Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje – K. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Elektrėnų šeimos namai, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Reikalavimas gauti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Todėl, kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

7. Pareiškėjo pateiktais duomenimis nustatyta, kad S. Z. ir J. A. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Z.. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1440-213/2015 J. A. ir S. Z. neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros K. Z. atžvilgiu, Elektrėnų šeimos namai paskirti K. Z. nuolatiniu globėju. S. Z. mirė (duomenys neskelbtini)K. Z. atstovas pagal įstatymą Elektrėnų šeimos namai į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės įpėdinės, kurios atstovas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, vardu.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi, teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Tai, kad teismo leidimas yra būtinas tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu yra expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

9. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus – kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK yra nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą priimti (atsisakyti priimti) palikimą nepilnametės įpėdinės, kurios atstovas pagal įstatymą Elektrėnų šeimos namai per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, vardu. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti), kurį nepilnametė įpėdinė praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis) ir todėl, kad jos atstovas pagal įstatymą dėl žmogiškųjų resursų, atitinkamų kompetencijų neturėjimo neatliko aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo jį priimti), pažeistų jos interesus, todėl šis terminas atnaujintinas.

11. Minėta, kad leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis.

12. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad mirusiojo palikimą sudaro pensijų kaupimo sąskaitoje (UAGDPB „Aviva Lietuva“) esantys 251,83 Eur, o jo skolos sudaro 1 259,01 Eur sumą. Taigi, paveldimo turto balansas yra neigiamas – palikėjo įsiskolinimai viršija jo turto vertę. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atnaujintinas terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, ir išduotinas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nepilnametės K. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. rugsėjo 13 d.

Išduoti teismo leidimą nepilnametės K. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino priimti palikimą atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.