Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-2543-260/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
2A-2543-260/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04389-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lituanica“
Civilinė byla Nr. 2A-2543-260/2012proceso Nr. 2-05-3-04389-2012-9procesinio sprendimo kategorijos: 14.5;
44.2.4.2; 121.21;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7575-752/2012 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lituanica“ dėl darbo užmokesčio, delspinigių, metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė R. R., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės AB „Lituanika“ 265,01 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kurį sudaro jai priklausančio išmokėti darbo užmokesčio likutis: už 2011 m. spalio mėnesį – 76,02 Lt, už lapkričio mėnesį – 94,50 Lt, už 2012 m. sausio mėnesį – 94,49 Lt. Taip pat prašė priteisti 29,10 Lt delspinigių už nurodytas neišmokėtas darbo užmokesčio dalis, tai yra, už 2011 m. spalio mėn. 14,89 Lt (76,02 x 280 x 0,07), už 2011 m. lapkričio mėn. 8,46 Lt (94,50 x 128 d. x 0,07), už 2012 m. sausio mėn. 5,75 Lt (94,49 x 0,07 x 5,75), priteisti 4 802,85 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (3 875,75 Lt išmokama suma) už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-07-31, t.y. 1 079,21 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2012 m. balandžio mėn., 1 154,23 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2012 m. gegužės mėn., 1 253,25 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2012 m. birželio mėn., 1 316, 16 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2012 m. liepos mėn., priteisti 675,83 Lt delspinigių už vėluojamą sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo – 2012 m. liepos mėnesius; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 68).

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovės patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad sutinka tik su ieškovės pradinio ieškinio reikalavimu dėl delspinigių priteisimo už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. rugsėjo – 2012 m. sausio mėnesius. Darbo užmokestis ieškovei mokamas kas mėnesį, tačiau vėluojant. Atsakovė yra pilnai atsiskaičiuosi už 2011 m., šiuo metu mokamas darbo užmokestis už 2012 m. balandžio mėnesį. Ieškovės prašomos priteisti darbo užmokesčio nepriemokos atsiranda ne dėl darbdavio kaltės, o dėl nustatyto mokesčių administravimo. Be to ieškovė ieškinyje reiškia ne tik tuos reikalavimus, kurie buvo svarstyti darbo ginčų komisijoje, bet ir papildomus. Reikalavimai dėl darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012 m. balandžio 1 d., bei delspinigių priteisimo pareikšti nesilaikant ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl paliktini nenagrinėtais. Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo prašė atmesti, kadangi ieškovė darbo užmokestį gaudavo, be to, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (b.l. 77-82) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės AB „Lituanica“ ieškovei R. R. 340,88 Lt delspinigių, 300,00 Lt neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (640,88 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinį dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2012-04-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paliko nenagrinėtu; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Dėl darbo užmokesčio nepriemokų ir delspinigių priteisimo teismas nustatė, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove už laikotarpį nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. balandžio mėn. Pagal atsakovės pateiktą 2012-06-15 pažymą „Apie neišmokėtą darbo užmokestį“ ieškovei už 2011 m. spalio mėn. priskaičiuota 894,88 Lt darbo užmokesčio, išmokama suma (atskaičius mokesčius) - 662,79 Lt, kuri išmokėta 2012-04-24. Atsakovė, įteikdama ieškovei atsiskaitymo lapelį už 2011 m. spalio mėnesį, nurodė, kad jai priskaičiuota 894,88 Lt suma, o priklausanti išmokėti suma yra 738,81 Lt. Todėl ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus nurodė, kad už 2011 m. spalio mėnesį yra susidaręs 76,02 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimas (nepriemoka). Už 2011 m. lapkričio mėnesį priskaičiuota – 1 000,52 Lt, išmokama suma (atskaičius mokesčius) – 720,37 Lt, kuri išmokėta 2012-04-24. Ieškovei įteiktame atsiskaitymo lapelyje už 2011 m. lapkričio mėn. nurodyta, kad ieškovei priskaičiuota 1 000,52 Lt, o priklausanti išmokėti suma 814,87 Lt, todėl ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, nurodė, kad už 2011 m. lapkričio mėnesį yra susidaręs 94,50 Lt įsiskolinimas. Už 2012 m. sausio mėn. priskaičiuota suma – 1 449,45 Lt, išmokama suma – 1 043,61 Lt (atskaičius mokesčius), kuri išmokėta 2012-06-04. Ieškovės atsiskaitymo lapelyje už 2012 m. sausio mėnesį nurodyta, kad jai priskaičiuota – 1 449,45 Lt, priklausanti išmokėti – 1 138,11 Lt, todėl ieškovė nurodė, kad yra susidaręs 94,49 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimas. Teismas su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2011 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2012 m. sausio mėnesius, nesutiko, ieškinio dalį dėl 265,01 Lt darbo užmokesčio nepriemokų ir 29,10 Lt delspinigių atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovei pavėluotai mokant ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį, išskaičiuojamų privalomų mokesčių dydis (gyventojų pajamų mokestis) kinta, nebeatitinka atsiskaitymo lapeliuose nurodytų sumų ir ieškovei išmokėtinos sumos dydžio. Ieškovės prašomos priteisti darbo užmokesčio nepriemokos susidarė dėl nesavalaikio darbo užmokesčio mokėjimo ir nustatyto įstatyminio reglamentavimo, nes mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama į visas tą mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Todėl nustatęs, kad atsakovė pilnai neišmokėjo atsiskaitymo lapeliuose nurodytos ieškovei mokėtinos sumos dėl galiojančios mokesčių administravimo sistemos, teismas sprendė, jog atsakovė neliko skolinga ieškovei, o dėl esamo mokesčių administravimo reglamentavimo, pasibaigus finansiniams metams, susidariusią pajamų mokesčio permoką ieškovė galės susigrąžinti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas paliko nenagrinėtu ieškinio reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-07-31 ir delspinigių už šį laikotarpį priteisimo, kadangi nustatė, jog ieškovė šį reikalavimą pareiškė nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 207 straipsnio 1 dalimi už neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. spalio – 2012 m. sausio mėn. priteisė ieškovei 70,52 Lt delspinigių už spalio mėn., 61,52 Lt už lapkričio mėn., 76,68 Lt už gruodžio mėn., 69,40 Lt už sausio mėn., 61,99 Lt už vasario mėn., viso - 340,88 Lt (išmokėtina suma) delspinigių. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas sprendė, jog neturtinei žalai atlyginti 300 Lt suma yra pakankama, kadangi ieškovės patirtus finansinius nepatogumus iš dalies kompensuoja priteisiami delspinigiai už pavėluotai mokėtą darbo užmokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 85-89) ieškovė R. R. prašo civilinės bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų (dėl darbo užmokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo nuo 2012-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos) grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pakeisti 2012 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir ieškinį šioje dalyje tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės ieškovei 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

Teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo sprendimo tvarką bei ribas, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimų didinimą bei įrodymų vertinimą. Teismas sprendime akcentavo, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus. Apeliantės nuomone, ji nustatytos procedūros nepažeidė ir kreipėsi į darbdavį dėl darbo ginčų komisijos sudarymo. 2012-03-09 buvo sudaryta darbo ginčų komisija, tačiau šalys nesutarė. Teismas konstatavo, kad ieškovė „termino, nustatyto DK 293 straipsnyje nepraleido ir ikiteisminė šio ginčo sprendimo tvarka yra išnaudota". 2012-03-30 ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, delspinigius, procesines palūkanas ir neturtinę žalą. Nagrinėjant bylą teisme (nuo 2012-03-30 iki 2012-09-03) keitėsi priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio dydžiai, todėl teismo iniciatyva darbo užmokesčio skaičiavimai buvo tikslinami iki bylos nagrinėjimo iš esmės dienos, tai yra 2012-09-03. Nors teismas sprendime patvirtina, kad ieškinys, pateiktas laikantis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nagrinėjamas DK 295 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai šalys nesutarė), tačiau toliau prieštarauja sau ir tą patį ieškinį traktuoja kaip ieškinį, kuris nepatenka į DK 295 straipsnio 2 dalimi reglamentuojamus ginčus tiesiogiai nagrinėjamus teisme. Ieškovės ir atsakovės darbo santykiai tęsiasi, todėl akivaizdu, kad nesumokėtas darbo užmokesčio dydis, tęsiantis bylinėjimosi laikotarpiui, yra kintantis. Priteistino darbo užmokesčio dydį tikslinti teismas privalėjo bylos nagrinėjimo metu, ko ieškovė ir reikalavo, bet to nedarė. Ieškovei suteikta teisė didinti savo ieškinio reikalavimus, tai yra prašyti priteisti visą nesumokėtą darbo užmokestį iki teismo sprendimo dienos. Teismas šią ieškovės teisę suspendavo, todėl bylą išsprendė neteisingai. Teismas, spręsdamas šią bylą, buvo pasyvus, formalus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik atsakovės klaidinga pozicija. Ieškovės nuomone, apskųstasis teismo sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai, t.y. Kauno apygardos teismo nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2A-2092-527/2012, kurioje pasakyta, jog „ieškovė, turėdama 2012-03-09 Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo šalys nepasiekė susitarimo dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-03-01 išmokėjimo, į darbo ginčų komisiją dėl tolesnio (nuo 2012-03-01) darbo užmokesčio nemokėjimo net ir neprivalėjo kreiptis CPK 412 straipsnio 2 dalies pagrindu, numatančiu, kad bylą nagrinėja teismas, jeigu darbo ginčų nagrinėjimo institucija buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą“. Teismas privalėjo ieškovės reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012-04-01 iki teismo sprendimo įsialiojimo dienos išnagrinėti iš esmės.Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas konstatavo, kad ieškovei darbo užmokestis mokamas nereguliariai, be to pripažino, kad laiku nemokamas darbo užmokestis ne tik pažeidė teisėtus ieškovės lūkesčius nustatytu laiku gauti jai priklausantį darbo užmokestį, bet ir sukelia neigiamas pasekmes - dėl pavėluotai mokamo darbo užmokesčio kinta išskaitomų mokesčių dydis (gyventojų pajamų mokestis), todėl ieškovė gauna mažesnį darbo užmokestį, negu jai priklausytų gauti, jei atlyginimas būtų mokamas laiku. Nors mokesčio permoka jai gali būti sugrąžinta pateikus deklaraciją mokesčių inspekcijai, tačiau akivaizdu, kad dėl atsakovės vėlavimo ieškovės teisė gauti jai priklausančio dydžio darbo užmokestį yra apsunkinta. Teismas konstatavo, kad, ieškovė, laiku negaudama viso jai priklausančio darbo užmokesčio, jį gaudama nelygiomis dalimis ir nereguliariai, negali planuoti savo pajamų ir išlaidų, dėl to patiria nepatogumus, jaučiasi finansiškai nestabili, yra priversta riboti savo išlaidas. Tačiau pirmos instancijos teismas neobjektyviai bei nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į pakenktų vertybių pobūdį ir atsakovės neteisėtų veiksmų didelį intensyvumą, sukeltas neigiamas pasekmes, bet rėmėsi išskirtinai atsakovės pozicija, jog ieškovei laikotarpyje nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio mokamas teismo priteistas ankstesnis darbo užmokesčio įsiskolinimas ir kitos išmokos civilinėje byloje Nr. 2-16605-638/2011, gali būti vertinamos kaip neturtinės žalos, susidariusios nagrinėjamoje byloje, kompensavimas. Teismas turėjo remtis anksčiau tarp minėtų šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16605-638/2011 suformuota praktika ir priteisti neturtinę žalą, kuri minėtoje byloje buvo priteista. Arba atsižvelgti į Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 2A-2092-527/2012, kurioje konstatuota, kad „ieškovė dėl nesavalaikio atsiskaitymo su ja (6 mėnesių vėlavimo) patyrė įtampą bei netikrumą dėl padėties ir santykių su darbdaviu, todėl apylinkės teismui be pagrindo nepriteisus neturtinės žalos atlyginimo, kolegija šią sprendimo dalį panaikina ir priteisia iš atsakovės ieškovei 400 litų neturtinės žalos“. Byloje pateikti duomenys, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio atsakovė ieškovei darbo užmokesčio nemokėjo net 7 mėnesius (rugsėjo mėnesio darbo užmokestis sumokėtas 2012 metų balandžio mėnesį), todėl akivaizdu, jog neturtinė žala dėl nemokamo darbo užmokesčio atsirado ir turi būti teisingai kompensuota. Be to, nagrinėjant ieškinį, nustatyta, jog be dvasinių išgyvenimų, atsiradusių ieškovei negaunant darbo užmokesčio, atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ir neigiamas pasekmes (gyventojų pajamų mokesčio permokas), ko nebuvo nustatyta anksčiau tarp minėtų šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16605-638/2011. Teismo priteista 300 litų neturtinė žala yra per maža, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas ir priimtinas naujas sprendimas dėl neturtinės žalos nustatymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 92-95) atsakovė AB „Lituanica“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šiuo konkrečiu ginčo atveju darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nėra nutrūkę, todėl šis darbo ginčas dėl nesumokėto darbo užmokesčio negali būti nagrinėjamas teisme, kol nebuvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje. Todėl teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovė šį reikalavimą pareiškė nesilaikydama ginčo nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas privalėjo tikslinti priteistino darbo užmokesčio dydį bylos nagrinėjimo metu, bet to nedarė. Teismas tikslinti priteistiną darbo užmokesčio dydį bylos nagrinėjimo metu būtų galėjęs, jeigu bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012-04-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, būtų nagrinėjamas iš esmės. Atsakovės nuomone, ieškovė nuo 2011 m. spalio iki teismo sprendimo priėmimo realiai nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų, sunkumų, skriaudos, už kuriuos reikėtų priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-06-04 iš viso atsakovė sumokėjo 12 923,41 Lt, tame tarpe ir 800 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteistą anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-16605-638/2011 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Ieškovė laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-06-04 gaudama didesnes įmokas, negu, kad ieškovės vieno mėnesio atlyginimas, nepatyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kaip buvo nurodžiusi ieškinyje, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo sprendimo tvarką ir ribas, bei netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimų didinimą, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas.

DK normos, reglamentuojančios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarką, ir konkrečiai šio kodekso 295 straipsnis nustato, kada ir kokie darbo ginčai nagrinėjami darbo ginčų komisijose ir kada bei kokie nagrinėjami teismuose. Tarp ieškovės, kaip darbuotojos, ir atsakovės, kaip darbdavio, kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio teisme tiesiogiai, t.y. nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nenagrinėtinas. Tokio ginčo nagrinėjimo tiesiogiai teisme nenumato DK 295 straipsnio antroji dalis. Kauno miesto apylinkės teismas šį ginčą nagrinėjo tik todėl, kad darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė ir ieškovė kreipėsi į teismą, kaip tą reglamentuoja DK 295 str. 1 d. 2 p. ir DK 292 str. 2 d. Tai suponuoja išvadą, kad konkrečiu atveju buvo būtina ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tokia tvarka dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. ieškovė pasinaudojo, todėl teismas ir nagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2011 m. spalio, lapkričio mėnesius ir 2012 m. sausio mėn. (b.l. 68). O dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. ieškovė nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovės teiginiai, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis jai suteikia teisę didinti ieškinio reikalavimus, nėra visiškai teisingi. CPK 42 str. 1 d. suteikia teisę ieškovui padidinti savo reikalavimus ne bet kada ir ne bet kaip, kada to pageidauja ieškovas, o tik šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 137 str. 2 d. 3 p. neleidžia priimti ieškinio, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Konkrečiu atveju ieškovė ne padidino savo reikalavimus, o jau pradiniame ieškinyje pareiškė reikalavimus, dėl kurių dalies buvo pasinaudojusi įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl kurių dalies išankstinio ginčų išsprendimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudojusi. Todėl teismas priėmė ieškinį, išnagrinėjo reikalavimus, dėl kurių buvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o kitus reikalavimus paliko nenagrinėtus. Taigi, nėra pagrindo, kaip to prašo apeliantė, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl darbo užmokesčio už laikotarpį po 2012 m. vasario 1 d. priteisimo jai, šioje dalyje naikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ieškovės R. R. apeliaciniame skunde nurodytą argumentą apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, konkrečiai į Kauno apygardos teismo civilinėje byloje. Skirtingai nei civilinėje byloje Nr. 2A-2092-527/2012 šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėdama ieškovės R. R. ir darbdavio ginčą Darbų ginčų komisija yra pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą. Ieškovės darbo ginčą komisija nagrinėjo, tik šalys nesusitarė.

Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti jai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendime nurodė motyvus, kodėl netenkina šio reikalavimo, o apeliacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija su tokiais motyvais sutinka. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir visiškai pagrįstai įvertino, kad neturtinei žalai atlyginti 300 Lt suma yra pakankama. Ginčo laikotarpiu darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nebuvo nutrūkę, ieškovei buvo kiekvieną mėnesį mokamas darbo užmokestis, nors ir ne pilnai, darbo užmokesčio mokėjimo vėlavimas kompensuotas ir kitu būdu, t.y. teismo priteistais delspinigiais. Pagrindas taip vertinti buvo ir tai, kad atsakovės atsiskaitymai su darbuotojais buvo sutrikę dėl įmonės finansinių sunkumų, apyvartinių lėšų trūkumo, o ne atsakovės nepagrįsto vengimo atsiskaityti su darbuotojais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas MitkusAlgirdas Remeika