- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-1578-1089/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03627-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., G. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., R. G., E. G.
- Advokatai
- Nerijus Jurkus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., G. G., V. G., R. G., E. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja I. P., patikslinusi savo reikalavimus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja ir jos motina V. G. po V. G. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, o po V. G. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareikštus reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:
1.1. Pareiškėja priėmė savo tėvų V. G., V. G. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jų turtą. Pareiškėja nuo 1999 m. kartu su tėvais gyveno jiems priklausiusiame name (duomenys neskelbtini) Pareiškėja su mama V. G. po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) kaip savo pradėjo valdyti jo turtą, asmeninius daiktus, rūpinosi gyvenamuoju namu.
1.2. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja kaip savo pradėjo valdyti jos paliktą turtą, įskaitant namą. Pareiškėja iki šiol jame gyvena, moka mokesčius. Į notarą dėl plikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė dėl teisinių žinių stokos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys G. G., V. G. atsiliepimuose teigia, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka. Savo pozicijas grindžia tuo, kad po tėvo V. G. visu turtu rūpinosi tik mama V. G.. Pareiškėja liko gyventi tėvų name po mamos mirties tik dėl to, kad neturėjo kito gyvenamojo ploto. Pareiškėja persikėlė gyventi į tėvų namus 1999 m. pagausėjus šeimai. Po mamos mirties, suprasdami, kad pareiškėja neturi kur išsikraustyti, suinteresuoti asmenys nepradėjo paveldėjimo bylos, kad netektų visiems mokėti už pareiškėjos gaunamas komunalines paslaugas.
3. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Pareiškėja I. P. prašo nustatyti tarpusavyje susijusių dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų grandinę. Tai yra, pirma, kad pareiškėjos tėvo V. G. palikimą priėmė, faktiškai pradėjusios valdyti turtą, pareiškėja ir jos mama V. G.. Antra, kad pareiškėja tokiu pačiu būdu priėmė mamos palikimą.
5. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad V. G., V. G. įpėdiniai po jų mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą dėl velionių palikimo priėmimo. Gyventojų registre fiksuota, kad V. G. ir V. G. susilaukė penkių vaikų: V. G., H. G. (duomenys neskelbtini), I. P., G. G. ir A. K.. Suinteresuoti asmenys V. G., G. G. ir A. K. neįrodinėja, kad būtų priėmę vieno iš tėvų ar jų abiejų palikimą. O pareiškėja I. P., kaip prieš tai pasisakyta, teigia, kad tą padarė faktiškai pradėdama turtą valdyti.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).
8. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
10. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, būdami santuokoje, V. G. su V. G. iki 2001 m. liepos 1 d. nuosavybės teise įgijo 1344/8070 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1016/6100 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą su statiniais (duomenys neskelbtini). Šio turto savininke nepriklausomai nuo, kad jis registruotas V. G. vardu, buvo ir V. G. (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis).
11. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų G. G., A. K. paaiškinimai patvirtina, kad V. G. po sutuoktinio mirties liko gyventi jų šeimos būste – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) išlaikė visą turtą. Tą atsiliepime į pareiškimą išskyrė ir suinteresuotas asmuo V. G.. Pareiškėja įrodinėja, kad ji faktiškai pradėjo valdyti tėvo turtą po jo mirties kartu su mama V. G.. Tačiau teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad ne ji, o V. G. mokėjo mokesčius už namą, valdė jį kaip savo.
12. Suinteresuoti asmenys V. G., G. G. ir A. K. pripažįsta pareiškėjos paaiškinimą, kad į tėvams priklausiusį namą pareiškėja atsikėlė gyventi 1999 m. ir kad ten gyvena iki šiol. Aplinkybė, kad pareiškėja po tėvo mirties liko gyventi name, savaime neįrodo, jog pareiškėja faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą. V. G. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą, priėmė V. G., kuri, be kita ko, buvo dalies turto savininke. Pagal pareiškėjos paaiškinimus būtent V. G. po sutuoktinio mirties pradėjo tvarkyti namą kaip priklausantį jai, V. G. rūpinosi prievolių, susijusių su namu, vykdymu. Šių veiksmų visetas teikia pagrindą išvadai, kad V. G. turėjo laikyti save vienintele V. G. priklausiusios turto dalies savininke. Galima pagrįstai konstatuoti, kad tokia ją laikė tiek pareiškėja, tiek jos broliai bei seserys.
13. Kaip nurodyta, po V. G. mirties name (duomenys neskelbtini) liko gyventi pareiškėja ir name gyvena iki šiol. Pareiškėjos pateikti mokėjimo kvitai įrodo, kad ji naudojasi namu, moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, vandenį. Iš teismo posėdyje G. G., A. K. paaiškinimų aišku, kad jie V. G. palikimo priėmimo klausimu buvo pasyvūs, veiksmų, kad priimtų palikimą, neatliko dėl pirmos eilės įpėdinių nesutarimų. Nėra prielaidų manyti, kad V. G., H. G., A. K. ir G. G. su pareiškėja I. P. būtų sudarę žodinį susitarimą, jog nesikreips į notarą dėl V. G. palikimo priėmimo, kad jiems nereiktų vykdyti pareiškėjos prievolių, susijusių su namu. Viena vertus, tokio galimo susitarimo nepatvirtina jokie įrodymai. Antra vertus, tą paneigia teismo posėdyje suinteresuotų asmenų G. G., A. K. duoti paaiškinimai, kad jie palikimo priėmimo klausimu buvo pasyvūs. Be to, nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad V. G., H. G., A. K. ir G. G. nebūtų siekę priimti V. G. palikimo vien dėl to, jog nenorėjo prisiimti prievolės mokėti už pareiškėjai teikiamas komunalines paslaugas. CK 4.76 straipsnyje aiškiai reglamentuoti bendraturčių prievolių, susijusių su bendru turtu, vykdymo klausimai. Be to, išlaidos komunalinėms paslaugoms kas mėnesį yra nedidelės – pagal pateiktus dokumentus jų vidutinis dydis yra apie 20 Eur.
14. Pareiškėja I. P. namu (duomenys neskelbtini), kaip savo gyvenamuoju būstu naudojasi nuo mamos V. G. mirties. Vienintelė pareiškėja rūpinasi namu beveik 8 metus. Nepateikta įrodymų, kad pareiškėjos I. P. broliai ir seserys būtų reiškę jai pretenzijas dėl to, jog ji liko gyventi name po mamos mirties. Pretenzijas suinteresuoti asmenys G. G., A. K. ir V. G. dėl pareiškėjos veiksmų pradėjo reikšti tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo interesus, susijusius su V. G. palikimo priėmimu. Nustatytų faktinių duomenų visuma teikia pagrindą išvadai, kad pagal šio sprendimo 9 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus pareiškėjos veiksmai atitinka V. G. palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius (CPK 185 straipsnis). Pareiškėjos brolių ir seserų pasyvumas V. G. palikimo priėmimo klausimu pagal savo pasekmes iš esmės prilygsta palikimo atsisakymui.
15. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pareiškimas tenkinamas iš dalies – nustatomi du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) kad V. G. priėmė V. G. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą; 2) kad pareiškėja I. P. priėmė V. G. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti, kad būtų formalizuota paveldėjimo teisė.
Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.