- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 2-1383-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00645-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BENDIDA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BENDIDA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „BENDIDA“ skundą dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ 2016 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2023-221/2016.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2015-09-25 nutartimi iškėlė UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo bylą, įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas 2015-12-11 nutartimi. RUAB „Artapolas“ kreditorių susirinkimas 2016-05-02 pritarė įmonės restruktūrizavimo planui. Kauno apygardos teismas 2016-05-06 nutartimi restruktūrizavimo planą patvirtino.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „BENDIDA“ 2016-05-16 pateikė teismui skundą dėl RUAB „Artapolas“ 2016-05-02 kreditorių susirinkimo protokolo dalies, kuria nutarta pritarti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo planui, panaikinimo bei prašė restruktūrizavimo plano netvirtinti ir nustatyti protingą terminą tam, kad AB „Šiaulių bankas“ kreditorių susirinkime galėtų pasisakyti dėl pritarimo restruktūrizavimo planui. Nurodė, kad RUAB „Artapolas“ sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Be to, restruktūrizavimo planas negalėjo būti patvirtintas iki AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kadangi šių neišspręstų kreditorinių reikalavimų dalis yra tokia reikšminga, jog galėtų daryti lemiamą įtaką restruktūrizavimo plano patvirtinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016-05-20 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „BENDIDA“ skundą dėl RUAB „Artapolas“ 2016-05-02 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Teismas, įvertinęs restruktūrizavimo proceso specifiką, pažymėjo, jog Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje expressis verbis nustatyta, kad teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama. Šis draudimas, teismo vertinimu, apima ir tarpinius restruktūrizavimo plano tvirtinimo veiksmus. Konstatuota, jog iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismo tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Kreditorius, prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui, tokius prieštaravimus gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, vėliau – restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai kreditorius pareiškia teisme savarankišką reikalavimą, prieštaraudamas plano projekto tvirtinimui, nesilaikydamas įstatyme nustatytos restruktūrizavimo plano patikros tvarkos, t. y. iškeldamas atskirą civilinę bylą, tokį kreditoriaus ieškinį atsisakytina priimti bei byla nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „BENDIDA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-05-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendžiant klausimą iš esmės – panaikinti RUAB „Artapolas“ 2016-05-02 kreditorių susirinkimo protokolo dalį, kuria yra nutarta pritarti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo planui ir restruktūrizavimo plano netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai suvaržė LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme 24 straipsnio 7 punkte įtvirtintą kreditorių teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, nors įstatyme nėra numatyta išimčių, varžančių šią kreditorių teisę.
2. RUAB „Artapolas“ finansinių sunkumų turi nuo 2009 metų – sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, todėl keltinas ne restruktūrizavimo, o bankroto proceso būtinumo klausimas.
3. Patikslinus restruktūrizavimo planą, AB „Šiaulių bankas“ buvo įtrauktas į skolų dengimo grafiką, tačiau kreditorių susirinkime, priimant sprendimą dėl pritarimo planui, nuomonės išreikšti negalėjo, nors ji būtų buvusi lemiama. Įvertinus LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatą, darytina išvada, kad restruktūrizavimo planą kreditorių susirinkime galima tvirtinti tik tuomet, kai teismas yra išsprendęs kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.
Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė Įmonių restruktūrizavimo įstatyme 24 straipsnio 7 punkte įtvirtintą kreditorių teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi įstatyme nėra numatyta išimčių, varžančių šią kreditorių teisę. Apeliacinio teismo vertinimu, ši pozicija yra nepagrįsta, kadangi skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė teisinį reglamentavimą bei rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais bei pagrįstai konstatavo, jog teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama, o šis draudimas reiškia ir negalimumą skųsti tarpinius restruktūrizavimo plano tvirtinimo veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-916/2015, nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme neaptariama kreditoriaus teisė skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą restruktūrizavimo plano projektą. Teismas taip pat pažymėjo, jog teisinės galimybės apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus yra glaudžiai susijusios su restruktūrizavimo proceso tikslais ir jiems įgyvendinti keliamais reikalavimais bei konstatavo, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismo tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Jei kreditorius pareiškia teisme savarankišką reikalavimą, prieštaraudamas plano projekto tvirtinimui, iškeldamas atskirą civilinę bylą, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį tiek, kiek tai susiję su plano tvirtinimu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šiame kontekste pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas bei pagrįstai atsisakė priimti apelaintės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su materialiuoju reikalavimu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, todėl vertinant nutarties, kuria priimtas procesinis sprendimas, teisėtumą bei pagrįstumą, nėra teisiškai reikšmingi. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantė akcentuoja AB „Šiaulių bankas“ teisių pažeidimą nesuteikus galimybės išreikšti poziciją dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, tačiau AB „Šiaulių bankas“, kurio finansinis reikalavimas RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas 2016-05-19 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-05-27 (Teismų informacinės sistemos duomenys, CPK 179 str., 3 d.), jokių prašymų ar paaiškinimų nagrinėjamoje byloje, tapęs kreditoriumi, nepateikė. Be to, Kauno apygardos teismas 2016-07-08 nutartimi patvirtino RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, nurodė, kad kreditorių sąrašas patikslintas, atsižvelgus į pasibaigusius ginčus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, tačiau ir šioje byloje AB „Šiaulių bankas“ prašymų ar prieštaravimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo patvirtintas restruktūrizavimo planas, neteikė. Apeliantė taip pat akcentuoja, jog AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo dydis būtų turėjęs esminės reikšmės sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tačiau įvertinus tai, kad patvirtintas banko finansinis reikalavimas yra 437 649,29 Eur, o plano tvirtinimo metu kitų kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma siekė 3 555 288,93Eur (b. l. 110), pripažintina, jog banko pozicija dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo nebūtų turėjusi lemiamos reikšmės, kadangi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, todėl ir šis argumentas laikytinas nepagrįstu bei nesudarančiu pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso normų bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.