- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1736-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38287-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., N. J., O. D., N. D., A. O., E. O., G. O.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimas
- Trečiasis asmuo
- Bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., N. J., O. D., N. D., A. O., E. O., G. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., N. J., O. D., N. D., A. O., E. O., G. O. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras, atstovaujamas bankroto administratorės Uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės VĮ Indėlių ir investicijų draudimas jų paskaičiuoto dydžio procesines palūkanas, kurias jie skaičiuoja nuo kiekvieno ieškovo atskirai pareikšto ieškinio teisme iki 2015 m. gruodžio 14-15 d. d., kada atsakovė išmokėjo ieškovams priklausančias indėlių sumas. Ieškinį ieškovai grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog jie su trečiuoju asmeniu buvo sudarę indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, jog indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga nesiskiria nuo indėliams taikytinos apsaugos, todėl ieškovai, siekdami gauti indėlių draudimo išmokas, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ieškiniais dėl sandorių (indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Po kasacinės instancijos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, atsakovė išmokėjo ieškovams jiems priklausančias indėlių sumas, dėl ko ieškovai atsisakė savo reikalavimų ir teismai bylas dėl nurodytų reikalavimų nutraukė. Kasacinės instancijos teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017 suformavo precedentą, kad AB banko Snoras indėlių sertifikatų turėtojai turi teisę į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo, reiškiant reikalavimus dėl indėlių sertifikatų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ieškovai nereiškė, bet tai nereiškia, kad jie šiuo metu negali reikalauti ar neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės jiems priklausančių procesinių palūkanų, kurio turi būti laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės.
2. Atsakovė VĮ Indėlių ir investicijų draudimas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo AB bankas Snoras iš karto po licencijos atšaukimo neturėjo pagrindo perduoti duomenų apie indėlių sertifikatų turėtojus draudimo įmonei, o atsakovė net, jei būtų gavusi tokius duomenis iš banko po licencijos atšaukimo, nebūtų turėjusi pagrindo mokėti draudimo išmokas, kadangi tai draudė Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 3 straipsnio 4 dalies nuostatos. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, BAB bankas Snoras pervedė atsakovei duomenis apie banko indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems priklausančias indėlių draudimo išmokas, tame tarp ir apie ieškovus bei jiems mokėtinas indėlių draudimo išmokas, kurias sudarė indėlio sertifikato suma su priskaičiuotomis palūkanomis. Pagrindas mokėti indėlių draudimo išmokas buvo minėta Kasacinio Teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad būtent BAB banko Snoras išleisti indėlio sertifikatai yra indėlio draudimo objektu, todėl nesant teismo išaiškinimo atsakovė negalėjo pati savarankiškai išmokėti indėlių draudimo išmokų, kadangi tai prieštaravo IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Atsakovė nepraleido indėlių išmokos mokėjimo termino, dėl kurio ieškovai prašo priteisti procesines palūkanas, kadangi 2015 m. lapkričio 24-27 d. gavusi iš BAB banko Snoras duomenis apie indėlių sertifikatų turėtojus bei jiems priklausančias draudimo išmokas, 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė AB SEB bankui informaciją apie mokėtinas išmokas, kurias ieškovams ir kitiems indėlininkams išmokėjo. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą indėlininko teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taigi, reikalauti draudimo išmoką ieškovai galėjo nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis reikalavimas iš ieškovams dėl banko bankroto bylos priklausančių draudimo išmokų, ieškovai negali reikalauti procesinių palūkanų pasibaigus pačios teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad patys ieškovai patvirtino, jog jie, reikšdami reikalavimus dėl indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas metu neprašė priteisti procesinių palūkanų.
5. Ieškovams indėlių draudimo sumos buvo išmokėtos 2015 m. gruodžio 14-15 d. d., kai jie iškeltose bylose reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareiškę, t. y. nebuvo išreiškę valios dėl procesinių palūkanų priteisimo (pateikę prašymo jas skaičiuoti), o tai reiškia, kad nėra vienos iš dviejų būtinųjų pagrindinių sąlygų skaičiuoti procesines palūkanas ir jas priteisti.
6. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog ieškovai nei bylos iškėlimo teisme metu, nei vėliau - iki indėlių draudimo išmokų išmokėjimo momento, - reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nereiškė, reikšti tokį reikalavimą po to, kad skolininkas įvykdė savo piniginę prievolę ieškovai neturi teisinio pagrindo, kadangi procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą.
7. Ieškovų reikalavimo priteisti jiems procesines palūkanas nuo jų bylų iškėlimo 2012 m. iki 2015 m. gruodžio 14-15 d. d., kada buvo išmokėtos indėlių draudimo sumos, kai reikalavimas priteisti procesines palūkanas pareikštas 2017 m. spalio 26 d., paneigtų procesinių palūkanų paskirtį.
8. Teismas nesutiko su ieškovų atstovo argumentais, kad ieškovų reikalavimo tenkinimui teismas turėtų vadovautis teismine praktika, suformuota bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimais, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas iš esmės nesiskiria nuo procesinių palūkanų mokėjimo, nes ir vienu, ir kitu atveju yra patiriamos išlaidos ir nuostoliai, kurių priteisimui yra pareiškiamas atskiras pagrįstas reikalavimas. Savo nesutikimą teismas grindė tuo, kad bylinėjimosi išlaidos nėra savarankiškas materialusis reikalavimas, nes bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis), jos atsiranda tik proceso įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Reikalavimas priteisti palūkanas yra materialinis reikalavimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kuriame jis, analizuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, nurodė, kad bylų ratio decidendi nesutampa ir todėl ieškinys atmestinas, yra iš esmės neteisingas. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išnagrinėtoje byloje suformuluoto precedento pagrindu ieškovai įrodinėjo savo galimybę kreiptis į teismą dėl BAB banko Snoras indėlių sertifikatų turėtojų teisės į procesines palūkanas. Šio aspekto pirmosios instancijos teismas nevertino, o visiškai nepagrįstai pripažino, kad nėra vienos iš dviejų būtinų sąlygų - kreditoriaus reikalavimo priteisti procesines palūkanas, pareikšto pagrindinėje byloje.
9.2. Apibendrinus kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu matyti, kad joje suformuluota aiški nuostata, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas atskirą reikalavimą teisme, grindžiamą CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.
9.3. Kreditorius, iki tol kol skolininko prievolė sumokėti procesines palūkanas nėra įvykdyta, turi teisę reikalauti jas atlyginti, tačiau ne vėliau nei iki ieškinio senaties termino pabaigos.
9.4. Procesinių palūkanų paskirtis skatinti teismo procesą ir jo įvykdymą yra aktuali bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau yra ir kita, teismo nenurodyta jų paskirtis, - kompensuojamoji. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar šioje byloje egzistuoja priežastys kompensuoti ieškovams jų patirtus nuostolius.
9.5. Net ir nepareiškus prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindinėje byloje, skolininkui išlieka grėsmė, kad kreditorius vėliau bet kuriuo momentu gali pareikšti tokį prašymą, ir tai skatina skolininką greičiau įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad atsakovė visą laiką žinojo apie šią iš įstatymo galimai jai teksiančią pareigą mokėti procesines palūkanas.
Šalies argumentai
9.6. Prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą, o vertinant priešingai, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, neteisėtai apsunkinta pagrįstą reikalavimą pareiškusio asmens padėtis bei nepagrįstai palengvinta dėl šio reikalavimo kalto asmens padėtis.
9.7. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad pinigų laiku nemokantis skolininkas (šiuo atveju atsakovė) de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita, o šis parturtėjimas apibrėžiamas skaičiuojant procesines palūkanas. Kitoks aiškinimas pažeistų pusiausvyrą tarp šalių, būtų neprotingas bei nesąžiningas.
Šalies argumentai
10. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovai neturi pagrindo reikalauti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų priteisimo, kadangi taip šalių nėra ginčo, teismo procesas nevyksta.
10.2. Išanalizavus ieškovų pateiktus procesinius dokumentus, galima daryti išvadą, kad jie prašo priteisti ne pelno, o kompensuojamąsias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki prievolės įvykdymo (draudimo išmokos sumokėjimo ieškovams momento), tai yra reikalauja atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, nes ieškovų ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai.
10.3. Tais atvejais, kai dėl procesinių palūkanų teisme pareiškiamas savarankiškas reikalavimas, teisė reikalauti procesinių palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs nuo procesinių palūkanų skaičiavimo.
10.4. Ieškovai, pareikšdami ieškinius dėl draudimo išmokų priteisimo, kartu nepateikė teismui papildomo raštiško reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Kadangi ieškovų reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra išvestinis (papildomas) iš pagrindinio ieškovų reikalavimo priteisti draudimo išmokas, ieškovai turėjo teisę reikalauti procesinių palūkanų tik iki pagrindinio ieškinio dėl draudimo išmokų priteisimo senaties termino pabaigos.
10.5. Ieškovų cituojamose tiek apeliacinio teismo, tiek kasacinio teismo nutartyse kiti ieškovai reikalavimą priteisti procesines palūkanas teismui buvo pareiškę. Akivaizdu, kad šios civilinės bylos ratio decidendi skiriasi nuo kitų ieškovų paminėtų apeliacinio ir kasacinio teismo nagrinėtų bylų ratio decidendi.
10.6. Tik bylos proceso metu tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
10.7. Ieškovai, atsiimdami savo ieškinius, suformavo savo galutinę valią dėl savo pagrindinių reikalavimų priteisti jų naudai draudimo išmokas. Papildomų reikalavimų iš ieškovų atsakovei priteisti palūkanas per nustatytą 5 metų ieškinio senaties terminą pareikšta nebuvo.
10.8. Naujų reikalavimų pateikimas teismui patiems ieškovams užbaigus visas bylas dėl draudimo išmokų priteisimo ir pasibaigus ieškinio senaties terminui dėl papildomų reikalavimų priteisti palūkanas prieštarautų teisinių santykių stabilumo principui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
13. Apeliacinėje byloje keliamas ginčas dėl procesinių palūkanų apeliantams priteisimo, kai ankstesnėse civilinėse bylose ieškovų ieškinių pagrindu bylos buvo nutrauktos jiems atsisakius ieškinių atsakovei įvykdžius prievolę - sumokėjus draudimo išmokas bylos eigoje.
14. Tarp šalių nekilo ginčo, jog apeliantai su bankrutavusia AB banku Snoras buvo sudarę indeliu sertifikatu įsigijimo sutartis. 2012 m. lapkričio 21 d. ieškovai A. B., K. P., G. G., G. S., V. M., 2012 m. gruodžio 19 d. ieškovai J. S., N. J., O. D., N. D., 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovas M. O. ieškiniais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indeliu sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir atsakovės VĮ Indėlių ir investicijų draudimas įpareigojimo išmokėti indeliu draudimo išmokas. Atsakovės su ieškovų reikalavimais nesutiko, tačiau po to kai 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išsprendė analogišką ginčą ir pripažino, jog indėlių sertifikatų įgijėjai turi teisę į draudimo išmokas, atsakovai pakeitė savo pozicija ir patenkino ieškovų reikalavimus, susijusius su indeliu sertifikatų įsigijimo sutartimis: atsakovė BAB bankas Snoras 2015 m. lapkričio mėnesį perdavė atsakovei VĮ Indėlių ir investicijų draudimas duomenis apie apeliantus ir jiems priklausančias sumas, o atsakovė nutarė visiems indelių sertifikatų pirkėjams išmokėti indelių draudimo išmokas. Ginčo šalys nurodė, jog atsakovė VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ieškovų reikalavimus patenkino 2015 m. gruodžio 14-15 dienomis: apeliantams priklausančios draudimo išmokos į SEB banką buvo pervestos 2015 m. gruodžio 14 d., o apeliantai jas galėjo atsiimti nuo 2015 m. gruodžio 15 dienos. Kadangi ginčo dalykas bylų dalyje pagal ieškovų reikalavimus dėl indelių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir draudimo išmokų išmokėjimo išnyko, civilinės bylos Vilniaus apygardos teismo nutartimis dalyse dėl indėlių sertifikatų buvo nutrauktos (likusiose dalyse – dėl obligacijų įsigijimo sutarčių ginčai bylose buvo nagrinėjami toliau).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog ieškovai neturi teisės į procesines palūkanas, kadangi minimose civilinėse bylose ieškovai nebuvo pareikę prašymų priteisti procesines palūkanas, t. y. nebuvo išreiškę valios dėl procesinių palūkanų priteisimo (pateikę prašymus jas skaičiuoti). Teismo vertinimu, reikšti tokį reikalavimą po to, kai skolininkas įvykdė savo piniginę prievolę ieškovai neturi teisinio pagrindo, kadangi toks reikalavimas paneigtų procesinių palūkanų paskirtį (skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
16. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
17. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą praktiką).
19. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pirmiau minėta, kad procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytą praktiką). 2017 m. liepos 28 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017 suformavo precedentą, kad BAB banko Snoras indelių sertifikatų turėtojai turi teisę į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas minimoje nutartyje prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu (žr. 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorius, skolininko prievolei esant įvykdytai, negali pareikšti reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo pareikšdamas naują ieškinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus (buvusius), nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius (apie palūkanų skaičiavimą žr. apžvalgos 8.2 skyriuje). Taigi, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, o kreditorius jam priklausančiomis lėšomis naudotis negali, negali gauti iš jų naudos, taip skolininkas pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452, konstatuota, jog kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo [108]. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis)[109], jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Taigi, dėl procesinių palūkanų teisme gali būti pareiškiamas savarankiškas reikalavimas ir kreditoriaus teisė reikalauti procesinių palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs nuo procesinių palūkanų skaičiavimo.
21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog atsisakydami ieškinių dėl sandorių nuginčijimo ir draudimo išmokų priteisimo ankstesnėse civilinėse bylose apeliantai atsisakė nuo procesinių palūkanų skaičiavimo, kadangi ieškovų reikalavimas skaičiuoti procesines palūkanas minėtose bylose nebuvo pareikštas, jo atsisakyti ieškovai negalėjo.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstas atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį apeliantų atžvilgiu, išskyrus M. O. atžvilgiu -dalyje dėl dvidešimties dienų (apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėliau).
23. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tačiau reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK1.126 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 1 – 2 dalys).
24. Pirmosios instancijos teisme prašydama taikyti ieškinio senatį atsakovė nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu. Minimo Įstatymo galiojančios redakcijos 7 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog indėlininko teisė į indėlių draudimo išmoką galioja 5 metus nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog minima teisės norma neįtvirtina ieškinio senaties termino. Priešingai nei teigia atsakovė, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas nenustato laiko tarpo, per kurį indėlininkas gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio Įstatymo nustatytas penkerių metų laiko tarpas (kuris prasideda nuo draudžiamojo įvykio dienos) yra įstatyme nustatytas terminas, kurio metu galioja asmens subjektinė teisė, tai yra – per kurį, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, indėlininkas turi teisę į draudimo išmokos išmokėjimą.
25. Reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo – taikomi sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia reikalavimams išieškoti periodines išmokas (delspinigius ir palūkanas) turi tam tikrų ypatumų, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje ar įstatyme numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius penkerius metus iki ieškinio dėl palūkanų išieškojimo pareiškimo, palūkanos gali būti priteisiamos, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Šiomis nuostatomis reikėtų vadovautis taikant ieškinio senatį tiek mokėjimo (pelno), tiek kompensuojamosioms palūkanoms. Tačiau, tais atvejais, kai dėl procesinių palūkanų teisme pareiškiamas savarankiškas reikalavimas, teisė reikalauti procesinių palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos.
26. Minėta, jog ieškovų ieškinys dėl procesinių palūkanų Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pareikštas 2017 m. spalio 17 d., o ginčai apeliantų nurodytose Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose teisėjo rezoliucijomis pradėti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d., todėl nuo šių datų kiekvieną dieną prasidėjo procesinių palūkanų ieškinio senaties eiga.
27. Byloje Nr. 2-2115-611-2013 (proceso Nr.2-55-3-02738-2012-0) ieškovų A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M. ieškinys atsakovėms BAB bankui Snoras ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas pareikštas 2012-11-21, teisėjo priimtas 2012-11-26 rezoliucija; Byloje Nr. 2-3249-614/2017 (proceso Nr.2-55-3-02979-2012-7) ieškovų N. J., N. D. ir O. D. ieškinys atsakovėms BAB bankui Snoras ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas pareikštas 2012-12-19, teisėjo priimtas 2012-12-27 rezoliucija; Byloje 2-2038-614/2018 (proceso Nr. 2-55-3-02425-2012-3) ieškovų M. O., E. O., A. O., V. O. ieškinys atsakovėms BAB bankui Snoras ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas pareikštas 2012-09-25, teisėjo priimtas 2012-09-27 rezoliucija (žr. 2012-10-24 d. prijungtą bylą Nr.2-5978-611/2012, proceso Nr.2-55-3-02228-2012-4). Vadinasi sutrumpintas penkerių metų terminas procesinėms palūkanoms skaičiuoti pirmosiose dviejose civilinėse bylose nėra praleistas, o trečiojoje byloje – praleistas dvidešimčia dienų – iki 2012 m. spalio 17 dienos, o nuo 2012 m. spalio 27 dienos kiekvieną dieną iš naujo prasidedantis senaties terminas procesinėms palūkanoms skaičiuoti nėra praleistas.
28. Vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra nustatytos abi būtinosios pagrindinės sąlygos: bylų iškėlimo teisme faktai ir ieškovų raštu (nagrinėjamoje byloje) pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nei teisė į procesinių palūkanų priteisimą, nei jų apskaičiavimo tvarka įstatymo leidėjo nėra siejamos su prašymo priteisti procesines palūkanas pateikimo momentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo minėtų bylų iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
29. Kiti apeliantų skunde ir atsakovės atsiliepime į skundą nurodyti argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsakant į nurodytus kasatorių argumentus, pažymėtina, kad konkrečiai pagal EŽTK standartus svarbu, jog nacionalinis teisėjas manytų esąs „pakankamai informuotas“ priimdamas teismo sprendimą, ir tas faktas, kad įrodymų išreikalavimas nėra įpareigojamas kiekvieną kartą, kai šalis to prašo, nėra nesuderinamas su Konvencija (žr., mutatis mutandis, Eternit v. France, no. 20041/10, 27 March 2012). Sprendimų motyvavimo prasme pagal EŽTK 6 straipsnio reikalavimus nėra būtina pasisakyti dėl visų šalių argumentų. Pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Garc?a Ruiz v. Spain (GC), no. 30544/96, judgment of 21 January 1999, par. 26).
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias teisę į procesinės palūkanas, todėl, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos sprendimą ir priima naują sprendimą, ieškovų ieškinį tenkina iš dalies.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams A. B., K. P., G. G., G. S., J. S. ir V. M. procesinės palūkanos šiuo atveju priteistinos nuo bylos Vilniaus apygardos teisme iškėlimo teisme dienos (nuo 2012 m. lapkričio 26 d.) iki draudimo išmokos išmokėjimo (2015 m. gruodžio 14 d.); ieškovams N. J., N. D. ir O. D. procesinės palūkanos šiuo atveju priteistinos nuo bylos Vilniaus apygardos teisme iškėlimo teisme dienos (nuo 2012 m. gruodžio 27 d.) iki draudimo išmokos išmokėjimo (2015 m. gruodžio 14 d.); mirusio ieškovo M. O. teisių perėmėjoms ieškovėms E. O., A. O., G. O. (e.b.l. 47) procesinės palūkanos šiuo priteistinos nuo bylos Vilniaus apygardos teisme iškėlimo teisme dienos (nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) iki draudimo išmokos išmokėjimo (2015 m. gruodžio 14 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neginčijo ieškovų ieškinyje pateiktų sumų apskaičiavimų, praleisto dienų skaičiaus ir ieškovų nurodytų atsakovo išmokėtų draudimo išmokų dydžio bei momento. Apeliantui A. B. iš atsakovo priteisiama 1.322,33 Eur procesinių palūkanų (8.688,60 x 5 / 100 x 1111 / 365), apeliantui G. S. - 2.181,85 Eur procesinių palūkanų (14.336,19 x 5 / 100 x 1111 / 365), apeliantei J. S. - 2.359,25 Eur procesinių palūkanų (16.247,68 x 5 / 100 x 1060 / 365), apeliantui K. P. - 2.278,82 Eur procesinių palūkanų (14.973,35 x 5 / 100 x 1111 / 365), apeliantei V. M. - 1.784,36 Eur procesinių palūkanų (11.724,40 x 5 / 100 x 1111 / 365), apeliantei G. G. - 617,09 Eur procesinių palūkanų (4.054,68 x 5 / 100 x 1111 / 365), apeliantei N. J. - 388,84 Eur procesinių palūkanų (2.606,58 x 5 / 100 x 1089 / 365), apeliantei O. D. - 864,10 Eur procesinių palūkanų (5.792,40 x 5 / 100 x 1089 / 365), apeliantei N. D. - 4.320,50 Eur procesinių palūkanų (28.962,00 x 5 / 100 x 1089 / 365), ir atsakovo reikalavimu pritaikius dvidešimčiai dienų ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 d.), M. O. teisių perėmėjoms apeliantėms A. O., E. O. ir G. O. priteistinos procesinės palūkanos už 1132 dienas (o ne už 1152 dienas kaip prašyta ieškinyje), t. y. 4.491,09 Eur procesinių palūkanų (28.962,00 x 5 / 100 x 1132 / 365).
32. Bylinėjimosi išlaidos: patenkinus apeliacinį skundą, apeliantams atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme. Pagal bylos duomenis pareiškiant ieškinį pirmosios instancijos teisme ieškovai sumokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį šiomis sumomis: A. B. sumokėta žyminio mokesčio suma sudaro – 30 Eur, G. S. – 49 Eur, K. P. – 51 Eur, G. G. – 15 Eur, V. M. – 40 Eur, J. S. – 53 Eur, N. J. – 15 Eur, O. D. – 19 Eur, N. D. – 97 Eur, M. O. teisių perėmėjų A. O., E. O. ir G. O. – 103 Eur. Tokio pat dydžio žyminis mokestis apeliantų buvo sumokėtas už apeliacinį skundą. Duomenų apie atstovavimo išlaidas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apeliantai nepateikė. Kiti proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
33. Minėta, kad ieškovai ieškinį ankstesnėse civilinėse bylose atsiėmė atsakovėms ieškinį pripažinus. Ieškovai pirminiais 2012 m. ieškiniais ginčijo indėlių sertifikatų sutartis ir pagal sandorius sumokėtas lėšas prašė pripažinti indėliais būtent siekdami realizuoti savo teisę į draudimo išmokas, taip pat prašė draudimo išmokas priteisti, kadangi minėtose bylose atsakove buvusi BAB bankas Snoras neteikė atsakovei VĮ Indėlių ir investicijų draudimas duomenų apie draudiminį įvykį, o atsakovė VĮ Indėlių ir investicijų draudimas draudimo išmokų ieškovams nemokėjo. Esant nustatytoms šioms bylos aplinkybėms, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš atsakovės ir trečiojo asmens bankroto administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis (CPK 93 str.): A. B. naudai 60 Eur, G. S. – 98 Eur, K. P. – 102 Eur, G. G. – 30 Eur, V. M. – 80 Eur, J. S. – 106 Eur, N. J. – 30 Eur, O. D. – 38 Eur, N. D. – 194 Eur, M. O. teisių perėmėjų A. O., E. O. ir G. O. – 202 Eur (patenkinta 98 procentai ieškinio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1.322,33 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt du eurai 33 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovo G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2.181,85 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 85 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovės J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2.359,25 Eur (du tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai 25 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovo K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2.278,82 Eur (du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 82 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1.784,36 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 36 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovės G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 617,09 Eur (šeši šimtai septyniolika eurų 9 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovės N. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 388,84 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 84 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovės O. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 864,10 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt keturi eurai 10 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovės N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4.320,50 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai dvidešimt eurų 50 ct) procesiniu palūkanų.
Priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (j.a.k. 110069451) ieškovių A. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 4.491,09 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt vienas euras 9 ct) palūkanų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. B. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 98,00 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. S. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 106,00 Eur (vieną šimtą šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 102,00 Eur (vienas šimtas du eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. P. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. M. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. G. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. J. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 38,00 Eur (trisdešimt aštuoni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. D. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 194,00 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. D. naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ir iš trečiojo asmens BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų 202,00 Eur (du šimtai du eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliančių A. O., E. O. ir G. O. naudai lygiomis dalimis.