- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- e2-1094-721/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00284-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, UAB ,,Sotero LT“
- Advokatai
- Gintaras Gricius
dalyvaujant nuotoliniu būdu, prisijungiant per Zoom programą, ieškovo R. G. atstovui advokatui Gintarui Griciui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB ,,Sotero LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. G. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės L. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 108, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje nurodė, kad tai antroji šalių santuoka, o pirmoji buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Praėjus trumpam laikotarpiui po santuokos sudarymo šalių tarpusavio santykiai ėmė blogėti, atsirado nesutarimų. Paskutiniu metu šalys visiškai nebesutaria, dažnai konfliktuoja ir, nors tebegyvena viename bute,, bendro ūkio netvarko, jokių santuokinių ryšių nepalaiko. Šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, atsakovė atsisakė nutraukti santuoką bendru sutikimu. Nurodė taip pat, jog santuokoje įgyto ir dalintino šioje byloje turto, taip pat skolinių prievolių nėra. Po santuokos nutraukimo prašė šalims palikti jų turimas pavardes.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo santykiai su atsakove galutinai nutrūko, jis apsisprendė nutraukti santuoką. Prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos nutrūkimo priežasčių, nes šalys nebeturi bendrų interesų, nebevykdo pareigos gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, pasitikėti vienas kitu. Dėl nesutarimų šeimoje jie nutolo vienas nuo kito, kiekvienas pradėjo labiau rūpintis savo asmeniniais, o ne bendrais šeimos poreikiais, palaipsniui pradėjo kiekvienas atskirai tvarkyti savo reikalus. Šalių santuoka iširo galutinai, pradėti gyventi kartu nėra jokios galimybės.
Atsakovė L. G., gavusi teismo šaukimą, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas, patvirtino, jog ieškovas ir atsakovė neturi bendrų dalintinų prievolių AB SEB bankui, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. Ieškovas R. G. su AB SEB banku yra sudaręs 2016-09-02 kredito sutartį Nr. 06A1618211100-D4, tačiau įsipareigojimai pagal šią sutartį, atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės įregistruota 2020-07-18, o kredito sutartis sudaryta iki santuokos įregistravimo, laikytini asmeniniais R. G. įsipareigojimais ir tarp ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje nėra dalintini. Kredito sutarties pagrindu tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui R. G. AB SEB bankui hipoteka įkeitė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris R. G. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir santuokos nutraukimo byloje nedalintinas. Atsižvelgdamas į tai, AB SEB bankas nurodė, jog ieškiniu keliami reikalavimai nepažeidžia AB SEB banko, kaip ieškovo kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų.
Trečiasis asmuo UAB ,,Sotero LT” atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškinio bei pateiktų bylai rašytinių įrodymų – ištuokos liudijimo, santuokos sudarymo įrašo kopijų teismas iš tiesų nustatė, kad R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – „G.”) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 108. Prieš tai jų sudaryta santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). (įrašo Nr. 87). Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovo R. G. vardu 2016 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1406 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat 2020 m. birželio 10 d. iš UAB ,,Sotera“ išperkamosios nuomos pagrindu ieškovas įsigijo transporto priemonę Opel Insignia (sutartis sudaryta iki 2025 m. birželio 10 d.). Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ieškovas R. G. su AB SEB banku yra sudaręs kredito sutartį Nr. 06A1618211100-D4, AB SEB bankui, užtikrindamas turtinį įsipareigojimą, hipoteka įkeitęs butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prievolės kreditorėms AB SEB bankas pagal kredito sutartį ir UAB ,,Sotero LT“ pagal nuomos sutartį yra asmeninės ieškovo R. G. prievolės. Šalys santuokinių ryšių nebepalaiko, ieškovas taikytis nenori. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalys turto nėra įgijusios.
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnyje. Atsakovė įgyvendinti procesines teises ir jomis pasinaudoti galėjo tiek asmeniškai dalyvaudama teismo posėdyje, tiek ir per savo atstovus. Atsakovė jokių prieštaravimų teismui nepareiškė ir savo kaltės neginčijo - atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes ir išlaikant šalių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrą, jokio pagrindo laikyti, jog atsakovės L. G. asmeninis nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą, nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė ,,G.“, atsakovei - ,,G.”
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Santuoką, sudarytą tarp R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.108), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos nutrūkimo priežasčių.
Po santuokos nutraukimo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)palikti jo pavardę – G., o L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę – G..
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.