- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-524-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07215-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui J. G. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. G. 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų R. T. ir G. Š. ieškinį atsakovėms R. S. N. ir R. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turtinės, neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalims 2023 m. balandžio 27 d. sudarius taikos sutartį, Klaipėdos apygardos teismas ją patvirtino ir bylą nutraukė. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi byloje paskyrė statinio dalies (buto) ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. G., kuris pateikė į bylą teismo ekspertizės aktą bei sąskaitą apmokėjimui ir teismas 2022 m. gegužės 20 d. atliko 1 200 Eur mokėjimą atsakovui J. G.. Ieškovei, susipažinus su pateiktu ekspertizės aktu, kilo abejonių dėl jo pagrįstumo, kadangi teismo ekspertizės aktas yra neišsamus ir neaiškus, taip pat, ar J. G. galėjo atlikti šią ekspertizę, kadangi susipažinus su viešai prieinama informacija apie jo turimą kvalifikaciją ir licenciją matyti, kad J. G. suteikta teisė tik eiti ypatingo statinio vadovo pareigas ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. J. G. turėjo nusišalinti nuo teismo paskirtos ekspertizės. Bylos nagrinėjimo metu apklausiant J. G. apie ekspertizės atlikimą, jis nesugebėjo atsakyti į visus jam užduotus klausimus. Teismas įvertinęs teismo ekspertizės aktą bei ieškovės nurodytus argumentus paskyrė pakartotinę ekspertizę. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2022 m. spalio 20 d. sprendimu už Etikos kodekso pažeidimus pareiškė teismo ekspertui J. G. įspėjimą. Atsakovas grąžinti ieškovei už ekspertizę sumokėtus pinigus atsisakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių objektyvių duomenų, įrodančių atsakovo šališkumą, veikimą toje byloje oponuojančios šalies naudai, akivaizdžiai neteisingos išvados, esą prieštaraujančios faktinei situacijai, surašymą. Pateikta išvada iš esmės atitiko ir kitus byloje esančius įrodymus dėl nekilnojamojo turto būklės vertinimo, dėl ko teismas ir priėmė sprendimą nutraukti sandorį dėl netinkamo objekto kokybės. Be to, atsakovą atlikti ekspertizę pasiūlė viena iš šalių ir paskyrė teismas, suformuluodamas jam konkrečius klausimus dėl ginčo dalyko, kurie buvo susiję su nekilnojamojo turto vertinimu, susijusiu su ko eksploatavimo galimybėmis ir būkle. Teismas, paskirdamas jį ekspertizę atlikti neturėjo jokių galimybių spręsti, kad jo profesinė kvalifikacija nėra tinkama. Kvalifikacijos pakankamumo klausimas paaiškėjo tik jau atlikus ekspertizę ir paskyrus papildomą ekspertizę. Atsakovo nuomone, tai yra susiję su ieškovės netenkinančiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau tai visiškai nėra susiję su atsakovo civiline atsakomybe, ir yra iš esmės sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (apeliacijos) dalykas. Ieškovė nors ir buvo apskundusi teismo sprendimą apeliacine tvarka, su kita šalimi sudarė taikos sutartį ir jos tekste nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą šalys yra išsprendę, t. y. bylinėjimosi išlaidos jai jau gali būti atlygintos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 036 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad reikalinga įvertinti, ar atsakovas atlikdamas ekspertizę atliko įstatymo draudžiamus veiksmus, t. y. ar toks jo veikimas buvo neteisėtas, prieštaraujantis įstatymo normoms. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2022 m. spalio 20 d. sprendimu nurodė, jog J. G. neturėjo reikiamos kompetencijos teikdamas atsakymus į teismo užduotus klausimus. Šiuo atveju būtent ekspertas J. G. turėjo įvertinti savo kompetenciją, turimas žinias ir kvalifikaciją prieš sutikdamas atlikti teismo ekspertizę. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimas nebuvo apskųstas, t. y. atsakovas sutiko su sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis.
7. Teismas darė išvadą, kad atsakovas sutikdamas atlikti teismo ekspertizę, kuriai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovo elgesys neatitiko rūpestingo asmens elgesio standarto (CK 6.248 straipsnis), nes atsakovas, susipažinęs su teismo nutartimi, kuria jis buvo paskirtas vykdyti ekspertizę ir joje suformuluotais klausimais, žinodamas, jog neturi reikiamos kvalifikacijos, atliko ekspertizę ir ekspertizės aktą pateikė teismui.
8. Teismo, įvertinęs, kad atsakovas neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti ekspertizę, sprendė, jog ieškovės sumokėti 1200 Eur už ekspertizės atlikimą yra jos patirta žala.
9. Teismo vertinimu, šiuo atveju faktinis priežastinis ryšys akivaizdus – ieškovei nebūtų reikėję sumokėti už ekspertizės atlikimą, jeigu ekspertas, pamatęs, jog neturi reikiamos kvalifikacijos būtų atsisakęs atlikti paskirtą ekspertizę. Eksperto neteisėtas veikimas nėra pernelyg nutolęs ir nuo kilusių pasekmių, t. y. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje byloje nebūtų reikėję skirti pakartotinės ekspertizės ir patirti papildomas išlaidas.
10. Teismas nusprendė, kad yra visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė jos patirtos 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Tenkinęs ieškovės ieškinį visiškai, teismas iš atsakovo priteisė ieškovės patirtas 1 036 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau - Taryba) sprendimas yra susijęs tik su drausminės atsakomybės ekspertui taikymu dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimo. Tai, kad atsakovas neskundė Tarybos sprendimo, niekaip nepatvirtina, kad su jame nurodytais teiginiais atsakovas sutiko, ar kad jie savaime teisingi ir sukelia prejudiciją. Tarybos sprendimas negali būti prilyginamas įsiteisėjusiam teismo sprendimui (res judicata galia). VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros raštas yra konsultacinio pobūdžio dokumentas, kuris taip pat jokios didesnės įrodomosios reikšmės byloje neturi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas eksperto kvalifikacijos pakankamumo klausimą privalėjo vertinti iš naujo.
12.2. Teismas pats neatlikęs esamos situacijos išsamaus vertinimo, nepagrįstai sprendė, kad eksperto kvalifikacija atsakyti į Klaipėdos apylinkės teismo užduotus klausimus buvusi nepakankama ir tai automatiškai reiškia atsakovo veiksmų neteisėtumą. Neįvertino, kad Klaipėdos apylinkės teismas skirdamas teismo ekspertizę ir ją pavesdamas atlikti atsakovui, ex officio pritarė būtent jo kandidatūrai dėl teismo ekspertizės teikimo. Priešingų išvadų teikimas iš esmės reiškia įsiteisėjusios teismo nutarties kvestionavimą. Atsakovo kvalifikacija ekspertizei atlikti buvo pakankama, ja nesuabejojo teismas nei skirdamas pirminę ekspertizę, nei papildomą ekspertizę. Teisminėje praktikoje laikomasi vertinimo, kad ekspertas gali turėti specialių žinių ir jas naudoti savo veikloje, nors jam ir nėra oficialiai suteikta tokia teisė. Atsakovas, turėdamas specialių žinių, susijusių su statinio (jo dalies) atitikimu esminiams statinių reikalavimams, tame tarpe ir „Mechaninis atsparumas ir pastovumas”, teismo paskirtai ekspertizei atlikti, nors jam ir nėra oficialiai suteikta teisė eiti statinio dalies ekspertizės vadovo pareigų konstrukcijų dalyje bei įforminti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą numatytus statinio dalies (dalinės) ekspertizės aktus, turėjo teisę atsakyti į teismo jam užduotus klausimus, kurie ne visi buvo susiję su namo konstrukcijomis.
12.3. Sprendžiant dėl atsakovo surašyto ekspertizės akto tinkamumo, akivaizdu, kad Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgęs į tam tikrus ekspertizės akto trūkumus, vis tiek vertino joje esančius duomenis kartu su visais kitais įrodymais, tiek kad nesuteikė jam išskirtinės ekspertizės akto įrodomosios reikšmės kaip patikimesniam įrodymui. Teismas iš bendro įrodymų konteksto darė tam tikras išvadas, todėl ekspertizės aktas atliko įrodymo vaidmenį byloje: ekspertas pagal jam paskirtą užduotį veikdamas teisėtai, surašė aktą ir jis buvo panaudotas civilinėje byloje. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė byloje neįrodė nei žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos egzistavimo ir nebuvo pagrindo teismui vertinti aplinkybių kitaip.
12.4. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl žalos dydžio yra susiję su ieškovės netenkinančiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir tai visiškai nesusiję su atsakovo civiline atsakomybe (nėra priežastinio ryšio tarp nepriteistų bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo veiksmų), o yra iš esmės sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (apeliacijos) dalykas. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. V., nors ir buvo apskundusi sprendimą apeliacine tvarka, su ieškovais sudarė taikos sutartį, kurioje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą šalys yra išsprendę. Tai sudaro prielaidą, jog jai bylinėjimosi išlaidos gali būti jau atlygintos. Taigi žala ir jos dydis byloje nėra įrodomas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Šiuo atveju ekspertas negalėjo atlikti ekspertizės, nes jam nėra ir nebuvo suteikta teisė eiti statinio dalies ekspertizės vadovo pareigų konstrukcijų dalyje. Atsakovas gavęs pavedimą (nutartį) atlikti tokią ekspertizę, privalėjo nuo jos nusišalinti, bei jos neatlikti, kadangi neturėjo ir šiuo metu neturi reikiamų žinių ir kvalifikacijos ją atlikti.
13.2. Pagal atsakovo mąstymą, jis gali atlikti bet kokią teismo ekspertizę, nes neva jis yra teismo ekspertų sąrašuose. Atsakovas toliau kelią nepasitikėjimą teismo ekspertais, kenkia teismo ekspertų reputacijai, kadangi ima pinigus už ekspertizių atlikimą, kurių negali atlikti, bei daro turtinę žalą.
13.3. Teismo ekspertui, kaip savo srities profesionalui, keliami ypatingi atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad turtinė žala ieškovei kilo iš atsakovo veiksmų kitoje išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-45-512/2023, kurioje ieškovė dalyvavo kaip atsakovė, o atsakovas – kaip teismo paskirtas ekspertas ir teikė išvadą. Toje byloje 2023 m. balandžio 3 d. teismo sprendimu ieškinys R. V. atžvilgiu buvo visiškai atmestas, taigi ji laimėjo civilinę bylą, tačiau teismas nepriteisė byloje paskirtos ir atliktos ekspertizės išlaidų, kurias R. V. buvo patyrusi, motyvuodamas tuo, kad teismas eksperto išvadomis priimdamas sprendimą nesirėmė. Atsakovės pateikė apeliacinį skundą byloje, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį. Taikos sutarties tekste įvardyta, kad šalys yra išsprendusios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
16. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas, būdamas teismo paskirtu ekspertu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-45-512/2023 pateikė eksperto išvadą, nors neturėjo reikiamos kvalifikacijos atsakyti į teismo užduotus klausimus, jis nenusišalino nuo teismo paskirtos ekspertizės atlikimo, pateikė neišsamią išvadą, dėl to byloje turėjo būti paskirta pakartotinė ekspertizė už kurią vėl buvo sumokėta 1 200 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad jos kreipimosi pagrindu 2022 m. spalio 20 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo skyrė atsakovui, kaip ekspertui, įspėjimą konstatavus, kad jis neturėjo reikiamos kompetencijos atsakyti į teismo užduotus klausimus.
17. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi šios nutarties 15-16 punktuose nustatytas aplinkybes ir atsakovui geranoriškai atsisakius grąžinti už ekspertizę sumokėtus pinigus, ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovo 1200 Eur turtinei žalai atlyginti.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas sutikdamas atlikti teismo ekspertizę, kuriai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, atliko neteisėtus veiksmus. Teismas konstatavo, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusių mokėti išlaidų už ekspertizės skyrimą bei nusprendęs, kad yra visos nustatytos sąlygos civilinei atsakomybei kilti atsakovui taikė civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
19. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 ir kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs atsakovo apeliacinį skundą bei ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pakartotinai įvertinęs kitus byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teisme prijungtos Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-45-512/2023 medžiagą sprendžia, kad atsakovas įrodė, kad jo veiksmuose atliekant teismo paskirtą ekspertizę kitoje byloje nėra atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6. 246 straipsnis). Apeliacinis teismas konstatuoja, kad atsakovas turi būti atleistas nuo jam prašomos taikyti civilinės atsakomybės ir turtinės žalos atlyginimo ( CPK 178 straipsnis).
21. Bylos duomenimis nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-192-512/2022 ( e2-45-512/2023) buvo iškilęs ginčas dėl buto būklės ( avarinė ar ne) nustatymo. Byloje atsakovas, turėdamas teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo pareigas, šalių prašymu davė sutikimą ekspertizei atlikti. 2022m. vasario 7d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta statinio dalies ( buto) ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui J. G. ( atsakovui nagrinėjamoje byloje). Kaip matyti iš teismo nutarties motyvų, kad šalys teismui siūlė dviejų ekspertų kandidatūras, tačiau teismas apsvarstęs šalių pasiūlytus ekspertus ekspertizei atlikti bei įvertinęs ekspertizės atlikimo terminus ir kaštus darė išvadą, kad tinkamesnis teismo statinio dalies ekspertizei atlikti yra teismo ekspertas J. G. ir jam pavedė atlikti ekspertizę atsakant į užduotus klausimus. Nustatyta, kad po ekspertizės paskyrimo atsakovių atstovas 2022m. vasario 8d. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą dėl nesutikimo su paskirta ekspertize ir teismo eksperto J. G. paskyrimu, ekspertizės atšaukimo ir pinigų grąžinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2022m. vasario 9d. nutartimi išnagrinėjo tokį atsakovių atstovo pateiktą prašymą ir konstatavo, kad paskyrus ekspertizę, parinkti ekspertą yra teismo prerogatyva, teismas nėra saistomas ekspertizės prašiusios šalies siūlomos eksperto kandidatūros ir neprivalo būtinai šią kandidatūrą parinkti. Teismas toliau motyvavo, kad 2022 m. vasario 7 d. nutartimi teismas apsvarstęs šalių pasiūlytas ekspertų kandidatūras, įvertinęs ekspertų nurodytus ekspertizės atlikimo terminus ir kaštus, statinio dalies ekspertizei atlikti paskyrė teismo ekspertą J. G.. Teismas pažymėjo, kad minėtas teismo ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, atitinka Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo 5 straipsnyje keliamus kvalifikacinius ir reputacijos reikalavimus, yra prisiekęs dorai ir sąžiningai atlikti savo pareigas, o už savo pareigų netinkamą atlikimą jam kyla atsakomybė (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 5, 6, 7 straipsniai 11 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 13 straipsnis). Byloje duomenų, kad paskirtas ekspertas yra šališkas, turi suinteresuotumą pateikti atitinkamą eksperto išvadą, nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovės, o jų teiginiai dėl galimo eksperto šališkumo ir suinteresuotumo yra tik deklaratyvūs, pagrįsti prielaidomis ir samprotavimais. Šioje nutartyje pažymėta ir tai, kad teismui taip pat nekyla abejonių ir dėl paskirto eksperto kompetencijos. Aptarta aplinkybė ypač reikšminga nagrinėjamai bylai, nes ją nustačius teismas jau įvertino eksperto kompetenciją ir nurodė, kad J. G. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai ir jis yra kompetentingas ekspertas byloje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas pripažino, kad nėra pagrindo atšaukti paskirtą ekspertizę ir atsakovei R. V. grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus pinigus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės, tame tarpe ir aplinkybės, kurias įvertino teismas pasisakydamas dėl atsakovo kaip teismo eksperto kompetencijos leidžia teismui spręsti apie atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimą, o pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad atsakovas sutikdamas atlikti teismo ekspertizę, kuriai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, atliko neteisėtus veiksmus yra nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2022 m. spalio 20 d. sprendimu nurodė, jog atsakovas neturėjo reikiamos kompetencijos teikdamas atsakymus į teismo užduotus klausimus bei, kad atsakovo aptartas sprendimas nebuvo apskųstas teisinės situacijos nekeičia ir atsakovo neteisėtų veiksmų fakto neįrodo ( CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovas nesilaikė jam įstatymų nustatytos pareigos atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal savo kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti, o taip pat atsakovas susipažinęs su teismo nutartimi, kuria jis buvo paskirtas vykdyti ekspertizę ir joje suformuluotais klausimais, žinodamas, jog neturi reikiamos kvalifikacijos, atliko ekspertizę ir ekspertizę pateikė teismui. Teismo nuomone, toks atsakovo elgesys neatitiko rūpestingo asmens elgesio standarto ir jis yra kaltas dėl atsiradusios ieškovei žalos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis apylinkės teismo konstatuotomis aplinkybėmis, nes išvados stokoja pagrįstumo.
23. Pagal CK 6. 248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismų praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Ir atvirkščiai, jeigu tokiomis pat aplinkybėmis žalos nebūtų išvengęs ir apdairus, rūpestingas, atidus ir atsargus asmuo, kaltės nėra. Taigi, dėl kaltės privalu spręsti atsižvelgiant į prievolės pobūdį, šalių tarpusavio santykius, žalos padarymo aplinkybes, teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse ir kituose šaltiniuose nustatytus elgesio standartus.
24. Pagal bylos aplinkybes ir duomenis išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-192-512/2022 ( e2-45-512/2023) atsakovui teismo nutartimi įvertinus jo kompetenciją buvo pavesta atlikti statinio dalies ( buto) ekspertizę. Atsakovas atlikęs ekspertizę ir atsakęs į jam pateiktus klausimus, ekspertizės aktą pateikė teismui ir teismo eksperto pareigą įvykdė. Teismo eksperto pareiga – atlikti ekspertinius tyrimus pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais ( Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnis ). Kaip rodo bylos medžiaga, kad atsakovas turėjo teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo pareigas ir apskritai turimas profesines žinias statybos srityje teismo paskirtai ekspertizei atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo elgesys atitiko rūpestingo asmens elgesio standartus ir jis negali būti pripažintas kaltu dėl atsiradusios ieškovei žalos ( 6. 248 straipsnio 3 dalis).
25. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
18. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia apeliacinės teismui pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus ir jo kaltę žalai atsirasti pagal ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui ( CPK 185 straipsnis). Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų bei kaltės fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, nes nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės. Nenustačius aptartų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ( žala, priežastinis ryšys), analizė tampa nereikalinga. ( CK 6. 245-6. 249 straipsniai).
20. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Šie nurodyti pažeidimai sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą, todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
21. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra pateikę duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (sąskaita už teisines paslaugas, pinigų mokėjimo kvitas). Prašomos priteisti išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
22. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, ieškovei nepriteistinos, tačiau pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo bylinėjimosi išlaidas – 27 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur už suteiktas advokato paslaugas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos rengiant apeliacinį skundą – 500 Eur neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsakovui iš ieškovės priteisiamos 527 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2023m. gruodžio 1d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės R. V. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. V. a/k (duomenys neskelbtini) 1027 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui J. G. a/k (duomenys neskelbtini)
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.