Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, jį dėl epidemiologinės situacijos Lietuvos Respublikoje organizuojant nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą savo poziciją. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu sudarė preliminarią žemės pirkimo sutartį; kurią jis susiprojektuos, ji jam bus perleista; jei būtų perkama Išvada, nebūtų reikalingi įgaliojimai; jis planavo pirkti sklypus pagal Išvadą, susitarta, kad jis pats (ieškovas) pasirinks žemės sklypų vietas; jis (ieškovas) jau turi žemės sklypus, yra susidarę „plyšiukai“, dėl to ir buvo toks interesas sudaryti tokį Susitarimą; jis pats projektavosi, o K. S. buvo išduotas įgaliojimas tam, kad jis galėtų performinti žemės sklypus, kad atsakovui sumokėta, kad neturi atsakovas jokių pretenzijų; atsakovas kilęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo, jis buvo sąrašuose ir turėjo Išvadą, susitiko, pabendravo, atsakovas pats planavosi projektuotis žemės sklypą, bet per du metus nesugebėjo pasirinkti; (duomenys neskelbtini) laisvos žemės nebėra, dėl to atsakovui netiko, už tai gabaliukai tiko jam (ieškovui); valstybė laisvos žemės neparduoda, dėl to reikia eiti sudėtingesniu keliu; atsakovas žinojo, kad parduodą žemę, jis gavo pinigus, todėl jis elgėsi nesąžiningai, nes pardavė jo sklypą antrą kartą; ieškovo žiniomis, atsakovas susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl to ir pardavė jo suprojektuotą sklypą dar kartą; sumokėta ne iki galo, nes sutartis preliminari; (duomenys neskelbtini) k. suprojektavo 3 sklypus, o kitoje kadastrinėje vietoje, (duomenys neskelbtini) – vieną sklypą; į tris sklypus nuosavybė atstatyta, vieno dar projektuojama; kai suprojektavo sklypus, su atsakovu negali susikontaktuoti, jo neranda, jis vengia bendrauti; pinigus gavo, jų negrąžino, o įgaliojimus panaikino, tai viską apsunkina; rankos dėl tolimesnio darbo surištos; faktiškai, kai pasirašė Susitarimą, su atsakovu bendravo, vėliau 2017-2018 m. bendravo su dukra, su atsakovu neduodavo bendrauti, gal vieną kartą telefonu; Susitarimą rengė darbuotojas, jis pats dėmesingai nepasižiūrėjo, atrodė, kad žmogus geranoriškai nori parduoti; baudą pasiūlė jis, sankcijas numatė, nes įdedama daug darbo, paprastai įdeda 10 kartų didesnę baudą, kad žmogui nebūtų noro sukčiauti; atsakovas piktybiškai vengia susitikti, neatvyksta į teismą, apie panaikintus įgaliojimus gavo pranešimą iš notarės; šiuo metu kontaktų nei su dukra, nei su atsakovu neturi; buvo sutarta, kad po Susitarimo pasirašymo atsakovas nebus trukdomas, viską pasidaryti patiems, tam buvo išduoti įgaliojimai; Kazimieras turėjo parduoti jam (ieškovui) atsakovui grąžintus sklypus.

Atsakovui ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (procesinius dokumentus išsiuntus antrą kartą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), jis per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas į teismo posėdį, išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat laikomas atsakovui įteiktas tinkamai (CPK 121 straipsnio 2 dalis), jis į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. ieškovas ir atsakovas sudarė rašytinį susitarimą, pavadintą susitarimu dėl žemės sklypų ir gyvenamojo namo su ūkio pastatais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Susitarime buvo nurodyta, kad atsakovas iki 2026 m. vasario 10 d. įsipareigoja už 1 500 Eur parduoti jam priklausančią 2008 m. sausio 31 d. išvadą Nr. 01-2.12-503, kurią atsakovas paveldėjo po sutuoktinės D. D. mirties (išvados bendras plotas 0,2612 ha, vertė 470 Eur), o ieškovas įsipareigoja ją iki nurodytos datos nupirkti už 1 500 Eur (1 punktas). Susitarimo 2 punktu atsakovas patvirtino, kad jis gavo avansu iš ieškovo 1 450 Eur (2 punktas). Į bylą pateikta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. išvada Nr. 01.-2.12-503 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ patvirtina, kad D. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini), turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2612 ha žemės iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei, jos vertė 1 630 Lt (472,08 Eur).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo, jo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad nors Susitarime pažodžiui buvo kalbama apie Išvados pirkimą, šalys tarėsi būtent dėl žemės sklypų, į kuriuos ateityje, juos suformavus nustatyta tvarka, bus atkurta nuosavybės teisė pagal Išvadą, pirkimo-pardavimo. Tokią išvadą leidžia daryti Susitarimo sudarymo aplinkybės (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Susitarimu ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui trigubai didesnę sumą (1 500 Eur) nei Išvadoje nurodytos pačios žemės vertė; šios sumos didžiąją dalį – 1 450 Eur, avansu atsakovui iš karto ir sumokėjo; Susitarime buvo nurodytas ilgas terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, kurį sąlygojo tai, kad žemės sklypams kaip pirkimo-pardavimo objektams pagal Išvadą suformuoti buvo būtina atlikti daug veiksmų. Iš ieškovo paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuos veiksmus atlikti atsakovas pavedė pačiam ieškovui, kuriam tą pačią dieną 2016 m. vasario 10 d. išdavė įgaliojimą, notarinio registro Nr. DA-607, dešimčiai metų (iki 2016 m. vasario 26 d.), kuriuo, be kita ko, pavedė tvarkyti paveldėjimo bylą po sutuoktinės D. D. mirties, priimti palikimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimus, atlikti teisinę registraciją, gauti nuosavybės dokumentus, tvarkyti žemės sklypo (žemės sklypų), kurio bendras plotas 0,2612 ha, pagal Išvadą nuosavybės dokumentus, grąžinti ir perkelti šį sklypą (sklypus) į bet kurią kitą Lietuvos vietą, dalyvauti susirinkimuose sprendžiant žemės grąžinimo klausimus, atlikti teisinę registraciją, gauti nuosavybės dokumentus, kilus ginčui dėl šio sklypo (sklypų) atstovauti ieškovą teisėsaugos institucijose, teismuose, tuo tikslu atstovauti ieškovui visose įstaigose, valstybės įmonėje Registrų centre, žemėtvarkos skyriuje, notarų biure, Nacionalinėje žemės tarnyboje, rašyti ieškovo vardu prašymus, mokėti mokesčius, už ieškovą pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Teismo vertinimu, šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina ieškovo poziciją dėl tikrųjų šalių ketinimų, pasirašant Susitarimą: atsakovas, pasirašydamas Susitarimą, įsipareigojo parduoti ne Išvadą kaip dokumentą, kas nurodyta Susitarimo pažodiniame tekste, o žemę pagal Išvadą, kurios suformavimo veiksmus įgaliojimu pavedė atlikti pačiam ieškovui; tokiu būdu atsakovas siekė išvengti papildomų rūpesčių ir išlaidų, susijusių su žemės pagal Išvadą suformavimu, jos nuosavybės įforminimu, ir avansu gauti didžiąją dalį Susitarimu sulygtos sumos už žemę pagal Išvadą; toks Susitarimas atitiko ir ieškovo ketinimus – pačiam dalyvauti pasirenkant, suformuojant žemę pagal Išvadą, o vėliau ją suformavus įgyti nuosavybę į ją pagal Susitarime apibrėžtą jos kainą.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48S-168-(14.48.3.) D. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje: 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo vertė 33 Eur, 0,0967 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo vertė 58 Eur, 0,1900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo vertė 9 Eur. Nors į bylą nėra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 48S-168-(14.48.3.), kuris buvo pagrindu įregistruoti D. D. nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad nuosavybės teisės į šiuos sklypus buvo atkurtos būtent pagal Išvadą: Išvadoje buvo nurodyta, kad žemę pageidaujama gauti (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; į bylą pateikti žemės sklypų planai liudija, kad juos formuojant atsakovą atstovavo K. S., kuriam atsakovas 2016 m. vasario 10 d. buvo išdavęs įgaliojimą, notarinio registro Nr. DA-605, analogišką ieškovui išduotam. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat nustatyta, kad šiuos tris žemės sklypus 2018 m. birželio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. SK-6633 pagrindu paveldėjo atsakovas, kuris vieną iš jų – 0,0967 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-7317 pardavė ne ieškovui, o trečiajam asmeniui P. R. Byloje nėra duomenų, liudijančių priežastis, kodėl šis žemės sklypas atsakovo pagal Susitarimą nebuvo parduotas ieškovui. Byloje taip pat nėra duomenų, liudijančių, kad atsakovas kvietė ieškovą sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pagal 2016 m. vasario 10 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. DA-607, ieškovas įgaliojo atsakovą taip pat valdyti, tvarkyti, disponuoti, parduoti žemės sklypą (žemės sklypus), kurio bendras plotas 0,2612 ha, pagal Išvadą savo nuožiūra už aptartą kainą, pasirašyti preliminarią, pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktus, gauti pinigus, iš Įgaliojimų registro duomenų nustatyta, kad šį įgaliojimą atsakovas panaikino (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų apie jo panaikinimo laiką, priežastis byloje nėra, jos nėra žinomos ir ieškovui. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas apskritai vengia bendrauti su ieškovu, neatsiliepia į jo skambučius, tokio jo elgesio priežastys ieškovui taip pat nėra žinomos.

Preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo. Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, o CK 6.165 straipsnio 4 dalis, jeigu preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Be to, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Iš Susitarimo turinio nustatyta, kad juo šalys taip pat susitarė, kad jeigu būsimasis pardavėjas nepagrįstai vengs ar atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, jis būsimam pirkėjui privalo grąžinti avansą ir sumokėti 9 000 Eur netesybas (Susitarimo 3 punktas). Ieškovas ieškiniu būtent ir prašo priteisti iš atsakovo avansą, jo sumokėtą atsakovui už Susitarimu įsipareigotą parduoti 58 Eur vertės žemę pagal Išvadą – 0,0967 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šalių aptartus nuostolius už Susitarimo šioje dalyje nesilaikymą. Avansą ieškovas įkainoja 178,93 Eur suma (1 450 Eur x 12,34/100), kurį apskaičiuoja nuo atsakovui ieškovui sumokėtos sumos pagal Susitarimą (1 450 Eur), vertindamas Susitarime nurodytą žemės pagal Išvadą vertę (470 Eur) ir parduoto žemės sklypo vertę (58 Eur) (58 x 100/470). Nuostolius ieškovas įkainoja 1 110,60 Eur suma (9 000 Eur x 12,34/100), kuriuos taip pat apskaičiuoja nuo Susitarime nurodytos bendros nuostolių sumos (9 000 Eur), vertindamas Susitarime nurodytos žemės pagal Išvadą vertę (470 Eur) ir parduoto žemės sklypo vertę (58 Eur).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 178,93 Eur avanso ir 1 110,60 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas. Pagal Susitarimą atsakovas įsipareigojo parduoti 470 Eur vertės žemę pagal Išvadą iki 2026 m. vasario 10 d. už 1 500 Eur. Nors šis terminas šiai dienai nėra suėjęs, akivaizdu, kad šį įsipareigojimą dalyje dėl 58 Eur vertės žemės pagal Išvadą pardavimo atsakovas pažeidė ir jo negalės įvykdyti ateityje, nes 58 Eur vertės 0,0967 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas jau pardavė ne ieškovui, o trečiajam asmeniui. Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui avansą, jo sumokėtą ieškovui pagal Susitarimą už 58 Eur vertės žemės pagal Išvadą pardavimą kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 113 punktu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pagrįstai Susitarime šalių apibrėžtus įsipareigojimus vertina pagal žemės pagal Išvadą vertę, o ne plotą.

Taip pat atsakovas privalo atlyginti ieškovui šalių sulygtus nuostolius už Susitarimo šioje dalyje nevykdymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, prieš parduodamas trečiajam asmeniui 58 Eur vertės žemę pagal Išvadą, pakvietė sudaryti šios žemės pirkimo-pardavimo sutartį pagal Susitarime apibrėžtas sąlygas ieškovą, o ieškovas ją pirkti atsisakė. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad atsakovas, avansu pagal Susitarimą gavęs didžiąją dalį sumos iš ieškovo už ketinamą iki 2026 m. vasario 10 d. parduoti 407 Eur vertės žemę pagal Išvadą, suteikęs įgaliojimus ieškovui pačiam tvarkyti šią žemę ir ja disponuoti, vėliau dalyje dėl 58 Eur vertės žemės pagal Išvadą be jokios pateisinamos priežasties persigalvojo, ją be ieškovo žinios, sutikimo pardavė trečiajam asmeniui, kas negali būti laikoma sąžiningu atsakovo elgesiu ikisutartiniuose santykiuose. Todėl ieškovas pagrįstai prašo atlyginti šalių sulygtas 1 110,60 Eur dydžio minimalias netesybas už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį dėl 58 Eur vertės žemės pagal Išvadą pardavimo nevykdymą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 1 289,53 Eur (178,93 Eur + 1 110,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 67 Eur žyminio mokesčio (29 Eur už reiškiamus materialinius teisinius reikalavimus, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovo naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 8,71 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys yra patenkintas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 178,93 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Eur 93 ct) be pagrindo įgyto turto, 1 110,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt Eur 60 ct) nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 1 289,53 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 Eur (šešiasdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,71 Eur (aštuonis Eur 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.