Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

jo atstovui Vaidotui Ivanauskui, gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui

kurioje S. L. kaltina V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, aukštojo išsilavinimo, ūkininką (dirbantį V. S., vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje), neteistą, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.;

V. S. priešpriešiniu skundu kaltina S. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantį, neįgalų (2 gr. invalidas), neteistą, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 393 str. 1 d. pagrindu - priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. šioje byloje S. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. gegužės 7 d., apie 8.30 val. ant Spalviškių – Parovėjos – Juodžionių kelio, t.y. viešoje vietoje, sudavė S. L. du smūgius rankos kumščiu į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. L. šioje byloje priešpriešiniu V. S. kaltinimu buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemones, o būtent 2010-07-31 dienos, 2010-08-05 dienos ir 2010-08-07 dienos leidiniuose – Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“ ir šio laikraščio internatiniame puslapyje, bei pateikdamas Biržų rajono apylinkės teismui 2010-07-12 pareiškimą Dėl baudžiamojo proceso prieš V. S. pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, bei apie tai papasakodamas 2010-05-07 dieną J. D., D. R., 2010-05-11 O. D., bei 2010-08-18 dieną papildomai D. R., paskleidė apie V. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčia jį paniekinti bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent, kad jis (V. S.) 2010 m. gegužės 7 d., apie 8.30 val. ant Spalviškių – Parovėjos – Juodžionių kelio, t.y. viešoje vietoje, tariamai sudavė S. L. du smūgius rankos kumščiu į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pastaroji S. L. paskleista informacija neatitinka tikrovės bei yra melaginga.

S. L. teismo posėdyje dėl savo skundo paaiškino, kad 2010 m. gegužės 7 d. apie 8.30 val. jis išvažiavo iš namų ant pagrindinio kelio. Norėjo pasveikinti su motinos diena kaimynę J. V., kuri turėjo važiuoti pro šalį. Jis stovėjo ant kelio Juodžioniai – Spalviškiai sankryžos, šalikėlėje. Iš Juodžionių pusės atvažiavo džipas. Automobilis juodas, šonai balti, markės nežino. Tai buvo V. S. mašina, kadangi jį (V. S.) pažįsta – prieš 5 metus, buvo pas jį dirbęs, tačiau išėjo, nes V. S. jam nesumokėjo pinigų. Nuo to laiko nebendrauja. Už automobilio vairo buvo V. S., kažkas dar sėdėjo priekyje. Išlipęs iš automobilio V. S. paklausė – ko jis (S. L.) stovintis jo teritorijoje, ant jo kelio. Tada V. S. trenkė jam du smūgius kumščiu į dešinę galvos pusę. Po pirmo smūgio jis (S. L.) pergriuvo, nukrito į melioracijos griovį, V. S. pakėlė jį už krūtinės ir trenkė antrą kartą. Mušdamas V. S. klausė jo, ko jis vaikšto privačioje zonoje, sakė, kad ant jo kelio jis (S. L.) nestovės. V. S. vadino jį vagimi, sakė kad pavogė akumuliatorių. Jis (S. L.) kaip ir buvo praradęs sąmonę, nepamena ar po pirmo smūgio ar po antro, po to atsitokėjo ir ėjo į namų pusę, kartu varėsi dviratį. Einant į namus, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. V. S. važiavo automobiliu iš paskos. Po to, V. S. vėl išlipo iš automobilio, priėjęs prie jo, trenkė jam per sprandą. Parėjęs į namus apsiprausė, nes buvo kruvinas, dešinėje galvos pusėje buvo guzas. Tuo metu jam paskambino J. V., prašė pasaugoti namus, klausė kas nutiko. Jis pasakė jai, kad jį sumušė V. S.. J. V. pasakė, kad iškvies policiją. Jis dviračiu nuvažiavo pas J. V., ši iškvietė policiją. Su J. V. buvo V. M.. Buvo atvykęs įgaliotinis S. J., surašė protokolą. S. J. papasakojo viską kaip buvo, S. J. viską surašė. Taip pat atvažiavo jo (S. L.) brolis, atvežė pasą. Po šio sumušimo tą pačią dieną, jis (S. L.) važiavo į Panevėžį atlikti ekspertizės, po to gulėjo ligoninėje, nes buvo įtariamas smegenų sutrenkimas, kiek laiko nepamena.

Atsakydamas į S. L. kaltinimą V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ūkyje turi daug darbų, todėl nuo ryto važiuoja į fermą, pas gyvulius. Netoli fermos gyvena S. L.. 2010-05-07 į fermą galėjo atvažiuoti šiek tiek po 7 valandos. Dabar nepamena ar važiavo vienas ar su D. J.. Važiuodamas į fermą, prie pat fermos susitiko iš priekio einantį S. L.. jis stūmėsi dviratį jo komplekse, netoli karvidės ir daržinės, medienos cecho link. Ta vieta yra apie 300 metrų ar pusę kilometro nuo pagrindinio kelio. Dalis fermų, cechų yra tvarkoma, uždėti užrašai ir lentelės, kad pašaliniams vaikščioti draudžiama. Tai padaryta ir dėl to, kad 2007 m. fermose buvo kilęs gaisras. Ankščiau buvo įspėjęs S. L., kad nevaikščiotų po tvarkomas fermas. Sustojęs prie S. L. paklausė jo, kodėl jis vėl vaikščioją po šią teritoriją, nes yra kelias vedantis ne per fermas. Liepė S. L. eiti iš jo teritorijos. S. L. apsisuko, nusivarė dviratį. Prieš S. L. jokio smurto nenaudojo, smūgių jam nesudavė. Ant S. L. jokio pykčio nelaiko, tačiau konfliktiški santykiai yra su kaimyne J. V.. Mano, kad J. V. galėjo įtakoti S. L. taip elgtis. Ankščiau buvo konfliktas, po kurio V. M. (J. V. sugyventinis) buvo nuteistas už K. sumušimą. Mano, kad J. V. su V. M. tokiu būdu siekia jam keršyti. Jis (V. S.) labai seniai buvo turėjęs konfliktą ir su S. L. broliu S. L. dėl vagystės. Su S. L. jokių santykių nepalaikė, tačiau ne kartą buvo jį užtikęs vaikščiojant po fermos teritoriją. Prieš 2 metus buvo naktį sulaikęs S.L. J. komplekse, tačiau iškvietus policiją, S. L. pabėgo. Toje teritorijoje nuolat dirba technika, yra šunų, todėl nepageidauja, kad S. L. ten vaikščiotų. Jis (V. S.) niekada nekaltino S. L. vagystėmis. Apie tai, kad yra kaltinamas sumušęs S. L. sužinojo iš laikraščio kuriame dirba J. V.. Vėliau iš kaimynės J. D. sužinojo, kad pas ją buvo atvažiavę broliai L. ir prašė melagingai paliudyti, kad ši mačiusi, kaip jis (V. S.) neva sumušė S. L.. S. L. pažysta labai seniai, jis yra agresyvus, linkęs meluoti, išsigalvoti visokias istorijas.

V. S. dėl savo priešpriešinio skundo paaiškino, kad jis niekada nėra padaręs jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam pareikštas kaltinimas yra neteisėtas. Netiesėtai apie jį paskleista melaginga informacija per laikraščius. Nežino tiksliai kurią dieną, S. L. paskleidė melagingą informaciją apie jo sumušimą J. D. ir D. R.. J. D. S. L. melagingai papasakojo, kad jis (V. S.) S. L. daužė. S. L. prašė J. D. melagingai liudyti. D. R. buvo nufilmavęs kaip S. L. ji (V. S.) šmeižia. Iš O. D. sužinojo, kad apie jį skleidžiama melaginga informacija. Po viso to, jis norėjo atsistatydinti iš (duomenys neskelbtini) seniūnaičio pareigų. Jis nieko blogo nėra padaręs S. L.. S. L. turi proto negalią. Dėl S. L. kalbų jaučiasi pažemintas, ir dėl to bendruomenės prašė jį atstatydinti iš seniūnaičio pareigų. S. L. apie jį paskleidė žeminančią informaciją laikraščiui, policijai, kitiems asmenims. Po šių įvykių prarado pasitikėjimą savimi, pablogėjo sveikata, naktimis blogai miega. Visi šie įvykiai stipriai paveikė jį ir jo šeimą.

Atsakydamas į V. S. priešpriešinį kaltinimą S. L. teismo posėdyje nurodė, kad V. S. jį kaltina neteisingai. Po įvykio pas jį buvo atvažiavę žurnalistai. Atvažiavo moteris, papasakojo jai visą teisybę kad jį sumušė V. S.. Pats laikraščio neskaitė ir apie ką buvo rašoma straipsniuose nežino, kadangi skaityti nemoka. Todėl negali pasakyti ar teisingai laikraščiuose buvo parašyta. Žurnalistė fotografavo jį. Jis parodė jai fermas prie kurių įvyko įvykis. J. D., D. R., O. D. apie tai kad buvo sumuštas niekada nepasakojo, niekada neprašė J. D. melagingai liudyti.

Liudytojas S. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Biržų rajono PK apylinkės inspektoriumi. Vieną dieną, darbo metu, policijos budėtojas pranešė, kad gautas pranešimas jog ant Spalviškių kelio buvo sumuštas S. L.. Nuvykęs į nurodytą vietą sutiko J. V., kuri pasakė, kad S. L. yra pas ją. Pas J. V. namuose jau buvo V.Ivanauskas. Jis (S. J.) paėmė iš S. L. pareiškimą, iš V. M. paaiškinimą. Dabar nepamena ką pasakojo S. L., tačiau viską užrašė pagal tai, ką sakė S. L.. S. L. tvirtino, kas su V. S. buvo ir D.. Kiek pamena, akivaizdžių sužalojimų pas S. L. nebuvo, tačiau S. L. buvo išsigandęs. Išdavė S. L. siuntimą vykti pas med. ekspertus. Įvykio vietą jam aprodė S. L., įvykio vietoje muštynių pėdsakų neaptiko. Surinkęs medžiagą atidavė tyrėjams. kurie ir atliko tolimesnį bylos tyrimą. Su V. S. tą dieną nebendravo. S. L. neįgalus. Kaime jis visiems padeda, kas paprašo. Būna, kad S. L. pasakoja visokias istorijas, kurios nepasitvirtina. Žino, kad kaime V. S. ir V. M. santykiai konfliktiški, tačiau nežino, kas ten iš jų teisus.

Liudytoja J. V. teismui parodė, kad pažįsta S. L. ir V. S.. Su S. L. bendrauja jau keli metai, jis yra neįgalus, netoli jos gyvena, todėl juo rūpinasi, kartais duoda pavalgyti, leidžia pernakvoti. Ji dirba korespondente „Šiaurės rytų“ laikraštyje. 2010 m. gegužės 7 d. apie 8-9 val. ji ruošėsi važiuoti į darbą. Paskambino S. L. ir paklausė ką jis veikia. S. L. atsakė, kad plaunasi kraują, nes jį primušė V. S.. Jis sakė, kad V. S. sudavė jam du kartus. Ji pasakė S. L., kad šis atvažiuotų pas ją. S. L. atvažiavo už 10 minučių. Tuo metu namuose ji buvo su sugyventiniu V. M.. S. L. galvoje buvo guzas, matėsi sužalojimas paakyje ir nosyje. Iš nosies bėgo kraujas, o paakiję buvo paraudimas, formavosi mėlynė ties akimi ir nosimi. S. L. buvo su pirštinėmis, kurios buvo kruvinos. S. L. buvo susijaudinęs, sakė, kad norėjęs padaryti jai staigmeną – laukė jos ant kelio ir norėjo padovanoti jai gėlių motinos dienos proga. Jis pasakojo, kad prie jo privažiavo V. S. su džipu ir išlipęs iš jo jam (S. L.) trenkė. Ji paklausė ar S. L. rašys pareiškimą policijai. S. L. atsakė, kad rašys. Ji paskambino į policiją, taip pat paskambino S. L. broliui, V. M. paskambino teisininkui V.Ivanauskui. Ji išvažiavo į darbą, pakeliui sutiko policijos pareigūną S. J.. Važiuojant pro fermą, matė stovintį V. S. džipą, bei patį V. S.. S. L. rašant pareiškimą ji nedalyvavo. Kiek jai žinoma, S. L. dėl sumušimo gulėjo ligoninėje apie savaitę laiko. S. L. buvo jai ir ankščiau pasakojęs, kad V. S. buvo jį primušęs, S. L. labai bijojo V. S.. Ji pati su V. S. jokių santykių nepalaiko, nemažai parašyta pareiškimų iš abiejų pusių, tačiau jų (J. V. ir V. M.) pareiškimai tėra gynyba nuo V. S.. Dėl šio įvykio „Šiaurės rytų“ laikraštyje buvo straipsnių, tačiau ji prie jų rašymo neprisidėjo. Straipsnių autorė buvo R. P., kuri rašė straipsnius iš savo surinktos informacijos. Ji (J. V.) jokiais būdais neįtakojo šių straipsnių atsiradimo. Kiek jai žinoma, R. P. buvo nuvykusi pas S. L. ir su juo kalbėjosi. Kas liečia tą įvykį, ji (J. V.) laikraštyje buvo parašiusi trumpa pranešimą pagal iš Panevėžio m. VPK suvestinės gautus duomenis. Trumpajame pranešime buvo nurodyta, kad buvo sumuštas žmogus, nurodyti inicialai.

Liudytojas S. L. teismo posėdyje nurodė, kad S. L. yra jo brolis. Įvykio dieną, kartu su žmona buvo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime. Apie 9.30 val. paskambino J. V. ir nurodė, kad sumuštas S.. J. V. telefonu pasakė, kad S. sumušė V. S.. Jis (S. L.) V. S. pažįsta, ankščiau jo žmona yra dirbusi pas jį. Jis nuvažiavo pas J. V., pamatė, kad broliui S. iš nosies bėga kraujas, ant nosies matėsi paraudimai. Tą dieną, iki to, brolio nebuvo matęs. S. papasakojo, kad jį primušė V. S., kuris privažiavo prie jo su automobiliu. S. pasakojo, kad V. S. trenkė jam kumščiu į dešinę galvos pusę, nuo smūgio jis buvo nugriuvęs. S. galvoje buvo guzas. V. S. ankščiau ne kartą buvo sumušęs jo brolį. Kodėl V. S. muša jo brolį, nežinantis. Už ką S. primušė V. S. minėtą dieną, taip pat nežinantis. Pas J. V., jam atvažiavus, buvo pati J. V., policijos pareigūnas S. J., V. M., teisininkas V.Ivanauskas. Parvežė brolį į namus persirengti ir V.Ivanauskas vežė S. į Panevėžį atlikti med. ekspertizės. Tą pačią dieną S. dėl šio sumušimo paguldė į ligoninę, kur jis pragulėjo apie savaitę laiko. Jis (S. L.) pats su V. S. dėl šio įvykio nekalbėjo ir nesiaiškino. Brolis buvo jam pasakojęs kad V. S. pyksta ant jo (S. L.), kad jis vaikšto po V. S. teritoriją, brolis buvo apkaltintas ir miltų vagyste iš V. S.. J. D. nepažįsta ir nežino ar S. kalbėjo su ja apie šį įvykį. Po įvykio praėjus maždaug 2 savaitėms, lankėsi pas vaiko krikšto tėvą (duomenys neskelbtini). Ten pamatė G. V., kuriam papasakojo apie brolio sumušimą. G. V. jam pasakė, kad pats matė šį įvykį ir sutiko paliudyti. Policijai apie šį liudininką nepranešė, nes nežinojo, kad reikia pranešti.

Liudytoja J. L. parodė, kad yra S. L. brolio S. L. žmona. Įvykio dieną ryte su vyru gėrė kavą. Kažkas paskambino telefonu. Skambino vyro brolis S. L. ir pasakė, kad jį sumušė. Telefonas veikė per laisvų rankų įrangą todėl ji girdėjo visą pokalbį. S. sakė, kad jis dabar yra pas J. V.. Tuo metu buvo apie 8.30 val. Ji su vyru nuvažiavo pas J. V., pamatė kad S. yra sumuštas, jam iš nosies bėgo kraujas, matėsi sumušimo žymės, paburkimai ant kaktos. S. valėsi kraują su darbine pirštine. Pas J. V. tuo metu buvo policijos pareigūnas S. J., V. M., teisininkas V.Ivanauskas. J. V. nebuvo, nes ši buvo išvykus į darbą. Tada S. vežė į namus. S. pasakojo, kad ant kelio jis laukė J. V. ir norėjo įteikti jai gėlių, tuomet privažiavo V. S. ir išlipęs jį primušė. Namuose S. persirengė, V.Ivanauskas nuvežė jį pas med. ekspertus. S. buvo paguldytas į ligoninę ir gulėjo savaitę laiko, ji pirko jam vaistus nuo skausmo bei antidepresantus. Prieš šį įvykį S. taip pat gulėjo ligoninėje – dėl organizmo nusilpimo. Ankščiau ji dirbo pas V. S., tačiau su juo jokių konfliktų neturėjo. Teko girdėti, kad V. S. konfliktuoja su S. L.. Su V. S. apie šį įvykį nekalbėjo. Po įvykio ji neskambino V. S. ir apie jokį liudytoją nešnekėjo.

Liudytojas G. V. teismo posėdyje parodė, kad nei S. L. nei V. S. jis nepažįsta. 2010-05-07 jis ryte dviračiu važiavo iš Pagervės kaimo, kur lankė tėvą. Prie to paties nutarė užsukti į lentpjūvę pažiūrėti medžio atraižų. Važiuojant nukrito dviračio grandinė ir jis sustojęs tvarkėsi dviratį. Tuo metu buvo apie 8 val. ryto. Pamatė, kaip iš Parovėjos pusės link lentpjūvės važiavo džipas ir prie sankryžos sustojo. Tuo metu ant sankryžos į Lentpjūvės pusę, fermų pusėje (sankryžos vakarinėje pusėje) stovėjo S. L.. S. L. stovėjo ant Parovėjos kelio prieš sankryžą. Iš automobilio išlipo du žmonės, vienas iš jų buvo V. S., kuris priėjęs prie S. L. sudavė jam smūgį, po kurio S. L. nugriuvo į griovį. Antro asmens, išlipusio iš automobilio, neįsidėmėjo. Po to, S. L. atsikėlė ir užlipęs ant dviračio nuvažiavo. Džipas važiavo S. L. iš paskos. Tuo metu aplinkui jokių žmonių nebuvo, technika aplinkui nedirbo. Iki šio įvykio jis pažinojo S. L.. Po Įvykio praėjus maždaug 2 savaitėms, susitiko S. L. ir S. papasakojo kad buvo sumuštas jo brolis. Jis (G. V.) pasakė, kad matė šį įvykį. S. paprašė jo paliudyti apie šį įvykį, jis sutiko.

Liudytoja J. D. teismo posėdyje paaiškino kad S. L. ir V. S. pažįstanti. 2010-05-07 apie 9 val., važiuodamas pas V. M., S. L. buvo užvažiavęs ir pas ją. Atvažiavo su dviračiu, bagažinėje vežėsi tulpių. Jokių sumušimo žymių ant S. L. nebuvo. S. L. jai pasakė, kad jį sumušė „(duomenys neskelbtini)“. Tada ji paklausė, kur jo mėlynės, jei jį sumušė, į ką S. L. atsakė, kad nusiprausė. S. L. sakė jai, kad dabar jis visiems sakys, kad jį sumušė „(duomenys neskelbtini)“, prašė kad ir ji paliudytu visiems, kad matė, kaip jį sumušė. Kadangi ji nieko nematė, paliudyti atsisakė. Tą pačią dieną S. L. jai dar skambino ir prašė paliudyti, kad ji mačiusi, kaip jis buvo primuštas. Apie tokį S. prašymą vėliau papasakojo policijai. Tos dienos vakare, jai paskambino J. V. ir klausė ar jai „sunku“ pasakyti, kad matė jog sumušė S.. J. V. sakė jai, kad V. S. padarė, kad V. M. būtų teistas, todėl dabar reikia padaryti, kad ir V. S. būtų teistas. J. V. gyvena su V. M., netoli jos. Ankščiau ji (J. D.) padėdavo jiems prie gyvulių, kartu padėdavo ir S. L.. Po to laiko, kai ji nesutiko pagal J. V. prašymą melagingai paliudyti, su J. V. nebendrauja. S. L. dažnai prisigalvodavo, kad jį neva sumuša policija ar dar kas atsitinka. 2010-08-18 pas ją į namus S. L. buvo atėjęs su kirviu, dėl to įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. S. L. jai minėjo, kad iš V. S. prisiteis 14 000 litų ir nusipirks butą. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą su S. L., dalyvavo ir teisininkas V.Ivanauskas, kuris akistatos metu nuolat darė jai spaudimą. Dėl to ji net buvo parašiusi pareiškimą, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. L. ir V. S. pažįsta. Jis (D. R.) gyvena su J. D. (duomenys neskelbtini). 2010-05-07 iš ryto apie 9-10 valandą, pas jį į namus atvažiavo S. L.. Sakė, kad važiuoja pas V. M.. S. sakė, kad jį primušė V. S.. Ant S. jokių sumušimo žymių nebuvo, kraujas nebėgo, tačiau S. L. sakė, kad galvą skauda. Nepatikėjo S. L., kadangi jis iki to dažnai atvažiuodavo ir pripasakodavo visokių nesąmonių. S. dirbo pas V. M. ir kiekvieną dieną pas jį važiuodavo. S. ir ankščiau kalbėdavo, kad jį neva sumušė V. S., policija, kiti žmonės, todėl jis jau juo nebetikėjo. Nepatikėjo ir tą kartą, kadangi V. S. nėra dėl ko mušti S. L.. Po šio įvykio S. L. buvo atėjęs pas jį su kirviu, mojavosi, jis (D. R.) viską nufilmavo mobiliuoju telefonu, tuomet S. L. irgi sakė, kad dabar visiems sakys, kad tai jis (D. R.) užpuolė jį, ir jam nieko nebus. Minėtą įrašą perdavė policijai. S. L. nuolat meluoja.

Liudytoja O. D. teismui paaiškino, kad apie S. L. sumušimą nieko nežinanti. S. L. ji pažįstanti 17 metų. Jos (O. D.) vyras S. G., kuris šiuo metu yra miręs, įvykio dieną, anksti ryte, gal apie 7.30 val., vežė šiaudus iš S. ūkio. Ji pati buvo nuėjus prie sankryžos, kur yra kelias į V. S. fermą, pasitikti vyro. Prie sankryžos dirbo kažkokie traktoriai. Grįžęs vyras jai pasakojo, kad matęs, kaip V. S. įspėjo S. L., kad nevaikščiotų po teritoriją, liepė jam apsisukti ir eiti bendru keliu, o ne per teritoriją. Vyras nepasakojo, kad prieš S. L. buvo naudojamas koks nors smurtas. Ji pati S. L. niekada nemačiusi sumušto ir šiuo metu su S. L. nebendrauja. Žino, kad S. L. ne kartą buvo gulėjęs ligoninėje dėl įvairių sutrikimų.

Liudytojas D. K. apklausos metu nurodė, kad jis dirba Biržų PK. S. L. ir V. S. pažįstą. Atliko jų apklausą ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Nepamena kokius parodymus šie asmenys davė, tačiau viską užrašė pagal šių asmenų žodžius. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausė ir S. G., kuris šiuo metu yra miręs. Parodymus užrašė pagal šio asmens žodžius. S. G. perskaitęs protokolą pasirašė, pastabų neturėjo.

Liudytojas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), V. S. ir S. L. pažįsta. Įvykio dieną, iš ryto apie 8 valandą, sugyventinė J. V. turėjo išvykti į darbą, jis taip pat ketino išvykti, todėl J. V. nutarė pakviesti S. L. pasaugoti sodybos. Ji paskambino S. L., ir kalbėjo su S. L., buvo nustebusi. Jis (V. M.) paklausė jos kas nutiko, ji pasakė, kad V. S. primušė S. L.. J. V. įjungė telefono garsiakalbį ir jis girdėjo tolimesnį jos ir S. L. pokalbį. S. L. sakė, kad dabar plaunasi kraują. J. V. paklausė S. L. ar šis rašys pareiškimą policijai, S. L. atsakė, kad rašys. Tada J. V. paskambino S. L. broliui S. L.. S. L. pas juos atvežė jo brolis. Kai S. atvežė J. V. dar buvo namuose. S. pasakojo, kad jam stovint su dviračiu ant kelio ir laukiant J. V., privažiavo V. S. ir išlipęs jam trenkė. S. L. pasakojo, kad stovėjo ant kelio važiuojamosios dalies, norėjo pasveikinti J. V. su motinos diena. S. L. pasakojo, kad V. S. jam kirto iš rankos į galvą. Sakė, kad su V. S. automobiliu važiavo dar vienas žmogus - D. D., kuris laikė rankoje „montiruotę“, tačiau jis iš mašinos išlipęs nebuvo. Pasak S., V. S. minėjo kažkokį sudaužytą pjūklą. S. L. buvo patinęs tarpuakis, ant galvos šone buvo guzas, matėsi truputi kraujo ant nosies. S. L. išsitraukė pirštines, kurios buvo kruvinos. Atvažiavo teisininkas V.Ivanauskas. Kai atvažiavo policija J. V. jau buvo išvažiavus. Kas paskambino teisininkui V.Ivanauskui ir policijai jis nežino. Buvo nuvažiavę apžiūrėti įvykio vietos, toje vietoje žmonių nematė, tačiau matė nuvažiuojantį dviratininką. Vėliau S. L. teisininkas V.Ivanauskas vežė atlikti ekspertizę. Užvežė J. D. raktus. J. D. minėjo, kad jos draugės vyras matė, kaip S. L. buvo sumuštas. Jis (V. M.) S. L. pažįsta seniai, gal 6 metus. Juo pasitiki, jis ne vagis, kartais prašo jo pasaugoti sodybą. S. turi tik 35 % darbingumo. Gal jam (S. L.) kartais ir užeidavo kokie nors pafantazavimai, tačiau jei S. apie tą patį kalbėdavo daug kartų ir net apsiverkdavo, juo nebereikia abejoti. Jis pats (V. M.) su V. S. stengiasi nekonfliktuoti, tačiau V. S. vis bando jam „bylas užvesti“. Iš S. žino, kad V. S. primuša jį ne pirmą kartą. S. L. nusprendė netylėti. S. sakė, kad praneš apie įvykį žurnalistams. Žino, kad apie šį įvykį laikraštyje buvo parašytas straipsnis „Šiaurės rytų“ laikraštyje. Skaitė šį straipsnį. Kiek žino, šį straipsnį parašė R. P..

Liudytojas S. V. teismo posėdyje paaiškino, kad V. S. pažįsta gerai, o S. L. žino tik iš matymo. Jis (S. V.) dirba pas V. S., atvyksta į darbą 7.30 val. į Juodžionių kaimą, po to vyksta į Paberžių kaimą dirbti į dirbtuves. Tą dieną (2010-05-07) dirbo dirbtuvėse prie kelio. V. S. vienas atvažiavo apie 8 valandą. Prie dirbtuvių visą dieną stovėjo V. S. automobilis. V. S. taip pat nuolat buvo, rodė darbininkams kieme kur pilti žvyrą, vadovavo darbams. Lauke dirbo „Biržų rangos“ darbininkai su technika. Tą dieną S. L. nematė. Niekada nėra matęs konflikto tarp S. L. ir V. S.. S. L. ankščiau matydavo praeinanti per fermos teritoriją. Girdėjo, kad spaudoje buvo parašyta, jog V. S. neva primušęs S. L., tačiau jis netiki, kad taip buvo. Tą dieną su V. S. nematė D. D.. D. D. labai retai atvažiuoja pas V. S.. Nuo dirbtuvių, kur jis dirba pagrindinio kelio ir sankryžos nesimato.

Liudytojas D. D. teismo posėdyje paaiškino, kad su V. S. yra draugai. Pažysta ir S. L.. 2010-05-07 su S. susitikęs nebuvo. Tą dieną buvo savo ūkyje. Jo ūkis yra apie 9 km nuo V. S. dirbtuvių. Niekada nėra matęs jokio konflikto tarp S. L. ir V. S.. Iš V. S. sužinojo, kad S. L. parašė pareiškimą policijai, tada pats nuėjo į policiją. Matė laikraštyje straipsnius apie S. L. sumušimą, tačiau kartą paskaitęs daugiau nebeskaitė. Visi žino, kad žurnalistė J. V. konfliktuoja su V. S.. Mano, kad šioje situacijoje buvo pasinaudota neįgaliu žmogumi, bandant visaip pakenkti V. S..

Liudytojas D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2010-05-07 ryte buvo atvykęs pas V. S., nes darė jam elektros projektą. Apie 8 ryto jį atvežė V. S. savo automobiliu prie rekonstruojamos fermos ir išleido. Išlipęs iš mašinos ėjo braižyti projekto. Matė prie fermų kažkokį žmogų su kepure einantį pro fermas. V. S. jį (D. J.) išleidęs, privažiavo prie šio žmogaus. Ta vieta yra prie fermų, apie 300 metrų nuo pagrindinio kelio. Visą laiką buvo kieme braižė projektą, nematė, kad tarp V. S. ir kitų asmenų būtų kilę kokie nors konfliktai. Tuo metu kieme dirbo technika – traktorius, vibrotraktorius.

Liudytojas B. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba UAB „Biržų ranga“ 2010-05-07 jis dirbo prie V. S. fermų. Atvykdavo į darbą 8 val., darbą baigdavo 17 val. S. L. nepažįstą. Minėtą dieną jokio konflikto fermos teritorijoje nematė.

Liudytojas V. V. teismo posėdyje parodė iš esmės analogiškai kaip ir liudytojas B. L..

Liudytoja V. S. parodė, kad V. S. yra jos vyras. Apie tai, kad jos vyras neva sumušė S. L. sužinojo iš straipsnių laikraštyje. Tą dieną (2010-05-07) ji jokių konfliktų nematė, nors važinėjo po teritoriją. S. L. ankščiau daugybę kartų, dieną ir naktį sutikusi vaikščiojantį po fermos teritoriją. Visada išvydavo, kadangi juo nepasitiki. Kartą netgi kvietė policiją, dažnai pranešdavo įgaliotiniui, tačiau šis nieko nedarė. Ji pakabino ženklus, kad vaikščioti pašaliniams draudžiama. S. L. ankščiau buvo apsivogęs, pavogęs jų karutį ir pardavęs. S. L. niekada pas juos nedirbo, jis gyvena netoli jų gamybinių pastatų. Straipsniai laikraštyje „Šiaurės rytai“ yra šmeižtas. Ji su vyru konfliktuoja su V. M. ir J. V., o ši dirba „Šiaurės rytuose“. Jų šeima (S.) yra nuolat šmeižiama ir terorizuojama įvairiais skundais. Ji (V. S.) neskaito šio laikraščio. S. L. dirba pas J. V. ūkyje. 2010 lapkričio mėnesį jai paskambino J. L. ir pasakė, kad J. V. surado liudytoją D. V., ir šis liudytojas paliudys, kad V. S. mušė S.. J. L. sakė jai, kad ji (V. S.) turinti ši liudytoją susirasti ir jam sumokėti, kad šis neliudytų. J. L. sakė apie tai nesakyti J. V., nes nenorinti konfliktuoti su ja. Ji atsakė J. L., kad tokiais dalykais neužsiima. J. L. vėliau, gruodžio mėnesį buvo atėjusi pas ją ir prašė teisme nesakyti apie minėtą telefoninį pokalbį bei galimai pasamdytą liudytoją. L. jai sakė, kad nenorinti pyktis su vyru ir J. V.. Šio proceso metu teisininkas V.Ivanauskas prašė jos (V. S.) pasirašyti kažkokius lapus už tai žadėdamas nutraukti šią bylą. Prašomų pasirašyti lapų nepasirašė. Apie tai pranešusi policijai.

Liudytoja R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra laikraščio „Šiaurės rytai“ redaktorė. S. L. ir V. S. pažįsta. Straipsniai apie S. L. ir V. S. atsirado pagal visuomenės aktualijas. Iš policijos buvo gauta įvykių suvestinė, kur buvo nurodytas S. L. sumušimas. Vėliau buvo pareigūnų apsilankymas pas S. L. bei jo apkaltinimas vagyste. Iškilo netinkamas prokuratūros ir policijos elgesys su neįgaliu žmogumi. Ši situacija pasirodė verta dėmesio, todėl parašė straipsnį. Publikaciją rengė ir S. L. surado bei apklausinėjo ji pati. S. L. suprato, kad ji yra žurnalistė. Ji stengėsi situaciją išsiaiškinti bei išklausyti abi puses, apklausti kuo daugiau asmenų. Todėl, be S. L., kalbino ir policijos pareigūnus ir V. S.. Straipsnį rašė neskubėdama ir atsakingai. Straipsnyje citavo S. L. žodžius. S. L. neminėjo dėl ko jis buvo primuštas, tik nurodė faktą, kad buvo sumuštas ir pasakė kas tai padarė. J. V. dirba „Šiaurės rytų“ laikraščio redakcijoje. Žino apie J. V. konfliktus su kaimynu V. S.. Ji (R. P.) yra kategoriškai prieš konfliktus su kaimynais, todėl stengiasi atsiriboti nuo šių konfliktų, redakcijoje apie tai nekalba, straipsnių apie tai laikraštis nerašo. Mananti, kad tema apie šį neįgalų žmogų yra pakankamai svarbi ir nėra susijusi su J. V. konfliktu su V. S.. Straipsnio pavadinime įvardinti „galingieji“ yra ūkininkai S., kurie jos manymu yra įtakingi, ir su tuo galimai susiję atitinkami pareigūnų veiksmai. Mano, kad straipsnyje buvo išlaikyti visi visuomenės informavimo įstatyme nurodyti reikalavimai. Tiesiog buvo pateikta apklaustų asmenų informacija bei nuomonė. Straipsniu nesistengė nieko apkaltinti, tiesiog buvo pateikta surinkta informacija. Laikraštis „Šiaurės rytai“ yra nešališkas. Laikraštis yra rašęs ir apie gerus V. S. darbus. Po šio straipsnio redakcija buvo sulaukusi V. S. skambučių ir grasinimų.

Iš 2010-12-17 VšĮ Biržų ligoninė pažymos matyti, kad S. L. gydėsi VšĮ Biržų Ligoninės traumatologijos skyriuje nuo 2010-05-07 iki 2010-05-13. Diagnozė : Galvos sumušimas. Galvos smegenų sutrenkimas (b.l. 104).

Iš 2011-02-01 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, kad: 1. Nusikalstamos veikos darymo metu, po jos padarymo ir dabartiniu metu S. L. a.k. (duomenys neskelbtini) konstatuotas (duomenys neskelbtini). Dėl to jis visiškai negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir visiškai negalėjo savo veiksmų valdyti.; 2. Po inkriminuojamos veikos padarymo ir šiuo metu S. L. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Dėl to jis negalėjo ir negali visiškai suvokti nusikalstamos veikos ir negali visiškai savo veiksmų valdyti. Jis nesupranta savo veiksmų esmės.; 3. S. L. a.k. (duomenys neskelbtini) konstatuotas (duomenys neskelbtini). Gimė ir augo (duomenys neskelbtini). Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ambulatorinėmis sąlygomis.; 4. Šiuo metu su S. L. negalima atlikti procesinius veiksmus. Jis negali dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 129 -130).

Teismo med. ekspertas Julius Meškelė pilnai patvirtino ekspertizės aktą. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl (duomenys neskelbtini) S. L. nesugeba suvokti esamos juridinės situacijos. Jo suvokimo lygis yra (duomenys neskelbtini).

Iš laikraščio „Šiaurės rytai“ 2010-07-31 – 2010-08-07 publikacijų pavadinimu „Galingųjų taikiklyje – neįgalus beraštis“ (pateiktų V. S. su priešpriešiniu skundu) matyti, laikraštyje buvo rašoma apie S. L. bei V. S., kuris S. L. pasakojimu buvo jį sumušęs. Analogiški straipsniai patalpinti internetinėje šio laikraščio svetainėje http://www.siaure.lt (b.l. 60-75).

Baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00200-10 surinkti ir teisme patikrinti rašytiniai įrodymai:

Ikiteisminis tyrimas byloje pagal BK 284 str. 1 d. pradėtas 2010-05-07 pagal S. L. pareiškimą (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 5).

Iš 2010-05-07 įvykio vietos apžiūros protokolo nurodyta, kad įvykio vieta yra žvyruotas kelias Parovėja – Spalviškiai. Nuo Parovėjos kelio iki sankryžos Juodžioniai – Spalviškiai – Paberžiai 1 kilometras. Kairėje pusėje sankryžos pagal S. L. teigimą stovėjo jis, ten buvo sumuštas. Pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. Sudaryta schema (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 6-7)

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad : 1.S. L. sumušta galva. Tai patvirtina minkštųjų audinių paburkimas dešinėje kaktos pusėje.; 2. Sužalojimas padarytas sumušant galvą kietu buku daiktu ar susimušant ją į panašius daiktus. Toks sužalojimas gali būti padaromas tiek vienu, tiek keliais smūgiais.; 3. Dėl šio sužalojimo jo sveikata sutrikdyta nežymiai (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 16)

Tikslu patikrinti įrodymus, BPK 276 str. 4 d. pagrindu, buvo perskaityti liudytojo S. G. parodymai duoti ikiteisminio turimo tyrėjui. Juose S. G. nurodo, kad 2010-05-07 apie 8 val. būdamas V. S. fermų komplekse matė, kaip V. S. fermų teritorijoje sudrausmino S. L., kad šis nevaikščiotų po teritoriją. S. L. tuo metu nuo namų varėsi dviratį per fermų teritoriją link daržinės. S. L. apsisukęs nuėjo link namų. Vėliau matė, kaip pas S. L. atvažiavo jo brolis. Broliai susiginčijo. S. L. brolis buvo užsimojęs rankomis, nukrito S. dviratis (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 29).

Iš 2010-06-02 akistatų atliktų tarp S. L. (protokole klaidingai nurodytas S. L. vardas – S.) ir J. D. bei S. L. ir J. D. matyti, kad J. D. patikslino savo parodymus, nurodydama, kad jai skambino ne S. o S. L., tačiau pokalbio metu girdėjosi ir S. L. balsas (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 33-35).

Iš 2010-06-02 akistatų atliktų tarp S. L. (protokole klaidingai nurodytas S. L. vardas – S.) ir S. G. bei S. L. ir S. G. matyti, kad visi jie patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 36-40)

Iš 2010-06-30 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00200-10 nutrauktas, nesant pagrindo toliau jį tęsti (privataus kaltinimo byla) (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 63)

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas pažymi, kad ištyrus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus, byloje surinkti faktiniai duomenys neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią padarius, jį kaltina S. L..

Tokią išvadą teismas padarė ištyrus bylos įrodymus. Analizuojant byloje apklaustų asmenų parodymus, lyginant tarpusavyje bei su byloje esančiais įrodymais, nustatyta eilė prieštaravimų, kurie suteikia pagrindo abejoti tam tikrų asmenų parodymais. Visų pirma paties nukentėjusiojo parodymai, kurie nuolat kito ir nebuvo nuoseklūs. 2010-05-07 Ikiteisminio tyrimo metu S. L. pareiškime nurodė, kad V. S. jį sumušė prieš tai pasakęs, kad S. L. mušamas už tai, kad „susidėjęs su M.“, vagia „gazolį“, akumuliatorius, neša juos M.; su V. S. buvo D. D., kuris turėjo rankose „montiruotę“. V. S. sudavus smūgius, jis nuvažiavo (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 5). 2010-05-20 ikiteisminio tyrimo metu apklausoje, S. L., jau nurodo, kad V. S. jį sumušė nenurodęs jokios priežasties. Po pirmo smūgio jam pergriuvus, V. S. pakėlęs jį už gerklės, sakydamas „ko tu važinėji po mano kelią“ sudavė dar vieną smūgį. D. D. iš mašinos sakė „duok aš jį pribaigsiu“. Jam einant, V. S. važiavo iš paskos ir išlipęs sudavė dar vieną smūgį į nugarą (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 10). Med. specialistui atliekant S. L. apžiūrą, jis sakėsi, kad po smūgių sudavimo jis neteko sąmonės (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 16). Teisme S. L. nurodė vėl kitokias aplinkybes, paaiškino, kad S. S. jį mušė už tai, kad vaikščiojo po jo teritoriją, nurodė, kad nežino, kas buvo V. S. automobilyje. Teismas vertindamas S. L. parodymus, įvertina ir tai, kad S. L. turi psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini), ir tai galimai turi įtakos jo parodymams, jų formavimuisi, eigai. Ekspertas davęs išvadą byloje paaiškino, kad S. L. yra nusistatęs prieš tam tikrus asmenis, S. L. gali fantazuoti arba būti įkalbėtas kitų asmenų elgtis vienaip ar kitaip; tokiam žmogui artimi žmonės gali daryti įtaką, įkalbėti jį kažką sakyti. Teismo psichiatras taip pat nurodė, kad V. L. nesugeba suvokti esamos juridinės situacijos. Teismas atsižvelgia į tai, kad ir kiti byloje apklausti asmenys – V. S., S. J., J. D., D. R., V. M. nurodė, kad S. L. linkęs fantazuoti. Todėl teismas mano, kad visiškai negalima atmesti galimybės, kad V. L., nesuvokdamas juridinės situacijos V. S. apkalba dėl asmeninio nusistatymo, konfliktiškų santykių ar yra įtakojamas kitų asmenų. Kad tarp S. L. ir V. S. santykiai nėra geri, patvirtina pats S. L., V. S., teisme apklausti liudytojai.

Liudytojų, galimai patvirtinančių S. L. parodymus, parodymai taip pat prieštaringi, nenuoseklūs, todėl teismas negali jais besąlygiškai remtis. Liudytoja J. V., V. M., nurodė, kad pas S. L. po įvykio buvo sužalotas paakys, nosis, tačiau tokių sužalojimų jam nustatyta nebuvo. Į įvykį atvažiavęs, bei pradėjęs jį tirti policijos pareigūnas S. J., teismui paaiškino, kad akivaizdžių sužalojimų pas S. L. tuo metu nebuvo. S. L. nurodė, jam apie įvykį pranešė J. V., tuo tarpu J. L. nurodė, kad skambino pats S., ji girdėjusi pokalbį, nes buvo pajungta laisvų rankų įranga. S. L. nurodo, kad atvažiavęs pas J. V., ši buvo namuose, J. L. nurodė, kad J. V. nebuvo. V. M. teisme nurodė, kad S. L. pas jį atvežė jo brolis S. L., tuo tarpu S. L., S. L., J. V., J. L., nurodo, kad S. L. atvažiavo pas J. V. pats. J. V. nurodė, kad V.Ivanauskui paskambino V. M., tačiau pats V. M. teismo posėdyje nurodė, kad nežino, kas skambino V.Ivanauskui. Prieštaravimų ir neatitikimų šių liudytojų parodymuose labai daug, todėl teismas šiuos parodymus vertina į tai atsižvelgdamas. Be to, vertinant liudytojų J. V. bei V. M., parodymus, negalima nekreipti dėmesio, kad tarp šių liudytojų ir V. S. yra įsisenėjęs konfliktas ir jų santykiai yra konfliktiški. Liudytojai V. M., J. V., S. L., J. L. yra suinteresuoti bylos baigtimi, Jų parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl jų parodymų byloje negalima laikyti objektyviais ir nešališkais.

Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas G. V., kuris nurodė, kad tiesiogiai matė kaip V. S. sumušė S. L.. Šio liudytojo parodymais teismas nesiremia, jie vertintini kritiškai. Liudytojas S. L. teismo posėdyje nurodė, kad apie šį liudytoją (G. V.) sužinojo praėjus 2 savaitėms po įvykio, ką teisme patvirtino ir pats G. V.. Tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą apie šį liudytoją tyrėjams nebuvo pranešta, jis (G. V.) ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas 2010-06-30, t.y. praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio. S. L. parodymai apie tai, kad negalvojo, kad apie šį liudytoją reikia pranešti tyrėjams yra nelogiškas ir nesuprantamas. Pažymėtina, kad kreipiantis į teismas, privataus kaltinimo skunde (gauto teisme 2010-07-12 b.l. 2-3), šis liudytojas taip nebuvo nurodytas tarp prašomų apklausti liudytojų. Teismui apie šį liudytoja pranešė S. L. atstovas teisininkas Vaidotas Ivanauskas 2010-10-25 posėdyje (b.l. 51). Iš to matyti, kad liudytojas procese atsirado praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po įvykio. Vertindamas šio liudytojo (G. V.) parodymus taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jie prieštarauja ir paties S. L. parodymams – liudytojas teismo posėdyje nurodė kitą įvykio vietą, nei S. L. (nurodė, kad įvykis buvo kitoje sankryžos kelio pusėje); nurodė, kad kitas su V. S. važiavęs asmuo buvo išlipęs iš automobilio, tuo tarpu S. L. tvirtino, kad kitas asmuo nuolat sėdėjo automobilyje; G. V. nurodė, kad V. S. automobilis atvažiavo nuo Parovėjos pusės, o tuo tarpu S. L. tvirtino, kad V. S. atvažiavo nuo Juodžionių pusės; S. L. tvirtino, kad V. S. sudavė jam du smūgius, o G. V. teismo posėdyje nurodė, kad metė, kaip buvo suduotas smūgis, po ko S. L. atsikėlęs nuvažiavo dviračiu. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, teismas nesiremia šio liudytojo (G. V.) parodymais, kaip abejotinais ir prieštaringais.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtino, kad S. L. sumušta galva. Išvadoje nurodyta, kad toks sužalojimas padarytas sumušant galvą kietu buku daiktu ar susimušant ją į panašius daiktus (baudžiamoji byla Nr. 54-1-00200-10, b.l. 16). Teismo nuomone nesant kitų, nešališkų įrodymų, jokiu būdu negalima tvirtinti, kad ši išvada patvirtina kaltinimą V. S..

Vertinant V. S. parodymus, teismas pažymi, kad jie iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu. V. S. nuo pat tyrimo pradžios, neneigdamas, kad įvykio dieną buvo sutikęs S. L., tvirtino, kad nenaudojo smurto prieš jį. Teismo nustatyta, kad įvykio dieną V. S. fermų komplekse dirbo daug žmonių – B. L., V. V., D. J., S. V., V. S., tačiau nei vienas jų nepatvirtino, kad matė kokį nors konfliktą tarp S. L. ir V. S.. Teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo S. G. (teismo pastaba – liudytojas miręs) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad S. G. teigęs buvęs įvykio vietoje, tačiau jokių V. S. smurtinių veiksmų S. L. atžvilgiu nebuvęs. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio dieną su V. S. kartu buvo D. D., kaip kad ikiteisminio tyrimo metu teigė S. L..

Įvertinus šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai neabejotinų ir objektyvių įrodymų, kurie besąlygiškai ir kategoriškai patvirtintų, kad V. S. tyčia sumušė S. L.. Baudžiamojoje byloje draudžiama kaltę grįsti prielaidomis ir visos abejonės byloje yra vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Teismas išnaudojo visas galimybes abejonėms pašalinti - ištyrė ir išanalizavo visus bylos duomenis, tačiau abejonių, dėl kaltinamojo V. S. dalyvavimo šios veikos padaryme, t.y. kad jis sumušė S. L., nepavyko pašalinti. Apkaltinamais nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, bei spėjimais, kurių byloje yra daug.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, V. S. išteisintinas iš S. L. kaltinimo, kadangi neįrodyta, kad V. S. prieš S. L. padarė nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Išteisinus V. S., S. L. civilinis ieškinys atmetamas, nes neįrodyta kad V. S. padarė prieš S. L. nusikalstamą veiką (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

V. S. kaltina S. L. tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemones, bei pateikdamas Biržų rajono apylinkės teismui pareiškimą (skundą) bei apie tai papasakodamas J. D., D. R., O. D., paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją kad jis (V. S.) 2010 m. gegužės 7 d., apie 8.30 tariamai sumušė S. L..

Teismas konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino tam tikros kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės. Byloje nebuvo nustatyta, kad S. L. apie savo sumušimą pasakojo O. D.. Pati O. D. teisme parodė, kad apie šį įvykį su S. L. nėra bendravusi, o apie įvykio aplinkybes sužinojo iš savo vyro S. G.. Teismas taip pat šioje byloje kritiškai vertina liudytojų J. D. ir D. R. parodymus. Šie liudytojai teismui parodė, kad 2010-05-07 ryte, po tariamo sumušimo, S. L. buvo atvažiavęs pas juos į namus ir pasakojo apie savo tariamą sumušimą. J. D. parodymai apie šias aplinkybes yra nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo medžiagoje, apklausiant J. D., atliekant akistatas, ji visai neminėjo šių aplinkybių (S. L. atvažiavimo ir pasakojimo apie jo sumušimą). Apie šias aplinkybes J. D. pradėjo pasakoti tik teisme nagrinėjant privataus kaltinimo bylą. Liudytojas D. R., kuris yra J. D. sugyventinis, ikiteisminio tyrimo medžiagoje visai nebuvo apklaustas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kad S. L. 2010-05-07 buvo atvažiavęs pas J. D. ir D. R.. Įvertinus tai, teismas atmeta ir nesiremia šių liudytojų parodymais, apie kad 2010-05-07 jiems S. L. atvažiavęs pasakojo apie tariamą jo sumušimą.

V. S. nurodo, kad S. L. apšmeižė jį ir kreipdamasis skundu į teismą. Šiuo atveju teismas pažymi, kad asmens kreipimasis su skundu į teismą dėl galimai pažeistų asmens teisių ar jo teisėtų interesų yra įstatymo garantuojama teisė ir toks kreipimasis negali būti suprantamas kaip tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, skleidimas. Todėl šioje dalyje skundo padavimas teismui privataus kaltinimo tvarka negali būti suprantamas kaip šmeižimas.

Teismas, išanalizavęs bei ištyręs bylos įrodymus, pažymi, kad V. S. veika, kurią padarius jį kaltina S. L., yra betarpiškai susijusi su paties S. L. veika, kurią padarius, jį kaltina S. S.. Nesant pakankamai duomenų, kad V. S. sumušė S. L. (kas ir buvo nustatyta teismo šiuo konkrečiu atveju), negalimą kategoriškai ir besąlygiškai teigti ir tai, kad S. L. paskelbė apie V. S. tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl teismas konstatuoja, kad nenustačius, jog V. S. padarė jam inkriminuotą veiką, negalima laikyti, kad byloje yra įrodyta ir tai, kad S. L. padarė nusikalstamą veiką prieš V. S.. Todėl, dėl šių aplinkybių (S. S. kaltinimo), byloje esančios abejonės taip pat vertinamos kaltinamojo, šiuo atveju - S. L., naudai.

Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad „Šiaurės rytų“ laikraštis 2010-07-31 – 2010-08-07 publikavo straipsnius pavadinimu „Galingųjų taikiklyje – neįgalus beraštis“. Straipsniuose buvo rašoma apie S. L. bei V. S., kuris S. L. pasakojimu buvo jį sumušęs. Analogiški straipsniai patalpinti internetinėje šio laikraščio svetainėje. Liudytoja R. P., šių straipsnių autorė, nurodė kad straipsniuose citavo S. L. žodžius, tačiau rašydama straipsnius naudojo ir kitą surinktą medžiagą. Vertinant S. L. R. P. galimai papasakotas įvykio aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatyta aplinkybę, kad S. L. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu yra pripažintas nepakaltinamu, t.y. akte konstatuota, kad S. L. nesuvokia savo veiksmų, negali jų valdyti. Tuo tarpu BK 154 str. nurodyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui pilnai suvokiant, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, suprantant, kad tokia informacija žemina žmogaus garbę ir to norint. Jei V. S. privatus kaltinimas S. L. būtų pasitvirtinęs, jam būtų pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tačiau šiuo atveju, neįrodžius S. L. neteisėtos veikos, baudžiamoji byla prieš S. L. (priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas) nutrauktina (BPK 403 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 5 d. 2 p., 308 str., 403 str. 1 d. 6 p.

nusprendžia:

V. S. išteisinti iš S. L. kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neįrodžius, kad V. S. padarė šią veiką.

S. L. atžvilgiu baudžiamąją bylą (priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą) pagal V. S. priešpriešinį kaltinimą, dėl Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 2 d. nurodytų veikų padarymo, nutraukti neįrodžius, kad S. L. padarė šią veiką.

S. L. civilinį ieškinį V. S., dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.