- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- II-117-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02870-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Pažeidėjas
- T. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. A. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo panaikinimo ir bylos jo atžvilgiu nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas E. B. 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu skyrė pareiškėjui T. A. 1 200 Lt baudą už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 1 d. 17⁴⁰ val. kelyje A18 (t. y. Šiaulių aplinkkelio 10 km, Šiaulių r.), vairavo N3 kategorijos krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „A.“, nesumokėjęs aukščiausios kategorijos magistralinių kelių transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 148 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškėjas T. A. apskundė Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą prašydamas panaikinti nutarimą, kuriuo skirta 1 200 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, jog jis (pareiškėjas), važiuodamas N-3 kategorijos krovininiu automobiliu keliu A-18, nesumokėjęs transporto priemonės savininkų ar valdytojų kelių naudotojo mokesčio, pažeidė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei LR susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimų įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 4, 6 punktų reikalavimus, tačiau minėto aprašo 6 punktas 2010 m. sausio 5 d. buvo pakeistas. Dabar galiojančio aprašo 6 punkto redakcija numato, kad [...] tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją ar išvykstant iš krovos ar įmonės buveinės nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai, vairuotojai privalo tai padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis, vykstant pasirinktu maršrutu. Taigi vairuotojai neįpareigojami įsigyti vinjetę prieš vykstant į nuolatinės transporto priemonės stovėjimo ar krovinių krovos vietą, keisti maršrutą arba stengtis važiuoti tik tais keliais, kurie neapmokestinami, jeigu nėra sumokėjęs kelių naudotojo mokesčio. Nei prieš surašydami ATP protokolą, nei priimdami skundžiamą nutarimą pareigūnai neatsižvelgė, kad naudotojo mokestį jis ketino sumokėti artimiausioje pardavimo vietoje, o tokių vietų, išvykstant iš automobilio remonto ir nuolatinės stovėjimo vietos (J. Basanavičiaus g. 168, Šiauliai), iki tos vietos, kur buvo sustabdytas Klaipėdos teritorinė muitinės pareigūnų, nebuvo.
Be to, Klaipėdos teritorinė muitinės pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nurodė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis „pažeidimą pripažįsta [...] (ATPK 31 str. l d.)“, nors pažeidimo nepripažino nei pareigūnams rašant ATP protokolą, nei priimant skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o Klaipėdos muitinės nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad T. A. protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog naudotojo mokesčio dar nebuvo sumokėjęs, nes po remonto tik bandė automobilį ir važiavo iki pirmos degalinės. Automobilis buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini), todėl važiuoti iki Lukoil degalinės, esančios Basanavičiaus g., nerizikavo. Iš pateiktų paaiškinimų Klaipėdos teritorinė muitinė padarė išvadą, kad T. A., magistraliniame kelyje Al8 Šiaulių aplinkkelyje, bandydamas automobilį po remonto, suprato, kad turi sumokėti kelių naudotojo mokestį. Pareiškėjo teiginys, kad mokestį būtų sumokėjęs pirmoje degalinėje, patvirtina tai, kad jis buvo atsakingas (jam buvo pavesta) šį mokestį sumokėti. Pareiga transporto priemonės valdytojui (vairuotojui) turėti transporto priemonės savininko ar valdytojo kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo dokumentą nustatyta Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto „Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžiai, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 2 punkte ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950, 16 ir 33 punktuose. T. A., prieš planuodamas kelionę, galėjo įsigyti vinjetę degalinėse Basanavičiaus g. 122A ar Tilžės g. 274, Šiauliuose. Be to, jo kelionės maršruto tikslas nebuvo krovinio gabenimas ar krovinio pasiėmimas, todėl transporto priemonės bandymą po remonto buvo galima atlikti ir kelyje Šiauliai - Naujoji Akmenė, neįvažiuojant į magistralinį kelią Al8 Šiaulių aplinkkelį.
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas V. Poškus palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, prašė jais remiantis pareiškėjo skundą atmesti. Papildomai akcentavo, kad T. A. žinojo, jog važiavo apmokestintu keliu. Jo darbdavys buvo pavedęs T. A. įsigyti vinjetę, bet T. A. per visą darbo dieną to nepadarė, nors galėjo pasirūpinti vinjete iš anksto. T. A. vyko ne su kroviniu ar jo pasiimti nustatytu maršrutu, o bandydamas automobilį po remonto. Tokiu atveju būtų buvę atsakingiau, jeigu jis būtų pasirinkęs kitą - nemokamą - kelią. Pasak pareiškėjo, vinjetę jis būtų įsigijęs, bet, atstovo įsitikinimu, tai tėra siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes tokie pareiškėjo paaiškinimas neatitinka tikrovės.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis sako, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai už važiavimą magistraliniais keliais moka naudotojo mokestį. Už važiavimą valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais, vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) naudotojo mokestis nemokamas.
Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto „Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžiai, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 2.18 punkte pažymėta, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai, sumokėję šį mokestį, įgyja teisę važiuoti magistraliniais keliais, kuriems prilyginamas kelias A18 (Šiaulių aplinkkelis).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 148 straipsnio 2 dalis numato, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių (magistraliniais ir krašto) keliais M3, N2, N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis, nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, užtraukia transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams baudą nuo 1 200 Lt iki 2 600 Lt.
Aptariamu atveju byloje kilo ginčas dėl LR susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimų įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 6 punkto taikymo. LR susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 6 punktas (aktuali redakcija inkriminuoto pažeidimo padarymo dieną) nustato, kad transporto priemonių savininkai, valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar fizinio ar juridinio asmens buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę (-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) privalo tai padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, kurioje platinamos vinjetės, vykstant pasirinktu maršrutu. [...]
Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad LR susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 6 punktas neįpareigoja transporto priemonės savininko arba valdytojo (vairuotojo), kurie nesumokėjo kelių mokesčio, stengtis važiuoti keliais, kurie nėra apmokestinami, - kitaip tariant, neįpareigoja laikytis teisės aktų reikalavimų. Bet tie, kurie jų nesilaiko, t. y. važiuoja apmokestinamais keliais, nustatyta tvarka nesumokėję mokesčio, atsako pagal ATPK 148 straipsnį.
Pasak pareiškėjo, vairuotojams nenumatyta pareiga keisti maršrutą, siekiant įsigyti vinjetę. Bylą nagrinėjantis teismas šį pareiškėjo argumentą laiko nepagrįstu. LR susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 6 punkto nuostata [...] „artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, kurioje platinamos vinjetės, vykstant pasirinktu maršrutu“ reiškia, kad transporto priemonės savininkas arba valdytojas (vairuotojas) turi sumokėti kelių mokestį ir įsigyti vinjetę toje degalinėje ar kitoje vietoje, kurioje platinamos vinjetės ir kuri yra arčiausiai vykstant pasirinktu maršrutu nuo krovinių krovos, fizinio (juridinio) asmens buveinės, kur yra nuolatinė transporto priemonės stovėjimo vieta, vietos, bet ne toje degalinėje ar kitoje vietoje, kurioje platinamos vinjetės ir kuri yra pakeliui vykstant pasirinktu maršrutu nuo krovinių krovos ar fizinio (juridinio) asmens buveinės, kur yra nuolatinė transporto priemonės stovėjimo vieta, vietos. Nors aprašo 6 punktas iš transporto priemonės savininko, valdytojo (vairuotojo) expressis verbis nereikalauja keisti maršruto tam, kad sumokėtų mokestį ir įsigytų vinjetę, bet tokia pareiga netiesiogiai išplaukia interpretuojant aprašo 6 punktą loginiu ir teleologiniu aspektais, nes gali susiklostyti tokia situacija, jog tarp krovinių krovos ar fizinio (juridinio) asmens buveinės, kurioje yra nuolatinė transporto priemonės stovėjimo vieta, vietos ir galutinio maršruto taško nebus jokios degalinės arba kitos vietos, kurioje būtų platinamos vinjetės.
T. A. 2013 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinime teigė, kad automobilį MAN bando po remonto, kelių mokesčio neturėjo kur nusipirkti, važiavo iki pirmos kolonėlės. Vadinasi, jis žinojo, kad važiuoja apmokestinamu keliu, kad turi sumokėti kelių naudotojo mokestį, bet to nėra padaręs.
Pareiškėjo teigimu, UAB „A.“, kuriai priklauso automobilis MAN, buveinė veikia adresu (duomenys neskelbtini), o automobilis MAN buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Šiaulių ir jo apylinkių žemėlapio matyti, kad artimiausios, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini), vinječių įsigijimo vietos buvo degalinėse, esančiose adresu J. Basanavičiaus g. 122A ar Tilžės g. 274, Šiauliuose. Po remonto bandydamas krovininį automobilį, pareiškėjas vyko priešinga kryptimi negu ta, kurioje buvo artimiausia degalinė (J. Basanavičiaus g. 122A, Šiauliuose); pavažiavęs kiek J. Basanavičiaus g., įvažiavo į apmokestinamą magistralinį kelią A18 (Šiaulių aplinkkelį), kur jį sustabdė muitinės pareigūnai. Kaip pripažino T. A., jis krovinio nei vežė, nei vyko pasiimti, t. y. neturėjo konkretaus maršruto, todėl nėra pagrindo kalbėti apie (ne)privalėjimą keisti maršrutą, kad sumokėtų mokestį ir įsigytų vinjetę.
Kadangi bylą nagrinėjantis teismas nenustatė priežasčių, pateisinančių tai, jog pareiškėjas važiavo apmokestinamu keliu nustatyta tvarka nesumokėjęs mokesčio, todėl jis nubaustas pagrįstai.
Iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies šalinama be pagrindo pritaikyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs pažeidimą. T. A. pripažino tik tai, kad neturėjo įsigijęs vinjetės, tačiau neigė padaręs inkriminuotą pažeidimą, aiškindamas, jog ketino ją įsigyti pirmoje pasitaikiusioje kolonėlėje, o tokia nepasitaikė ir keisti maršruto neprivalėjo. Iš skundžiamo nutarimo pašalinus vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskirtos nuobaudos ribų teismas nekoreguoja (jam buvo skirta minimali bauda), kadangi negali bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties labiau, nei to prašoma skundu (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-509-135/2013).
Remiantis išvardintais motyvais, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas kaip de jure ir de facto nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, teismas
nutaria:
Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo T. A. 2013 m. rugsėjo 17 d. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui, apeliacinį skundą paduodant arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui, arba per šį apylinkės teismą.