo nustatyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra Dvaro sodybos rūmai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (nuo 2012 m. spalio 29 d. galioja juridinis faktas, kad nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, (išrašo 7.1 papunktis). Tai, kad dvaras yra nekilnojamoji kultūros vertybė, kuriai, kaip ir žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), taikomi specialieji reikalavimai ,,XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ buvo nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenyse parašyta, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikomi XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos apribojimai pagal 2000 m. kovo 2 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2003 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 2 d.; išrašo 9.3 papunktis). Dvaro sodybos rūmai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2012 m. gegužės 17 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui P. V. C. (išrašo 4.1 papunktis) (el. b. t. 1, b. l. 22–27).

12. Sužaloto kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti komisijos (toliau – Komisija), sudarytos Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 29 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žalos aktas) išvadose konstatavo, kad dėl valdytojo ilgalaikės nepriežiūros, esant atmosferos poveikiui ir netrukdomam vandalų ardymui, sunyko ar buvo sunaikinta dalis Dvaro sodybos rūmų vertingųjų savybių ir apskaičiuota Dvaro sodybos rūmams padaryta žala – 255 577,41 Eur (el. b. t. 1, b. l. 28–39).

13. Žalos akte nustatytos faktinės aplinkybės, kad: 1) Departamento Kauno teritorinio padalinio 2013 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) informuojama apie (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad objekto savininkas yra P. V. C. ir konstatuota, kad šiuo metu statinys toliau nyksta (el. b. t. 1, b. l. 53–54); 2) 2014 m. sausio 29 d. Dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 25 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 1 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pastato būklė bloga (el. b. t. 1, b. l. 57–59, 60–61, 135–137, 138–140); 3) 2015 m. sausio 28 d. Dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad „statinys nenaudojamas, nėra dalies stogo dangos ir konstruktyvo. Būklė bloga ir nuolat blogėja. Statinio savininkas P. V. C., (duomenys neskelbtini) pilietis. Jokių poveikio priemonių taikyti galimybės nėra.“ (el. b. t. 1, b. l. 62–66); 4) 2016 m. lapkričio 16 d. Dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad „statinys daug metų nenaudojamas, jo vertingųjų savybių būklė bloga, fizinė būklė nuolat blogėja. Įgriuvusi dalis statinio stogo ir perdangų, išardyta dalis pertvarinių sienų, langų ir durų, angos neužsandarintos. Savininkas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis P. V. C. Siekiant pastarajam įteikti reikalavimą, kreiptasi į įvairias institucijas, Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), Department of Social Seciurity of the Republik of (duomenys neskelbtini). Jokių realių rezultatų pasiekti nepavyko“ (el. b. t. 1, b. l. 71–75); 5) 2020 m. balandžio 1 d. Dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pamatų ir nuogrindų, sienų konstrukcijos, sienų apdailos, stogo dangos, stogo konstrukcijų, langų, durų ir puošybos būklė blogėja. Pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nenaudojamas, apleistas, avarinės būklės. Pastato langų ir durų angos atviros, neužsandarintos, kai kuriuose iš jų ardomos plytos (apatinė angų dalis). Pastato išoriniuose kampuose plytų mūras iškritęs, ištrupėjęs. Lietvamzdžių likę fragmentai, todėl lietaus vanduo neigiamai veikia plytų mūrą, kuris sudrėkęs, trupantis. Pastato išorinės sienos stipriai paveiktos drėgmės, su žaliomis apnašomis (samanomis). Sienos tinkuotos, apjuodusios, su deformaciniais plyšiais. Pastato parapetas ir tarpaukštinė juosta aptrupėjusios. Išlikusi balkono plokštė, tačiau jos vidurinė dalis kiaura. Pastato viduje išardytos sienų konstrukcijos, plytos sumestos pastato viduje. Stogo konstrukcijos sulūžusios, Perdangos sudrėkusios, įlūžusios ir vietomis sukritusios į pastato vidų. Grindys išardytos (el. b. t. 1, b. l. 88–103); 6) Komisija 2020 m. liepos 1 d. vietoje vizualiai apžiūrėjusi Dvaro sodybą, t. y. Dvaro sodybos rūmus, svirną ir parką, konstatavo: Dvaro sodyba neprižiūrima, apaugusi savaiminiais želdiniais, kas kliudė tinkamai apžiūrėti iš išorės Dvaro sodybos rūmus bei atlikti jų fotofiksaciją. Dvaro sodybos rūmai apleisti, galimai avarinės būklės, langų ir durų angos neužsandarintos, išardytos, PV fasado pusėje įgriuvęs stogas, stogo konstrukcijos bei perdanga, PV fasade atskirais plotais nuiręs sienų mūras, didelės fasado tinko netektys, viduje - sukritusios perdangos, išdaužytos pertvaros tarp patalpų, ryškūs PV fasade rizalito plyšiai ir atitrūkimai, kas gali sąlygoti rizalito griūtį. Komisija apžiūrėjusi Dvaro sodybos rūmus, viduje I aukšto koridoriuje po suskilinėjusiu sovietinio laikotarpio aliejinių dažų sluoksniu aptiko galimo išlikusio polichrominio dekoro fragmentus. Komisija Žalos akte išvadose konstatavo, kad dėl valdytojo ilgalaikės nepriežiūros, esant atmosferos poveikiui ir netrukdomam vandalų ardymui, sunyko ar buvo sunaikinta dalis Dvaro sodybos rūmų vertingųjų savybių ir apskaičiuota Dvaro sodybos rūmams padaryta žala – 255 577,41 Eur (el. b. t. 1, b. l. 28–27).

14. Atsakovas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-4744-1138/2024 pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia jo ir pardavėjo UAB „Hillcrest“ 2012 m. gegužės 17 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį remdamasis tuo, kad buvo apgautas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio nuostatomis, nes ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punkte pardavėjas aiškiai nurodė ir garantavo, kad parduodami daiktai nėra kultūros objektai, todėl būtent pardavėjas, o ne P. V. C. turi atsakyti pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį.

15. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutarta patvirtinti ieškovo P. V. C. ir atsakovės UAB „Hillcrest” 2024 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys atsižvelgiant į ieškinyje ir atsiliepime nurodytas šalių pozicijas susitarė, kad: P. V. C. ir UAB „Hillcrest“ 2012 m. gegužės 17 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.90 straipsnio pagrindu; nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, taikos sutartyje nurodytas turtas grįžta UAB „Hillcrest“ nuosavybėn ir UAB „Hillcrest“ ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties patvirtinti nurodytą taikos sutartį įsiteisėjimo dienos grąžina P. V. C. visas pagal 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas sumas; P. V. C. neprašo UAB „Hillcrest“ atlyginti jo turėtus nuostolius dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

16. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ir palikdamas minėtą apylinkės teismo nutartį nepakeistą 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties 30 punkte konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taikos sutartyje nurodyti šalių tarpusavio pripažinimai apie (ne)žinojimą dėl objekto įtraukimo į kultūros paveldo apsaugos objektų sąrašą ir/ar sąlyga dėl sandorio negaliojimo nuo jo sudarymo momento, savaime nelemia išvados, kad P. V. C. netenka atsakovo procesinio statuso byloje, nes būtent ieškovas nurodo, kas turi atsakyti pagal reiškiamus reikalavimus. Pažymėtina, jog ieškovui Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo pasiūlyta nurodyti tinkamą atsakovą byloje ir apie tai pranešti teismui, tačiau ieškovas 2024 m. gruodžio 18 d. raštu nurodė, kad atsakovu byloje prašo laikyti P. V. C.

17. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

18. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, yra nurodęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai taikytina ir sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies normas.

19. Taigi, byloje paaiškėjus aplinkybei, jog minėtas kultūros vertybių perleidimo sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tai turi reikšmės vertinant atsakovo šioje byloje civilinės atsakomybės sąlygas. Suklydus sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų. Šiuo atveju sudariusio sandorį atsakovo valią lėmė neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės, t. y. tai, jog pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punkte pardavėjas UAB „Hillcrest“ aiškiai nurodė ir garantavo, kad parduodami daiktai nėra kultūros objektai. Todėl ieškovo reikalavimai atkurti iki sužalojimo buvusią kultūros paveldo objekto – Dvaro sodybos rūmų, būklę, o neįvykdžius šio reikalavimo priteisti iš atsakovo valstybės naudai 255 577,41 Eur nekilnojamajai kultūros vertybei padarytai žalai ir nuostoliams atlyginti prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnio1 dalis). Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos nėra įrodyta atsakovo kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 straipsnis), todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.