Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Biudžetine įstaiga Alytaus rajono savivaldybės administracija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 444 str. 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Minėto straipsnio 2 d. 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškina, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 str. 2 d. 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: (1) pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); (2) antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; (3) trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; (4) ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

Iš pateiktų į civilinę bylą įrodymų nustatyta, kad N. M. ir T. M. kolūkyje „S.“ išdirbo atitinkamai kiekvienas 32 metus ir 23 metus. Jie 1991 metais Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo pagrindu ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka dalyvavo kolūkio „S.“ skelbtame aukcione dėl veršidės privatizavimo. Siekdami įgyti veršidę, jie tarpusavyje sudarė fizinių asmenų grupės sutartį, aukcioną laimėjo, sumokėjo pasiūlytą kainą bei atliko visus kitus teisės aktų nustatytus formalumus, reikalingus turtui įgyti. Tokiu būdu jie pagal fizinių asmenų grupės sutartį ir kiekvieno įnašus bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į veršidę, esančią (duomenys neskelbtini), atitinkamai pagal piniginius įnašus N. M. įgijo nuosavybės teise 10838/16856 dalis veršidės, T. M. - 5918/16856 dalis veršidės. T. M. mirus N. M. pagal testamentą paveldėjo visą T. M. turtą, įskaitant T. M. priklausiusią veršidės dalį. Mirus N. M. palikimą priėmė testamentinis įpėdinis J. M.. Pareiškėjas J. M., būdamas testamentiniu N. M. įpėdiniu negali pilna apimtimi įgyvendinti paveldėtojo teisių, nes nėra išlikę T. M. ir N. M. nuosavybės teisę į veršidę patvirtinantys dokumentai. Jo prašymu juridinis faktas dėl pastato valdymo nuosavybės teise nustatytinas teismo.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykdant ekonomikos reformą kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Kolūkio turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai.

Alytaus rajono kolūkiui „S.“ priklausiusi veršidė buvo parduodama aukcione pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kad veršidė buvo pastatyta laikantis tuometinių statybos reikalavimų patvirtina 1964 m. spalio 27 d. valstybinės komisijos, sudarytos Alytaus rajono Vykdomojo komiteto 1964 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. 547, parengtas 150 vietų veršidės tipinis projektas 220-1A (veršidė B. km.), adresas - kolūkis „S.“, baigta statyba buvo priimta surašant valstybinio priėmimo aktą. 1964 m. spalio 30 d. minėtas aktas buvo patvirtintas vykdomojo komiteto pirmininko (žr. Priedai Nr. 1–2).

Privatizuojamą turtą galėjo įsigyti Privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti asmenys, įskaitant iš įmonės į pensiją išėjusius asmenis. N. M. kolūkyje „S.“ dirbo 32 metus, nuo 1952 m. iki 1984 m., ką patvirtina „S.“ kolūkio pirmininko 1991 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. 887 (žr. Priedas Nr. 3). T. M. kolūkyje „S.“ dirbo 23 metus, nuo 1961 m. iki 1984 m., ką patvirtina :S.“ kolūkio pirmininko 1991 m. gruodžio 4 d. išduota pažyma Nr. 889 (žr. Priedas Nr. 4). Dėl darbo kolūkyje „S.“ N. M. buvo priskaičiuota 14.974,00 rublių dydžio žemės ūkio įmonės išmokos suma, o T. M. – 10.762,00 rublių dydžio išmokos suma (žr. Priedas Nr. 5).

1991 m. gruodžio 31 d. N. M. ir T. M. A. rajono M. apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė pareiškimus, kuriais prašė įtraukti juos į pretendentų į privatizuojamo kolūkio „S.“ turtą sąrašą, kaip iš minėto kolūkio į pensiją išėjusius asmenis (žr. Priedai Nr. 6, 7). 1992 m. gegužės 19 d. N. M. ir T. M., norėdami aukcione parduodamą kolūkio „S.“ turtą įsigyti kartu, sudarė fizinių asmenų grupės sutartį (žr. Priedas Nr. 8), kuri buvo patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka (žr. Priedas Nr. 9). Kaip matyti iš pateikto į civilinę bylą kvito ir pranešimo 1992 m. gegužės 19 d. N. M., veikdama kaip asmenų grupės atstovė, sumokėjo 50 rublių už dalyvavimą aukcione ir 838,00 rublių dydžio pradinį įnašą (žr. Priedas Nr. 10). 1992 m. gegužės 27 d., vykdant privatizuojamo žemės ūkio įmonės „S.“ turto aukcioną, veršidė parduota už 16.756,00 rublių. Didžiausią kainą pasiūlė N. M., veikianti kaip asmenų grupės įgaliota atstovė. Tai patvirtinama M. apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizuojamos žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo Nr. 218 (žr. Priedas Nr. 11).

Už aukciono būdu įsigytą veršidę buvo atsiskaityta iš žemės ūkio išmokų (atėmus pradinį įnašą (838,00 rublių) likusi mokėti veršidės kaina (16.756,00 rublių – 838,00 rublių = 15.918,00 rublių) buvo leista padengti iš investicinės sąskaitos, ką patvirtina M. agrarinės tarnybos pažyma (žr. Priedas Nr. 12). Tokią atsiskaitymo galimybę numatė Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos (toliau – Privatizavimo tvarka) 28.1 punktas. Kad ši suma buvo sumokėta, įrodo įrašas pažymoje dėl atsiskaitymo „Apmokėta ž. ūkio išmokos“). Be to, kad aukciono rezultatai buvo patvirtinti Miroslavo apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko tvirtinančiu parašu, esančiu ant privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo Nr. 218 (žr. Priedas Nr. 11), akivaizdžiai įrodo, jog už aukciono būdu įsigytą veršidę buvo tinkamai atsiskaityta. Tokia išvada daroma įvertinus Privatizavimo tvarkos 29 punkto reikalavimus, kuris įsakmiai numatė, kad aukciono rezultatai pateikiami tvirtinti tik po to, kai yra atsiskaitoma už privatizuojamą objektą. Taip pat pastebėtina, kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės, jog egzistavo Privatizavimo tvarkos 32 punkte numatytos aplinkybės, dėl to aukcionas laikomas įvykusiu.

Pagal galiojusią tvarką patvirtinus aukciono rezultatus privalėjo būti išduotas nuosavybės teisės dokumentas, patvirtinantis N. M. ir T. M. nuosavybės teisę į veršidę, prieš tai pasirašius priėmimo-perdavimo aktą (sutartį). Pareiškėjo tvirtiniu šie dokumentai neišliko, ir tai yra kliūtis pareiškėjui įteisinti paveldėjimo būdu įgytą nuosavybę į daiktą.

Tą aplinkybę, kad N. M. ir T. M. veršidę įsigijo nuosavybės teise, papildomai įrodo faktas, jog 1999 m. N. M. ir T. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kuriame minėta veršidė pastatyta (žr. Priedas Nr. 13), t. y. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurį vėliau padalijus buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (žr. Priedas Nr. 14). Pareiškėjo tvirtinimu už žemės sklypo, ant kurio stovi veršidė, naudojimą po 1999 m. įvykusio nuosavybės teisės atkūrimo nei N. M., nei T. M. nemokėjo žemės nuomos mokesčio, kas papildomai įrodo, kad tiek veršidė, tiek žemės sklypas nuosavybės teise priklausė tiems patiems asmenims, t. y. N. M. ir T. M.. Priešingu atveju, jei veršidė būtų priklausiusi ne N. M. ir T. M., jiems būtų tekę mokėti nuomos mokestį pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 punktą.

Be to, iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad sklypo teritorija yra iš dalies užstatyta, o prie registracijos tipo nurodyta „Žemės sklypas su statiniais“ (žr. Priedas Nr. 14). Kadangi kaip matyti iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų minėtame žemės sklype nėra kitų statinių išskyrus veršidę (žr. Priedas Nr. 15–16), ši aplinkybė patvirtina, kad veršidė buvo suformuota teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nebuvo užbaigta jos registracijos procedūra, t. y. atitinkamame registre nebuvo įregistruotas veršidės savininkas.

Kaip matyti iš pateiktų į bylą testamentų, T. M. mirus visą jo turtą pagal testamentą paveldėjo N. M., kas reiškia , kad N. M. paveldėjo ir T. M. priklausiusią veršidės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Po N. M. mirties pareiškėjas J. M. pagal testamentą paveldėjo visą N. M. turtą (išskyrus pinigines lėšas), įskaitant visą veršidę (žr. Priedai Nr. Nr. 17–18, 19–20).

J. M., būdamas testamentiniu N. M. įpėdiniu dėl neišlikusių nuosavybės teisę į veršidę patvirtinančių dokumentų negali šios teisės pilnai realizuoti, nes VĮ Registrų centras, remdamasis J. M. turimais dokumentais, negali įregistruoti nuosavybės nekilnojamojo turto registre, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų daiktinių teisių įregistravimo teisinių pagrindų (žr. Priedas Nr. 21). Sprendžiama, kad nuosavybės teisė į veršidę gali būti įregistruota tik teismine tvarka nustačius veršidės valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 5 punktas).

Šios civilinės bylos atveju nustatytos visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos sąlygos tam, kad būtų galima nustatyti veršidės valdymo nuosavybės teise faktą: N. M. ir T. M. nuosavybės teisę į Veršidę įgijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, nuosavybės teisę į veršidę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau jie neišliko, nuosavybės teisę į veršidę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka, veršidė buvo sukurta ir įforminta įstatymų nustatyta tvarka.

Pastebėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas prašymą teismui, prašo nustatyti juridinį faktą, kad savininkai veršidę valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise konkrečiomis dalimis - T. M. valdė 5918/16856 dalis, o N. M. valdė 10838/16856 veršidės dalis, kurias pareiškėjas paskaičiavo atitinkamai pagal jas įgijusių asmenų piniginių įnašų dydį. Tačiau šios civilinės bylos kontekste atsižvelgiant į tai, kad juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu, nėra aktualios nuosavybėje savininkų turėtos daikto dalys, bet yra aktualus terminas, iki kurio kiekvienas iš savininkų daiktą valdė, nes paveldėjimo objektas yra tik toks turtas, kurį palikėjas turėjo savo mirties momentu (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis) ir kurį pareiškėjas, kaip sprendžiama iš į bylą pateiktų testamentų, paveldėjo. Taigi, šiuo atveju tenkinant prašymą dėl juridinio fakto nustatymo nustatomas ir terminas, iki kurio savininkai daiktą valdė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo (duomenys neskelbtini)T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).) iki mirties nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini)dalis, o N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).) iki mirties nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini)dalis veršidės 1F1m, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilna apimtimi įgyvendintų paveldėjimo teisę į motinos N. M. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.