Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims antstolei B. T. ir G. T. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisingumo ministerija 2010-11-25 sprendimu Nr. (1.34)-7R-9964 atsisakė tenkinti R. K. prašymą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo (b. l. 5?6).

Atsakovė savo sprendime manipuliuoja įstatymo spragomis ir piktnaudžiauja teise, sąmoningai supainiodama žalos atlyginimą vykdymo proceso metu iš konkrečių nusikaltimą padariusių asmenų ir nukentėjusiojo teisę gauti kompensaciją už neatlygintą konkretaus asmens padarytą konkrečią žalą. Akivaizdu, kad jeigu būtų galimybė per antstolių atliekamus veiksmus atgauti priteistą sumą, tai jokiu būdu nesikreiptų į Teisingumo ministeriją su neteisėtu prašymu.

R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Pareiškėjas neteisingai supranta Įstatymo tikslą. Šio įstatymo paskirtis nėra kompensuoti visą nusikaltimu padarytą žalą. Pagal 1983 m. Europos konvenciją dėl kompensacijos smurtinių nusikaltimų aukoms valstybės mokamas žalos atlyginimas atlieka tik kompensacinį vaidmenį, t. y., juo yra užtikrinama, kad nuo smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys gautų bent dalį teismo priteistos žalos atlyginimo tais atvejais, kai nusikaltimą padaręs asmuo yra miręs arba neturi lėšų. Teisingumo ministerijai nėra svarbu, iš kurio nusikaltimą padariusio asmens R. K. buvo išieškota šiuo nusikaltimu padaryta žala, svarbus yra pats faktas, kad ta žala buvo išieškota bei jos dydis. Pareiškėjo samprotavimai apie kolektyvinę baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai. Pareiškėjas reikalauja ne tik panaikinti skundžiamą Teisingumo ministerijos sprendimą, bet ir priteisti 0,02 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo sprendimo priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Toks reikalavimas nėra teisėtas. Nei viename teisės akte nėra numatyta pareiškėjo teisė reikalauti delspinigių už skundžiamo individualaus administracinio teisės akto panaikinimą, be to, šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio, todėl atmetus reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą, netenkintini ir visi kiti skundo reikalavimai.

Tretieji suinteresuoti asmenys: B. T., G. T. teismo posėdyje nedalyvavo, joms apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo R. K.. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar smurtiniu nusikaltimu padaryta žala gali būti kompensuojama, jeigu nusikaltėlis arba kitas asmuo neatlygina teismo sprendimu priteistos atlyginti žalos, ir antstolis žalos neišieško, kadangi nusikaltėlis neturi lėšų, reikalingų teismo sprendimui dėl žalos kompensavimo įvykdyti.

Byloje nustatyta, kad R. K. 2008-01-24 smurtiniu nusikaltimu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už šį nusikaltimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams T. T., G. T. ir E. D., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams (teismų nuosprendis ir nutartys, b. l. 58?81). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2010 m. spalio 29 d. buvo gautas R. K. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuriame buvo nurodyta, kad G. T. kartu su trimis bendrininkais užpuolė, sumušė ir apiplėšė pareiškėją, todėl jis prašo kompensuoti šiuo G. T. nusikaltimu padarytą žalą ? 636 Lt turtinę žalą ir 5 500 Lt neturtinę žalą (b. l. 110). Kartu su prašymu buvo pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendis, kuriuo buvo patenkintas R. K. civilinis ieškinys, priteisiant 3 134 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos solidariai iš visų nusikaltimą padariusių asmenų bei nustatant, kad nepilnamečiams kaltinamiesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkama žalos dalis subsidiariai išieškotina iš S. Z. (T.) ir Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi R. K. solidariai priteistą iš nuteistųjų neturtinę žalą padidino iki 22 000 Lt, atitinkamai padidindamas ir subsidiariai atlygintiną žalos dalį iš S. Z. (T.) ir Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi nukentėjusiųjų R. K. ir A. Š. kasacinius skundus atmetė (b. l. 13?36).

Nagrinėdama minėtą prašymą, Teisingumo ministerija pareiškėjo paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad teismo priteistos žalos neįmanoma išieškoti iš V. A., T. T., E. D., S. Z. (T.) ir Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ (b. l. 111?112). Pareiškėjas pateikė antstolės B. T. 2010 m. spalio 25 d. raštą Nr. S-16070, kuriame buvo nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš G. T. ir V. A. buvo surašyti išieškojimo negalimumo aktai, nes skolininkų vardu turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nerasta (b. l. 108?109). Vykdant išieškojimą iš E. D., buvo išieškota 783,50 Lt turtinės žalos ir 5 500 Lt neturtinės žalos iš subsidiaraus skolininko Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“. Vykdant išieškojimą iš T. T., buvo išieškota 1 567 Lt turtinės žalos ir 4 425,16 Lt neturtinės žalos iš subsidiaraus skolininko S. Z. (T.). Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-3860 R. K. išmokėjo 7 049,50 Lt kompensaciją (783,50 Lt turtinės žalos, 5500 Lt neturtinės žalos ir 766 Lt vykdymo išlaidų). Bendra pareiškėjui kompensuota ir išieškota suma sudaro 3 134 Lt turtinės žalos atlyginimo (t.y., visa priteista turtinė žala), 15 425,16 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 766 Lt vykdymo išlaidų (b. l. 144?146). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad R. K. buvo kompensuota visa turtinė žala, o atlygintos, kompensuotos ir išieškotos neturtinės žalos bendra suma viršija maksimalų kompensuojamos žalos dydį, Teisingumo ministerija netenkino jo prašymo (b. l. 5?6).

Šį ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu ta žala yra neatlyginta. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomoje sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; atlygintos kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.

Įstatymas numato, kad teisę gauti kompensaciją turi šie asmenys: 1) nukentėję asmenys, kurie dėl smurtinio nusikaltimo patyrė turtinę ir (arba) neturtinę žalą; 2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai. Išlaikytiniai – tai nukentėjusio asmens nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, kurie buvo nukentėjusio asmens išlaikomi arba turėjo teisę gauti išlaikymą jo mirties dieną, taip pat vaikas, gimęs po nukentėjusio asmens mirties. Kompensacija gali būti išmokama piliečiams ir kitiems Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantiems asmenims.

Kompensuojama turtinė žala negali viršyti: 1) 100 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL), jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė; 2) 80 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba padarytas seksualinis nusikaltimas; 3) 60 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Kompensuojama neturtinė žala negali viršyti: 1) 120 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė; 2) 100 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba padarytas seksualinis nusikaltimas; 3) 80 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Prašymai dėl kompensacijų pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Vadinasi, pagal šio Įstatymo nuostatas R. K., esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti 60 MGL (7 800 Lt), o neturtinės žalos dydis negali viršyti 80 MGL (10 400 Lt). Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.

Bylos įrodymai patvirtina, kad R. K. yra kompensuota ir išieškota 3 134 Lt turtinė žala (teismo priteista visa turtinė žala), 15 425,16 Lt neturtinė žala ir 766 Lt vykdymo išlaidų. Šios aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai parodo, kad smurtiniu nusikaltimu R. K. žala yra atlyginta, kompensuotos neturtinės žalos dydis viršija maksimalų nustatytą žalos dydį (10 400 Lt). Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad maksimalus kompensuojamos žalos dydis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos sumą, todėl pareiškėjo argumentai, jog atsakovė neteisingai paskaičiavo kompensuojamos žalos dydį, yra atmestini. Be to, Įstatymas žalos kompensavimo sąlygas sieja ne su konkrečiu nusikaltimą padariusiu asmeniu, bet su smurtiniu nusikaltimu. Visi asmenys padarę nusikaltimą buvo nuteisti, iš jų solidariai buvo priteista žala, todėl nėra svarbu iš kurio nusikaltimą padariusio asmens pareiškėjui buvo išieškota šiuo nusikaltimu padaryta žala, svarbu tai, kad žala buvo išieškota, taip pat svarbu žalos dydis. Taigi esant šioms aplinkybėms, kuomet atlyginta neturtinė žala, jos dydis viršija Įstatymu nustatytą dydį, todėl atsakovė pagrįstai ginčo sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti nusikaltimą padariusios G. T. smurtiniu nusikaltimu padarytą 5 500 Lt neturtinę žalą ir 636 Lt vykdymo išlaidas, nes jis neatitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų (jeigu buvo atlyginta dalis smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, kompensuojama tik likusi žalos dalis, neviršijant nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos 2010-11-25 sprendimas Nr. (1.34)-7R-9964 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismui pripažinus, jog ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2010-10-11 prašymą kompensuoti G. T. smurtiniu nusikaltimu padarytą 5 500 Lt neturtinę žalą ir 636 Lt vykdymo išlaidas, priteisti iš atsakovės delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-11-25 sprendimo Nr. (1.34.)-7R-9964 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Skundą atmetus nėra teisinio pagrindo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.