Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 187 str. 2 d. ir jam paskirta nuobauda – 400 litų bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad 2014-08-21 apie 21.35 val., būdamas kavinėje „E“, esančioje Architektų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, necenzūriniais keiksmais įžeidė Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio patrulio V. F. ir vyresniojo patrulio S. T. garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir betarpiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. M. surašytas ir jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimu pripažintas kaltu, padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, už tai, kad 2014-08-21 apie 21.35 val., būdamas kavinėje „E“, esančioje Architektų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, necenzūriniais keiksmais įžeidė policijos pareigūnų V. F. ir vyresniojo patrulio S. T. garbę ir orumą.

ATPK 187 str. 2 d. numatyta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t.y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t.y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Nors D. M. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, ji yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2); asmens blaivumo testo rezultatu (nustatytas 0,46 promilių girtumas) (b.l.6), D. D. pareiškimu (b.l. 3), tarnybiniais pranešimais (b.l.4, 5), liudytojų parodymais, kitą bylos medžiaga.

Šių surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas, rodydamas nepagarbą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, triukšmavo, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, tuo įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Liudytojai policijos pareigūnai V. F. ir S. T. tiek tarnybiniuose pranešimuose (b.l.4, 5), tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2014-08-21 apie 21.30 val. pagal iškvietimą atvyko į kavinę „E“ Architektų g., Vilniuje, ten jau rado apsaugos darbuotojus. Barmenė paaiškino, kad bare triukšmavusios dvi moterys nenori išeiti, todėl ji rašys pareiškimą dėl jų elgesio. Tuo metu su moterimis buvęs D. M. išgirdęs, kad moterys bus vežamos į policiją, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir įžeidė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas nebūtų galėjęs remtis teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų iš esmės nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir papildančiais vieni kitus parodymais, taip pat tyrimo metu jų surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

D. M. tiek asmens pasiaiškinime (b.l. 2), tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2014-08-21 apie 21.00 val. jam paskambino draugė S. M. ir paprašė ateiti į kavinę „E“ ir ją parsivesti namo. Kavinėje rado apsaugos darbuotojus ir policininkus, kurie sakė, kad S. M. ir jos draugę veš į policiją, jis pasakė, kad „musarnėj“ jos pūs alkotesterį ir rašys pasiaiškinimus. Policininkams jokių įžeidžiančių žodžių nesakė.

Liudytoja S. M. teismo posėdyje nurodė, kad 2014-08-21 apie 21.00 val. jai su drauge būnant kavinėje „E“ kilo konfliktas su kita kliente, atvažiavo apsauga, liepė jai ir draugei išeiti, ji pasikvietė draugą D. M.. Kai šis atėjo jos išsivesti, eiti namo ji nenorėjo. D. M. policininkų nekeikė ir neįžeidinėjo.

Apylinkės teismas pagrįstai atmetė nubaustojo D. M. bei liudytojos S. M. parodymus, kadangi jie prieštarauja kitų liudytojų parodymams, kurie pripažinti patikimais. Be to, liudytoja S. M. yra apelianto draugė. Nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo.

Skirdamas nuobaudą D. M., apylinkės teismas atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į D. M. asmenybę - praeityje daug kartų baustas administracine tvarka (b.l.11-12), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – 400 litų baudą, kuri savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, D. M. pažeidimas yra visiškai įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.