Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė S. S. ieškiniu prašė pripažinti, kad palikėjui A. S., mirusiam (duomenys neskelbtini), po santuokos su atsakove J. I. nutraukimo nuosavybės teise priklausė visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 1996 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovės J. I. ir A. S. santuoka. Santuokos nutraukimo faktas įregistruotas 1998 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos pabaigos momentu atsakovė ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė du butus: (duomenys neskelbtini), įgytą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, ir butą (duomenys neskelbtini), automobilį AUDI, sodo pastatą su žemės sklypu bei garažą(duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo registruotas A. S. vardu, o butas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas atsakovės vardu. Nutraukus atsakovės ir A. S. santuoką, teismo sprendimu nebuvo dalijamas jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytas turtas, tačiau buvę sutuoktiniai sutarė, kad atsakovei lieka butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis(duomenys neskelbtini), o A. S. – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei atiteko ir visos lėšos už kitus parduotus daiktus – sodo pastatą su žemės sklypu ir garažą. Šį savo žodinį susitarimą abu buvę sutuoktiniai vykdė: atsakovė naudojosi, valdė ir disponavo butu (duomenys neskelbtini), ir automobiliu (duomenys neskelbtini), o A. S. – butu (duomenys neskelbtini). Nė vienas iš sutuoktinių per tuo metu galiojusių įstatymų numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.1999 m. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir A. S. susituokė. Jie nuo pat santuokos sudarymo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė šiame bute negyveno, nesilankė, jokia forma juo nesinaudojo, t. y. vykdė žodinį susitarimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė. Jis 2013 m. vasario 4 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo butą (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), o taip pat kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko ieškovei. Ieškovė palikėjo palikimą priėmė, pateikdama pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Nutraukiant santuoką šalys pasidalino ir kitą santuokos metu įgytą turtą: žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), bei garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys nutraukiant santuoką šiuos daiktus pardavė, o gautos lėšos atiteko tik atsakovei.

3. Atsakovė J. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji įsigijo 1996 m. gegužės 23 d., jau esant nutrauktai jos ir palikėjo santuokai, todėl butas nebegalėjo būti priskiriamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir todėl negalėjo būti sutuoktinių dalijamo turto objektu. Butas (duomenys neskelbtini), nuo pat jo įgijimo buvo asmeninė atsakovės nuosavybė, šį daiktą atsakovė įsigijo kartu su savo būsimu sutuoktiniu. Buto kaina buvo 7 000 JAV dolerių, iš kurių atsakovė yra sumokėjusi 2 000 JAV dolerių, o likusią sumą yra mokėjęs jos dabartinis sutuoktinis M. I.. Nutraukiant santuoką parduoti daiktai - žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), bei garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduoti už kainą, kurią sutuoktiniai pasidalino kartu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), skirtingai nei kitas turtas, nutraukiant santuoką pasidalintas nebuvo. Atsakovė sutinka, kad prie jo išlaikymo ir rūpinimosi juo neprisidėjo, tačiau juo nesinaudojusi ir jame negyvenusi. Atsakovė ir palikėjas turi pilnametį sūnų. Atsakovės žiniomis, ieškovė ir palikėjas vaikų nesusilaukė. Atsakovė tikėjosi, kad minėtas butas, esantis palikėjo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, anksčiau ar vėliau atiteks jų bendram sūnui. Atsakovei buvo žinoma, kad be jos žinios palikėjas buto negalėjo parduoti, kadangi pardavimo atveju, pasinaudodama pirmumo teise, ji, tikėtina, butą būtų įsigijusi ir visą padovanojusi savo sūnui. Ieškinio senaties terminas reikalavimui padalyti santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, prasidėjo nuo 1996 m. balandžio 8 d., įsiteisėjus sprendimui dėl santuokos nutraukimo. Ieškinio senaties terminas minėtiems reikalavimams baigėsi 1999 m. balandžio 8 d., dar iki palikėjo ir ieškovės santuokos sudarymo ir iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo. Atsakovės vertinimu, palikėjas po 1999 m. balandžio 8 d. buvo praradęs teisę į ieškinį dėl ištuoktų sutuoktinių turto padalijimo, o jei tokį ieškinį būtų pareiškęs pats, atsakovė būtų reikalavusi taikyti ieškinio senatį. Po palikėjo mirties ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių, nei turėjo palikėjas, įskaitant ir procesines teises. Palikėjo mirtis nei atnaujino ieškinio senaties termino, nei suteikė kokių kitokių teisių ieškovei, dėl kurių ji galėtų reikšti ieškinį atsakovei dėl jos nuosavybės nusavinimo ar panaikinimo. Po santuokos nutraukimo A. S. niekada nesiūlė spręsti bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimo klausimų, jam tiko susiklosčiusi situacija, kad jis neatlygintinai su savo nauja sutuoktine gali naudotis jam ir atsakovei priklausančiu butu, o atsakovė tokiam naudojimuisi neprieštaravo manydama, kad anksčiau ar vėliau butas atiteks atsakovės ir palikėjo sūnui kaip pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymą. Atsakovei buvo žinoma, kad be jos žinios palikėjas buto negalėjo parduoti, kadangi ketindamas parduoti butą palikėjas būtų privalėjęs pasiūlyti jį įsigyti bendraturtei atsakovei pirmumo teise. Atsakovė niekada ir jokiais veiksmais neatsisakė savo nuosavybės teisės į minėto buto dalį.