Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Laimutės Jokubauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui V. P.,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centras atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, A. S., I. B., T. J., A. K. (A. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“) prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, atsakovas) 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-653 „Dėl juridinių faktų išregistravimo Nekilnojamojo turto registre”, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. csprl-197 bei atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. birželio 25 d. prašymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys A. S. ir T. J. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog 2008 metais iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kelis žemės sklypus, tarp kurių buvo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Nurodo, pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta sąlyga, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengs inžinerines komunikacijas, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį su įrengtomis komunikacijomis jiems perduos priėmimo-perdavimo aktu. Pažymi, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, todėl neturėdami žemės sklypo dalies priėmimo-perdavimo akto, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į žemės sklypą neįregistravo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-653 „Dėl juridinių faktų išregistravimo Nekilnojamojo turto registre” teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-653 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. csprl-197, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. birželio 25 d. prašymą.

Nustatyta, jog 2018 m. birželio 25 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu išregistruoti juridinius faktus apie 2008 m. birželio 26 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2008 m. rugsėjo 10 d., 2008 m. lapkričio 14 d., 2009 m. vasario 4 d. sudarytus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorius.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-653 „Dėl juridinių faktų išregistravimo Nekilnojamojo turto registre” pareiškėjos prašymo netenkino, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 punktu.

Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. csprl-197 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-653 „Dėl juridinių faktų išregistravimo Nekilnojamojo turto registre” paliktas galioti.

Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis apibrėžia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybės ir kompetencijos ribas. Joje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis numato nekilnojamojo turto registre registruojamus su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusius juridinius faktus, iš jų ir sandorius bei sprendimus, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes (1 punktas).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie 1-20 punktuose išvardintus juridinius faktus, tame tarpe apie kitus juridinius faktus, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (1 d.). Žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma (3 d.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kurių 100 punkte nurodyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos nekilnojamojo turto registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog juridinis faktas gali būti išregistruojamas tik esant įstatyme numatytam teisiniam pagrindui, patvirtinančiam jo pasibaigimą, o tokio dokumento nesant, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali priimti jokio savarankiško sprendimo dėl juridinio fakto pasibaigimo ir jo išregistravimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią tokia žyma panaikinama, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma. Tai reiškia, kad kiti tokio pobūdžio žymų panaikinimo būdai administravimo tvarka nėra leidžiami. Tokia išvada darytina ir dėl to, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra oficialios ir patikimos informacijos teikimas visiems suinteresuotiems asmenims. Todėl tam tikri, su atitinkamu šiame registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sietini, teisinių santykių pokyčiai (jeigu jie specialiai nėra aptarti Nekilnojamojo turto registro įstatyme) negali būti pripažinti pagrindu keisti registre esančius duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1191/2010).

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis.

Asmenų nuosavybės teisė pagal pirkimo-padavimo sandorius, kurių pagrindu buvo įregistruoti ginčo juridiniai faktai, nėra įregistruota.

Iš į bylą pateiktos 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.49 punkto matyti, jog sandorio sudarymo metu pareiškėjai buvo žinoma, kad žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti juridiniai faktai apie su trečiaisiais asmenimis sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias šie asmenys pirko 5/21 nurodytų žemės sklypų dalis ir pareiškėja prisiėmė visą su tuo susijusią riziką ir nurodė, kad neturi jokių pretenzijų ir įsipareigoja jų nereikšti ateityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011, kt.).

Kadangi nustatyta, jog pareiškėja nėra sandorių, kurių sudarymo pagrindu viešajame registre buvo įregistruoti ginčo juridiniai faktai, šalimi ir atsakovui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo juridiniai faktai yra pasibaigę ar pasikeitė, darytina išvada, jog atsakovas pagrįst atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išregistruoti juridinius faktus apie 2008 m. birželio 26 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2008 m. rugsėjo 10 d., 2008 m. lapkričio 14 d., 2009 m. vasario 4 d. sudarytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016).

Taigi, sprendžiant klausimą dėl individualaus teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016).

Įvertinus ginčijamo administracinio akto turinį matyti, jog VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-653 „Dėl juridinių faktų išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes jame yra išdėstyti atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą argumentai ir nurodytos teisės normos, kuriomis buvo vadovautasi.

Konstatavus, jog sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą išregistruoti juridinius faktus apie 2008 m. birželio 26 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2008 m. rugsėjo 10 d., 2008 m. lapkričio 14 d., 2009 m. vasario 4 d. sudarytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, skundas laikytina nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-653 „Dėl juridinių faktų išregistravimo Nekilnojamojo turto registre” pripažinus teisėtu ir pagrįstu, išvestinis skundo reikalavimas atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. birželio 25 d. prašymą netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prašo iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ jam priteisti 242,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Trečiųjų suinteresuotų asmenų teisė reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklauso nuo to, ar pareiškėjo skunde (prašyme) iškelti materialiniai reikalavimai buvo tiesiogiai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, kurios bylos šalies (laimėjusios ar pralaimėjusios bylą) pusėje dalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kokią įtaką to trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms turi teismo galutinis procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės. Vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016).

Kadangi vertintina, jog netenkinus pareiškėjos skundo buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, teisės, šis asmuo įgijo teisę į turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

2018 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatas A. G..

Iš 2018 m. spalio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 008/2018/J ir 2018 m. spalio 16 d. akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymo matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ advokatų kontorai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 242,00 Eur už susipažinimą su pareiškėjos skundu ir atsiliepimo į jį parengimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisinės paslaugos, kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos, gali būti sudėtine atsiliepimo į skundą parengimo dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – atsiliepimo į skundą parengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Kadangi teisininko veikla, apimanti teismų praktikos analizę, susipažinimą su dokumentais, teisines konsultacijas ir teisinės pozicijos formavimą Rekomendacijose tiesiogiai neminima, ji laikytina sudėtine atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimo paslaugos dalimi ir išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – atsiliepimo į skundą parengimą.

Atsiliepimas į skundą teismui buvo pateiktas 2018 m. spalio 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į skundą parengimo paslauga suteikta 2018 m. IV ketvirtyje, taikytinas 2018 m. II ketvirčio darbo užmokestis (926,7 Eur).

Kadangi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį galima priteisti suma yra 2316,75 Eur (926,7 x 2,5), vertintina, jog prašoma priteisti suma už atsiliepimo į skundą surašymą neviršija Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu įvertinus ginčo pobūdį, už atsiliepimo į skundą parengimą trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 121,00 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.