Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-443-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2015-03-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
II-443-716/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08610-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Advokatai
Darius Sauliūnas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-443-716/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08610-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, teismo posėdyje išnagrinėjęs D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimu D. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda - 220 Lt bauda.

2014-07-29 teisme gautas D. M. atstovo advokato Dariaus Sauliūno skundas (toliau Skundas), kuriuo prašoma panaikinti 2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog Protokolas šioje byloje negali būti laikomas patikimu įrodymu dėl kelių akivaizdžių jo trūkumų: 1) protokolą surašė policijos pareigūnas A. S., kuris piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais; 2) protokolas buvo surašytas ne jame nurodyto pažeidimo padarymo vietoje, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ajame policijos komisariate; 3) D. M. neturėjo galimybės dalyvauti tariamai jo automobiliu padaryto pažeidimo fiksavime (tuo metu, kai vyko menamo pažeidimo fiksacija, D. M. buvo nugabentas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą). Be to, Protokole nutylėtos, tačiau faktiškai buvusios aplinkybės verčia abejoti D. M. pateiktais kaltinimais dėl Kelių eismo taisyklių 16 p. ir 155.4 p. pažeidimo (automobilio registracijos liudijimo nepateikimas ir stovėjimas arčiau kaip 5 m iki pėsčiųjų perėjos). Pagal Protokolą D. M. nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Žinant visų aplinkybių kontekstą akivaizdu, kad policijos pareigūnai A. S. ir K. P., norėdami rasti priekabių prie D. M., tikrai nebuvo suinteresuoti, kad pastarasis automobilio registracijos liudijimą pateiktų. D. M. savo paaiškinimuose, pateiktuose surašant Protokolą, pažymėjo, kad policijos pareigūnai jo pateikiamo automobilio registracijos liudijimo nepriėmė. Tai reiškia, kad automobilio registracijos liudijimą D. M. turėjo su savimi, tačiau policijos pareigūnai jo nepaėmė. Toks iš pirmo žvilgsnio keistas policijos pareigūnų elgesys gali būti lengvai paaiškinamas. Kiek D. M. yra žinoma, policijos pareigūnams yra prieinama kompiuterizuota duomenų bazė, kurioje saugomi visi duomenys apie administracinius teisės pažeidimus. Policijos pareigūnai, su tarnybiniu automobiliu stovėję draudžiamoje vietoje, buvo supykę dėl D. M. elgesio fiksuojant jų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir norėjo jam atkeršyti, todėl prieš imdamiesi veiksmų prieš D. M., jie iš minėtos duomenų bazės gavo duomenis apie menamo pažeidėjo anksčiau dėl išsiblaškymo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą - automobilio registracijos liudijimo neturėjimą. Būtent ši aplinkybė ir lėmė policijos pareigūnų norą „nepastebėti“ jiems prieš akis mojuojamu automobilio registracijos liudijimu. Todėl jie šį pažeidimą paminėjo Protokole ir taip sustiprino D. M. kaip neva pakartotinio pažeidėjo apibūdinimą, tuo pačiu ir lėmė didesnės nuobaudos jam skyrimą. Taigi, D. M. Kelių eismo taisyklių 16 p. taisyklių pažeidimu buvo apkaltintas visiškai nepagrįstai, o toks kaltinimas yra pagrįstas vien tik šališkais, neobjektyviais kerštaujančių policijos pareigūnų žodžiais. Dėl menamo stovėjimo arčiau kaip 5 m iki pėsčiųjų perėjos. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių nuotraukų negalima daryti kategoriškos išvados, jog D. M. automobilis stovi arčiau nei 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją. Tarp minėtų nuotraukų nėra nuotraukos, kurioje būtų užfiksuota tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios ištiesta matavimo ruletė, rodanti, jog tarp minėtų taškų nėra 5 metrų tarpo, ar kažkokios panašios nuotraukos, leidžiančios nustatyti tikslų atstumą tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjo pradžios. „Iš akies“ vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje esančias nuotraukas, akivaizdu, jog D. M. automobilis nestovi ant pėsčiųjų perėjos ir jog tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios yra pakankamai didelis atstumas, panašus į 5 metrų atstumą. Policijos pareigūnai K. P. ir A. S. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad atstumas tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios buvo 4,1 metro. Pabrėžtina, kad D. M. matuojant atstumą nuo jo automobilio iki pėsčiųjų perėjos nedalyvavo. Todėl D. M. nėra žinoma, ar toks matavimas apskritai buvo atliekamas (jeigu buvo atliekamas - koks atstumas buvo nustatytas). Įvertinus tai, kad matavimo priemonės duomenys Protokole pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus nėra nurodyti ir kitas šiame skunde nurodytas aplinkybes, tai informacijos apie 4,1 m atstumą tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios savaime negalima laikyti teisinga. Net jeigu policininkų K. P. ir A. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie atstumą nuo D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos būtų teisinga, reikėtų įvertinti galimybes tiksliai nustatyti atstumą parkuojant automobilį. Vairuojant automobilį, tiksliai (centimetrų tikslumu) atstumą nustatyti yra itin sudėtinga. Logiška ir įprasta, kad vairuojant automobilį ir atliekant manevrus atstumai nustatomi „iš akies“, o ne naudojantis matavimo ruletėmis ar panašiomis priemonėmis. Jeigu D. M. automobilis iš tikrųjų stovėjo pažeidžiant reikalavimą dėl sustojimo ir stovėjimo ne arčiau nei 5 metrų atstumu prieš pėsčiųjų perėją, tai šis reikalavimas buvo pažeistas labai nežymiai. Šiuo atveju kalbama ne apie transporto priemonės stovėjimą ant pėsčiųjų perėjos ar visai šalia jos. Pačių policijos pareigūnų teigimu, D. M. automobilis stovėjo daugiau kaip už keturių metrų nuo pėsčiųjų perėjos, t. y., anot policininkų, vos keliasdešimt centimetrų arčiau pėsčiųjų perėjos nei numatyta Kelių eismo taisyklių 155.4 punkte. Vairuojant atstumą tiksliai nustatyti sudėtinga, todėl jeigu šiuo atveju buvo nusižengta Kelių eismo taisyklėms, tai tik dėl suklydimo netiksliai („iš akies“) nustatant atstumą tarp pėsčiųjų perėjos ir automobilio. Jeigu Kelių eismo taisyklių 155.4 punktui buvo nusižengta, tai toks nusižengimas negali būti laikomas tyčiniu ir sąmoningu (t. y. padarytu suvokiant, kad automobilis statomas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus), kėlusiu pavojų pėstiesiems ar trukdžiusiu kitiems eismo dalyviams. Neabejotina, kad kitu atveju (nesant policijos pareigūnų piktavališkų ketinimų) transporto priemonės stovėjimas 4,1 m atstumu prieš pėsčiųjų perėjos net nebūtų niekam užkliuvęs, o jeigu ir būtų pastebėtas - tokio automobilio valdytoją pagal nuobaudų skyrimo taisykles būtų teisinga tik įspėti. Tačiau ieškant prie ko prikibti, mažareikšmį nusižengimą galima itin sureikšminti, o taip nusižengusį asmenį - padaryti didžiausiu nusikaltėliu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimas Nr. 10N- 14294925-14 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 142602512 (protokolo Nr. 10P- 14188985-14) yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi surinktais įrodymais, D. M. paaiškinimu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. 2014-06-21 apie 11.40 val. Vilniuje, Mindaugo g. 31 vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m. prieš pėsčiųjų perėją, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais veiksmais vairuotojas pažeidė kelių eismo taisyklių 155.4 ir 16 punktų reikalavimus. D. M. tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką. 2014- 06-23 nedalyvaujant D. M., buvo priimtas nutarimas ir už pažeidimus numatytus LR ATPK 124¹ str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. galutinai skirta 220 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo nutarimo kopija D. M. išsiųsta į piliečio nurodytą gyvenamąją vietą. Institucijos nuomone, D. M. savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių veikos požymiai apibrėžti LR ATPK 124¹ str. 4 ir 124¹ str. 7 dalyse. Be to pažymėtina, kad D. M. ne kartą buvo baustas už KET reikalavimų nesilaikymą.

Motyvuojamoji dalis

D. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimu D. M. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., 124¹ str. 7 d. padarymo už tai, kad 2014-06-21, 11.40 val., Mindaugo g. 31, Vilniuje pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 155.4 p.p. reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m. prieš pėsčiųjų perėją, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.

D. M. teisme paaiškino, kad pamatęs pareigūnus neleistinoje vietoje nutarė juos nufotografuoti, parašyti skundą. Nufotografavo iš priekio, iš šono, veidus, automobilio numerius. Įsėdęs į savo automobilį pabandė uždaryti dureles. Pribėgęs pareigūnas trenkė jam per ranką, liepė duoti dokumentus. Jis davė dokumentus, tiesė ranką pasiimti piniginę. Jį ištempė iš mašinos, išprovokavo visus kitus veiksmus. Buvo sulaužytas jo telefonas, jis patyrė fizinį smurtą. Jis galvojo, kad pastačius automobilį tikrai yra 5 metrai. Pareigūnai surado pretekstą prie jo prikibti. Pasak pareigūnų nebuvo 5 metrų. Matavo ne prie jo, jam nepateikė jokių duomenų. Jis galvoja, kad buvo 5 metrai. Jam tik protokolą padavė areštinėje. Pažeidimą suprato areštinėje, kai jam įteikė protokolą. Iš pradžių jam pareigūnai liepė lipti iš mašinos, paskui prašė pateikti dokumentus kitas pareigūnas. Jo visi dokumentai yra piniginėje, kuri buvo ant sėdynės. Jis siekė paimti dokumentus, kai jam liepė lipti iš mašinos. Jis prašė, kad leistų pasiimti daiktus. Jis turėjo registracijos liudijimą, kuris buvo piniginėje.

Liudytojas K. P. teisme parodė, kad buvo surašytas protokolas už pažeidimą, 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją. Porininkas A. S. užfiksavo pažeidimą, pirmas priėjo. Buvo iškviestas Kelių policijos ekipažas, kuris išmatavo atstumą. Tai protokole įrašyta nebuvo, tik tarnybiniame pažymėta. D. M. buvo komisariate, kai buvo matuojama. Jie nuvežė D. M. į komisariatą. Jis grįžo ir matavo. Kartu su D. M. nebuvo įmanoma padaryti to vietoje dėl šio elgesio – šūkavimo, keikimosi, grasinimo. A. S. buvo komisariate, kai buvo matuojama. Jis vienas su Kelių policijos ekipažu matavo, po išmatavimo vėl grįžo į komisariatą. Tarnybinį pranešimą surašė jis, ar A. S. rašė tarnybinį pranešimą, jis nepamena. A. S. jo klausė, koks buvo atstumas. Jis nematė registracijos liudijimo akyse. Pirmas A. S. priėjo prie automobilio, po to privažiavo ir jis. Jis paprašė dokumentų, D. M. atsisakė pateikti. Nedavė ir tiek. Fotonuotraukos darytos truputį vėliau nei nurodytas pažeidimo laikas. Vairuotojas buvo komisariate. Jis galėjo suklysti dėl laiko. Mindaugo g. 31 adresą rado pagal „www.maps“ duomenis.

Liudytoja S. I. teisme parodė, kad atvykę pamatavo atstumą ir nustatė pažeidimą. Patruliai surašė protokolą. Atstumas buvo prie pažeidėjo fiksuojamas. Raštiškai jie to niekur nefiksavo. Pažeidimą nustatė vietoje, prie Panerių – Mindaugo sankryžos. Patruliai buvo, jie buvo įvykio vietoje, o dėl pažeidėjo ji gali klysti, nes neprisimena. Gali būti, kad pažeidėjo ir nebuvo. Pažeidimo vietoje nuotraukos lyg tai buvo daromos. Patruliai paprašė pamatuoti, rezultatą jie pasakė policijos pareigūnams.

Liudytojas E. C. teisme parodė, kad juos iškvietė patrulių rinktinės ekipažas, paprašė užfiksuoti pažeidimą. Jie fiksavo pažeidimą, su rulete matavo atstumą. Automobilis buvo arčiau kaip 5 metrai,, buvo pridėta ruletės patikra. Patruliai turėjo surašyti protokolą. Tuo metu jie pamatavo, pasakėme matmenis. Schemoje turėtų būti viskas įforminta. Tą schemą turėjo braižyti patrulis. Rezultatą jis žodžiu pasakė.

Papildomai apklaustas liudytojas E. C. teisme parodė, kad dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą. Parodžius pranešimo kopiją (b. l. 71) liudytojas patvirtino, kad jame teisingai nurodyta, jog atstumas buvo matuojamas nuo automobilio priekinio bamperio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės surašytame 2014-06-21 protokole Nr. 10P-14188985-14 užfiksuota, kad 2014-06-21, 11.40 val., Mindaugo g. 31, Vilniuje, D. M., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m prieš pėsčiųjų perėją, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo (b. l. 2).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 155.4 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas.

Teismas nustatė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai pripažinti, kad D. M. pastatytas automobilis stovėjo arčiau kaip 5 m prieš pėsčiųjų perėją. Liudytojai S. I. ir E. C. apklausti teisme patvirtino, kad iškviesti matavo atstumą su sertifikuota matavimo rulete, užfiksavo pažeidimą ir jį nurodė policijos patruliams. Šių liudytojų parodymus atitinka patrulių K. P. ir A. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, jog automobilis „OPEL ASTRA“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją, Kelių policijos ekipažas išmatavo atstumą nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos (410 cm). Šią aplinkybę teisme patvirtino apklaustas liudytojas K. P.. Atstumas 410 cm nurodytas ir E. C. rašytame po įvykio tarnybiniame pranešime (b. l. 71), kuriame pareigūnas nurodė, kad atstumas buvo martuojamas nuo kelio ženklo Nr.534. Šiuo atveju akivaizdu, kad išmatuotas atstumas iki net ne artimiausio, bet tolimiausio automobilio krašto įrodo, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklėse privalomai numatytas 5 m atstumas. Pažeidimą patvirtina ir fotonuotraukos, kurios atitinka liudytojų parodymus, tyrimo metu surinktų rašytinių dokumentų duomenis. Netikėti šių duomenų visuma teismas neturi pagrindo, net ir įvertinus akivaizdų faktą, jog įvykio vietoje tarp vairuotojo D. M. ir policijos patrulių buvo kilęs konfliktas. Tokiu būdu teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad D. M., būdamas vairuotoju, privalėdamas žinoti Kelių eismo taisyklių 155.4 punkto reikalavimus ir juos vykdyti, to nepadarė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. Šiuo atveju nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai dėl nežymaus atstumo nesilaikymo, bandymo atstumą išlaikyti jį vertinant „iš akies“, taip pat dėl pažeidėjo kaltės, nes atsakomybė už padarytą pažeidimą kylą tiek dėl tyčios, tiek dėl neatsargumo, jei nėra sąlygų, šalinančių administracinę atsakomybę. Jų šiuo atveju nenustatyta, todėl šioje dalyje D. M. pagrįstai pripažintas kaltu.

Minėtu 2014-06-23 nutarimu D. M. nubaustas už tai, kad nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Kita vertus, Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įrodymų visumą, o ne pavienius duomenis, teismas nustatė, kad surinkti duomenys nepatvirtina, jog D. M. padarė šį pažeidimą ir yra kaltas dėl to. Bylos duomenys nepaneigia D. M. parodymų apie tai, kad jis privalomus turėti dokumentus laikė automobilyje, tačiau jų negalėjo pateikti dėl policijos pareigūnų veiksmų. Objektyviai yra pagrindas pripažinti, kad nurodyti dokumentai nebuvo pateikti pareigūnams, tačiau teismas dėl to nenustatė D. M. kaltės. Bylos duomenys leidžia pripažinti, kad įvykio vietoje kilus konfliktui tarp D. M. ir policijos pareigūnų, ką patvirtino tiek D. M., tiek liudytojas K. P., taip pat pateikta filmuota medžiaga su garsu, D. M. buvo išlaipintas iš savo automobilio, dėl ko negalėjo pateikti pareigūnų prašomų dokumentų. Ši aplinkybė reikšminga vertinant dokumentų nepateikimo priežastį ir asmens kaltę dėl to. Dokumentai pareigūnams buvo nepateikti dėl D. M. sulaikymo ir pristatymo į komisariatą, kas įvyko nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nenustačius pažeidėjo valios ir veiksmų daryti pažeidimą, teismas priverstas konstatuoti, kad šioje dalyje nėra D. M. kaltės, dėl ko nėra ir pažeidėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tokiu būdu 2014-06-23 nutarimas dalyje dėl D. M. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. yra nepagrįstas ir dėl to naikintinas.

Panaikinus minėtą nutarimo dalį nėra pagrindo konstatuoti, kad D. M. padarė pažeidimą esant sunkinančiai jo atsakomybę aplinkybei – pakartotinai per metus laiko padarytas tokios pačios rūšies pažeidimo, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš pažymos apie D. M. taikytas nuobaudas ir pažeidimus praeityje matyti, kad pažeidėjas 2014-07-01 d. buvo baustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., tuo tarpu už pažeidimą pagal 124¹ str. 4 d. jis baudžiamas pirmą kartą. Dėl šios priežasties teismas kaip nepagrįstą naikina nutarimo dalį, kurioje D. M. yra pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Teismas, įvertinęs D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pripažįsta, kad pažeidėjui pagal 124¹ str. 4 d. nepagrįstai yra paskirta sankcijos vidurkį viršijanti administracinė nuobauda - 220 Lt bauda. Paskirta nuobauda prieštarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio nuostatoms, institucijos nutarimas šioje dalyje nėra teisingas, todėl keistinas ir šioje dalyje skiriant švelnesnę nuobaudą, atitinkančią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas. Teismas pripažįsta, kad nesant D. M. nei administracinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių – jam turėtų būti paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, t. y. 200 litų.

Teismas nustatė, kad byloje esančiose fotonuotraukose nurodyta data ir laikas 2014-06-21 11.40 val. nebūtinai atitinka vaizdo fiksavimo laiką, nes būtent tuo metu buvo pažeidimas pastebėtas, ir tuo metu fotonuotraukos nebuvo daromas. Remiantis liudytojo K. P. parodymais teismas nustatė, kad fotonuotraukose jis galėjo nurodyti pažeidimo laiką, kuris atitinka laiką, nurodyta administracini teisės pažeidimo nutarime. Be to, interneto duomenų bazėje egzistuoja priimtame nutarime nurodyta užfiksuoto pažeidimo vieta – Mindaugo g. 31, Vilnius – (duomenys neskelbtini), kuri atitinka faktinę įvykio vietą. Remiantis liudytojo K. P. parodymais būtent tokiu būdu (interneto pagalba) pažeidimo vieta ir buvo nustatyta. Dėl šios priežasties teismas atmeta pareiškėjo motyvus dėl neteisingai nurodytos pažeidimo vietos ir nekeičia nutarimo šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 5 p.,teismas

nutarė:

panaikinti 2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimo dalį dėl D. M. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Pašalinti D. M. pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl pakartotinai per metus padaryto tokios pačios rūšies pažeidimo, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.

Pakeisti 2014-06-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimą: D. M. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. skirti 200 (dviejų šimtų) litų (57 eurų) dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas