- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-545-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02292-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- D. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo D. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
D. G. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. vasario 14 d., apie 06.30 val., Viršuliškių skg., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (aktuali red.), 14 p. draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,35 promilių) girtumo laipsnis.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą, skiriant mažesnę nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą, neviršijančią 18 mėnesių šios teisės atėmimo termino, ir padidinant skirtą piniginę baudą iki ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos maksimalios 3000 litų baudos. Nurodo, kad iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu. Apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, gailisi dėl jo padarymo, tačiau nesutinka su teismo paskirta administracine nuobauda. Apeliantas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-14 nutarimu skirdamas jam administracinę nuobaudą pažeidė ATPK 30 str. 2 d., 30¹ str. 1 d., 30² str., neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ATPK 31 str.), pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus, todėl nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. ir skyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu net 2 metams.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2013-03-14 nutarimu skirdamas jam administracinę nuobaudą visiškai neatsižvelgė į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ATPK 31 str.). Atkreipia dėmesį, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra jo atsakomybę už administracinio teisės pažeidimo padarymą lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1. d. 1 p.). Nurodo, kad teisme neginčijo to fakto, kad padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme aiškino, kad labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, teismo posėdžio metu pats pateikė teismui raštišką prašymą, išreikšdamas ne tik savo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto teisės pažeidimo, bet ir savo tvirtai neigiamą įvertinimą dėl sukeltos grėsmės aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, motyvuojamojoje nutarimo dalyje tik formaliai nurodė šį faktą apie pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą, tačiau realiai skirdamas administracinę nuobaudą, nepagrįstai tinkamai neįvertino šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybes ir paskyrė per griežtą nuobaudą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo teismui pateiktų dokumentų, susijusių su jo charakterio savybėmis, kurios taipogi turi reikšmės, sprendžiant dėl skiriamos administracinės nuobaudos dydžio (ATPK 30 str., 30¹ str.). Apeliantas pažymi, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateikta D. G. darbovietės UAB „B" (duomenys pakeisti) charakteristika, taip pat PLC „Panorama" bei AB „Hansa bankas" rekomendacijos. Šiuose dokumentuose vienareikšmiškai nurodoma, kad D. G. visada jaučia poreikį darbus atlikti tinkamai, laiku ir iki galo bei prisiima atsakomybę už padarytus sprendimus, yra sąžiningas, komunikabilus, veržlus ir visada pozityviai nusiteikęs, iniciatyvus naujoms idėjoms ir jų įgyvendinimui, dėmesingas, mandagus, geba motyvuoti kolektyvą ir išsireikalauti rezultatų. Apeliantas mano, kad nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir privalėjo būti teismo tinkamai įvertintos, skiriant jam administracinę nuobaudą.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas (būtinas), vykdant tiesiogines darbo funkcijas pagal galiojančią darbo sutartį, jis dirba UAB „B" (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojo pareigose, yra atestuotas statybos inžinierius, vykdantis statybos ir pastatų technines apžiūras visoje Lietuvoje. Apeliantas pažymi, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis neturės objektyvios galimybės tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, įgyvendinti šiuo metu bendrovės vykdomus projektus pagal galiojančias sutartis su įmonės klientais, atlikti kitas tiesiogines direktoriaus pavaduotojo funkcijas. Šios aplinkybės gali sąlygoti darbdavio sprendimus peržiūrėti jam mokamo darbo užmokesčio dydį ar net darbo santykių su įmone pasibaigimą, kadangi darbo funkcijoms vykdyti vairuotojo pažymėjimas yra būtinas.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-14 itin formaliai kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę įvertino informaciją, jog jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad ankstesnis baustumas administracine tvarka yra nepiktybiško pobūdžio, o susijęs išimtinai vien su darbo pobūdžiu ir nuolatinėmis šio asmens kelionėmis automobiliu darbo tikslais po visą Lietuvos Respublikos teritoriją, vykdant darbdavio pavedimus ir užduotis, nuo kurių operatyvumo bei tikslumo priklauso ir kitų šios įmonės darbuotojų darbo rezultatai, atliekamų darbų terminai ir kiti svarbūs aspektai.
Apeliantas nurodo, kad jo padarytas pažeidimas nėra išskirtinai pavojingas, kad už šio pažeidimo padarymą skirtos nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) nebūtų galima pilnai ar bent jau iš dalies pakeisti pinigine bauda, atitinkamai skiriant pažeidėjui didesnį, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo, piniginės baudos dydį arba skirti mažesnę nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda (ATPK 30¹ str.). Apeliantas pažymi, kad nors ir nepateisinamas vairavimas automobilio, esant neblaiviam, tai nesukėlė jokių neigiamų padarinių nei aplinkai, nei visuomenei (asmenų sveikatai ar turtui) (vairuotojas, vengdamas susidūrimo su gyvūnu, vairuojamu automobiliu tamsiu paros metu ankstyvą rytą nuvažiavo nuo kelio atokiame skersgatvyje - itin mažo eismo intensyvumo zonoje ir užklimpo sniege), žalos nepadaryta. Be to, su pažeidimo faktu sutinka, pripažįsta, kad pavartojęs alkoholio ir sėdęs prie vairo jis pasielgė netinkamai, nepateisinamai, nuoširdžiai dėl to apgailestauja ir gailisi dėl padaryto pažeidimo.
Apeliantas taip pat nurodo, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis negalės pilnavertiškai atlikti savo darbinių pareigų ir pilnai patenkinti darbdavio lūkesčių, patirs dideles su transportu susijusias išlaidas, bus priverstas gaišti kitų savo bendradarbių laiką, taip pat bus apribotas tenkinant savo šeimos bei savo asmeninius poreikius, sukels daug nepatogumų savo artimiesiems, šeimos nariams, taigi dėl jam skirtos nuobaudos neabejotinai nukentės ir kiti, niekaip su pažeidimu nesusiję ir dėl jo padarymo nekalti asmenys.
Apeliantas mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-14 nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos (specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimo) rūšis ir dydis neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, atsakomybę įtakojančių atsakomybėn patraukto asmens charakteristikų bei lengvinančių aplinkybių ir ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nenustatyta - yra nepagrista. Manytina, kad šiuo atveju buvo ir yra visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti D. G. švelnesnę administracinę nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba su mažesniu, nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nustatytas minimumas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, tuo pačiu kaip teisingumo ir protingumo principus atitinkančią atsvarą skiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui didesnį piniginės baudos dydį.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, t. y. minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. G. prašo skirti mažesnę nuobaudą, nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda, kuri neviršytų 18 mėnesių šios teisės atėmimo termino, ir padidinant skirtą piniginę baudą iki ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos maksimalios 3000 litų baudos. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Apelianto nurodomos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis patirs dideles su transportu susijusias išlaidas, sukels daug nepatogumų artimiesiems, apeliantas darbovietėje teigiamai charakterizuojamas, padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine.
D. G. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,35 promilių) žymiai viršijo leistiną (0,41 promilių) normą, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 10-13), matyti, kad D. G. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad D. G. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Atkreiptinas dėmesys, kad D. G., nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą padarė turėdamas 5 galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Pažeidėjo padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais. Sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimą nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.