- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-2092-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lituanica“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7572-587/2012 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lituanica“ dėl darbo užmokesčio bei neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2012-03-30 ieškiniu (b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovės 2.867,43 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-03-01, neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, delspinigius nuo priteistos darbo užmokesčio sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2.000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad nuo 1973 metų ieškovė dirba avalynės fabrike, kurio dabartinis pavadinimas AB „Lituanica“, avalynės viršaus surinkėja. Darbo sutartis nėra nutraukta. Nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio atsakovė nemokėjo darbo užmokesčio, kurį ieškovė prašo priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-04 sprendimu (b. l. 54-56) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 299,99 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (299,99 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio reikalavimą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paliko nenagrinėtą; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove už 2011 m. rugsėjo – 2012 m. vasario mėnesius, todėl ieškinį dalyje dėl 2.867,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio atmetė. Kadangi šalis vis dar sieja darbo santykiai, paskutinio atlyginimo išmokėjimo data 2012-06-18 (b. l. 48), už uždelstą atsikaityti laiką teismas ieškovei priteisė DK 207 straipsnio 1 dalyje numatytus 299,99 Lt delspinigius už 2011 m. rugsėjo mėn. - 2012 m. balandžio mėn. Teismas ieškinio reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paliktino nenagrinėtą (DK 295 str. 1 d. 3 p.), konstatavęs, kad šį reikalavimą ieškovė pareiškė nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Ieškinio reikalavimą priteisti 2.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė, konstatavęs, kad ieškovė nuo 2011 m. 09 mėn. iki šio teismo sprendimo priėmimo realiai nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, sunkumų ir skriaudos, už kuriuos reikėtų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tuo labiau, kad ieškovei yra priteisiami delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas nustatė, kad ieškovė negavo darbo užmokesčio nuo 2011-09-01 iki 2012-03-01, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovė mokėjo ieškovei atlyginimo sumas, tokiu būdu dengdama susikaupusį įsiskolinimą. Anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16607-638/2011 Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimu ieškovei buvo priteista 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo už tuos išgyvenimus, kurie buvo patiriami nuo 2010-2011 metų 9 mėnesius nemokant atlyginimo, darbdavys šią neturtinę žalą sumokėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 57-61) prašo civilinę bylą dėl neišspręstų reikalavimų (dėl darbo užmokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo nagrinėjimo dienos) grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, o 2012-07-04 sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos panaikinti ir priimti naują sprendimą –priteisti iš atsakovės 2.000 Lt neturtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo sprendimo tvarką bei ribas, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimų didinimą bei įrodymų vertinimą (DK 293 str. 1 d., CPK 42 str. 1 d., CPK 185 str.). Atsakovė nei darbo ginčų komisijai, nei teismui nepateikė duomenų apie ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį už 2012 m. vasario mėnesį. Darbo ginčų komisijai pateiktoje pažymoje Nr. 54 ir teismui pateiktoje pažymoje 05-93 atsakovė pateikė duomenis tik apie ieškovės darbo užmokestį nuo 2011-09-01 iki 2012-02-01. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2.867,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-02-01, toliau už 2012 m. vasario mėnesį iki kovo 1 d. nesumokėtą darbo užmokestį, apie kurį paskaičiavimų atsakovė darbo ginčų komisijai nepateikė. Taip pat ieškovė prašė priteisti uždirbtą, bet nesumokėtą darbo užmokestį nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes darbdavys iki teismo sprendimo priėmimo dienos uždirbto darbo užmokesčio toliau nemokėjo. Ieškovė, pasinaudodama CPK 42 straipsnio 1 dalyje suteikta teise didinti ieškinio reikalavimus, juos didino ir prašė teismą išreikalauti visus bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus, nes ieškovei iš atsakovės buvo pateikti dokumentai tik iki 2012-02-01. Teismui atsakovė pateikė duomenis, jog prieš teismo posėdį, tai yra 2012 m. gegužės mėnesį, ieškovei sumokėjo darbo užmokestį nuo 2011-09-01 iki 2012-02-01, tai yra patvirtino faktą, jog nesumokėjo ieškovei darbo užmokesčio už 2012 m. vasario mėnesį, nors darbo ginčų komisijoje toks reikalavimas buvo svarstytas. Taip pat patvirtino, jog darbo ginčų komisijai pateikė nepilnus, netikslius duomenis, nors tokią pareigą turėjo. Negalėdama gauti pilnų duomenų apie neišmokėtą darbo užmokestį už ginčytiną laikotarpį, ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės likusią uždirbtą dalį darbo užmokesčio nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas sprendime nurodė, jog „darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, arba kai šalys darbo ginčų komisijoje nesutarė, per keturiolika dienu gali kreiptis su ieškiniu į teismą (DK 293 str. 1 d.). Akivaizdu, jog teismas netinkamai taikė DK 293 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes nurodė šio straipsnio redakciją, galiojusią iki 2010-08-01 (pakeista 2010-06-22 įstatymu Nr. XI-927 (Žin., 2010, Nr. 81-4221)). Be to, teismas sprendimą grindė išimtinai atsakovės pozicija, jog ji ieškovei neva išmokėjo darbo užmokestį nuo 2011-09-01 iki 2012-03-01 ir akivaizdžiai bylą sprendė tik formaliai, pažeisdamas CPK 185 straipsnio įrodymų vertinimo reikalavimus, nes byloje duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį už 2012 m. vasario mėnesį, nepateikta. Be to, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos pareikštas nesilaikant ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą. Akivaizdu, jog, nenagrinėdamas ieškinio reikalavimų pilna apimtimi, teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias individualių darbo ginčų sprendimo ribas, ieškinio reikalavimų didinimą ir išsprendimą, nesilaikė koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, tačiau, sukurdamas naujas biurokratines taisykles, apsunkindamas teisingumo vykdymą ir teisingumo įgyvendinimą ypatingoje teisenoje darbo byloje pasiūlė ieškovei dėl to paties reikalavimo - nesumokėto darbo užmokesčio - kurio dydis viso proceso metu yra kintantis, dar kartą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl tolimesnio to pateis ieškinio reikalavimų sprendimo. Akivaizdu, kad ieškovė tinkamai naudojosi individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarka ir nepažeisdama procedūros kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovės ir atsakovės darbo santykiai tęsiasi, todėl akivaizdu, kad nesumokėtas darbo užmokesčio dydis, tęsiantis bylinėjimosi laikotarpiui, yra kintantis. Priteistino darbo užmokesčio dydį tikslinti teismas privalėjo bylos nagrinėjimo metu, ko ieškovė ir reikalavo, bet to nedarė.
2. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino neturtinės žalos atlyginimo klausimą (DK 250 str., CK 6.250 str.). Teismas netinkamai konstatavo, kad ieškovė iš darbdavio negavo atlyginimo tik nuo 2011-09-01 iki 2012-02-01. Priešingai, ieškiniu suformuotas reikalavimas, jog darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio nuo 2011-09-01 iki bylos nagrinėjimo dienos. Ieškovė nurodė, jog dėl darbdavio sistemingų neteisėtų veiksmų negavo pajamų, kurios yra jos pragyvenimo šaltinis, negalėjo minimaliai tenkinti savo gyvybinių interesų. Negalėdama pilnavertiškai gyventi, ieškovė ribojo ne tik savo, bet ir šeimos narių poreikių tenkinimą. Ginčijamą laikotarpį ieškovė negalėjo laiku mokėti mokesčių, kaupėsi įsiskolinimai, dėl kurių pergyveno, buvo priversta aiškintis, jautėsi pažeminta. „Gyvenimas į skolą“ sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumą. Negalėjo būti užtikrinta dėl ateities, planuoti. Dėl sistemingo, ilgalaikio darbdavio piktnaudžiavimo sumažėjo bendravimo galimybės su draugais ir artimaisiais. Ieškovės prašoma priteisti 2.000 Lt neturtinė žala yra protinga ir argumentuota. Teismas neobjektyviai bei nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į pakenktų vertybių pobūdį ir atsakovės neteisėtų veiksmų didelį intensyvumą, bet rėmėsi išskirtinai atsakovės pozicija, jog ieškovei laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio mokamas teismo priteistas ankstesnis darbo užmokesčio įsiskolinimas ir kitos išmokos civilinėje byloje Nr. 2-16616-638/2012 gali būti vertinamos kaip neturtinės žalos, susidariusios nagrinėjamoje byloje, kompensavimas. Remiantis tokia logika, teismas turėjo remtis anksčiau tarp minėtų šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16616-638/2012 suformuota praktika ir priteisti neturtinę žalą, kuri minėtoje byloje buvo priteista. Nesuprantamas ir niekuo nepaaiškinamas teismo vertinimas kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo teisėtumo. Akivaizdu, jog kiekvienu atveju patiriama neturtinė žala turi būti atlyginama individualiai. Atsakovės argumentas, kad mokėdama anksčiau priteistas išmokas ji išvengia neturtinės žalos, atsiradusios dėl pakartotinų neteisėtų jos veiksmų, atlyginimo prievolės, nelogiškas, nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovė dirba atsakovės įmonėje avalynės viršaus surinkėja (b. l. 14-16). Šalys yra sudariusios neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovei nuo 2004-02-12 nustatyta vienetinė darbo apmokėjimo sistema taikant nustatytus atliekamos technologinės operacijos įkainius, bet ne mažiau nei LR Vyriausybės nustatyta mėnesio minimali alga (b. l. 14-16). Ieškovė darbo drausmės nuobaudų neturi, priekaištų dėl jos darbo nėra pareikšta, pravaikštų nėra nustatyta, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaito pagal darbo sutartyje nustatytas sąlygas. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2012-02-29 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbo ginčų komisijos sudarymo išnagrinėti jos reikalavimą dėl 2.867,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo (b. l. 13), tačiau, kaip matyti iš Darbo ginčų komisijos 2012-03-09 protokolo, sprendimas nebuvo priimtas, nes šalys nesutarė (b. l. 6-11). Darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, (...) arba kai šalys darbo ginčų komisijoje nesusitarė, per vieną mėnesį gali kreiptis su ieškiniu į teismą (DK 293 str. 1 d.; 2010 06 22 įstatymo Nr. XI-927 redakcija, galiojanti nuo 2010-08-01). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu 2012-03-30 (b. l. 3), laikydama, kad ikiteisminė šio ginčo sprendimo tvarka yra išnaudota.
Dėl darbo užmokesčio už 2012 m. vasario mėnesį priteisimo
Teismas nustatė, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove už 2011 m. rugsėjo – 2012 m. vasario mėnesius, todėl ieškinį dalyje dėl 2.867,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-03-01 atmetė. Apeliantė nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį už 2012 m. vasario mėnesį. Kadangi atsakovės 2012-06-19 pažyma (b. l. 48) patvirtina, jog atsakovė už 2012 m. vasario mėn. ieškovei priskaičiuotą 1.034,34 Lt darbo užmokestį (839,23 Lt išmokama suma) sumokėjo 2012-06-18, akivaizdu, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys ir dėl darbo užmokesčio už 2012 m. vasario mėnesį priteisimo, paliktina nepakeista.
Dėl sprendimo dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas
Teismas ieškinio reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paliktino nenagrinėtą (DK 295 str. 1 d. 3 p.), konstatavęs, kad šį reikalavimą ieškovė pareiškė nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs 2012-03-30 ieškinį, kuriuo buvo prašoma taip pat priteisti ir neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, jį priėmė, o ne atsisakė priimti, nors, jeigu manė, kad nurodytam ieškinio reikalavimui nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 412 straipsnio 1 dalimi, privalėjo šį ieškinio reikalavimą išskirti ir atsisakyti jį priimti, išaiškinant ieškovei teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Vadovaujantis DK 296 straipsniu, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Tik skundžiamame 2012-07-04 spendime nurodžius ieškovei kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kolegijos nuomone, yra iš esmės pažeidžiamas procesiniuose įstatymuose įtvirtintas darbo ginčo išnagrinėjimo operatyvumo principas. Be to, kolegijos nuomone, ieškovė, turėdama 2012-03-09 Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo šalys nepasiekė susitarimo dėl 2.867,43 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-03-01 išmokėjimo, į darbo ginčų komisiją dėl tolesnio (nuo 2012-03-01) darbo užmokesčio nemokėjimo net ir neprivalėjo kreiptis CPK 412 straipsnio 2 dalies pagrindu, numatančiu, kad bylą nagrinėja teismas, jeigu darbo ginčų nagrinėjimo institucija buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą. Taigi esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovės reikalavimą dėl priteisimo neišmokėto darbo užmokestį nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos išnagrinėti iš esmės, bet ne bylą šioje dalyje palikti nenagrinėtą. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai neatskleista dalies bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (LAT 2003-12-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-1103/2003, 2003-09-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-760/2003 ir kt.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti 2.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad ieškovė nuo 2011 m. 09 mėn. iki šio teismo sprendimo priėmimo realiai nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, sunkumų ir skriaudos, už kuriuos reikėtų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tuo labiau, kad ieškovei yra priteisiami delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas nustatė, kad ieškovė negavo darbo užmokesčio nuo 2011-09-01 iki 2012-03-01, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovė mokėjo ieškovei atlyginimo sumas, tokiu būdu dengdama susikaupusį įsiskolinimą. Anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16607-638/2011 Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimu ieškovei buvo priteista 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo už tuos išgyvenimus, kurie buvo patiriami nuo 2010-2011 metų 9 mėnesius nemokant atlyginimo, darbdavys šią neturtinę žalą sumokėjo.
Nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16607-638/2011 (kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 8.966,05 Lt (priskaityta suma) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2011-09-01 bei 380,21 Lt (išmokėtina suma) delspinigių), išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių ir dėl to turinčiu prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, konstatavęs, jog ieškovė negavo darbo užmokesčio ilgiau nei 9 mėnesius, per kuriuos turėjo išgyventi, kas sukėlė emocinius pergyvenimus, pablogino gyvenimo ir darbo kokybę, privertė pasijausti apgauta, sukėlė nepasitikėjimo jausmą, reikalavimą priteisti 3.000 Lt neturtinę žalą tenkino iš dalies ir, atsižvelgęs į priteistus delspinigius, priteisė ieškovei iš atsakovės 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, jog atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove už 2010 m. ir dar sumokėjęs po 100 Lt už 2011 m. sausio mėn., išmokėjimo data 2011-09-29.
Taigi akivaizdu, jog prejudicinę galią turinčiu sprendimu ieškovei yra priteista 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad jai apytiksliai devynis mėnesius visiškai nebuvo mokamas joks darbo užmokestis.
Kaip matyti iš atsakovės 2012-06-19 pažymos (b. l. 48), atsakovė ieškovei paskaičiuotą darbo užmokestį už 2011 m. rugsėjo – 2012 m. vasario mėn. sumokėjo vėluodama maždaug pusę metų: už 2011 m. rugsėjo mėn. – nuo 2012-02-29 iki 2012-03-29 per 6 kartus; už 2011 m. spalio mėn. – nuo 2012-03-29 iki 2012-04-30 per 5 kartus; už 2011 m. lapkričio mėn. – 2012-04-30; už 2011 m. gruodžio mėn. – nuo 2012-05-04 iki 2012-05-30 per 2 kartus; už 2012 m. sausio mėn. – 2012-05-30 ir už 2012 m. vasario mėn. – 2012-06-18.
Ta aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-05-30 atsakovė mokėjo ieškovei Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16607-638/2011 priteistą darbo užmokestį, delspinigius, palūkanas ir neturtinės žalos atlyginimą, tokiu būdu dengdama susikaupusį įsiskolinimą, kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinės žalos ieškovei visišką nepadarymą, tačiau yra pagrindas priteisti mažesnį žalos atlyginimą nei priteista 2011-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16607-638/2011. Kolegija taip pat nepritaria apylinkės teismo išvadai, jog civilinėje byloje Nr. 2-16607-638/2011 Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimu ieškovei buvo priteista 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo už tuos išgyvenimus, kurie buvo patiriami nuo 2010-2011 metų 9 mėnesius nemokant atlyginimo Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-16607-638/2011 2011-10-20 sprendimu darbo užmokestis (o tuo pačiu ir dėl jo neišmokėjimo padaryta neturtinė žala) buvo priteistas tik iki 2011-09-01, o šioje nagrinėjamoje byloje laikotarpis yra visai kitas – nuo 2011-09-01, todėl akivaizdu, jog 2011-10-20 sprendimu neturtinė žala yra priteista už kirą laikotarpį.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 250 str.; LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Kolegijos nuomone, ieškovė dėl nesavalaikio atsiskaitymo su ja (6 mėnesių vėlavimo) patyrė įtampą bei netikrumą dėl padėties ir santykių su darbdaviu, todėl, apylinkės teismui be pagrindo nepriteisus neturtinės žalos atlyginimo, kolegija šią sprendimo dalį panaikina ir priteisia iš atsakovės ieškovei 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas (dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos), kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei kuria priteista iš atsakovės valstybei 50 Lt žyminis mokestis, panaikinti ir grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, panaikinti, ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei N. M. iš atsakovės akcinės bendrovės „Lituanica“ 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 299,99 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (299,99 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nepakeistą.