Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

nedalyvaujant atsakovų – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovams,

trečiojo suinteresuoto asmens - Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. patikslintą skundą atsakovams Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (tretieji suinteresuoti asmenys - E.V., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo, turtinės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno tarnyba) 2011-12-07 sprendimą Nr. TP-2(2.2.)-H-T-3618-4768; panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-04 sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-12-T-1162-1378;Iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui priteisti 11604,74 Lt turtinę žalą;Iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui priteisti 25,50 Lt turtinę žalą;Iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui priteisti 20000 Lt neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-375-358/2012 dokumentų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnyba 2011-12-07 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-3618-4768 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui E.V. civilinėje byloje dėl kreditoriaus reikalavimo, dalyje dėl delspinigių ir palūkanų dydžio, užginčijimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme, paskiriant advokatę Kristiną Mikolaitę teikti antrinę teisinę pagalbą bei valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (II tomas, b.l. 19). 2011-12-16 E.V.pateikė Kauno rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovui V.J., kuriuo prašė pakeisti 2009-11-03 paskolos sutarties, not. reg. Nr.4VJ-12853, 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio ir nustatyti 0,02 procento delspinigius, nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol įsiteisės sprendimas šioje byloje sustabdyti išieškojimą ginčijamoje delspinigių sumos dalyje; priteisti iš atsakovo V.J. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-375-358/2012 (toliau – ir Civilinė byla), I tomas, b.l. 1-3). Kauno rajono apylinkės teismas 2012-03-12 sprendimu E.V.ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė 2009-11-03 paskolos sutarties, not reg. Nr. 4VJ-12853, 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio ir nustatė 0,1 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; taikė laikinąsias apsaugos priemones - kol įsiteisės teismo sprendimas sustabdė išieškojimą ginčijamoje delspinigių sumos dalyje 5235,23 EUR /ekvivalentas litais 18061,54 Lt/ pagal 2009 11 03 paskolos sutartį, not.reg. Nr. 4VJ-12853 ir 2010-08-20 susitarimą, not .reg. Nr. 4VJ-10098, vykdomą antstolio Sauliaus Užkuraičio, remiantis Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2011-07-29 nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2011-10-18 nutartimi; priteisė iš V.J. valstybei 25,50 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Civilinė byla, I tomas, b.l. 73-77). Kauno valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnyba 2012-04-04 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1162-1378 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui E.V. civilinėje byloje dėl 2012-03-12 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dėl sutarties sąlygų ir delspinigių dydžio pakeitimo apskundimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, paskiriant advokatę Kristiną Mikolaitę teikti antrinę teisinę pagalbą bei valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (II tomas, b.l. 55). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Civilinę bylą apeliacine tvarka, 2012-12-10 nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimą paliko nepakeistą (Civilinė byla, II tomas, b.l. 56-60).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi, į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti (ABTĮ 57 str.).

Teismas akcentuoja, kad ginčijamais sprendimais buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba trečiajam suinteresuotam asmeniui E.V. civilinėje byloje dėl kreditoriaus reikalavimo, dalyje dėl delspinigių ir palūkanų dydžio, užginčijimo (Kauno tarnybos 2011-12-07 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-T-3618-4768) bei civilinėje byloje dėl 2012-03-12 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dėl sutarties sąlygų ir delspinigių dydžio pakeitimo apskundimo (Kauno tarnybos 2012-04-04 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1162-1378). Pareiškėjas nurodo, kad jeigu atsakovas ginčijamais sprendimais nebūtų paskyręs trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, tretysis suinteresuotas asmuo E.V.nebūtų galėjęs Kauno rajono apylinkės teismui nepagrįsto ieškinio, teismas nebūtų priėmęs nepagrįsto ir neteisėto sprendimo byloje. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas, būdamas atsakovu Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-358/2012, iš esmės nesutinka su minėtos Civilinės bylos baigtimi. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes sukėlė ne ginčijami atsakovo sprendimai, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimas, kuriuo E.V.ieškinys buvo patenkintas iš dalies (Civilinė byla, I tomas, b.l. 73-77) ir kuris Kauno apygardos teismo 2012-12-10 nutartimi paliktas nepakeistas (Civilinė byla, II tomas, b.l. 56-60). Pažymėtina ir tai, kad šis teismas neturi teisinio pagrindo revizuoti Kauno rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo procesinių sprendimų Civilinėje byloje. Imama domėn ir tai, kad ginčijamų sprendimų pagrindu jokie administraciniai teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo nekilo, nepasikeitė ir nepasibaigė. Kitaip sakant, ginčijamų sprendimų egzistavimas pats savaime pareiškėjui jokių subjektinių teisių ir juridinių pareigų nenustato - t.y. juridinių pasekmių nesukelia. Be to, pareiškėjas nėra šių sprendimų pagrindu kilusių administracinių teisinių santykių dalyvis, nes administracinės teisės normų taikymo aktui (individualiam administraciniam aktui) yra būdingas konkretus subjektas, kuriam priimtas aktas adresuojamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Kauno tarnybos 2011-12-07 sprendimas Nr. TP-2(2.2.)-H-T-3618-4768 ir 2012-04-04 sprendimas Nr. TP-2-(2.2.)-12-T-1162-1378 dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo E.V.pareiškėjo teisių jo patikslintame skunde nurodyta apimtimi ir būdu nepažeidė (ABTĮ 57 str.). Be to, pareiškėjas nenurodė kaip bus apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai patenkinus jo reikalavimus panaikinti Kauno tarnybos 2011-12-07 sprendimą Nr. TP-2(2.2.)-H-T-3618-4768 ir 2012-04-04 sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-12-T-1162-1378. Pažymėtina, kad ginčijami sprendimai yra įvykdyti – valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba E.V.minėtų sprendimų pagrindu yra realiai suteikta, šių sprendimų galiojimas yra pasibaigęs (Kauno tarnybos 2011-12-07 sprendimas Nr. TP-2(2.2.)-H-T-3618-4768 galiojo iki 2012-11-30, 2012-04-04 sprendimas Nr. TP-2-(2.2.)-12-T-1162-1378 galiojo iki 2013-03-31), teismo sprendimas Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-358/2012 yra įsiteisėjęs, todėl skundžiamų sprendimų panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 11604,74 Lt ir 25,50 Lt turtinę žalą bei 20000 Lt neturtinę žalą.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas kaip prašomą priteisti 11604,74 Lt turtinę žalą nurodo negautus delspinigius Kauno rajono apylinkės teismui 2012-03-12 sprendimu pakeitus 2009-11-03 paskolos sutarties, not. reg. Nr. 4VJ-12853, 1 straipsnio 2 dalies sąlygą dėl delspinigių dydžio ir nustačius 0,1 procento delspinigius bei Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas iš V.J. valstybei 25,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-375-358/2012. Patirtą turtinę žalą pareiškėjas kildina iš Kauno tarnybos veiksmų, suteikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E.V.Civilinėje byloje, tačiau teismo vertinimu nėra įrodytas priežastinis ryšys, kad pareiškėjo nurodyti praradimai kilo dėl paminėtų Kauno tarnybos veiksmų.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo prašoma priteisti 20000 Lt neturtinė žala pasireiškė vidiniais pergyvenimais, nepatogumais, atviru tyčiojimusi iš pareiškėjo, trukdymu suteikti tinkamą priežiūrą neįgaliam pareiškėjo sūnui, neigiamu poveikiu pareiškėjo gyvenimo kokybei: negalėjimu ilgą laiką pilnavertiškai naudotis savo procesinėmis, žmogaus bei pilietinėmis teisėmis, fiziniu skausmu – pareiškėjo vertimu ilgą laiką rašant skundus, prašymus sėdint kentėti stuburo skausmus, pareiškėjo vertimu ilgą laiką nešiojant parašytus skundus bei su jais susijusius dokumentus ir vaikštant kentėti kairės kojos kelio sąnario skausmus, papildomai naudoti vaistus skausmų malšinimui, sistemingu ilgalaikiu trukdymu pareiškėjui rūpintis savo 1922 m. gimusia sergančia savo mama, ją lankyti ir prižiūrėti, pareiškėjo žmogiškojo ir pilietinio orumo žeminimu, pareiškėjo trukdymu dirbti, kas lėmė išgyvenimus, nepatogumus, materialinius nuostolius, pagrįstų ir teisėtų pareiškėjo lūkesčių už darbą gauti atlygį neišsipildymą.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo sukelta dvasinės kančios, persekiojimas, pareiškėjo orumo žeminimas, diskriminavimas ir pan. nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjo skundo argumentams dėl neturtinės žalos atsiradimo. Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl žalos atsiradimo ir jos priteisimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tik subjektyvia pareiškėjo nuomone.

Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai buvo priimti ir patvirtinti Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. 1R-105 - t.y. centrinio valstybinio administravimo subjekto. Pagal ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, todėl Kauno apygardos administracinis teismas nėra įgaliotas tirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų taisyklių, kurios pagal savo pobūdį centrinio administravimo subjekto priimtas norminis teisės aktas, teisėtumo, tačiau nustačius, jog nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas norminis administracinis teisės aktas, dėl kurio atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui kreipiamasi, teismui yra suteikta teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jo ištyrimo ( ABTĮ 112 str.). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų (akto redakcija galiojusi nuo 2009-06-14 iki 2012-08-01) 9.3 p. nustatė, kad Kauno tarnyba tikrina, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kai teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus, jog pareiškėjo skundas atmestinas tuo pagrindu, kad ginčijami Kauno tarnybos sprendimai pareiškėjo teisių jo patikslintame skunde nurodyta apimtimi ir būdu nepažeidė, darytina išvada, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 9.3 p. netaikytinas šioje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl norminio administracinio akto punkto ištyrimo.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V.J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.