Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. K. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria T. K. atiduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių jo stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui dienos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis, išsiskyręs, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 15 MGL baudą (750 Eur), bauda sumokėta 2019 m. spalio 23 d., kaltinamas tuo, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 15.45 val., buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia abejomis rankomis griebė mamai D. K. už kaklo srities (sprando), parvertė ją ant virtuvės grindų, tada, pakėlęs nuo žemės, vėl griebė už kaklo srities (sprando), stipriai spaudė bei pargriovė ant grindų, tokiu būdu nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą kaklo srityje bei kojoje ir padarė odos nubrozdinimą sprande ir kairiajame dilbyje. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartimi T. K. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos stacionarinio ekspertinio skyriaus ekspertams.

3. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamasis T. K. atiduotas į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo faktiško kaltinamojo atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos.

4. Kaltinamasis T. K. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė skundžią šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti. Skunde teigiama, jog nėra pagrindo jam nei skirti ekspertizę, nei jį atiduoti į psichiatrinę ligoninę. Jeigu būtų paskirta ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė, tai jis neprarastų darbo. Kaltinamasis sutinka, kad teisme parodymus davė emocionaliai, jo nesutarimai yra asmeniški ir jis nenorėjo visko pasakoti, manė, kad užtenka tik pripažinti kaltę. Tik atvykęs į 2022 m. rugpjūčio 31 d. teisiamąjį posėdį, suprato, kad bus sprendžiamas jo atidavimo į ekspertizės įstaigą klausimas, todėl tik šio posėdžio metu suprato, kad turėjo kreiptis į advokatą.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė palikti galioti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti, kaltinamasis T. K. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prašė skundą tenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. K. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais, bei įvertinus skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi klausimas dėl T. K. atidavimo į ekspertizės įstaigą stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, iš esmės išspręstas teisingai. Aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentus, kad nebuvo pagrindų kaltinamajam T. K. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnyje įtvirtintą procesinę prievartos priemonę.

7. Šioje proceso stadijoje skundą dėl apylinkės teismo nutarties atiduoti kaltinamąjį į ekspertizės įstaigą nagrinėjanti teisėjų kolegija pirmiausiai patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, ir ar yra pagrindas taikyti paskirtą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į ekspertizės įstaigą. Teismas, skirdamas kaltinamajam šią procesinę prievartos priemonę, skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios D. K. parodymuose, specialisto išvadoje, vaizdo įrašuose, kituose rašytiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinės prievartos skyrimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrįstumu, tačiau kaltinamojo kaltės klausimas nesvarstomas ir įrodymų vertinimas neatliekamas. Minėtuose šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti T. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

8. BPK 141 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam (kaltinamajam) daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis (kaltinamasis) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką (1, 5 dalys). Įtariamasis (kaltinamasis) atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą (3 dalis).

9. Ir nors išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš kurios matyti, jog nėra pateikta jokių duomenų, apie kaltinamojo ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydymosi laikotarpius ir vietas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas abejoti T. K. paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės tikslingumu bei nesudaro pagrindo manyti, kad paskyrus ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę, ji būtų užtektina ir pakankama kaltinamajam. Skunde nurodytas argumentas, jog kaltinamajam turėtų būti paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Šiame kontekste pažymėtina, jog asmens psichinė būklė paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tiriama tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Abejones dėl asmens sveikatos būklės, jo gebėjimo suvokti savo veiksmų pavojingumą ar juos valdyti gali sukelti ne tik sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių psichikos sveikatos paslaugas, pateikta informacija, tačiau ir faktai rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apie kaltinamojo nestabilią psichikos būseną liudija jo paties parodymai, duoti teisiamųjų posėdžių metu. Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vykusio 2022 m. liepos 11 d. teisiamojo posėdžio metu dalyvavusi ekspertė S. Š. išklausiusi kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiosios D. K. parodymus, teigė, kad kaltinamajam T. K. yra tikslinga skirti stacionarinę ekspertizę, kadangi nėra adekvatumo, asmuo sunkiai valdomas, mintys nerišlios. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atliekant T. K. apklausą teisiamojo posėdžio metu, jis kalba / pasakoja tarpusavyje nesusijusius ir tikrovės neatitinkančius dalykus, negali susikoncentruoti, jo išsakomi teiginiai nėra rišlūs, jis visiškai nereagavo į apylinkės teisėjos nurodymus, yra neadekvatus. Todėl aukštesniojo teismo nuomone, toks T. K. elgesys jo apklausų metu, tik patvirtina, kad būtina atlikti būtent stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri kaltinamajam yra reikalinga, kadangi kaip minėta anksčiau, sutikti su skunde nurodytu argumentu, jog jam (T. K.) turėtų būti paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė yra visiškai nepagrįstas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartimi T. K. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Ši nutartis įsiteisėjusi, taigi klausimas dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo pagrįstumo T. K. yra galutinai išspręstas.

10. BPK 11 straipsnis numato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Taigi priimant sprendimą taikyti procesinę prievartos priemonę, kiekvieną kartą turi būti įvertinama, ar tokiu suvaržymu gali būti pasiektas tam tikras tikslas, ar tas tikslas negali būti pasiektas taikant švelnesnes priemones. Nagrinėjamu atveju pagrįstų abejonių dėl T. K. psichinės būklės, jo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kilo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykusiuose teisiamuose posėdžiuose (t. y. 2022 m. birželio 6 d., 2022 m. liepos 11 d.).

11. Kaltinamasis nepagrįstą jo atidavimą į ekspertizės įstaigą iš esmės grindžia tuo, kad nėra nei vieno pagrindo jam skirti šią procesinę prievartos priemonę, atidavus jį į psichiatrinę įstaigą prarastų darbą. BPK 141 straipsnis nustato specialią procesinę prievartos priemonę asmeniui, kuriam prireikia daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, taip pat asmeniui, kuris po teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo dėl psichinės ligos ir galimo jo pavojingumo gali būti perkeltas į ekspertinę ar kitą specialią medicinos įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Ši procesinė prievartos priemonė teismų praktikoje pripažįstama kaip švelnesnė, lyginant su suėmimu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. Nr. 1S-208-1020/2020). Tačiau, nežiūrint to, teismui ją taikant visada privaloma vadovautis ir BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis (procesinės prievartos priemonės, turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, o kai jos tampa nereikalingos, jų taikymas nedelsiant nutrauktinas). Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas teisingai apsvarstė tiek jos (procesinės prievartos priemonės) taikymo proporcingumą, tiek nurodė faktines aplinkybes, kurios pateisina iš esmės pritaikytą kaltinamojo laisvės suvaržymą. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė nelaikytina neproporcinga siekiamiems tikslams.

12. Esant paminėtoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi T. K. pagrįstai atiduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių jo stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui dienos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį keisti ar naikinti kaltinamojo T. K. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skundo argumentais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis, 141 straipsnio 1, 3 dalimis,

nutaria:

kaltinamojo T. K. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.