- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- 1-112-606/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
- Kategorijos
- 17.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2020-02-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5000 Eur) bauda, 2020-02-20 bauda sumokėta;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybės
Kaltinamasis A. R. neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas.
2021 m. kovo mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, kaltinamasis A. R., būdamas savo namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo stacionariu kompiuteriu ir jame įdiegta anonimine TOR naršykle, internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgijo 7,2616 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuri įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų“ I-ąjį sąrašą, nurodydamas siuntėjui narkotines medžiagas siųsti savo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Siuntėjas šią narkotinę medžiagą neregistruotoje pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė nurodytu adresu, o pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno siuntą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, kur 2021 m. kovo 29 d. 13.23 val. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, adresu - (duomenys neskelbtini), sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
Taigi, kaltinamasis A. R., neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą gabeno narkotinę medžiagą - 7,2616 g kanapių (antžeminių dalių).
Be to, kaltinamasis A. R. neteisėtai įgijo ir siuntė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
2021 m. kovo mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, kaltinamasis A. R., būdamas savo namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo stacionariu kompiuteriu ir jame įdiegta anonimine TOR naršykle, internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įgijo 7,2616 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuri įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų“ I-ąjį sąrašą. Po ko, šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą paštu siuntė sau į Lietuvos Respubliką, siuntėjui nurodytu savo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. kovo 29 d. 13.23 val. muitinio tikrinimo metu ši siunta su narkotine medžiaga buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
Taigi, kaltinamasis A. R. neteisėtai įgijo ir siuntė narkotines medžiagas - 7,2616 g kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Be to, kaltinamasis A. R. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti:
Iki 2021 m. birželio 7 d., apie 07.30 val. kaltinamasis A. R. savo gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti sulankstytame popieriaus lape neteisėtai laikė 0,5838 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,5 %, kuri įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų" I-ąjį sąrašą, iki kol kratos metu jas rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.
Taigi, kaltinamasis A. R. neteisėtai laikė nedidelį kiekį 0,5838 g grynos narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių),
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. R. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nurodė, kad naudodamasis savo kompiuteriu, jame įdiegta TOR naršykle, internetinėje parduotuvėje, sumokėdamas kripto valiuta - bitcoin įsigijo apie 7 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurias nurodė atsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu. Kaltinamasis pripažino ir tai, jog narkotines medžiaga – kanapes, kurias įsigijo anksčiau, laikė ir savo namuose.
Kaltinamasis A. R. pripažino, jog žinojo, kad kanapės yra narkotinė medžiaga, kuri yra draudžiama. Kaltinamasis pripažino ir tai, jog suprato, kad jo veiksmai narkotines medžiagas laikant namuose, gabenant jas iš užsienio į Lietuvą per Lietuvos valstybės sieną yra neteisėti ir už juos numatyta atsakomybė, tačiau nesitikėjo, kad įklius. Kaltinamasis nurodė, jog narkotines medžiagas – kanapes laikė, įgijo ir siuntėsi savo vartojimui.
Remiantis Vilniaus teritorinės muitinės prekių sulaikymo protokolu Nr. 1VMB100300 nustatyta, kad 2021-03-29 Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Vilniaus teritorinės muitinės Pašto logistikos centre - (duomenys neskelbtini), muitinio tikrinimo metu siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) rado pakuotę su smulkinta augaline medžiaga ir plastiko indelį su 5 sėklomis (b. l. 5).
Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-05-13 specialisto išvada Nr. 11-820 (21), 11-1178 (21) nustatyta, kad tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinė medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys). Nustatyta, kad tirti pateikta 7,2616 g kanapių (antžeminių dalių), šiose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,6%. Tirti pateiktos sėklos yra kanapių sėklos, kanapių sėklų masė yra 0,0967 g. Nustatyti kanapių rūšį pagal sėklų morfologinius požymius negalima, o kanapių veislės LTEC nenustatomos, todėl nustatyti, ar tirti pateiktos kanapių sėklos yra pluoštinių, ar narkotinių veislių kanapių sėklos, negalima. Kanapės (antžeminės dalys), išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas, yra narkotinė medžiaga, įrašyta į „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“, patvirtintą 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą (b. l. 8-9).
Remiantis apžiūros protokolu nustatyta, kad 2021-06-08 apžiūrėta pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) yra 22x14cm dydžio, stačiakampio formos, baltos spalvos popierinis vokas. Ant vienos voko pusės užklijuotas AB Lietuvos pašto lipdukas su brūkšniniu kodu ir siuntos numeriu: (duomenys neskelbtini) bei užklijuoti du (duomenys neskelbtini) pašto ženklai. Taip pat užklijuotas lipdukas su spausdintais gavėjo duomenimis: " (duomenys neskelbtini)". Ant kitos voko pusės užklijuotas lapelis su siuntėjo duomenimis: „(duomenys neskelbtini)“. Voko uždarymas pažeistas ir užklijuotas lipnia juosta su užrašu: „TIKRINO LIETUVOS MUITINĖ CHECKED BY LITHUANIAN CUSTOMS“. Apžiūros metu voko viduje yra mažesnis baltos spalvos popierinis vokelis be jokių užrašų ir identifikacinių ženklų, kurio viduje yra 6 vnt. tuščių vienkartinių maišelių (b. l. 18-24).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis remiantis nustatyta, kad butas, adresu - (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 27).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste vertinant kaltinamojo A. R. veiksmus, narkotines medžiagas siunčiant paštu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, konstatuotina, kad nusikalstamas veiksmų pobūdis, atitinkantis nusikalstamos veikos - kontrabandos - objektyviąją pusę, byloje nustatytas objektyviai ir neginčytinai. Byloje neginčytinai nustatyta, jog A. R. objektyviai atliko veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebūtų įvykęs.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog narkotines medžiagas - 7,2616 g kanapių (antžeminių dalių), kurios neteisėtai buvo gabenamos per valstybės sieną, naudodamasis kompiuteriu internetinėje parduotuvėje įgijo ir į Lietuvos Respubliką paštu sau siuntė kaltinamasis A. R.. Byloje nustatyta ir tai, jog minėtas narkotines medžiagas A. R. įgijo ir siuntė savo vartojimui, taigi ne platinimui.
A. R. veiksmus disponuojant narkotinėmis medžiagomis - 7,2616 g kanapių (antžeminių dalių), jas įgyjant ir siunčiant, įvertinus pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog nusikalstami kaltinamojo veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintos nusikalstomos veikos objektyviuosius sudėties požymius.
Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad A. R. neabejotinai žinojo, kad medžiagos, tai yra kanapės, kurias įsigijo (duomenys neskelbtini), siuntė sau į Lietuvą ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, yra narkotinės medžiagos, žinojo narkotinių medžiagų kiekį, žinojo, kad šios narkotinės medžiagos, tai yra kanapės Lietuvoje yra draudžiamos, žinojo, kad narkotinių medžiagų siuntimas iš užsienio valstybės į Lietuvą yra nelegalus ir draudžiamas, žinojo, kad leidimo minėtas narkotines medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jis neturi, ir neabejotinai norėjo taip veikti. Tai, kad veikų pavojingumą bei draudžiamumą kaltinamasis neabejotinai suvokė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrindžia ir nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis A. R. jau buvo teistas už narkotinių medžiagų – būtent kanapių disponavimą. Šių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja, jog kaltinamasis A. R. vienareikšmiškai veikė tiesiogine tyčia. A. R. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai įgyja ir siunčia, neteisėtai, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas narkotines medžiagas, ir norėjo taip veikti.
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį, kaltam asmeniui inkriminuojant kelis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos požymis ar kontrabandą kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimas bei jų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną kvalifikuojamas pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnį ir 259 ar 260 straipsnį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033, nedideliu narkotinių medžiagų – kanapių kiekiu laikomas yra ne didesnis nei 5 gramai šios medžiagos. Kaip byloje objektyviai nustatyta A. R. šiuo atveju disponavo didesniu nei 5 g., tai yra 7,2616 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekiu.
Taigi, vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog A. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – internetinėje parduotuvėje įsigijus narkotines medžiagas - 7,2616 g kanapių (antžeminių dalių), šias narkotines medžiagas savo vartojimui paštu siuntus į Lietuvos Respubliką ir 2021 m. kovo 29 d. 13.23 val. neteisėtai, neturint leidimo gabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, laikytina įrodyta visa pareikšto kaltinimo apimtimi. Tokiu būdu A. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.
Dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų (BK 259 straipsnio 2 dalis)
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d., atlikus kratą A. R. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), kaltinamojo kambaryje, prie lovos esančiame minkšto pufo viduje rastas sulankstytas, neprirašytas popieriaus lapas su linijomis, kuriame rasta žalsvos spalvos sutrupinta augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį kvapą (b. l. 74-84).
Kaip byloje minėta, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, kanapės (antžeminės dalys) yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“ I -ąjį sąrašą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, jog minėtas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) A. R. laikė savo vartojimui ir tikslo paminėtas narkotines medžiagas platinti neturėjo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje neginčytinai konstatuotina, kad A. R. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė narkotines medžiagas – 0,5838 g kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnį 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, turintys savarankiškų veikų teisinę reikšmę. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Kaip minėta, inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia (be kita ko) nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų.
Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant kaltinamojo A. R. veiksmus savo gyvenamojoje vietoje laikant draudžiamas medžiagas - kanapes, tai yra narkotines medžiagas, įrašytas į „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“, patvirtintą 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą, akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio dispozicijoje įtvirtintos nusikalstomos veikos objektyviosios sudėties požymius.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog A. R. ir šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, A. R. suprato, jog laiko narkotines medžiagas ir vienareikšmiškai norėjo taip veikti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033, nustatyta, jog A. R. laikė 0,5838 g kanapių (antžeminių dalių), tai yra nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo veiksmai šiuo atveju kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, priešingos teisei ir baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, traktuotina kaip tyčinio pobūdžio sunkus nusikaltimas, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika traktuotina kaip tyčinio pobūdžio nesunkus nusikaltimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, traktuotina kaip baudžiamasis nusižengimas.
A. R. kaltu padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, ir, kaip suponuoja kaltinamojo parodymai, iš tiesų nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad A. R. savo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir davė nuoseklius parodymus viso baudžiamojo proceso metu. Tai kaltinamojo asmenybę charakterizuoja teigiamai, kaip suvokusią nusikalstamą, pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nevengiančią atsakomybės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Kaltinamasis yra jauno amžiaus. Dirba, ir, kaip byloje nustatyta, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, atsakingas, komunikabilus, savo darbu besidomintis darbuotojas, kuris noriai dalijasi savo žiniomis su naujai priimtais darbuotojais. A. R. gyvena kartu su mama, su kuria, kaip galima spręsti, sieja stiprus ryšys.
Tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatyta ir tai, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas ir teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis. Kita vertus, šiame kontekste kartu paminėtina, jog dalį gaunamų pajamų – 400 Eur kaltinamasis atiduoda mamai, taip atiduodamas skolą už sumokėtą už jį 5000 Eur baudą, kuri kaip bausmė buvo paskirta jam priimtu nuosprendžiu. Tai kaltinamąjį taip pat charakterizuoja teigiamai.
Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies, padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies, padarymą, taip pat numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tačiau už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aktualu tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, yra tyčinio pobūdžio sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą, kaip minėta, baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-21-719/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-316-788/2019).
Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinant bausmės skyrimo aspektu, laikytina, jog nusikalstamos veikos – kontrabandos (Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalis) tyčinis pobūdis ir, akcentuotina, sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, nagrinėjamoje byloje negali esminiai lemti kaltinamajam skirtinos bausmės, jos rūšies ir dydžio.
Teismo vertinimu, byloje nustatytų, išdėstytų aplinkybių visuma, apibūdinančių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje pavojingumą ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017).
Taigi, vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, pavojingumą, atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir į kitas nagrinėjamu aspektu reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšmingas yra nusikalstamos kontrabandos veikos dalykas – kaltinamasis disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, taigi, palyginus su rūšiniu narkotinių, psichotropinių medžiagų pavojingumu, mažiau pavojingomis narkotinėmis medžiagomis. Tai objektyviai suponuoja mažesnį nusikalstamos kontrabandos veikos pavojingumą. Mažesnį padarytos sunkios nusikalstamos veikos pavojingumą suponuoja ir gabentų narkotinių medžiagų – kanapių kiekis, kaltinamasis gabeno vos keliais gramais pagal narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo rekomendacijas nustatytą nedidelį kiekį viršijantį narkotinių medžiagų – kanapių kiekį. Atkreiptina, jog narkotinės medžiagos buvo skirtos ne platinimui, o savo vartojimui, taigi kitų asmenų gerbūviui ar sveikatai pavojaus kaltinamojo veiksmai nesukėlė ir žalos nepadarė. Galiausiai, pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis siuntos su narkotinėmis medžiagomis realiai negavo, taigi galutinis tikslas – gauti narkotines medžiagas ir jas suvartoti, nebuvo pasiektas. Šios aplinkybės laikytina taip pat objektyviai suponuoja mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą.
Nagrinėjamu bausmės skyrimo aspektu šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ir kaltinamojo A. R. asmenybė. Kaip minėta, A. R. yra jauno amžiaus, dirba ir tokiu būdu siekia turėti savarankišką ir legalų pragyvenimo šaltinį, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, teigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir byloje nustatyta aplinkybė, jog, būdamas jauno amžiaus, dirba (o ne mokosi) siekdamas atlyginti mamai už jį sumokėtą nuosprendžiu paskirtą baudą. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo A. R. asmenybės vertinimo aspektu nagrinėjamoje byloje reikšminga yra gynybos teisminio nagrinėjimo metu pateiktas specialisto – psichologo kliento psichologinis, emocinis įvertinimas. Iš 2021 m. birželio 25 d. specialisto – psichologo kliento psichologinio, emocinio įvertinimo, kurį atliko psichologė dr. I. G., nustatyta, jog, atlikus A. R. asmenybės - charakterologinių, emocinių - valios ypatybių ir psichoemocinės sferos psichologinį tyrimą, psichologė konstatavo, jog A. R. turi nesusiformavusią savivertę, nustatyta uždelsta psichinė raida ir sutrikęs mąstymas, būdamas (duomenys neskelbtini) metų A. R. psichologiškai atitinka 13-14 metų paauglio lygį. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja išvadą, jog nusikalstami kaltinamojo veiksmai labiau sąlygoti ne piktybiško, bet lengvabūdiško nebrandžios, nesusiformavusios asmenybės požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, neįvertinus veikų pavojingumo bei iš jų kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo.
Taigi, vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam A. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Objektyviai laikytina, jog net ir paskyrus sankcijoje už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, visi Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai šioje byloje nebūtų pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienas tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir nagrinėjamu atveju šio tikslo pasiekimas būtų visiškai neadekvatus norimam pasiekti teisingumui byloje. Manytina, jog tokiu atveju A. R. turima aplinka, šeiminiai, socialiniai, darbiniai ryšiai, būtų ne tik be tikslo apriboti, bet vienareikšmiškai neigiamai įtakotų ir taip dar nesusiformavusią, jautrią asmenybę.
Esant nustatytų aplinkybių visumai, nagrinėjamoje byloje A. R. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir kaltinamajam skirtina švelnesnė bausmė nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, numatyta laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Laikytina, kad laisvės apribojimo kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įvertinus A. R. asmenybę, objektyviai atitinka padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Manytina, jog laisvės apribojimo bausmės paskyrimas A. R. tinkamai užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo įgyvendinimą.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė prašė kaltinamajam A. R. skirti finansinio pobūdžio bausmę – baudą. Tačiau, teismo vertinimu, finansinio pobūdžio bausmės paskyrimas A. R., atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybės brandą, be to, jau esant paskirtai vienai finansinei ir pakankamo dydžio bausmei, būtų per didelė finansinė našta A. R. ir neproporcinga bausmė, kuri nepasiektų siekiamų tikslų.
Kaip byloje minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant anksčiau išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumai, Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos ir šiuo atveju ir už minėtos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Laisvės apribojimo bausmės dydis, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą, atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą (sunkus nusikaltimas), nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės dydis, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą (nesunkus nusikaltimas), nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, nustatytinas ir už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą (Baudžiamojo kodekso 48 straipsnis).
Įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, siekiant bausmės tikslų, laikytina, jog kartu su laisvės apribojimo bausme, kaltinamajam A. R. tikslinga uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigoti tęsti darbą, arba mokytis (Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Manytina, jog minėti įpareigojimai teigiamai įtakos A. R. asmenybę, jo aplinką, užimtumą ir sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, be to, labai skiriasi pagal savo pavojingumą, minėtos nusikalstamos veikos ir nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ne tik labai skiriasi pagal savo pavojingumą, bet ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, todėl bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimo principas (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 2 punktas).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir LTEC vokas su po tyrimo likusiomis medžiagomis bei pakuotėmis, saugomi Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) ) (b. l. 26),
- LTEC vokas su po tyrimo likusia objekto pakuote, saugomas Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) ) (b. l. 118), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 72 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - stacionarus kompiuteris "DEEPCOOL", saugomas Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 119), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompiuterio sisteminio bloko standžiojo disko identiškos kopijos informacijos išrašai, patalpinti MKT tarnybiniame išoriniame kietajame diske Adata HV620-2T S/N: (duomenys neskelbtini) (Muitinės departamento Klaipėdos skyriuje) (b. l. 107-108), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu dvejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas A. R. paskirti - laisvės apribojimą dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. R. įpareigojant tęsti darbą arba mokytis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį A. R. paskirti – laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, per šį laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. R. įpareigojant tęsti darbą arba mokytis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir LTEC voką su po tyrimo likusiomis medžiagomis bei pakuotėmis, saugomus Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) ),
- LTEC voką su po tyrimo likusia objekto pakuote, saugomą Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 72 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - stacionarų kompiuterį "DEEPCOOL", saugomą Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius s reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompiuterio sisteminio bloko standžiojo disko identiškos kopijos informacijos išrašus, patalpinusi MKT tarnybiniame išoriniame kietajame diske Adata HV620-2T S/N: (duomenys neskelbtini) (Muitinės departamento Klaipėdos skyriuje), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.