Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Reginos Bertašienės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos R. L. gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios U. Š. įstatyminių atstovų R. Š. ir V. Š. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-03-25 nuosprendžio, kuriuo R. L. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalies nusikalstamos veikos pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos J. J. atsakomybėn, nustatant 2 metų terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista dėl to, kad, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji, 2019-09-18, apie 14.10 val., Gargždų mieste, (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW X5“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai priešpriešinėje eismo juostoje jau buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš dešinės ėjusią pėsčiąją U. Š.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų U. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) ir 31 p. (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios U. Š. įstatyminių atstovų R. Š. ir V. Š. atstovo advokato L. Straukos apeliaciniame skunde nesutinkama su laidavimo (BK 40 straipsnis) taikymu R. L., prašoma ją pripažinti kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti, bei skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise bei įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau nepagrįstai R. L. neskyrė jokios poveikio priemonės.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su BK 40 straipsnio taikymu R. L., teigiama, jog nenustatytos visos šiame straipsnyje numatytos sąlygos laidavimo taikymui, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų taip pat, jog pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

6. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir padarė motyvuotą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas bei kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl laidavimo instituto taikymo.

8. Byloje nustatyta, kad R. L. nusikalstamą veiką, kuri pagal įstatymą priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi nusikaltusi (BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokią išvadą teismui leido daryti byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad R. L. anksčiau nebuvo teista, nuo pat proceso pradžios prisipažino kalta ir davė nuoseklius parodymus apie kilusio eismo įvykio aplinkybes, taip padėdama ikiteisminiam tyrimui ir teismui aiškintis ir nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad R. L. po eismo įvykio atsakomybės nevengė, iškart priėjo prie nukentėjusiosios, liudytojas T. G. teigė, jog prie gulinčios mergaitės ant kelių suklupo ją kliudžiusi moteris, liudytoja J. B. taip nurodė, jog po įvykio iš automobilio „BMW X5“ išlipusi vairuotoja verkdama pribėgo prie mergaitės. Pati R. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, jog kol laukė medikų, savo striuke užklojo vaiką, kad nesušaltų. Taigi apie kaltininkės susirūpinimą nukentėjusiąja galima spręsti tiek iš jos pačios, tiek iš kitų įvykio vietoje buvusių liudytojais apklaustų asmenų parodymų. Nors apeliaciniame skunde neigiama, jog R. L. kreipėsi į nukentėjusiuosius su atsiprašymais bei gailėjimusi, o banko sąskaitos paprašė tik prieš paskutinį teismo posėdį, tačiau bylos duomenys rodo priešingai. Ikiteisminiame tyrime ir teisme apklausiama R. L. teigė, jog norėjo susitikti su nukentėjusiaisiais, atsiprašyti, norėjo padėti, bet jie atsisakė bendrauti. Tokių R. L. paaiškinimų nepaneigia ir U. Š. tėvo V. Š. paaiškinimai apylinkės teisme, taip pat ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Nors V. Š. apylinkės teisme pasisakė, jog R. L. su jais nebandė susisiekti, o su juo bendravo grubiai, tačiau apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, V. Š. buvo nurodęs, jog pats susisiekęs su įvykio kaltininke jai paaiškino, kad nebandytų susisiekti su žmona R. Š. ir dukra U., kadangi jie dėl įvykio pergyvena ir bendrauti su R. L. jiems sunku. Taigi nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. L. domėjosi nukentėjusiosios sveikatos būkle, bylos duomenų visuma leidžia pritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams, jog R. L. išgyveno dėl kilusių pasekmių, siūlė pagalbą, kritiškai vertina savo elgesį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija pritaria dėl BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamu atveju.

9. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas nustato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

10. Bylos duomenimis, R. L. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlygino dalį žalos, pervesdama 200 Eur U. Š. tėvui V. Š. (pateiktas mokėjimo nurodymas). Bylos duomenys nepaneigia R. L. teiginių apie tai, kad ji norėjo prisidėti prie išlaidų atlyginimo, ieškojo būdų, tačiau nukentėjusiosios šeima nesutiko. Pasisakydama pirmosios instancijos teisme, R. L. minėjo, jog pasiruošusi atlyginti, kiek bus nuspręsta teismo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Aptartos aplinkybės ir tai, kad R. L. nevengia pareigos atlyginti žalą, leido padaryti pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog R. L. ir ateityje pašalins padarytą žalą, jei to nepadarys draudikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nesutikti su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo bei pritaria ir dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamu atveju.

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, t. y., manymo, kad R. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai nei vertinama apeliaciniame skunde, nepaneigia R. L. praeityje padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L., kaip vairuotoja iš tikrųjų yra ne kartą bausta administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nėra itin šiurkštūs (nesumokėjimas už automobilio stovėjimą, automobilio pastatymas draudžiamoje vietoje, greičio viršijimas), visos baudos sumokėtos savo noru ir, kaip matyti, operatyviai, be to, ankstesni R. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimai kitokio pobūdžio nei nustatyti nagrinėjamu atveju. Todėl, atsižvelgdama į tai, kas aptarta ir tai, jog R. L. praeityje neteista bei padarė neatsargų nusikaltimą, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog yra pagrindas manyti, kad R. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo laiduotojo klausimas ir tai siejama su tuo, kad laiduotoja pripažinta J. J. pati yra buvusi bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

13. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, teisimajame posėdyje apklausė J. J., kuri yra R. L. brolio sutuoktinė, ir nuosprendyje pateikė išsamius motyvus, kodėl sprendžia, kad ji gali būti R. L. laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo ir turės R. L. teigiamos įtakos. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. J. yra neteista, ištekėjusi, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai; su sutuoktiniu M. J., kuris taip pat gerai charakterizuojamas, ne kartą įvertintas tarnyboje krašto apsaugos sistemoje, augina tris vaikus. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog R. L. ir J. J. bendrauja minimaliai, priešingai, kaip pažymėta tiek rašytiniame prašyme, tiek apklausiant apylinkės teisme tiek J. J., tiek M. J., jų ir R. L. šeimos artimai bendrauja, palaiko glaudžius santykius, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad išsilavinusi, teigiamomis asmeninėmis ir socialinėmis savybėmis, gerbiamą socialinį status turinti J. J. nedarys teigiamos įtakos R. L.. Apklausiama apylinkės teismo posėdyje J. J. R. L. nusikaltimo neneigė. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. J. pati ne kartą bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė aptarta, pažymėta, jog baudos sumokėtos iškart po jų paskyrimo, galiojančių nuobaudų nėra, kaip apylinkės teismo posėdyje pažymėjo pati J. J., išvadas padarė, laikosi Kelių eismo taisyklių, o kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, nuo 2018 m. rugpjūčio daugiau nusižengimų J. J. nebedarė. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo pozicijai dėl laiduotojo paskyrimo ar manyti, jog J. J. yra neverta teismo pasitikėjimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog tiek R. L., tiek ir J. J. ne kartą baustos administracine tvarka, todėl nustatė ne minimalų, o vidurkį atitinkantį 2 metų laidavimo terminą. Todėl atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamumo būti laiduotoju klausimą apsvarstė ir išsprendė, nepažeisdamas BK 40 straipsnio nuostatų.

14. Apeliaciniame skunde manoma, jog neskiriant R. L. jokių baudžiamojo poveikio priemonių, pažeistas BK 41 straipsnis, uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams R. L. turėtų teigiamą prevencinį poveikį, taip pat skirtina papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 24 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.

15. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos.

17. Nagrinėjamu atveju R. L. padarė neatsargų nusikaltimą. Neatidus jos elgesys vairuojant padidinto pavojaus šaltinį sukėlė skaudžias pasekmes, buvo sunkiai sužalota per pėsčiųjų perėją ėjusios mažametės sveikata. Nukentėjusioji kelias savaites gydyta ligoninėje, tada dar mėnesį praleido reabilitacijoje, ir nors byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajai dėl fizinės sveikatos sutrikdymo būtų likę kokių nors liekamųjų reiškinių, tačiau pagal byloje pateiktą pažymą, nukentėjusioji dar kurį laiką lankė psichologo konsultacijas dėl psichologinės traumos. Nors eismo įvykio kaltininkė R. L. gerai charakterizuojama, neteista, tačiau bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. R. L. nustatytas vidurkį atitinkantis laidavimo terminas, kita vertus, atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė, ji neturi teistumo, todėl, įvertinus tiek nusikalstamą veiką, tiek ir pačią kaltininkę apibūdinančias aplinkybes, jokios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra teisingas.

18. Apeliaciniame skunde manoma, jog R. L. turėtų būti skirtas uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Skundžiamame nuosprendyje yra motyvuota, kodėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiamai R. L. neskiriamas uždraudimas naudotis specialia teise ir kolegija neturi pagrindo su šiais nuosprendžio motyvais nesutikti.

19. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad uždraudžiant vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, 2K-262-303/2018). Ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018 ir kt.).

20. Šiuo konkrečiu atveju, nors R, L. praeityje ir yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, kai minėta, nusižengimai nėra itin šiurkštūs, visos baudos laiku ir operatyviai sumokėtos, analogiškų pažeidimų, kurie nustatyti šioje byloje, R. L. nebuvo padariusi. Be to, Kelių eismo taisyklių pažeidimai nagrinėjamu atveju padaryti labiau dėl neatidumo, dėmesio stokos, o ne šiurkštaus ir piktybiško Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimo. R. L. praeityje neteista, nagrinėjamu atveju kaltę pilnai ir nuo pat pradžių pripažino, gailėjosi, iš dalies atlygino žalą, todėl pripažintos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, atsižvelgiant į visą tai, kas aptarta, kolegija sutinka, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai R. L., BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – neskirtina.

21. Vis dėlto kitos apeliaciniame skunde minimos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas nagrinėjamu atveju būtų visai tikslingas. Tokiu būdu nuo baudžiamosios atsakomybės atleista R. L. patirs turtinio pobūdžio poveikį dėl savo neatsargaus ir rizikingo elgesio. Byloje nėra duomenų, jog R. L. turtinė padėtis būtų išskirtinai sunki. Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl apygardos teismo vertinimu, jai skirtinas kiek didesnis nei minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės dydis, t. y. 10 MGL (500 Eur), sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

22. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti nukentėjusiosios atstovų turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl advokato darbo. Iš bylos duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusios pusės atstovas advokatas pateikė pinigų priėmimo kvitą 300 Eur sumai už atstovavimą bei konsultacijas baudžiamojoje byloje. Dėl šių išlaidų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė ir jų nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, kad nukentėjusiosios tėvas V. Š. už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atstovui advokatui L. Straukai sumokėjo dar 300 Eur.

23. Pagal teismų praktiką nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

24. Iš bylos duomenų matyti, jog procesas pirmosios instancijos teisme vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ginčų dėl kaltės nekilo, civilinis ieškinys nepareikštas, vyko du teismo posėdžiai. Apeliacinis procesas vyko pagal apeliacinį skundą, kurį padavė nukentėjusiosios pusės atstovas advokatas. Teismo posėdyje apygardos teisme atstovas advokatas nedalyvavo. Nustatydamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Tas pats atstovas advokatas L. Strauka nukentėjusiosios interesams atstovavo abiejų instancijų teismuose, todėl atstovui bylos duomenys buvo žinomi nuo pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, dėl to neabejotinai pasiruošimas apeliaciniam procesui užėmė žymiai mažiau laiko sąnaudų. Todėl atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti bendros 600 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra per didelės, jos mažintinos iki 400 Eur.

25. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, paskiriant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai R. L. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-03-25 nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. L., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš R. L. priteisti nukentėjusiosios U. Š. įstatyminiam atstovui V. Š. 400 Eur išlaidoms už suteiktą advokato pagalbą atlyginti.