Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. B., A. R., kaltinamųjų gynėjams advokatams Rimvydui Paulauskui, Kaziui Bitariui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje,

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstama veika

A. B. ir A. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2024-09-16 vakare, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme kilusio tarpusavio konflikto metu A. B. sudavė kumščiais ne mažiau 5 smūgių V. S. į kairįjį žandą ir į galvos sritį, o A. R. sudavė kumščiu ne mažiau vieno smūgio V. S. į kairįjį žandą, taip padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą, lydimą kraujosruvų veido, kairio smilkinio spenio audiniuose, kairio nosikaulio kremzlės lūžimo, muštinių žaizdų lūpose, kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu apie kairį smegenų pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio smilkininėje, abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, minkštuose dangaluose, kas sukėlė didelį galvos smegenų suspaudimą krauju, krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų pusrutulių dislokaciją į dešinę pusę, didelį galvos smegenų, smegenų kamieno pabrinkimą, ko pasėkoje nuo sužalojimų visumos galvoje V. S. mirė. Taip A. B., veikdamas kartu su A. R., nužudė V. S..

II. Įrodymai

Kaltinamasis A. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nužudžius nukentėjusįjį V. S. prisipažino iš dalies ir parodė, kad atsimena, jog 2024 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val., išėjo iki A. R. pasiimti kolonėlės, kurią ten buvo palikęs. Prie jo namų išvydo V. S., kuris jį pastebėjo ir šaukdamas ėjo link jo. Ką jis šaukė, negali pasakyti, kažką necenzūriniais žodžiais. Likus kokiems 2 metrams pamatė, kad nukentėjusysis ruošiasi jam trenkti, todėl nieko nelaukęs jis sudavė smūgį kumščiu jam į lūpą. Jie susikibo ir pagriuvo ant žemės. Pasivoliojo, pasigrūmė. Po to pamatė tarp jų į tarpą lendantį A. R., kuris juos išskyrė. Matė, kad A. R. su V. apsikeitė po vieną smūgį. Tada jis atsistojo ir nuėjo pas A. R. į namus. Po kelių minučių parėjo ir A.. Ar šnekėjo apie konfliktą, jis neatsimena, nes buvo išgėręs ir susijaudinęs, virsdamas susitrenkė galvą. Jie išgėrė alaus, parūkė, po ko jis ėjo namo. Namie buvo apie 19.30 val. Tiksliai pamena, kad kelios minutės prieš 20 val. su vaikais skambino žmonai, kuri dirbo naktinėje pamainoje. Jis skambino ir A. R., tačiau jis nekėlė ragelio. Gal 20.30 val. jis jam perskambino. Susitarė susitikti pusiaukelėje ir dar išgerti. Apie 20.40 val. susitiko pusiaukelėje ir nutarė eit pas pažįstamą pasiskolinti butelio, nes alkoholio parduotuvėje jau nebepardavė. Iki to pažįstamo atstumas apie 1 km. Nuėjo, gavo butelį ir grįžo pas A. į namus. Grįžus galėjo būti 21.30 val. Parėjus V. niekur nesutiko. Viduje buvo kaimynas J., A. tėvas A., brolis G. ir jis. Pradėjo gerti butelį, išgėrė po porą taurelių. G. nuėjo miegoti. Apie 22 val. kaimynas J. išėjo namo. Jis išėjo gal 10-15 min vėliau, su A. ir jo tėvu pabaigus degtinę. A. palydėjo jį gal 500 metrų, apsisuko ir nuėjo namo. Kad mirė V. sužinojo ryte iš A., gal apie 9 val. Kai kurie liudininkai painioja dienas ir laiką, sako, kad V. gėrė kartu su jais. Jis tikrai su jais ten bute nebuvo. Kažkokių susitarimų ar planų su A. sumušti V. jie tikrai neturėjo. Buvo išprovokuotas ir suveikus instinktams gynėsi. V. jis nemėgo, nepriimdavo į kompaniją, nes išgėręs jis buvo agresyvus, nesitvardydavo. Tą dieną jis gėrė iš ryto pas kaimyną, apie 13 val. gėrė dar šiek tiek. Vakare buvo pagiringas. Atsimena sudavęs V.i vieną tyčinį smūgį ir jeigu tai turėjo įtakos V. mirčiai, tai kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Grumiantis smūgius suduoti taip pat galėjo, bet mano, kad smūgiai negalėjo būti tokie, kad padarytų tokią žalą žmogui. Gal besiverčiant galėjo būti įtrenkta alkūne. Su A. grįžo atgal apie 21.30 val., tačiau nei lauke, nei viduje nieko nebuvo. V. negalėjo gulėti kelis metrus nuo namų, buvo tamsu, bet tikrai būtų tada jį pastebėję. Vieną kartą sutiko R. L., kuri prašė muziką patildyti. Kokiu laiku tai buvo neatsimena.

2024-10-09 parodymų patikrinimo vietoje A. B. patvirtino anksčiau duotus parodymus ( 3 t., b. l. 14-21).

2024-09-21 įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovos nuo kraujo dėmių, rastų kieme (I t. b.l. 16-30).

2024-12-05 VTMT specialisto išvadoje Nr. M127/2024(10) nurodyta, kad V. S. lavone rasti šie sužalojimai:

1.2. Odos nubrozdijimai kaktos dešinio gumburo projekcijoje, viršugalvyje, kairės alkūnės sąnario - žąsto riboje užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio išoriniame paviršiuje - alkūnės sąnaryje - žąste. Kraujosruvos viršugalvio, pakaušio audiniuose. Šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui atitinka nežymių sveikatos sutrikdymą. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek aplinkos daiktai, tiek koks tai pagrindas, tiek kūno dalys, mažiausia septynių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje.

V. S. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,42% (promilės) etilo alkoholio, Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 4,60% ( promilės) etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Teismo medicinos duomenų, leidžiančių teigti, kad mirtis įvyko nuo kurio tai vieno trauminio poveikio, nėra. Mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos ( I t., b. l. 109- 118).

VTMT specialisto išvadoje Nr. G358/2024(10) nurodyta, kad A. R. padaryta odos nubrozdinimai dešinės rankos 2,3,4 pirštų pamatinių pirštakaulių projekcijų nugariniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti kietu buku ar bukais daiktais mažiausia vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu 3-5 paros iki tyrimo pradžios (tyrimas pradėtas 2024-09-20), galimai, ir užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodomu ar jam artimu laiku. Tokio pobūdžio sužalojimai gali gautis tiek tiesioginio smūgio metu, tiek ir kokio tai kito kontakto metu ( I t. b.l.122).

VTMT specialisto išvadoje Nr. G356/2024(10) nurodyta, kad A. B. 2-4 paros iki tyrimo (tyrimas atliktas 2024-09-20) 8 smūgiais ar trauminiais poveikiais padaryta odos nubrozdijimai kairėje plaštakoje, dešinėje ausyje, kairiame dilbyje, dešinės kojos nykštyje, kairėje pėdoje, dešiniame kelio sąnaryje, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, ties 3 delnakaulio -pirštakaulio sąnario nugariniu paviršiumi; 1-3 paros iki tyrimo 2 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje padaryta poodinės kraujosruvos kairio pakinklio duobėje, dešinėje blauzdoje - pakinklio duobėje. Kai kurie iš sužalojimų, nurodytų išvados 1 punkte, pvz. poodinės kraujosruvos su odos nubrozdijimais dešiniame petyje, kairiame žąste, poodinė kraujosruva kairiame šone, odos nubrozdijimai kairėje plaštakoje, dešinėje ausyje, kairiame dilbyje, dešinės kojos nykštyje, kairėje pėdoje, dešiniame kelio sąnaryje, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, ties 3 delnakaulio — pirštakaulio sąnario nugariniu paviršiumi, galėjo būti padaryti užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodomu ar jam artimu laiku. Didesnė tikimybė, kad jie, išskyrus odos nubrozdijimą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, ties 3 delnakaulio - pirštakaulio sąnario nugariniu paviršiumi, kuris būdingesnis smūgio sudavimui, galėjo gautis griuvimų, kritimų pasėkoje, veikiant pašalinėms jėgoms ( I t. b.l.126-127).

Teismo medicinos ekspertas A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu nuotoliniu būdu, parodė, kad jis tvirtina savo specialisto išvadas, kurias jis teikė šiame tyrime. Tvirtina 6-ojo klausimo išvadą. Kaip matyti iš specialisto išvados M127/2024, rasti sužalojimai veide ir galvos kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti šešiais smūgiais. Kaip matyti iš sužalojimų lokalizacijos, smūgiai padaryti maždaug remiantis mikroskopinio tyrimo duomenimis, 6 valandos iki mirties. Nuo kurio smūgio įvyko kraujo išsiliejimas nustatyti galimybės nėra. Visi smūgiai suduoti galvos priekinėje, apatinėje ir šoninėje dalyje, kas sukėlė pereinamųjų venų, kurios jungiasi su galvos smegenų paviršiumi. Nuo kažkurio smūgio įvyko pirminis išsiliejimas, tačiau sekantys smūgiai stimuliuoja kraujo išsiliejimą. Nėra galimybės nusakyti, kuris smūgis buvo pirmas, o kuris paskutinis. Patyręs tokius sužalojimus asmuo dar galėjo atlikti tam tikrus veiksmus – kalbėti, vaikščioti, gintis. Tai galėjo vykti kelių valandų intervale, vėliau asmuo netenka sąmonės, didėjant spaudimui išsivysto kvėpavimo, širdies centro veiklos paralyžius ir įvyksta mirtis. Kuri šiuo atveju įvyko 4-6 val. po smūgių sudavimo.

2024-09-23 gautame (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešime nurodyta, kad V. S. 2024-09-23 palaidotas (duomenys neskelbtini) kaimo naujose kapinėse ( II t. b.l. 5-8).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikaltimas – kito žmogaus gyvybės atėmimas – gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnis). Nužudymas padaromas tiesiogine tyčia tada, kai kaltininkas supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymas padaromas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017).

Nors kaltinamieji A. B. ir A. R. dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos apklausiami teisiamajame posėdyje prisipažino iš dalies, abu pripažino, kad tarp jų ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. A. B. nurodė, kad nukentėjusiajam jį užpuolus, jis kumščiu sudavė V. S. į veidą, o po to abu nugriuvo ir stumdėsi tarpusavyje. Jis taip pat neneigia, kad to susistumdymo metu jis galėjo suduoti į galvą nukentėjusiajam daugiau smūgių, nors tiksliai to nepamena. Šiuos A. B. parodymus patvirtino ir kaltinamasis A. R., kuris nurodė, kad pamatęs besimušančius A. B. ir V. S., norėdamas juos išskirti, kartą ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą. Kaltinamųjų parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus patvirtina. Nors A. B. parodo, kad konfliktas su V. S., jo nuomone, įvyko kaltinime nurodytą dieną iki 20 val., byloje surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo A. R., liudytojų R. L., J. T. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados paneigia šias A. B. nurodytas aplinkybes. Be kaltinamųjų pripažinimo aplinkybės, kad jie sudavė smūgius V. S., jų kaltę įrodo ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančioje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M127/2024(10) nurodyti V. S. lavone rasti sužalojimai, kurie padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, kita kūno dalis ir pan., mažiausia šešiais smūgiais 4-6 val. iki mirties, nukentėjusiam esant įvairiose padėtyse, išskyrus tokią, kai žalojamos sritys (veidas, galvos šoniniai paviršiai) buvo uždengtos kokia tai kūno dalimi, aplinkos daiktu, pagrindu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui, kritimui ir kontaktavimui su kokiu tai pagrindu, aplinkos daiktais. V. S. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų veido, kairio smilkinio spenio audiniuose, kairio nosikaulio - kremzlės lūžimo, muštinių žaizdų lūpose, kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu apie kairį smegenų pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio smilkininėje, abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, minkštuose dangaluose, kas sukėlė didelį galvos smegenų suspaudimų krauju, krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu ( 150 ml), galvos smegenų pusrutulių dislokaciją į dešinę pusę, didelį galvos smegenų, smegenų kamieno pabrinkimą. Teismo medicinos duomenų, leidžiančių teigti, kad mirtis įvyko nuo kurio tai vieno trauminio poveikio, nėra. Mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos.

Taigi, specialisto išvada suponuoja neabejotiną išvadą, kad V. S. mirtį lėmė ne atsitiktiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš jį, tokius veiksmus su pasekmėmis – mirtimi sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Jokie kiti veiksniai, turėję reikšmės nukentėjusiojo mirčiai, nagrinėjamoje byloje nenustatyti.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuojant kaltinamųjų kaltę, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių įrodymų yra tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymai. Tai liudytojo J. T. parodymai, kuris betarpiškai matė, kad nukentėjusysis grumiasi su A. B..

Specialisto išvadose konstatuota, kad nustatyti kaltinamojo A. R. dešinės plaštakos sužalojimai bei nustatyti įvairūs A. B. kūne rasti sužalojimai, kas atitinka kaltinamojo A. B. parodymus apie tai, kad jis su nukentėjusiuoju stumdėsi ir grūmėsi bei A. R. parodymus, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgį ranka į galvos sritį.

Pagal nustatytus prieš nukentėjusįjį kaltinamųjų pavartotus fizinio pobūdžio veiksmus – smūgius rankomis į galvą ir veidą akivaizdu, jog specialisto išvadoje konstatuoti V. S. nustatyti kūno sužalojimai, jų padarymo pobūdis, laikas, lokalizacija sutampa. Taigi, vertinant išdėstytų faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių ir įrodymų visetą, daroma neabejotina išvada, jog nukentėjusiojo V. S. mirties priežastis yra kaltinamųjų A. B. ir A. R. smurtinio pobūdžio veiksmų visuma. Priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį suduodant nukentėjusiajam, kaip teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą rankomis, ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir neginčytinas. Tai yra būtent kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį V. S. tiesiogiai sąlygojo padarinių – nukentėjusiojo mirties kilimą. Taigi, esant nustatytų aplinkybių visumai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuojama, jog objektyviąja prasme kaltinamųjų A. B. ir A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką – nužudžius nukentėjusįjį V. S. – įrodyta.

Kai veika yra padaroma netiesiogine tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-624/2012, Nr. 2K-521/2013, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017 ir kt.). Lietuvos teismų praktikoje nužudymų bylose ne kartą pripažinta, kad kaltinamasis, visa jėga sudavęs smūgį (smūgius) kitam asmeniui į gyvybiškai svarbią kūno vietą, o galva yra gyvybei svarbiausia ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, ir taip atėmęs jam gyvybę, suvokia savo veikos pavojingumą šio asmens gyvybei ir net jeigu nenori sukelti jam mirties, pasirinkdamas pavojingą gyvybei veikimo būdą, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti, taigi nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009-10-20 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-381/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis mirė nuo stipraus galvos sumušimo. Galvos smegenų sužalojimas, sukėlęs mirtį, padarytas tiesioginių trauminių kontaktų į galvą – veidą visuma. Taigi nagrinėjamu atveju smurtinio pobūdžio veiksmai suduodant smūgius rankomis buvo nukreipti į nukentėjusiojo galvą, t. y. į vienareikšmiškai gyvybiškai svarbiausią žmogui kūno dalį, sukeliant pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Logiška, jog kaltinamieji, suduodami tiesioginius smūgius rankomis į galvą, neabejotinai suvokė, kad sunkūs padariniai – sveikatos sutrikdymas ar net mirtis – neabejotinai atsiras, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus, šiuo atveju nukentėjusiojo V. S., gyvybę, o galimybę atsirasti įvairiems šios veikos padariniams – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar mirčiai – numatė bendrai, tų padarinių nedetalizavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kurio iš tų padarinių atsiradimo. Tokią teismo išvadą suponuoja ir aplinkybė, jog kaltinamieji nebandė nuo smūgių ant žemės nugriuvusiam nukentėjusiajam suteikti jokios pagalbos, tiesiog jį paliko. Kad matė kaltinime nurodytu metu apie 21 val. ant žemės kieme gulintį V. S., patvirtina ir liudytoja R. L.. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog kaltinamieji V. S. galvos sužalojimus, sąlygojusius jo mirtį, padarė veikdami netiesiogine tyčia.

Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių bei įrodymų visetą, konstatuojama, kad kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką – nužudžius nukentėjusįjį V. S. – įrodyta visa pareikšto kaltinimo apimtimi. Nusikalstami kaltinamųjų veiksmai dėl V. S. nužudymo kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkų asmenybes; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamųjų A. B. ir A. R. padaryta nusikalstama veika – nužudymas yra tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta kaltinamiesiems veikiant netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio dieną kaltinamieji gėrė alkoholinius gėrimus ir smurtavo prieš V. S. būdami apsvaigę, tai patvirtino ne tik byloje apklausti liudytojai, šių aplinkybių neneigė ir patys kaltinamieji, kurie patvirtino, kad apsvaigimas nuo alkoholio padarė įtaką jų smurtiniams veiksmams, todėl tai pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nors abu kaltinamieji bylą nagrinėjant teisme parodė, kad savo kaltę prisipažįsta iš dalies, konstatuotina, kad jie iš esmės pripažino esmines jiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, todėl tai laikytina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji A. B. ir A. R. buvo neteisti (teistumas išnykęs), abu dirbo. A. B. turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė suteikė finansinę pagalbą laidojant nukentėjusįjį.

Baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką BK 129 straipsnyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo padarymo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į smurto intensyvumą, kaltinamųjų asmenybes. A. B. skirtina griežtesnė bausmė įvertinant tai, kad jis betarpiškai konfliktavo su nukentėjusiuoju, pavartodamas jo atžvilgiu smurtą, o A. R. atliko antraeilį vaidmenį, skiriant konfliktuojančius asmenis, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka. Kaltinamiesiems skirtinos švelnesnės bausmės, artimos minimalioms.

V. Kiti spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ( t. 1, b. l. 31-33): rankų nagų nuokarpos, paimtos pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, biologinių pėdsakų nuoplovos nuo dėmių, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems (9) metams;

Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024-09-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems (8) metams;

Bausmės pradžią A. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024-09-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ( t. 1, b. l. 31-33): rankų nagų nuokarpas, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, biologinių pėdsakų nuoplovas nuo dėmių, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Voką su trimis CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prijungtą prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtų nuteistųjų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui.