- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-290/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir 2011 m. sausio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2053-125/2010 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei J. N. (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Baltija“ (procesinių teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2000 m. gruodžio 19 d. mirė ieškovės A. M. motina M. K.. A. M. 2001 m. birželio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Kretingos rajono notarę J. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Be to, dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į Kretingos rajono notarę S. N. kreipėsi ir ieškovės brolis J. K..
2006 m. gegužės 18 d. sutartimi, patvirtinta Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. N., ieškovės tėvas A. K. perdavė J. G. nuosavybėn 0,0406 ha žemės sklypą ir 50/100 pastato – sandėlio, esančius(duomenys neskelbtini), o turto įgijėja įsipareigojo išlaikyti turto perleidėją iki gyvos galvos.
2007 m. vasario 5 d. mirė ieškovės tėvas A. K. ir ieškovė 2007 m. vasario 9 d. kreipėsi į Kretingos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Kretingos rajono apylinkės teismas, tenkindamas A. M. ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir 2006 m. gegužės 18 d. turto perleidimo sandorio panaikinimo, 2008 m. spalio 27 d. sprendimu nustatė, kad M. K. ir A. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendro turto dalys buvo lygios, t. y. jai esant gyvai, jinai turėjo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, 25/100 dalis pastato-sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, ½ dalį pastato-tvarto, ½ dalį pastato-garažo, ½ dalį pastato-šiltnamio, ½ dalį kitų statinių, esančių(duomenys neskelbtini). Tuo pačiu sprendimu teismas panaikino 2006 m. gegužės 18 d. Kretingos rajono 2-ajame notaro biure sudarytą sutartį tarp A. K. ir J. G. dėl išlaikymo iki gyvos galvos kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų normoms. Be to, teismas, iš dalies tenkindamas J. G. priešieškinį, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po sutuoktinės M. K. mirties priėmė M. K. paveldimą turtą, įgytą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šalies argumentai
Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. N. 64 049,56 Lt turtinės žalos atlyginimo, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė netinkamai atliko notaro pareigas, dėl ko ieškovė patyrė tiek turtinės tiek neturtinės žalos. Pažymėjo, jog dėl ieškinio ruošimo turėjo konsultuotis su advokatais, mokėti žyminį mokestį, atlikti turto vertinimą, važinėti į teismo posėdžius, todėl patyrė 12 327,56 Lt tiesioginių nuostolių. Be tiesioginių nuostolių, ieškovė nurodė turėjusi ir kitų nuostolių, t. y. nuvertėjo turtas ir nuvertėjimas sudaro 40 322 Lt. Be to, ieškovė teigia, kad prarado pajamas, kurias neteisėtai gavo J. G., nes turtą, kuris turėjo atitekti jai po tėvo mirties, J. G. išnuomojo ir pajamos, gautos už nuomą, sudaro 11 400 Lt. Be to, ieškovė nurodė, kad dėl susidariusios situacijos jai prireikė daug dvasinių pastangų teisminiams procesams, ji patyrė nemalonių išgyvenimų, todėl prašė priteisti 100 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė, turinti aukštąjį išsilavinimą, pareiškime dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nenurodė, kad yra pergyvenęs sutuoktinis ir įpėdinis – mirusios vyras ir ieškovės tėvas A. K., nepateikė dokumentų apie mirusiosios turėtą turtą, todėl notarė negalėjo išduoti paveldėjimo liudijimo (Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių (toliau – Metodinės taisyklės) 44.2 p.), o ieškovė ir jos brolis visiškai nesirūpino paveldėjimo reikalais ir paveldėtu turtu. Tuo tarpu kaip nustatyta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimu, A. K. po žmonos mirties priėmė M. K. paveldimą turtą, įgytą bendrojoje nuosavybėje, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nuo 2000 m. gruodžio 19 d., t. y. nuo pirmosios A. K. žmonos M. K. mirties, iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo praėję penki su puse metų, A. K. buvo sudaręs antrą santuoką, todėl 2006 m. gegužės 18 d. notarė, tvirtindama turto perleidimo sutartį, negalėjo žinoti, kad tiek ieškovė, tiek kiti M. K. įpėdiniai nėra susitvarkę paveldėjimo dokumentų, o notarė 2006 m. gegužės 18 d. turto perleidimo sutartį tarp A. K. ir J. G. (antros žmonos) tvirtino įsitikinusi, kad turtas priklauso A. K. remdamasi pateiktais sutarties 2 punkte nurodytais dokumentais. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendė, kad notarės neteisėtų veiksmų ir kaltės nėra.
Klaipėdos apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neapskųstu atsakovės 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą notarė atmetė ieškovės prašymą padalyti palikimą po A. K. mirties bei nustatyti privalomąją J. K. palikimo dalį (b. l. 131).
Nurodė, kad notarės civilinei atsakomybei būtinos visos atsakomybės sudėtinės dalys – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.), o šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp notarės veiksmų (neveikimo) ir ieškovės nurodytos žalos (tarp jų ir dėl pastato nuvertėjimo, negautų nuompinigių), nes net ir nesant 2006 m. gegužės 18 d. turto perleidimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimo ieškovei nebūtų galima išduoti dėl jau nurodytų priežasčių, t. y. ieškovė neatliko Metodinėse taisyklėse nurodytų veiksmų, todėl ieškovė nebūtų galėjusi nei parduoti, nei išnuomoti paveldėto turto, kol nebūtų nustatyta palikimo apimtis. Atitinkamai teismas sprendė, kad atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).
Be to, ieškovės reikalavimai atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal LR CPK 93 ir 98 straipsnius turėjo būti (ir iš dalies yra išspręstos) jau išnagrinėtose bylose. Ieškovė dalies išlaidas patvirtinančių dokumentų į išspręstas bylas nebuvo pateikusi, dalis išlaidų galėjo būti priteistos iš atsakovės J. G.. Teismo nuomone, ieškovė aiškiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes prašo priteisti 2000 Lt išlaidų už advokatės ruoštą kasacinį skundą, kuris net nebuvo priimtas, taip pat prašo priteisti 2300 Lt atstovui S. B. sumokėtų išlaidų, nors šis atstovas nė viename iš teismo posėdžių nedalyvavo.
Be to, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės J. N. pareiškimą dėl papildimo sprendimo priėmimo, 2011 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei J. N. iš ieškovės A. M. 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 10 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo apeliantės ieškinys būtų tenkintas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Byloje yra pateiktas A. K. ir J. G. santuokos liudijimas, pagal kurį santuoka buvo įregistruota 2006 m. rugsėjo 8 d., todėl išvada, jog notaras negalėjo įtarti, kad perleidžiamas pirmai žmonai M. K. priklausantis turtas, yra nepagrįsta.
2. Atsakovė patvirtino, kad būtent ji po M. K. mirties priėmė ieškovės prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, patvirtino jos parašą ir užvedė paveldėjimo bylą, kuri 2006 m. gegužės 18 d. sandorio sudarymo metu nebuvo baigta. Atitinkamai notaras, tvirtindamas sandorį, privalo būti ypatingai atidus ir rūpestingas, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jo veiksmus vertino kaip eilinio asmens, kas nėra teisinga ir pagrįsta notaro atsakomybės ir pareigų, įtvirtintų Notariato įstatyme (46 str.), atžvilgiu. Atsakovė nepateikė į bylą dokumentų, kuriais rėmėsi (sutarties 2 p.), o teismas netyrė ir negalėjo nustatyti ar sutartyje išvardintų dokumentų pakako įsitikinti sandorio teisėtumu ir ar iš viso šie dokumentai buvo pateikti.
3. Notarė nenustatė, kas yra turto savininkai, nors notaras įpareigotas tvirtinti sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas (Notariato įstatymo 46 str. 2 d.). Notarė net nereikalavo jokių su sutuoktine susijusių dokumentų ir nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėto sandorio sudarymo.
4. Ieškovė yra užvedusi bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. K. buvo reikalingas išlaikymas ir jis turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį po tėvo A. K. mirties.
5. Ieškovė prašo atlyginti žalą būtent nuo tėvo A. K. mirties dienos, t. y. nuo 2007 m. vasario 5 d. už bylinėjimosi, ginčijant neteisėtą sandorį, laikotarpį, nes būtent šiuo laikotarpiu ieškovė negalėjo turtu disponuoti.
6. Metodinės taisyklės reglamentavo atsakovės, o ne ieškovės veiksmus, todėl pastarajai jos netaikytinos.
7. Teismas iš viso vengė vertinti ir aiškintis atsakovės veiksmus ir visiškai nepasisakė dėl Notariato įstatyme ir Metodinėse taisyklėse nustatytų notaro pareigų ir atsakomybės. Be to, teismas net neužsiminė apie paskutinius atsakovės atliktus veiksmus, kuomet išeidama į pensiją ji netgi neperdavė tiek po M. K., tiek ir po A. K. mirties neužbaigtų paveldėjimo bylų, kurios dingo.
8. Teismas nepagrįstai įvardija ieškovę kaip piktnaudžiaujančią procesinėmis teisėmis, nes advokatui S. B. sumokėtas honoraras yra tiesiogiai susijęs su bylinėjimusi ginčijant neteisėtą sandorį ir sprendžiant kitus su tuo susijusius ginčus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kretingos rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu, panaikinus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, yra objektyviai konstatuotas įstatymo pažeidimas atsakovės veiksmuose, o tokiu būdu notarė pažeidė savo pagrindinę pareigą – užtikrinti sandorių teisėtumą.
10. Atsakovės atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidas už advokato pagalbą, todėl šis klausimas ir nebuvo išspręstas, dėl ko papildomu sprendimu šios išlaidos negalėjo būti priteistos (CPK 98 str. 1 d.).
11. Pirmosios instancijos teismas visas teisės normas taikė ir aplinkybes vertino išimtinai atsakovės naudai, kas sudaro pagrindą abejoti teismo nepriklausomumu ir nešališkumu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. N. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad neatsižvelgiant į tai, jog J. G. ir A. K. santuoką įregistravo 2006 m. rugsėjo 8 d., minėti asmenys bažnytinę santuoką sudarė dar 2002 m. liepos 5 d., t. y. iki 2006 m. gegužės 18 d. sandorio sudarymo. Apeliantė pati elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nes daugiau kaip 6 metus (nuo 2000 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. gegužės 29 d.) nesirūpino norimu paveldėti turtu, o notaro žinioje vienu metu būna šimtai paveldėjimo bylų. Tuo tarpu tvirtindama sandorį atsakovė patikrino visus įmanomus registrus, kuriuose patekta informacija netrukdė sudaryti sandorio. Atsakovės atstovas iki bylos išnagrinėjimo buvo pateikęs išlaidas patvirtinančius dokumentus, dėl ko teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad buvusios notarės J. N. civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekyla, nes nenustatytos / neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodo, kad tvirtindama sandorius notarė neturi pareigos tikrinti, ar asmenys, kada nors sudarę tam tikrus sandorius notarų biure, kuriame ji dirba, yra susitvarkę savo nuosavybės dokumentus bei įregistravę savo nuosavybės teisę į turtą, o turi vadovautis viešais bei nenuginčytais viešojo registro duomenimis (Notariato įstatymo 51 str. 1 d.). Be to, pareiškime dėl paveldėimo teisės liudijimo išdavimo ieškovė nenurodė, kad yra pergyvenęs sutuoktinis ir įpėdinis A. K., todėl notarė negalėjo susieti A. M. interesų su A. K. prašymu. Atitinkamai A. K. bei J. G. nutylėjo kad į perleidžiamą turtą ieškovė taip pat turi tam tikrų teisių. Tuo tarpu ieškovei tinkamai priėmus palikimą, jai nebūtų reikėję ginti savo teisių teisme ir jos turtas nebūtų nuvertėjęs (CK 6.282 str 1 d.). Kita vertus, ieškovei priklauso tik 2/6 turto, o kadangi dalys turte nėra atidalintos, jį parduoti būtų itin sudėtinga. Nurodo, kad ieškovės apskaičiuoti 12 327,56 Lt nuostoliai buvo patirti ne šioje civilinėje byloje. Pareikštas reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, nes neatitinka šių taisyklių 8 punkte numatytų draudžiamojo įvykio kriterijų/sąlygų, o dėl neturtinės žalos kaip draudimo objekto apskritai nebuvo papildomai susitarta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Šiuo konkrečiu atveju apeliacinį skundą padavė tik ieškovė, todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.
Nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisės normas taikė ir aplinkybes vertino išimtinai atsakovės naudai, kas sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu, be to, teismas nagrinėjamam ginčui taikė Metodines taisykles, kurios reglamentavo atsakovės, o ne ieškovės veiksmus.
Tačiau vien dėl to, kad ieškovės reikalavimas buvo atmestas, teigti apie pirmosios instancijos teismo šališkumą nėra pagrindo, o apeliantės nurodytos aplinkybės, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas ilgą laiką dirbo Kretingoje vienoje aplinkoje su atsakove, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad byla buvo išnagrinėta pažeidus nešališkumo principą (CPK 21 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nušalinimo nebuvo pareiškusi (CPK 68 straipsnis). Tuo tarpu, kalbant apie Metodinių taisyklių taikymo nagrinėjamam ginčui pagrįstumą, pastebėtina, kad pagal Taisyklių 7 punktą notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Tuo tarpu byloje duomenų apie tai, kad ieškovė, 2001 m. birželio 8 d. pateikusi atsakovei pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo (net nenurodant savo tėvo A. K. kaip kitą įpėdinį), kartu arba vėliau būtų pateikusi visus šiam notariniam veiksmui atlikti būtinus dokumentus, o atsakovė šio veiksmo nebūtų atlikusi, nėra. Bet kokiu atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų apskundusi atsakovės veiksmus vilkinant paveldėjimo liudijimo išvadavimą po visų reikalingų dokumentų pateikimo. Priešingai, viename iš pačios A. M. rašytų raštų ji patvirtino, kad po pareiškimo padavimo ji į notarę daugiau nesikreipė (1 t., 178 b. l.).
Taigi iki pat ieškovės tėvo mirties apeliantė nebuvo pateikusi visų reikiamų dokumentų, kad jai būtų išduotas atitinkamas dokumentas, patvirtinantis teises į paveldėtą nuosavybę (Metodinių taisyklių 44.2 punktas). Tuo tarpu neturint nuosavybės teisių į turtą patvirtinančių dokumentų, ieškovės galimybė juo tinkamai naudotis buvo suvaržyta. Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad jei turtas nebūtų neteisėtai perleistas J. G., ieškovė teisėtai visą bylinėjimosi laikotarpį būtų naudojusi, valdžiusi ir disponavusi savo turtu, o žala nebūtų padaryta, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovė aktyvių veiksmų, nukreiptų į paveldėjimo teisės liudijimo jai išdavimą po motinos mirties nesiėmė tiek iki jos minimo sandorio sudarymo, tiek iki pat ieškovės tėvo mirties, t. y. kelis metus.
Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp atsakovės veiksmų ir, pasak ieškovės, jos patirtos žalos, susijusios su negautomis pajamomis už turto nuomą, nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 n. spalio 27 d. sprendimu ne tik panaikino 2006 m. gegužės 18 d. tarp A. K. ir J. G. sudarytą sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, bet ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po M. K. mirties priėmė paveldimą turtą, o pačios apeliantės palikimo dalis nėra didėlė.
Tuo tarpu paveldimo turto nuvertėjimas vėlgi nėra susijęs su atsakovės veiksmais, bet buvo sąlygotas neigiamų tendencijų nekilnojamojo turto rinkoje.
Ieškovė dėl atsakovės veiksmų patirtą žalą siejo ir su jos turėtomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei J. G. dėl sandorio panaikinimo, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių išlaidų atlyginimo klausimai buvo išspręsti toje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais.
Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliante taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog atsakovei tvirtinant Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu panaikintą sutartį, sudarytą tarp A. K. ir J. G., A. K. buvo sudaręs su J. G. antrą santuoką, o teismo išvada, kad atsakovė sandorį patvirtino įsitikinusi, kad turtas panaikintos sutarties 2 punkte nurodytų dokumentų pagrindu priklausė A. K., paneigiama tuo, kad atsakovė nepateikė į bylą dokumentų, kuriais rėmėsi. Tačiau pastebėtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendime (šiuo sprendimu ieškovė grindžia savo reikalavimą) konstatuota, kad A. K. ir J. G. 2002 m. liepos 15 d. (t. y. iki panaikinto sandorio patvirtinimo) sudarė bažnytinę santuoką bei nurodyta, kad sandoriu perleistas turtas 1999 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo, 1994 m. lapkričio 8 d. pirkimo - pardavimo ir 1996 m. gegužės 23 d. pirkimo - pardavimo sutarčių (t. y. dokumentų, kurie kaip tik ir nurodyti panaikintos sutarties 2 punkte) pagrindu buvo įregistruotas A. K. vardu. Tuo tarpu pati ieškovė neteigia, kad viešuose registruose, kurių notaras, tvirtindamas sandorius, nekvestionuoja, buvo nurodyta, kad A. K. vardu įregistruotas sutuoktinių turtas.
Nėra esminė ir apeliantės nuoroda į tai, kad ji yra užvedusi bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jos brolis J. K. turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį po tėvo A. K. mirties, nes Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimu A. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas.
Tuo tarpu kita ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, išeidama į pensiją, neperdavė neužbaigtų tiek M. K., tiek A. K. paveldėjimo bylų, ieškovės procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismo, nurodyta nebuvo ir ja savo reikalavimo dėl žalos atlyginimo ieškovė negrindė.
Be turtinės žalos ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmenų gyvybės atėmimo (nagrinėjamuoju atveju taip nėra). Tuo tarpu notaro veiklą reglamentuojantis įstatymas neturtinės žalos atlyginimo nenumato.
Priėmęs skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nors toks prašymas buvo pateiktas atsakovės atsiliepime į ieškinį, o duomenys apie patirtų išlaidų dydį buvo pateikti, priešingai negu teigia apeliantė, dar iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), 1 t., 136 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti papildomą sprendimą bei šias išlaidas priteisti iš ieškovės (CPK 277 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos priteistina 3 781 L atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., 30 b. l.) valstybei (CPK 96 str. 2 d.) ir 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (2 t., 58, 59 b. l.) atsakovei J. N. (93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 781 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei ir 1000 Lt (tūkstantį litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovei J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)