Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės - Pečkienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalis 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byla šioje dalyje perduota prokurorui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

Tuo pačiu nuosprendžiu G. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 28 d.), atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, tačiau apeliacinis skundas jo atžvilgiu negautas.

Civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai: iš G. D. civilinio ieškovo UAB „E. R.“ naudai priteista 16 737,56 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškovo AAS „B. B. I. C.“, Lietuvoje vykdančioje savo veiklą per AAS „B. B. I. C.“ – 19 016,12 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovų ieškiniai M. K. atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. buvo kaltinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2016 metų naktį iš lapkričio 30 d. į gruodžio 1 d., nuo 23.30 val. iki 00:30 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. D. ir dar vienu tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, iš anksto apgalvoję įsibrovimo į įmonės patalpas planą bei pasirūpinę nusikalstamos veikos įvykdymui reikalingomis priemonėmis: kaukėmis, pirštinėmis bei laužimo įrankiais, atvykę su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta transporto priemone prie UAB „E. R.“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), polietileniniu maišeliu uždengę ant pastato prie įėjimo esančią vaizdo stebėjimo kamerą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu atidalinę garsinės signalizacijos laidus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu išlaužę garažo vartuose esančią durų spyną, pateko į minėtos įmonės garažą, garaže sulaužę dešinėje pusėje esantį signalizacijos daviklį, nusukę vaizdo stebėjimo kamerą ir išlaužę garažo viduje esančio lango rėmą, iš garažo pateko į kitas įmonėje esančias patalpas, patekę į šias patalpas ir išlaužę šiose patalpose esančio lango rėmą, pateko į dar kitas UAB „E. R.“ patalpas, patekę į šias patalpas ir nusukę šiose patalpose esančią vaizdo stebėjimo kamerą, pagrobė 187,60 eurų vertės kampinį šlifuoklį „Boch“, 340,45 eurų vertės stacionarų kompiuterį „Dell“, 102,48 eurų vertės kupolinę vaizdo stebėjimo kamerą, 1046,12 eurų vertės katalizatorių laužą, bendrovėje dirbančio E. L. 50 eurų vertės asmeninius įrankius, iš patalpose esančio seifo ir kasos aparato pagrobė 16107,03 eurus grynųjų pinigų, iš seifo pagrobė 18250,00 eurų vertės metalo analizatorių „Niton XL3T“, vėliau, siekdami paslėpti visus su vagyste susijusius įkalčius, pasišalindami iš UAB „E. R.“ įmonės patalpų, patalpas išpurškė įmonės patalpose rastu gesintuvo turiniu ir iš patalpų pasišalino, tokiu būdu įvykdė vagystę padarydamas UAB „E. R.“ bendrą 36033,68 eurų turtinę žalą ir E. L. padarydamas 50 eurų turtinę žalą.

2. Išteisinamąjį nuosprendį M. K. atžvilgiu priėmęs teismas pažymėjo, kad tiek M. K., tiek ir kaltę pripažįstančiam G. D. neigiant M. K. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, teismui pateikti įrodymai nėra pakankami M. K. kaltę pagrįsti. Visa tai kelia pagrįstas abejones M. K. inkriminuotais veiksmais, šių abejonių pašalinti nėra galimybių, todėl jos aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas. Teismas padarė išvadą, kad teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakankama daryti neginčijamą ir neabejotiną išvadą, kad M. K. dalyvavo darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, M. K. išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė – Pečkienė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį, M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuoti, kad G. D. nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K. ir dar vienu tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu. Iš G. D. bei M. K. civilinio ieškovo UAB „E. R.“ naudai priteisti 16 737,56 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškovo AAS „B. B. I. C.“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „B. B. I. C.“ filialą, naudai – 19 016,12 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti. Bylą apeliacinėje instancijoje prokurorė prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą.

4.1. Atsiliepime teigiama, kad prokurorės pateiktas apeliacinis skundas yra deklaratyvus, juo dar kartą siekiama įtikinti aukštesnįjį teismą, kad duomenys, kuriuos išsamiai ir nešališkai jau išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, yra neteisingi. Jokių naujų duomenų, kurie nebuvo tirti teisme, apeliaciniame skunde nepateikiama, todėl toks skundas negali būti tenkinamas ir turėtų būti atmestinas. Kartu atkreipė dėmesį, kad prokurorė, pirmosios instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, nepateikė jokių naujų ar papildomų įrodymų, kuriuos reikėtų ištirti, neprašė atlikti papildomą surinktų duomenų tyrimą.

5. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Išteisintasis M. K. ir jo gynėjas advokatas K. B., nuteistasis G. D. ir jo gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų, buvo nutarta skirti teismo vaizdų ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į šiuos klausimus:

Ar pagal bendruosius fiziologinius, biometrinius požymius asmuo – M. K. ar A. B. priskiriamas prie tos grupės asmenų, kaip ir tiriamame atvaizde, t. y. pateiktame vaizdo įraše, kuriame 2016 m. lapkričio 30 d. – 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „R.“ vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše užfiksuoti asmenys, įsibraunantys į UAB „R.“ patalpas?;

Ar pagal bendruosius fiziologinius, biometrinius požymius asmuo – M. K. ar A. B. – priskiriamas prie tos grupės asmenų, kaip ir tiriamame atvaizde, t. y. 2016 m. gruodžio 1 d., 00:17:56 UAB „R.“ apsaugos vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuotu laiku atsisukęs į vaizdo kamerą asmuo?;

Ar pateiktame vaizdo įraše užfiksuotų asmenų, kurie 2016 m. lapkričio 30 d. – 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „R.“ vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše užfiksuoti įsibraunant į UAB „R.“ patalpas, naudojama radijo ryšio stotelė atitinka tyrimui pateiktas radijo stoteles, jei taip, tai kurią?

6.1. 2020 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2493(19), 11K-372(19), kuriame konstatuota, kad M. K. ir A. B. priskiriami prie tos pačios grupės asmenų kaip ir pateiktame vaizdo įraše ir atvaizde užfiksuotas asmuo vilkintis tamsios spalvos (juodą) striukę su šviesiais užtrauktukais, po ja mėlyną drabužį su gobtuvu, dėvintis galvos apdangalą ir kaukę ant veido. Pateiktame vaizdo įraše užfiksuoto asmens, vilkinčio „PUMA“ prekės ženklo, juodos spalvos striukę su gobtuvu, dėvinčio galvos apdangalą ir kaukę ant veido, atvaizdai netinkami pateiktam klausimui spręsti. Taip pat, ekspertizės akte konstatuota, kad skaitmeninėse vaizdo bylose užfiksuotas subjektas rankose laiko panašaus modelio ir konstrukcijos radijo ryšio priemonę kaip ir pateiktos lyginamajam tyrimui Nr. 1-3 radijo ryšio priemonės.

8. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti M. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Apeliacinis skundas motyvuojamas pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, vertino atskirus įrodymus, o ne jų visumą, ko pasėkoje, pritardamas išteisintojo ir kito nuteistojo G. D. parodymams, nepagrįstai pripažino, jog M. K. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą, neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis.

10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

11. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

12. Prokurorės skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyti išsamūs argumentai, kuriais baudžiamosios bylos duomenimis grindžiamos teismo išvados dėl M. K. pareikšto kaltinimo nepagrįstumo. Taip pat, byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

14. Nagrinėjamu atveju M. K. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. D. ir dar vienu tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Šis kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiojo E. L., liudytojų A. S., Z. R., G. K., K. L. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo medžiagos apžiūros protokolais, daiktų apžiūros ir kratų protokolais, specialisto išvadomis bei kitais kaltinime nurodytais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą ir padarę pagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad M. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

15. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio galima teigti, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiami M. K. pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto vagystės yra 2016 m. gruodžio 1 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Z. A. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vagystės padarymo faktas (2 t., b. l. 116-117, 130, 118-130). Minėtame vaizdo įraše užfiksuotas įsibrovimas į patalpą, kurioje stovi įmonės seifas. Matomi asmenys, kurie šviečia žibintuvėliu, vėliau įlipa į patalpos vidų. Asmenys yra su gobtuvais, pirštinėmis, jų veidus dengia kaukės. Asmenys naudojasi viena radijo ryšio stotele. Prokurorės teigimu, 00:17:56 į vaizdo kamarą atsisukęs asmuo yra būtent M. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog minėtas vaizdo įrašas nėra išsamus ir tinkamas asmeniui identifikuoti, todėl juo negalima besąlygiškai vadovautis sprendžiant dėl M. K. inkriminuoto UAB „E. R.“ didelės vertės turto pagrobimo. Priešingai nei teigia prokurorė, aplinkybė, kad Z. A. pateiktoje filmuotoje medžiagoje, kurioje fiksuota vagystės eiga, 2016 m. gruodžio 1 d., 00:17:56 laike į vaizdo kamerą atsisukęs asmuo yra M. K., nepasitvirtino. 2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-722(17), 11K-84(17) nurodyta, jog pateiktos tyrimui skaitmeninės vaizdo bylos yra dalinai tinkamos vaizdų tyrimui atlikti ir nėra tinkamos portretiniam identifikaciniam tyrimui. Identifikuoti tyrimui pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose užfiksuotus asmenis nėra galimybės (5 t., b. l. 118-124). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant patikrinti nuteistojo G. D. versiją, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė kartu su A. B., buvo paskirta vaizdų ekspertizė, ekspertui pateikiant lyginamuosius M. K. ir A. B. fiziologinius ir biometrinius pavyzdžius. Ekspertai, atlikę tyrimą, konstatavo, kad tiek M. K., tiek A. B. priskiriami prie tos pačios grupės asmenų kaip ir pateiktame vaizdo įraše ir atvaizde užfiksuotas asmuo, vilkintis tamsios spalvos (juodą) striukę su šviesiais užtrauktukais, po ja mėlyną drabužį su gobtuvu, dėvintis galvos apdangą ir kaukę ant veido (10 t., b. l. 58-61). Kartu ekspertas nurodė, kad odos spalvos, akių simetrijos sutapimai, kuriais buvo grindžiamas grupinis panašumas, nėra esminiai, o kiti požymiai yra drabužiais/kauke pridengtų išorės elementų požymiai, todėl asmens identifikavimui jie netinkami. Esant tokioms aplinkybėms, prokurorės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad vaizdo įraše, kuriame užfiksuota nusikalstama veika, matomas M. K. yra tik prielaidomis ir spėjimais pagrįstas teiginys, kurio nepatvirtino vaizdų ekspertizę atlikę ekspertai.

15.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, G. D. parodymai dėl to, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė kartu su A. B., kelia pagrįstų abejonių. Ikiteisminio tyrimo metu G. D. savo kaltę neigė, parodė, kad nusikalstamos veikos metu buvo namuose, apie vagystę nieko nežino, parodymus duos teisme (7 t., b. l. 51-53, 66-67). Teisminio nagrinėjimo metu G. D. kaltės taip pat nepripažino, nurodė, kad parodymus duos po liudytojų apklausos. Apklausus visus liudytojus ir išvardinus bylos medžiagą, G. D. savo parodymus pakeitė, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Paaiškino, kad į šį nusikaltimą jį įtraukė A. B.. A. B. jam pasiūlė padaryti nusikaltimą, tačiau iš pradžių jis nesutiko. Po šio pasiūlymo jis atsitiktinai sutiko pažįstamą M. K.. Iš kalbos išėjo, kad jam reikia nuvykti į UAB „E. R.“, todėl sutiko jį ten nuvežti. Minėtas apsilankymas buvo nufilmuotas. Striukę, kurią vilkėjo nusikaltimo darymo metu, jam davė A. B.. Visgi, nagrinėjant bylą teisme, buvo pateiktas policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės duomenų bazę, nustatyta, jog 2012 m. balandžio 5 d., 08 val. 46 min., G. D. buvo užfiksuotas dėvintis tą pačią striukę, kuri atitinka UAB „E. R.“ vaizdo įraše matomo vieno iš asmenų dėvimą striukę (9 t., b. l. 113-114). Be to, patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės patikrinti nuteistojo G. D. versijos, jog nusikalstamą veiką jis padarė paskatintas A. B.. Visos šios aplinkybės leidžia kritiškai vertinti nuteistojo G. D. parodymus, kaip siekį neatskleisti asmens, su kuriuo bendrininkaujant buvo padaryta nusikalstama veika. Tačiau, priešingai nei tai suprantama apeliaciniame skunde, šios aplinkybės savaime neleidžia M. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme atliktos ekspertizės išvadose galimybė, kad vaizdo įrašė užfiksuotas A. B., nėra atmesta, kadangi tiek A. B., tiek M. K. priskiriami prie tos pačios grupės asmenų. Esant tokioms išvadoms akivaizdu, kad pateikus daugiau panašaus grupės asmenų atvaizdų, tikėtina, kad ir jie būtų galimai priskiriami prie tos pačios grupės asmenų. Todėl asmenų, kurie užfiksuoti pateiktame vaizdo įraše, grupės panašumas yra labai platus. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent M. K., byloje nėra. Pažymėtina, kad M. K. buvo sulaikytas praėjus vos dienai po nagrinėjamos nusikalstamos veikos (8 t., b. l. 79-82). Tą pačią dieną M. K. gyvenamosiose patalpose atlikta krata (4 t., b. l. 77-78, 82-84, 87-91), taip pat, krata atlikta ir jo brolio gyvenamojoje vietoje (4 t., b. l. 5-7, 9-13), tačiau jokių daiktų, rūbų, batų, piniginių lėšų ar kitų daiktų, kurie būtų susiję su nagrinėjama nusikalstama veika, nerasta. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų prieštaravimų byloje pašalinti nėra galimybės, vien remiantis prielaidomis negalima daryti neabejotinų išvadų dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, todėl esant tokiai situacijai apylinkės teismas pagrįstai visas abejones ir prieštaravimus, kurių negalima pašalinti BPK numatytomis priemonėmis, traktavo kaltinamojo naudai ir pagrįstai nusprendė priimti išteisinamąjį nuosprendį, darant išvadą, jog M. K. nedalyvavo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdyme. Nors prokurorės skunde taip pat pagrįstai teigiama, kad teismas turėjo kritiškai vertinti E. K. parodymus, kadangi ji yra išteisintojo sutuoktinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau pažymėtina, kad išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju buvo priimtas nustačius, kad byloje nėra išteisintojo versiją paneigiančių įrodymų, todėl šie liudytojos E. K. parodymai buvo įvertinti visų duomenų kontekste.

16. Nieko nepagrįstas ir prokurorės apeliacinio skundo teiginys, jog 2016 m. lapkričio 30 d. vaizdo įraše užfiksuoto vyriškio mūvimos pirštinės yra tos pačios pirštinės, kurios buvo rastos asmens kratos metu pas M. K.. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3780)IS1-5552 iš tiesų nurodyta, kad ant dviejų pirštinių, paimtų asmens kratos metu iš M. K. rankinės, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su M. K. genotipu (5 t., b. l. 128-131). Atitinkamai Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11K-282(17) nurodyta, jog tikėtina, kad tiriamosiose vaizdo bylose užfiksuotų asmenų dėvimos pirštinės yra to paties modelio kaip ir pateiktos lyginamajam tyrimui (5 t., b. l. 135-136). Esant šioms aplinkybėms, teismo ekspertizės centro specialistai tik patvirtino, kad ant pirštinių, kurios buvo rastos asmens kratos metu pas M. K., rastas genotipas sutampa su M. K., taip pat, kad rastos pirštinės yra to paties modelio, kaip ir dėvimos vaizdo įraše vagystę įvykdžiusio asmens. Tačiau pažymėtina, kad to paties tipo modelio pirštinės nėra išsiskiriančios jokiais individualizuotais požymiais, jas galima įsigyti daugelyje parduotuvių, taip pat, jas naudoti gali keli skirtingi asmenys. Atliktų specialisto išvadų rezultatai (kad ant pas M. K. rastų pirštinių rasto jo DNR, taip pat tai, kad minėtos pirštinės yra to paties modelio kaip ir užfiksuotos vaizdo įraše) nesant kitų, tas pačias aplinkybes patvirtinančių duomenų, neabejotinų išvadų apie asmens kaltumą neleidžia daryti.

17. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog M. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką besąlygiškai patvirtina 2017 m. gegužės 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-550(17), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų trijų porų pirštinių, automobilių VW Sharan ir Mazda Premacy kilimėlių (salono ir bagažinės) yra dalelių, būdingų automobilių katalizatorių katalitiniam sluoksniui. Nustatyti, ar ant pirštinių ir automobilio kilimėlių yra pilkos spalvos miltelių, vienodų su miltelių pavyzdžiu, paimtų iš įmonės garažo, negalima (5 t., b. l. 141-144). Minėtos specialisto išvados tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad apžiūrėjus tirti pateiktus objektus (pirštines ir automobilio kilimėlius) nustatyta, kad ant jų nėra šviesiai pilkos spalvos miltelių pėdsakų, primenančių šviesiai pilkos spalvos miltelius iš garažo vidaus. Taip pat, nurodyta, kad nuokritos iš pirštinių ir automobilių kilimėlių buvo stipriai užterštos pašalinėmis medžiagomis, t. y. dirvožemio mineralais, suodžiais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek M. K., tiek jo brolis T. K. dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos užsiimdavo automobilių katalizatorių verslu. Tai patvirtino tiek liudytojas A. S., tiek nukentėjusysis E. L.. Pats išteisintasis neneigia, kad prieš savaitę iki jis vagystės lankėsi UAB „E. R.“, kalbėjosi su A. S. apie katalizatorių kainas, jų išmontavimą. Kitą dieną taip pat atvyko kartu su G. D., pirko konditerijos gaminių, kurį laiką praleido įmonės garaže. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad, atvykus M. K. ir G. D., garaže buvo atliekami darbai, pjaunamas automobilio katalizatorius, todėl akivaizdu, kad ant M. K. rūbų ar batų galėjo likti šių katalizatoriaus katalitinių dulkių. Minėtoje įmonėje dirbantis nukentėjęs E. L. taip pat patvirtino, kad dirbant su automobilių katalizatoriais, juos pjaustant bei atliekant kitus darbus, gali atsirasti daug katalizatorių dulkių. Tuo labiau, kad, kaip minėta anksčiau, atlikus specialistų tyrimus nustatyta, kad tiek ant M. K. priklausančių pirštinių, tiek jo automobilyje buvo rasta dalelių, būdingų automobilių katalizatorių katalitiniam sluoksniui, tačiau nustatyti, ar šios dalelės priklauso konkrečiam įmonės garažui, nėra galimybės. Svarbu ir tai, kad ant pirštinių ir kilimėlių rastos nuokritos buvo smarkiai užterštos dirvožemio mineralais ir suodžiais, todėl neatmestina galimybė, kad šios dalelės galėjo atsirasti dar gerokai prieš nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Ši aplinkybe kelia dar daugiau pagrįstų abejonių dėl to, ar M. K. tikrai galėjo būti nusikaltimo vietoje ir, ar automobilyje rastos katalizatorių dalelės, yra susijusios su inkriminuojama veika. Tuo tarpu iš įmonės garažo dingusių katalizatorių laužo ar kitų įrankių pas M. K. rasta nebuvo. Svarbu ir tai, kad M. K. pareikštame kaltinime nėra inkriminuojama, kad UAB „E. R.“ vagystė buvo atlikta pasinaudojant būtent automobiliu Mazda Premacy, ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nustatyta nebuvo.

18. Kaip patikimą M. K. kaltės įrodymą prokurorė apeliaciniame skunde įvardina ir aplinkybę, kad vaizdo įraše užfiksuoti asmenys naudojosi radijo stotelėmis, kurios vėliau buvo rastos M. K. namuose atliktos kratos metu. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. B. 2016 m. gruodžio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant 2016 m. lapkričio 30 d. vaizdo įrašo apžiūrą matyti, kad į patalpas patekę asmenys su savimi nešiojasi vieną radijo ryšio stotelę, kuria naudojasi pasikeisdami. Atliekant kratą (duomenys neskelbtini), buvo rastos 4 nešiojamos radijo ryšio stotelės. Atliekant 2016 m. lapkričio 30 d. vaizdo įrašo apžiūrą matyti, kad vaizdo įraše naudojama nešiojama radijo ryšio stotelė atitinka kratos metu iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) paimtų nešiojamų radijo ryšio stotelių požymius (2 t., b. l. 131). Apeliacinės instancijos teisme, siekiant patikrinti tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, buvo atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertai taip pat patvirtino, kad atlikus tiriamuosiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos asmens rankose laikomos ryšio priemonės lyginamąjį tyrimą, nustatyti sutampantys bendrieji grupiniai požymiai – forma/konstrukcija, korpuso ir antenos dydis, proporcija. Nustatyti užfiksuotos radijo ryšio priemonės individualizuojančius požymius, dėl fiksuojamo vaizdo techninių charakteristikų, nėra galimybės. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyti grupės požymiai nėra pakankami išteisintojo kaltei pagrįsti. Akivaizdu, kad nustatyti radijo ryšio stotelių bendrieji požymiai yra būdingi visoms apyvartoje esančioms radijo ryšio stotelėms. Šios aplinkybės, nesant kitų objektyvių įrodymų, neduoda pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog nusikaltimo vietoje buvo būtent M. K..

Motyvuojamoji dalis

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant šią bylą dėl pateiktų kaltinimų M. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį byloje nebuvo nustatyta patikimų ir neprieštaringų įrodymų, kad kaltinamojo veiksmuose yra minėtos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nuosprendis turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltininko kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl apylinkės teismas, pagrįstai byloje kilusias abejones vertino baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo ir vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pripažinti kaltu ir nuteisti M. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad M. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinti pagrįstai, nes neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo nutarta skirti vaizdų ekspertizę, eskpertinei įstaigai pateikiant prokurorės J. Š. Pečkienės pateiktus kompaktinius diskus su juose esančiomis A. B. ir M. K. fotonuotraukomis (10 t., b. l. 42) bei kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos ir M. K. slapto sekimo. Atlikus teismo ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centras kartu su ekspertizės aktu pateikė paketą su 18 optinių duomenų laikmenų. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu. Kompaktiniai diskai ir juose išsaugota informacija atitinka BPK 91 straipsnyje numatytus daiktų požymius. Negauta jokių suinteresuotų įmonių, įstaigų, organizacijų ar fizinių asmenų prašymų perduoti kompaktinius diskus, todėl byloje esantys kompaktiniai diskai paliekami saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės – Pečkienės apeliacinį skundą atmesti.

Baudžiamojoje byloje (10 t., b. l. 42) esantį voką su dviem kompaktiniais diskais ir prie baudžiamosios bylos medžiagos esantį paketą su 18 (aštuoniolika) optinių duomenų laikmenų - palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.