Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Kiškio pėdutės“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjai taikyta 8 000 Eur paramos susigrąžinimo ir 8 000 Eur paramos sumažinimo (neskyrimo) sankcija.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. buvo įregistruota mažoji bendrija „Kiškio pėdutės“ (1 t. b. l. 26–27).

Agentūroje 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gauta Bendrijos paraiška dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Nr. 19VP-KS-18-1-06064-PR001 gavimo (1 t., b. l. 80–92). Paraiškoje nurodoma, kad Bendrijos planuoja vykdyti taksi veiklą, Bendrijos buveinė ir projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), investicijų saugojimo vieta – (duomenys neskelbtini).

Agentūros 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. BRK-856 „Sprendimas dėl paramos skyrimo“ Bendrijos projektui „MB „Kiškio pėdutės“ teikiamų pavėžėjimo paslaugų verslo pradžia“ Bendrijai skirta iki 16 000 Eur dydžio parama: 1) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 13 600 Eur; 2) Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 2 400 Eur (1 t., b. l. 34–37). Rašte nurodoma, kad Bendrijai parama skiriama automobiliui įsigyti.

Agentūra 2019 m. kovo 15 d. į Bendrijos sąskaitą pervedė 8 000 Eur (1 t. b. l. 76).

Pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Trijo“ už 16 800 Eur įsigijo automobilį Hyundai Ioniq (1 t. b. l. 159).

Bendrija, atstovaujama direktorės G. Z., ir M. K. ((duomenys neskelbtini)) 2019 m. birželio 20 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią M. K. Bendrijoje įdarbintas vairuotoju (1 t., b. l. 167–168).

Byloje ginčo dėl to, kad Bendrijos vykdoma veikla yra mobili, nėra. Teismas nagrinėjamoje byloje turi nustatyta, ar NMA padarė pagrįstas išvadas, jog nepasieks programos priemonės veiklos srities prioriteto – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą, ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse bei priemonės veiklos srities tikslinės srities – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimo. Bendrija, teikdama Paraišką, dirbtinai sukūrė sąlygas tinkamiems projektų atrankos kriterijams gauti dėl įmonės registracijos vietos rajone (Kelmės r.), kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį lygį, ir atitinkamai gavo daugiau balų (maksimaliai 15 balų), kurie faktiškai ir turėjo lemiamą įtaką paramai skirti, dėl ko Bendrijai buvo pritaikyta paramos susigrąžinimo ir paramos neskyrimo sankcija.

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ II dalies 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama; jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 60 straipsnyje nustatyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas. Šio Reglamento 110 straipsnio 2 dalies c punktas numato, kad bendrosios žemės ūkio politikos priemonių rezultatai vertinami atsižvelgiant, be kita ko, į darnų teritorinį vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant kaimo užimtumo didinimui, augimo skatinimui ir skurdo mažinimui kaimo vietovėse. Vienas iš šio Reglamento tikslų – nedarbo lygio ir skurdo kaimo vietovėse mažinimas.

Įgyvendinimo taisyklių 5.6 papunktyje nustatyta, kad verslo planas – dokumentas, kuriame techniniu, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiu pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi projekte numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai.

Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas (Įgyvedinimo taisyklių 7 punktas).

Įgyvendinimo taisyklių 20.12.2 papunktyje nustatyta, kad tinkama projekto įgyvendinimo vieta: jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registracijos vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 24 punktą, parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama ekonomine veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

Netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumos sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Sankcijos taikomos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 51 punktas).

Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo” (toliau – Sankcijų taikymo metodika) priedo 20 punkte numatyta, kad, kai paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikoma sankcija paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją taip pat turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, todėl, remiantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 723/2017, 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Pažymėtina, kad kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymai draudžia tokius veiksmus, kuriais siekiama gauti asmeninės naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Europos Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020).

Kaip byloje nustatyta, Bendrija Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Paraiškoje Bendrija nurodė, kad įmonės buveinė ir projekto įgyvendinimo vieta yra (duomenys neskelbtini), investicijų saugojimo vieta – . Bendrijos projekte suplanuota mobili veikla – teikti pavėžėjimo paslaugas (ekonominės veiklos pavadinimas – taksi veikla). NMA 2019 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. BRK-856 „Sprendimas dėl paramos skyrimo“ Bendrijai skyrė iki 16 000 Eur paramą automobiliui įsigyti, ir į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesti 8 000 Eur (avansinis mokėjimas).

Įgyvendinimo taisyklių 37 punkto pateiktos atrankos kriterijų lentelės 2 punkte nustatyta, kad projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų praėjusiais kalendoriniais metais: atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis, nurodančius vidutinį metinį bedarbių procentą nuo darbingo amžiaus gyventojų, skelbiamus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto tinklalapyje. Jei vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra iki 2 (neįskaitytinai) procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, projektui suteikiami 5 balai iš maksimaliai 15 balų (lentelės 2.3 papunktis), jei vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra nuo 2 iki 4 (neįskaitytinai) procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, projektui suteikiama 10 balų iš maksimalių 15 balų (lentelės 2.2 papunktis), jei vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra nuo 4 ir daugiau procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, projektui suteikiama 15 balų iš maksimaliai 15 balų (lentelės 2.1 papunktis). Bendrija registruota Kelmės r., kuriame 2017 m. nedarbo lygis buvo aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje (remiantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis http://uzt.lt/darbo-rinka/statistiniai-rodikliai/, 2017 m. Kelmės r. bedarbių 13,4 proc., šalyje 7,9 proc.). Taigi, Bendriją registravus Kelmės r., pareiškėjai buvo suteikta maksimaliai 15 balų.

Kaip matyti, Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad atrankos balai suteikiami, jei projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje, taigi, prioritetas, skiriant papildomą balų skaičių, teikiamas paraiškoms, kurias įgyvendinus būtų sukurta darbo vietų jautriausiuose šalies regionuose. Kiekviena parama turi būti skiriama tikslingai tam, kad pasiekti šia parama siekiamų tikslų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Agentūra, atlikusi turimų duomenų analizę, nustatė, kad toje pačioje projekto įgyvendinimo vietoje ((duomenys neskelbtini)) įgyvendinti projektus planavo iš viso 15 įmonių (pareiškėjų ir paramos gavėjų). O 2019 m. gegužės 9 d. atlikus patikrą vietoje nustatyta, kad pastatas / Bendrijos buveinė yra gyvenamasis namas ir neturi nieko bendro su pareiškėjų ir paramos gavėjų numatyta vykdyti veikla, nė vienos įmonės buveinės pavadinimas ant pastato nebuvo nurodytas, namas apleistas, prie ūkinio pastato rasti aptverti ir auginami naminiai paukščiai (vištos). Kaip nurodyta aukščiau, Bendrijos direktorė 2019 m. rugsėjo 30 d. Agentūroje vykusio Komisijos posėdžio metu pripažino, kad adresas tik formalus (1 t. b. l. 178–180). Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrija šiuo adresu registruota tik formaliai, siekiant formaliai atitikti Įgyvendinimo taisyklėse nurodytus reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad Bendrijos direktorė Agentūrai teiktuose 2019 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimuose nurodė, kad Bendrijos steigimo ir Paraiškos teikimo metu buvo planuota įdarbinti darbuotoją iš Kelmės r., dėl ko buvo pasirinkta Bendriją įregistruoti būtent Kelmės r. (1 t. b. l. 165–166). Byloje esančioje 2019 m. birželio 20 d. darbo sutartyje Nr. 1 nurodoma, kad įdarbinamo vairuotojo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 167–168). Kaip antai, Bendrijos direktorė 2019 m. rugsėjo 30 d. Agentūroje vykusio Komisijos posėdžio metu nurodė, kad vairuotojas yra pasamdytas iš (duomenys neskelbtini), šis vairuotojas gyvena (duomenys neskelbtini), o vairuoją samdyti iš Kelmės rajono pabijojo, nes automobilis yra ganėtinai naujas. Nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad Bendrijoje įdarbintas vairuotojas yra ne Kelmės rajono gyventojas. Kadangi, kaip minėta, vienas iš Reglamento Nr. 1306/2013 tikslų yra nedarbo lygio ir skurdo kaimo vietovėse mažinimas, o Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, todėl, teismo vertinimu, siekiant, kad projektas pasiektų minėto programos priemonės veiklos srities prioriteto, turėjo būti įdarbintas asmuo, gyvenantis vietovėje, kurioje planuojama įgyvendinti projektą, kas nagrinėjami atveju nebuvo padaryta.

Pareiškėja skunde argumentuoja, kad Bendrijai buvo reikalingas tik registracijos adresas, o ne registracijos adresas ir administracinės patalpos tuo pačiu adresu, nes Bendrijos direktorė darbus, susijusius su mažąja bendrija, kuruoja nuotoliniu būdu, naudodamasi internetu ir telefonu. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 2018 m. sausio 3 d. nutartyje yra pasisakęs, kad juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra susijusi su Bendrijos veikla, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja teikdama Paraišką, dirbtinai sukūrė sąlygas tinkamiems projektų atrankos kriterijams gauti dėl įmonės registracijos vietos Kelmės rajone.

Pareiškėja skunde nurodo, kad investicijų – Bendrijos už gautas paramos lėšas įsigyto automobilio – saugojimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiuos pareiškėjos skundo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina, kad šiuo adresu gyvena Bendrijos direktorės tėvai, o Bendrijos įsigytas automobilis šiuo adresu nėra saugomas. Šias aplinkybes patvirtina NMA 2019 m. rugsėjo 25 d. įtariamo/nustatyto pažeidimo tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad 2019 m. gegužės 8 d. atlikus patikrą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiuo adresu gyvena pareiškėjos tėvai, o patikros metu apklaustas Bendrijos direktorės tėvas paaiškino, kad ne tik joks projektas šiuo adresu nėra įgyvendinamas, bet ir patvirtino, kad Bendrijos automobilis nėra saugomas (1 t. b. l. 140–155).

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad NMA išvados, jog pareiškėja, teikdama Paraišką, dirbtinai sukūrė sąlygas tinkamiems projektų atrankos kriterijams gauti dėl Bendrijos registracijos vietos rajone (Kelmės r.), kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį lygį, ir atitinkamai gavo daugiau balų (maksimaliai 15 balų), kurie faktiškai ir turėjo lemiamą įtaką paramai skirti ir kad pareiškėjos projektas nepasieks programos priemonės veiklos srities prioriteto – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse bei priemonės veiklos srities tikslinės srities – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimo, yra pagrįstos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.

NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (lot. be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014). Įvertinęs ginčijamą sprendimą, teismas konstatuoja, kad NMA nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėja pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti 8 000 Eur paramos susigrąžinimo ir 8 000 Eur paramos neskyrimo sankciją, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Teismas neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Kiškio pėdutės“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.