- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2KT-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės R. Z. raštu, kuriuo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko prašoma spręsti klausimą dėl Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-346-299/2010 pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą dėl antstolės A. T. neteisėtų veiksmų, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-346-299/2010 pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą dėl antstolės A. T. neteisėtų veiksmų. Šioje byloje pareiškėja A. P. ir jos atstovas J. S. 2009 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjams byloje netinkamai atstovauja antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus vadovas nepagrįstai nenušalina šios advokatės, o artimai bendrauja su bylą nagrinėjančio teismo teisėjais. Pareiškėjas A. P. bei jo atstovas J. S. 2010 m. sausio 18 d. taip pat pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam Šilutės rajono apylinkės teismui ir pateikė prašymą bylą persiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų sprendžiamas jos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas. Pareiškėjas teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad bylą nagrinėjantis teismas turi išankstinę nuomonę dėl pareikštų reikalavimų, o suinteresuoto asmens vadovas pareiškė, kad šioje byloje pareiškėjų reikalavimai bus atmesti. Pareiškėjų atstovas J. S. dar tą pačią dieną teismui pateiktame nušalinimo pareiškime pažymėjo, jog Šilutės rajono apylinkės teismas yra šališkas pareiškėjų atžvilgiu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 priėmė akivaizdžiai neteisingus ir pareiškėjams nepalankius procesinius sprendimus, nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą joje. Be to, pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta nekompetentinga advokatė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus vadovas teismuose skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėjus bei jų atstovą.
Byla neperduotina nagrinėti kitam teismui.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui keltų protingų abejonių dėl teisėjų nešališkumo (2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą teisėjui (teismui) nušalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne spėjimais ar prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-32/2009; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 2KT-59/2009). Aplinkybių, sudarančių teismo nušalinimo pagrindą, egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str.).
CPK 69 straipsnio pirmoje dalyje nurodyti subjektai, kurie turi teisę spręsti bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui klausimą. Kai bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą, šis teismas nušalinimo pareiškimą kartu su byla turi perduoti apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės teismas, kad būtų išspręstas tokio pareiškimo pagrįstumo klausimas. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui, bet ir apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra šis apylinkės teismas, nušalinimo pareiškimas kartu su byla turi būti perduodamas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų nuspręsta, ar yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.
Nagrinėjamu atveju 2009 m. gruodžio 29 d. pareiškėja A. P. kartu su jų atstovu J. S. pareiškė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam Šilutės rajono apylinkės teismui (b.l. 110). Šilutės rajono apylinkės teismo pirmininkė 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi teismo nušalinimo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 114). Dar vieną Šilutės rajono apylinkės teismo nušalinimo pareiškimą pareiškėjams atstovaujantis J. S. pareiškė 2010 m. sausio 18 d. (b.l. 124-125). Teismo nušalinimo pareiškimą 2010 m. sausio 18 d. byloje pareiškė ir pareiškėjas A. P. (b.l. 127-128). Visi šie pareiškimai grindžiami tuo, kad bylą nagrinėjantis Šilutės rajono apylinkės teismas gali būti šališkas, nes yra priėmęs pareiškėjams nepalankių procesinių sprendimų, teisėjai artimai bendrauja su pareiškėjų teises galimai pažeidinėjančiu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus vadovu.
Tokie pareiškėjų bei jo atstovo argumentai pagrįsti prielaidomis, o ne įrodymais. Be to, teismo priimti pareiškėjams ar jų atstovui nepalankūs procesiniai sprendimai bylose, net jeigu šie sprendimai panaikinami teismų instancine tvarka, nesudaro pagrindo spręsti apie teismo galimą šališkumą tų asmenų atžvilgiu. Sistemingi dalyvaujančių byloje asmenų veiksmai, kai bet kokiomis priemonėmis siekiama nušalinti bylą nagrinėjantį teismą nuo proceso įstatymo jam priskirtos bylos išsprendimo reiškia siekį, jog teisingumas būtų vykdomas ne laikantis įstatymų reikalavimų, o pagal asmenų pageidavimus. Tai vilkina procesą, pažeidžia proceso ekonomiškumą, koncentruotumą. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų veiksmus, kai reiškiami aiškiai nepagrįsti teismo (teisėjo) nušalinimo pareiškimai, turėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą teismo (teisėjo) nušalinimo teise ir taikyti jiems CPK 95 straipsnyje nustatytas sankcijas.
Tuo pačiu pastebėtina, kad nei pareiškėjai, nei jų atstovas neišdėstė argumentų, pagrindžiančių Klaipėdos apygardos teismo ar kitų šio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų teisėjų galimą šališkumą. Tačiau pareiškėjų atstovo J. S. 2009 m. gruodžio 29 d. teismui pateiktame procesiniame dokumente suformuluotas prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas yra kompetentingas spręsti Šilutės rajono apylinkės teismui pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui klausimą (CPK 35 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Pareiškėjų A. P. ir A. P. bei jų atstovo J. S. pareiškimus dėl civilinę bylą Nr. 2-346-299/2010 nagrinėjančio Šilutės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo ir jų prašymus dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, atmesti.