- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2-2337-566/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30596-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- notarė Lilija Šilerienė, A. A. H.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovams antstoliui Rimantui Vižainiškiui, R. G., UAB „Norai“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys notarė Lilija Šilerienė, A. A. H.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, jog ieškovui kartu su bendrasavininke ir pardavėju UAB „Norai“ (toliau - Pardavėju) bendrosios nuosavybės teise priklausė 119,63 m2 bendrojo ploto patalpa - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - Butas). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 12575/40000 Buto dalys, bendrasavininkei - 23/100 Buto dalys, o Pardavėjui - 729/1600 Buto dalys. Ieškovas nurodė, jog iš Nekilnojamojo turto registro išrašo sužinojo, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo sudarytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas), kurio pagrindu Pardavėjui priklausiusių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytų 729/1600 Buto dalių įgijėju tapo Pirkėjas R. G.. Ieškovo nuomone, antstolio vykdytos Buto dalių varžytynės buvo vykdomos neteisėtai, Buto dalys negalėjo būti parduodamos viešose varžytynėse, kadangi buvo pažeista bendrosios nuosavybės teise valdomo Buto bendrasavininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamas turto dalis.
Ieškovas pažymėjo, jog 2020 m. gegužės 29 d. jis gavo Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro (toliau - Notarų biuras) persiųstą Pardavėjo pareiškimą apie ketinimą perleisti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą. Ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė Notarų biurui sutikimą įsigyti Pardavėjo ketinamas parduoti Buto dalis. Ieškovo nuomone, jam gavus Pardavėjo pasiūlymą įsigyti planuojamas parduoti bendrosios nuosavybės teise valdomas Buto dalis ir pateikus sutikimą tai padaryti, Pardavėjas (pateikęs ofertą) ir ieškovas (pateikęs akceptą) susitarė dėl Buto dalių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas nurodė, jog antstolio sudarytas Aktas yra neteisėtas, kadangi varžytynės dėl Buto dalies pardavimo negalėjo būti skelbiamos, o sudarytas Aktas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.
Ieškovas prašo:
1. Pripažinti 2020 m. rugsėjo 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu;
2. Perkelti ieškovui L. R. Buto dalies pirkėjo teises ir pareigas, nustatant, jog UAB „Norai“ pardavė, o L. R. nusipirko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 729/1600 dalis, priteisiant R. G. naudai iš L. R. 12 669,00 Eur buto 729/1600 dalių kainą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1- 11).
Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad antstolio kontoroje nuo 2019 m. gruodžio 17 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininko UAB „Norai“ nekilnojamas turtas, nustatyta turto vertė - 26 380 Eur. 2020 m. sausio 10 d. buvo paskelbtos pirmosios turto varžytinės, pradinė turto kaina 21 104 Eur. Varžytinės neįvyko, išieškotojas turto neperėmė. 2020 m. kovo 3 d. paskelbtos antrosios varžytinės, pradinė turto kaina - 15 828 Eur. Varžytinės taip pat neįvyko, išieškotojas turto neperėmė. Antstolis nurodė, jog skolininko ir išieškotojo sutikimu areštuotas turtas buvo perkainotas ir įvertintas 15 828 Eur. Nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykusiose varžytinėse pradinė kaina buvo nustatyta 12 662 Eur. Varžytinių laimėtoju paskelbtas R. G. Antstolis pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas pažeidė jo ar kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, be to, nenurodė jokių antstolio veiksmų, kurie galėjo įtakoti ginčijamo akto pripažinimą negaliojančiu. Atsakovas pažymėjo, jog teisės aktai ir teismų praktika nesuteikia bendraturčiui pirmenybės pirkti kito bendraturčio parduodamą bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį, kai turtas parduodamas turto pardavimo iš varžytynių būdu. Atsakovas prašė ieškinį atmesti (e. b. l. 62-69).
Teismo posėdžio metu atsakovas antstolis Rimantas Vižainiškis palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad ieškovas apie Ginčo turto areštą žinojo, be to, antstoliui nebuvo pateiktas prašymas parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas R. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškinio reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto (toliau – Varžytinių aktas) pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovui buvo žinoma apie turto pardavimą iš varžytinių, kadangi apžiūrint areštuotą turtą dalyvavo ir ieškovas. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog turtas buvo areštuotas. UAB „Norai“ neturėjo teisės siūlyti bendrasavininkui pasinaudoti savo pirmumo teise, nes visas procesas reglamentuojamas vykdymo proceso normomis, kurios nustato priverstinio išieškojimo tvarką. Atsakovas pažymėjo, jog antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo panaikinti Varžytinių aktą. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 82-83).
Teismo posėdžio metu atsakovo R. G. atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad atsakovas R. G. sąžiningai įgijo Ginčo turtą viešų varžytinių metu. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Norai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo A. A. H. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiais asmuo notarė Lilija Šilerienė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pranešimų, kurie siunčiami bendraturčiams tekstas yra rengiamas pagal pardavėjo nurodytus duomenis. Pažymėjo, jog visuose pranešimuose bendrasavininkams apie ketinimą parduoti savo dalį visada yra nurodoma apie bendraturčių pirmumo teisę pagal CK 4.79 straipsnį pirkti parduodamą turto dalį. Notarė pažymėjo, jog jokių veiksmų daugiau neatliko, kadangi pardavėjas daugiau į Notarę nesikreipė, be to, ginčo turtas buvo parduotas iš varžytinių, todėl pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį ieškovas negalėjo pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį.
Atsakovui UAB „Norai“ ir antstoliui Rimantui Vižainiškiui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovai ar jų atstovai neatvyko, atsakovai prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Atsakovui R. G. ir tretiesiems asmenims notarei Lilijai Šilerienei ir A. A. H. apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovas ir tretieji asmenys neatvyko, atsakovo ir trečiųjų asmenų neatvykimo priežastys nežinomos, pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui ir tretiesiems asmenims (CPK 246 str., 247 str. ).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui L. R., trečiajam asmeniui A. A. H. ir atsakovui UAB „Norai“ bendrosios nuosavybės teise priklausė 119,63 m2 bendrojo ploto patalpa - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 12575/40000 Buto dalys, A. A. H. - 23/100 Buto dalys, o atsakovui UAB „Norai“ priklausė - 729/1600 Buto dalys.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog antstolis Rimantas Vižainiškis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė Vilniaus m. 19 – ojo notarų biuro 2019 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2800,00 Eur skolos ir 23,76 Eur notaro atlygio išieškojimo iš skolininko UAB „Norai“ išieškotojo UAB “DIJ Invest“ naudai. Vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis Rimantas Vižainiškis 2019 m. gruodžio 30 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą - 729/1600 Buto dalis (toliau - Ginčo turtas). Turtu arešto aktu nustatyta turto vertė 26 380 Eur. Antstolis 2020 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytines (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)). Varžytinių laikas nuo 2020 m. sausio 10 d. 11:06:26 val. iki 2020 m. vasario 10 d. 11:06:59 val. Pradinė pardavimo kaina – 21 104 Eur. Antstolis 2020 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-20-128-3483 paskelbė pirmąsias varžytines neįvykusiomis bei pasiūlė išieškotojui paimti neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą. Išieškotojas sutikimo perimti neparduotą turtą iš varžytinių nepateikė. Antstolis 2020 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė antrąsias areštuoto turto varžytines (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)). Varžytinių laikas nuo 2020 m. kovo 3 d. 10:58:21 val. iki 2020 m. balandžio 2 d. 11:58:59 val. Pradinė turto pardavimo kaina 15 828 Eur. Antstolis 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė antrąsias varžytines neįvykusiomis bei pasiūlė išieškotojui paimti neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą. Išieškotojas UAB „DIJ Invest“ 2020 m. gegužės 8 d. pateikė antstoliui prašymą perkainoti turtą 15 828 Eur suma (paskutinių neįvykusių varžytinių kaina) ir skelbti naujas areštuoto turto varžytines. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. gegužės 11 d. skolininko UAB „Norai“ prašymas, kuriame skolininkas prašo perkainoti turtą 15 828 Eur suma (paskutinių neįvykusių varžytinių kaina).
Antstolis 2020 m. gegužės 11 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perkainavo areštuotą turtą ir nustatė areštuoto turto kainą 15 828,00 Eur. 2020 m. gegužės 11 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis nurodė, kad areštuotas turtas neparduotas iš dviejų varžytinių (nebuvo dalyvių), todėl išieškotojo prašymu areštuotas turtas perkainotas. 2020 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytines (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)). Varžytinių laikas nuo 2020 m. liepos 16 d. 11:39:09 val. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. 11:39:59 val. Pradinė turto pardavimo kaina - 12 662,00 Eur. Byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimas apie laimėtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), turtas parduotas už 12 669,00 Eur. Iš byloje pateikto 2020 m. rugsėjo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Varžytinių aktas) matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko UAB „Norai“ turtas (729/1600 Buto dalys ) parduotas R. G.
Byloje pateiktas atsakovo UAB „Norai“ 2020 m. gegužės 29 d. pareiškimas (toliau – Pareiškimas) Vilniaus r. 1- ajam notarų biurui, kuriuo atsakovas prašė persiųsti bendraturčiams L. R. ir A. A. H. pareiškimą apie parduodamą UAB „Norai“ priklausančią 729/1600 Buto dalį už ne mažesnę nei 15 828,00 Eur kainą. Pareiškime pažymėta, jog parduodamas turtas yra areštuotas, už turtą turi būti atsikaitoma iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo arba antstolio parengto priėmimo perdavimo akto sudarymo. Byloje pateiktas ieškovo L. R. 2020 m. birželio 22 d. siųstas elektroninis laiškas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas nurodė, jog sutinka pirkti atsakovui UAB „Norai“ priklausančias 729/1600 Buto dalis. Į minėtą laišką 2020 m. birželio 30 d. dieną ieškovui atsakė Vilniaus r. 1 – ojo notarų biuro darbuotoja J., kuri nurodė, jog bendraturtis. L. R. turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą, todėl turi kreiptis į pardavėją ir susitarti dėl pirkimo pardavimo sandorio sudarymo.
Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovo L. R. dukra. Nurodė, jog ieškovo vardu ketino pirkti Ginčo turtą. Su atsakovu UAB „Norai“ buvo susitarę dėl Ginčo turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašo sužinojo, jog turtas yra parduotas atsakovui R. G. iš varžytinių. Pažymėjo, jog nei antstolis Rimantas Vižainiškis, nei atsakovas UAB „Norai“ nebendradarbiavo, jokios informacijos nesuteikė.
Dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti kitam bendraturčiui priklausančią bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.
CK 6.419 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktų pirkimas-pardavimas aukciono būdu reiškia, jog daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešasis aukcionas yra pardavimo būdas, kai daiktai ar paslaugos siūlomi pirkti keliems asmenims, kurie asmeniškai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimybė jame asmeniškai dalyvauti ir kurie viešai varžosi per aukciono vedėją, o sutartis dėl daiktų ar paslaugų pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį varžytynės yra priverstinis aukcionas, kurio ypatumus nustato CPK.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Taigi, visi trys skolininko turto pardavimo vykdymo procese būdai yra alternatyvūs, savarankiški. Pagal CPK 691 straipsnio 1 dalį turto realizavimas – areštuoto skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame kodekse nustatyta tvarka. Taigi varžytynės yra tik vienas iš turto realizavimo būdų. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Turto pardavimas iš varžytynių yra viena iš vykdymo proceso stadijų ir vienas iš galimų skolininko turto priverstinio pardavimo būdų. Varžytynių pradžia pagal CPK 713 straipsnio 3 dalį yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.79 straipsnio 1 dalies, CK 6.419 straipsnio 1 dalies, CPK 691 straipsnio 1 dalies, 700 straipsnio ir 713 straipsnio 3 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – bendraturčio pirmenybės teisės nebuvimas, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, – negali būti aiškinama plečiamai ir prie tokios išimties gali būti priskiriamas tik vienas skolininkui priklausančio turto priverstinio turto pardavimo būdas – turto pardavimas iš varžytynių. Kadangi varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas, tai CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis gali būti taikoma tik nuo šio momento. Būtent toks aiškinimas užtikrina teisingą ir proporcingą tiek paties skolininko, tiek jo bendraturčio, tiek skolininko kreditoriaus interesų pusiausvyrą, tiek CK 4.79 straipsnio 1 dalies normos tikslą, nes nors turto pardavimas iš varžytynių nesuteikia skolininko bendraturčiui pirmenybės teisės nupirkti skolininkui priklausančio bendro turto dalį, tačiau neatima iš jo teisės dalyvauti varžytynėse kartu su kitais asmenimis ir nupirkti šį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-611/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis Rimantas Vižainiškis vykdė priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Norai“. Vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą ir 2020 m. sausio 10 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias Ginčo turto varžytines. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog Ginčo turto pirmosios varžytinės neįvyko, kadangi nedalyvavo nei vienas dalyvis, išieškotojas Ginčo turto neperėmė. Antstolis 2020 m. kovo 3 d. patvarkymu paskelbė antrąsias areštuoto turto varžytines, kurios taip pat neįvyko (nedalyvavo nei vienas dalyvis). Byloje nustatyta, kad antstolis, vadovaudamasis išieškotojo ir skolininko prašymais, skolininko turtą perkainojo ir pakartotinai 2020 m. liepos 16 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias Ginčo turto varžytines. Varžytinės įvyko, Ginčo turtas parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam atsakovui R. G.. Pažymėtina, jog Ginčo turto varžytinės vyko viešoje erdvėje, specialiame interneto tinklalapyje, varžytinės buvo viešai skelbtos tris kartus, tačiau, ieškovas savo teise sudalyvauti jose ir įsigyti Ginčo turtą nepasinaudojo. Pažymėtina, jog Ginčo turtas buvo areštuotas, o atsakovo UAB „Norai“ teisė laisvai disponuoti savo turtu buvo apribota. Sutiktina, jog CPK 704 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau, ši norma neįpareigojo skolininko UAB „Norai“ Ginčo turtą siūlyti bendrasavininkui. Kita vertus, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas pasinaudojo CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise siūlyti savo pirkėją (CPK 178 str.). Ieškovas, ginčydamas Varžytinių aktą teigia, kad apie Ginčo turtui taikomus apribojimus ir vykdomą išieškojimą nežinojo. Tačiau, byloje pateiktas Pareiškimas ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie Ginčo turto areštą ir vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo UAB „Norai“, todėl šie ieškovo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Kaip minėta, Ginčo turtas parduotas iš viešųjų varžytinių CPK nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieškovas neturėjo pirmenybės teisių pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį pirkti skolininkui UAB „Norai“ priklausančio bendro turto dalį.
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Pagal aptariamą normą, antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl šių aplinkybių: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (šiuo atveju turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui). Vadovaujantis CPK 603 straipsnio 1 dalimi, kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto perdavimo išieškotojui aktas) pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą yra vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Aiškindamas CPK 602 straipsnyje išdėstytą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti varžytynių aktą, be šiame įstatymo straipsnyje konkrečiai įvardintų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka (taip pat ir ieškovės – bankrutuojančios įmonės – turto administratorius, nedalyvavęs vykdymo procese), gindamas pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo aktą vadovaudamasis tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – nustatytais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, ĮBĮ ir kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014, 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
Taigi, iš pateiktų išaiškinimų matyti, kad galimybė nuginčyti antstolio patvirtintus turto pardavimo aktus, atsižvelgiant į tokio turto realizavimo būdo ypatybes (turtas realizuojamas vykdymo procese siekiant atsiskaityti su kreditoriais, turto pardavimą vykdo ir jo teisėtumą užtikrina valstybės įgaliotas pareigūnas – antstolis), yra suteikiama tik išimtiniais atvejais, kai parduodant turtą buvo atlikti esminiai pažeidimai, sąlygoję suinteresuotų asmenų teisių suvaržymą. Šie aktai gali būti ginčijami tik remiantis specialiame CPK 602 straipsnyje išdėstytais turto pardavimo aktų nuginčijimo pagrindais, taip pat dėl esminių kitų vykdymo proceso normų pažeidimo arba dėl imperatyvių kitų įstatymų (CK, ĮBĮ ir kt.) normų pažeidimo. Konstatuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog parduodant Ginčo turtą iš varžytinių, egzistavo aplinkybės, nurodytos CPK 602 straipsnyje 1 dalyje ir sudarančios pagrindus pripažinti nurodytą Varžytinių aktą negaliojančiu (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Varžytinių aktas yra negaliojantis, kadangi Varžytinių aktas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.
Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškovas pirmenybės pirkti Ginčo turtą, parduodant turtą priverstinio vykdymo tvarka iš varžytinių, neturėjo. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog vykdytos varžytinės buvo paskelbtos neteisėtai, ar vykdymo veiksmai atlikti pažeidžiant CPK normas, teismas tokių įrodymų byloje taip pat nenustatė. (CPK 178 straipsnis). Vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kad Varžytinių aktas pažeidė jo teisėtus interesus nesudaro pagrindo pripažinti jį negaliojančiu. Todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas Varžytynių aktas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant ieškovo teises ir teisėtus interesus bei CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas pripažinti Varžytinių aktą negaliojančiu atmestinas. Konstatavus, kad ieškovas neturėjo pirmenybės teisių pirkti Ginčo turtą ir teismui nenustačius Varžytinių akto negaliojimo pagrindų, išvestinis ieškovo reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas taip pat atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas R. G. patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovui R. G. priteistina 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 71,51 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 71,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 71,51 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.