Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie AM, UAB „Didvyriai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2023 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija raštu Nr. D8(E)-5976 „Dėl nuomonės pateikimo“ pateikė specialistų nuomonę, kad pagal TPĮ 2 straipsnio 29¹ dalį teritorijų planavimo dokumento techninė klaida gali būti laikoma tik spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą. 2023 m. lapkričio 24 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. 2D-20248 „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateikė savo nuomonę: „Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 28 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jų neprivaloma keisti, gali būti koreguojami taisant technines klaidas, keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nustatant papildomus sprendinius. Sprendimą dėl detaliųjų planų sprendinių keitimo keičiant ar koreguojant priima planavimo organizatorius. Inspekcijos nuomone, detaliajame plane nustatytas sprendinys „galimos statinių paskirtys“ negali būti keičiamas koreguojant detalųjį planą techninės klaidos taisymo atveju, kaip tai numatyta Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 318.1.1 punkte, nes pakeitus minėtą sprendinį pakistų detaliojo plano sprendinio esmė, lemianti statybos galimybes, o tai prieštarautų TPĮ 2 straipsnio 291 dalyje pateiktam teritorijų planavimo dokumento techninės klaidos apibrėžimui. Manytina, kad minėtų sprendinių pakeitimas galėtų būti atliekamas koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.1.2 punkte nustatytu atveju.“

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą ir prašo teismo spręsti ir vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Didvyriai“ atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso S. Š. nuosavybės teise. Taip pat iš išrašo matyti, kad dėl pastato sudaryta nuomos sutartis su UAB „Didvyriai“.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Išrašo duomenys patvirtina, kad dėl šio valstybinio žemės sklypo pasirašyta nuomos sutartis su S. Š. nuo 2011-11-04. Yra įregistruoti du susitarimai pakeisti sutartį 2018-05-15 ir 2023-03-23.

2015-09-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo potvarkiu „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino“ Nr. TT-12 buvo patvirtintas detalusis planas dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurio planavimo organizatoriumi buvo pareiškėja. Juo pagal detaliojo plano sprendinius Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties (kita), žemės sklypo naudojimo būdą iš teritorijos krašto apsaugos tikslams į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, pakeisti numatant rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą.

2023-09-05 pareiškėja, atstovaujama UAB „Didvyriai“, pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybės merui prašydama pakoreguoti (patvirtinti) Detalųjį planą, ištaisant Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pateikiamos lentelės „Suformuotų sklypų sąrašas ir jiems nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reglamentų lentelė“ grafoje „Statinių paskirtys“ padarytą techninę klaidą, vietoj „8.4“ ir „8.5“ įrašant „8.13.7“. 2023-10-03 Palangos miesto savivaldybės meras raštu Nr. (4.17 E) D3-3118 nurodė, kad šio prašymo tenkinti negali, nes administraciniame sprendime esančią klaidą gali ištaisyti tik administracinį sprendimą priėmęs subjektas. 2023-10-12 pareiškėja Palangos miesto savivaldybės merui iš naujo pateikė prašymą dėl techninės klaidos ištaisymo. Palangos miesto savivaldybės meras 2023-10-25 pateikė sprendimą Nr. (19.5) D 12-132, kuriuo nuspręsta, jog siekiant nustatyti minėtame detaliajame plane kitą statinių paskirtį, turi būti inicijuojamas ginčijamo žemės sklypo detaliojo plano koregavimas.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (19.5) D12-132 „Dėl detaliojo plano sprendinių keitimo“, kuriuo buvo atsisakyta ištaisyti techninę klaidą.

2015-09-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo potvarkyje „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino“ Nr. TT-12, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad ginčas dėl ginčijamame žemės sklype esančio pastato naudojimo paskirties keitimo į poilsio, buvo sprendžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-510-386/2022. Įvertinus detaliojo plano grafinę ir tekstinę dalis, aktualų teisinį reglamentavimą, buvo konstatuota, jog pareiškėjos numatoma poilsio paskirties pastato statyba prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, kurie yra susieti su specialiojo plano sprendiniais, kuriais draudžiama pajūrio juostoje statyti pastatus, skirtus nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

Pareiškėjos manymu techninė klaida detaliojo plano brėžinyje pateikiamoje lentelėje „Suformuotų sklypų sąrašas ir jiems nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reglamentų lentelė“ grafoje statinių paskirtys neteisingai nurodyta detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje leistinas statinių paskirtis. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 29¹ dalimi, kuri numato, kad teritorijų planavimo dokumento techninė klaida yra spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą. Taipogi, specialiame teisės akte 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 253 straipsnyje nurodyta detaliojo plano techninės klaidos sąvoka, techninė klaida – tai spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano esmė.

Byloje esantys įrodymai (detaliojo plano dokumentai, Nekilnojamojo turto registro išrašas) patvirtina, kad ginčo žemės sklypui yra nustatyti servitutai ir specialiosios naudojimo sąlygos: 1km² viešpataujantis servitutas teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 2023-01-11 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu; nustatytas 1 kv.m² viešpataujantis kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 2015-12-18 ir 2023-01-11 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimais, 0,0055 ha nustatytas tarnaujantis servitutas - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 2015-12-18 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu, taip pat žemės sklypui taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, nustatytos aerodromo, vandentiekio ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, dujotekio, elektros tinklų apsaugos zonos.

Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, esančiame suformuotų sklypų sąraše ir jiems nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reglamentuotų lentelės stulpelyje „Statinių paskirtys“ yra nurodomos šios galimos statinių paskirtys – 8.4, paslaugų paskirties pastatai, 8.5, maitinimo paskirties pastatai. Pareiškėja šiuo atveju nepagrindžia, kodėl turėtų būti keičiama šių statinių paskirtis. Detaliuoju planu planuojamos teritorijos žymėjimui aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kuria yra laikomasi nuostatos, kad visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada yra susijęs su konkrečiu, vietos požiūriu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021) pabrėžiama, kad įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia (be kita ko) sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-460-463/2022). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja pati buvo detaliojo plano tvirtinimo planavimo organizatorė.

Pažymėtina, kad žemės sklypas randasi pajūrio juostoje, kurioje statybą reglamentuoja Pajūrio juostos specialusis planas. Pajūrio juostoje statiniai statomi, rekonstruojami ir remontuojami, teritorijos planuojamos laikantis Pajūrio juostos įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, statybos techninių reglamentų, normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų, įvertinant kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus. Pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Urbanizuotos rekreacijos aplinkos teritorijas. Šių rekreacinių teritorijų naudojimo, apsaugos ir tvarkymo priemonės detalizuojamos, konkretūs teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir konkrečios viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros objektų išdėstymo vietos numatomos rengiant rekreacinių teritorijų ar jų dalių rekreacines schemas ir planus. Rengiant rekreacinių teritorijų ar jų dalių rekreacines schemas ir planus, abipus infrastruktūros koridorių, esančių intensyvaus naudojimo rekreacinėse zonose, įvertinant šių zonų poreikį ir įrengimo galimybes, gali būti formuojamos rekreacinės paskirties statinių ir kitų kilnojamųjų daiktų (laikinos lauko kavinės, nuomos punktai, laikini sporto įrenginiai) statybos/įrengimo zonos. Be to, žemės naudojimo apribojimuose numatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojai privalo: rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą, jas prižiūrėti ir tvarkyti, sodinti jose smulkius želdynus rekreacinėms sąlygoms pagerinti, ypač - vandens telkinių apsaugos juostose. Prižiūrėti per žemės naudotojo teritoriją einančius kelius ir takus. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui privalu laikytis rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų. Atitinkamai keliami reikalavimai urbanistiniams – architektūriniams reikalavimais.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nuosekliai pagrindžia, kad pareiškėja siekia veiksmo, kuris pagal galiojančius teisės aktus ir savo pobūdį bei prigimtį atitinka ne techninės klaidos ištaisymą, o detaliojo plano korekciją. Pagal pareiškėjo pateiktus teiginius spręstina, kad tokiu atveju pagal nustatytas procedūras parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais nebūtų keičiama žemės sklypo pertvarkymas ar paskirtis. Korektūra yra iš esmės keičiama teritorijos koncepcija, teritorijos vystymo tikslai ir uždaviniai, kuri atitiktų teisės aktuose įtvirtintos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių koregavimo sampratos, kuri tinkamai analizuojama aplinkinės teritorijos, tinkamai nustatoma ir įvertinama funkciniais ir kompoziciniai ryšiais su gretimomis teritorijomis, bei neprieštarautų teritorijų bendrųjų, specialiųjų planų nurodytiems planavimo uždaviniams bei Lietuvos architektų sąjungos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos išvadoms ir rekomendacijoms. Numatyti pakeitimai turėtų būti tinkamai įvertinti paveldosauginiu aspektu bei įvertintas jų poveikis kultūros paveldo vietovei.

Tuo tarpu, anot pareiškėjos, parengtu detaliuoju planu buvo neteisingai nurodyta statinių naudojimo paskirtis. Teismas bendruoju aspektu pažymi, kad kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas statybą apibrėžia kaip veiklą, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, tai pagal visų aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas planuojamame žemės sklype yra negalimas esamų pastatų rekonstravimas pagal skirtingus statinių grupes (pogrupius), nes toks rekonstravimas taip pat yra statyba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant TPĮ bei kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus yra vadovaujamasi nuostata, kad aukštesnio lygmens planavimo dokumentų sprendiniuose nesant numatytai galimybei statyti statinius, o šiuo konkrečiu atveju – rekonstruoti statinius į gyvenamosios paskirties, yra laikoma, jog tokia statyba negalima, tai yra vadovaujamasi imperatyviojo teisinio reguliavimo metodu „leidžiama tik tai, kas numatyta“ (pvz., žr.: 2011 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-952/2011). Todėl teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai teisės aktais nėra reglamentuota poilsio pastatų paskirties keitimo ginčo teritorijoje galimybė, tačiau nėra ir draudimo keisti pastatų paskirtį, tai toks keitimas yra galimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta – planuojamo žemės sklypo vietą, pareiškėjo parengto Detaliojo plano tikslus ir uždavinius, aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, ir tai, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad minėti statiniai gali atitikti detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo reglamentuotų lentelės stulpelyje 8.13.7 „Statinių paskirtys“, kitų pastatų, atitinkančių poilsio (rekreacinių) pastatų apibrėžimą ir nepriskirtų kitoms pastatų grupėms (pogrupiams);bei į tai, ką pažymi atsakovė, jog planuojamai teritorijai negali būti taikomos teisės aktų nuostatos dėl statybos galimumo esamame ar buvusiame statinių komplekse. Taip pat, sutiktina su pirmuoju Patikrinimo akte konstatuotu pažeidimu – Detaliojo plano neatitikimu Tvarkymo plano ir Ribų plano sprendiniams, atitinkamai neatitinkant TPĮ 28 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų. Apibendrinant pažymėtina, jog detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje, pagal specialiuosius planus, svarbiausia funkcija – visuomenės rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas, kurioje pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statyba negalima. Pareiškėjo statiniai, Tvarkymo plane pažymėti kaip esami poilsio namai, turi būti naudojami būtent tokiai paskirčiai – poilsiui ir rekreacijai.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 312 punkte numatyta, jog detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Tų pačių taisyklių 323.2 papunktyje nurodyta, kad Taisyklių 318.1.1 papunktyje nurodytu atveju detalusis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, tvirtinamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir detaliojo plano (jo dalies) grafinę dalį, jeigu techninė klaida padaryta grafinėje dalyje) ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad detaliųjų planų keitimą ir koregavimą pradeda (organizuoja) ir tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 312, 323.2 ir 318.1.1 punktai, TPĮ 24 straipsnio 5 dalis ir 27 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu sprendimu nebuvo pakeistas detalusis planas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas 2023 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. (19.5) D12-132 „Dėl detaliojo plano sprendinių keitimo“ yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais. Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti aukščiau nurodytą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės merą pakoreguoti (patvirtinti) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015-09-17 potvarkiu Nr. TT-12 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino“ patvirtintą detalųjį planą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detalusis planas“, ištaisant jo pagrindiniame brėžinyje pateikiamos lentelės „Suformuotų sklypų sąrašas ir jiems nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reglamentų lentelė“ grafoje „Statinių paskirtys“ padarytą techninę klaidą, vietoj „8.4“ ir „8.5“ įrašant „8.13.7“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Byloje nustatyta, kad prašymų ar pareiškimų dėl bylinėjimosi išlaidų negauta, išskyrus pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjos skundas yra atmetamas, žyminis mokestis šiuo atveju nėra grąžinamas (ABTĮ 38 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos S. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.