Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-23 · Civilinė byla Nr. 2A-397-153/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-23
Bylos Nr.
2A-397-153/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
Ieškovas
K. I.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
UAB „Kauno vandenys“, A. V.
Civilinė byla Nr. 2A-397-153/2008
pirmos instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 44.5.2.1; 44.2.4.1;

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio,sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei

dalyvaujant ieškovės K. I. atstovei advokatei K. Č., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei J. T.- K., trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovui R. P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8332-329/2007 pagal ieškovės K. I. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims A. V., UAB „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. I. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 21 836,09 Lt žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 102-103).

Ieškovė nurodė, kad 2006-12-26 tamsiu paros metu, neapšviestoje Kauno miesto Naručio gatvėje pieš sankryžą su Tauro gatve, esant šlapiai kelio dangai, tretysis asmuo A. V. ieškovei priklausančiu automobiliu įvažiavo į kelio asfalto dangos įgriuvas, susidariusias apie vandens nukanalizavimo šulinį, dėl ko buvo apgadintas ieškovės automobilis. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė kaip Kauno miesto gatvių savininkas atsakingas už ieškovei padarytą žalą. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis netinkamai prižiūrėjo gatvę, įspėjamaisiais ženklais, atitvarais nepažymėjo vietos, kur yra kelio įduba, nesuremontavo gatvės. Dėl esančios įgriuvos ieškovės automobilio dugnas kliudė šulinio dangtį ir dėl to automobilis buvo apgadintas. Tai yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ieškovei. Kauno miesto gatvių savininko atsakovo Kauno miesto savivaldybės kaltė pasireiškia tuo, kad jis netinkamai prižiūrėjo gatvę, įspėjamaisiais ženklais, atitvarais nepažymėjo vietos, kur yra kelio įduba, taip pat ir nesuremontavo gatvės, kas sukėlė neigiamas pasekmes ieškovei, padarė jai žalą. Kauno VPK Eismo priežiūros tarnyba atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes A. V., vairavęs automobilį, nekaltas dėl įvykio. Ieškovės patirtą žalą sudaro 21 386,09 Lt automobilio atkūrimo kaštai, 200 Lt automobilio saugojimas aikštelėje, 250 Lt automobiliui padarytų nuostolių apskaičiavimas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad jis apie įvykį buvo informuotas praėjus beveik mėnesiui po įvykio (2007-01-16), atsakovo atstovai nebuvo pakviesti į transporto priemonės apžiūrą autoįvykio vietoje. Pateikti dokumentai yra nepakankami, kad būtų nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, patvirtinančios įvykį, žalos atsiradimo priežastį ir jos dydį. Pateiktos nuotraukos nelaikytinos įrodymais, nes pateiktos jų kopijos, kuriose nufotografuotos skirtingos gatvės be pavadinimo, be to, nuotraukos yra be datų. Nuotraukose nematyti gatvės pavadinimo, namo numerio. Nepateikta dokumentų, jog automobilio apgadinimo priežastis yra ta, kad jis įvažiavo į duobę. Neįrodyta ir tai, į kurią duobę į važiavo trečiojo asmens vairuojamas automobilis. Ieškovės automobilis galėjo būti apgadintas dėl to, kad šulinio dangtis kliudė automobilio dugną, ką patvirtino VPK Viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis P. D. 2006-12-26 tarnybiniame pranešime, todėl už padarytą žalą turėtų būti atsakingas tretysis asmuo UAB „Kauno vandenys“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus specialistai nuvykę apžiūrėti Naručio gatvę, joje nerado jokių duobių ar iškilusio šulinio, dėl kurių galėjo būti apgadintas automobilis. Duobės (įgriuvos) gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga, todėl, vadovaujantis CK 6.253 str. 1 d., atsakovui civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Atsakovas tinkamai vykdė gatvių priežiūros funkciją. Tai patvirtina 2006-04-20 remonto darbų sutartis Nr. 308, sudaryta su UAB „Kelių remonto grupė“, papildomas susitarimas dėl 2006 m. balandžio 20 d. sutarties Nr. 308 pratęsimo ir atliktų darbų 2006 m. gruodžio mėnesį priėmimo aktas, kuriame tarp suremontuotų gatvių įrašyta ir Naručio gatvė. Iš pateiktų įrodymų negalima įvertinti automobilį vairavusio asmens elgesio iki įvykstant eismo įvykiui. Ieškovės reikalaujama atlyginti 21 836,09 Lt suma yra nepagrįsta, nes kyla abejonių dėl nustatytos žalos dydžio vertintojų objektyvumo, kadangi jie vertinimą atliko trečiojo asmens A. V. užsakymu. Nepagrįstai prašoma atlyginti 200 Lt, sumokėtus už sugadinto automobilio saugojimo paslaugas, saugotoją ieškovė pasirinko savo nuožiūra, nederinusi su atsakovu. Neaišku, kas buvo atsitikę su automobiliu nuo autoįvykio iki jo įvertinimo. Be to, nustatant sugadintos transporto priemonės nuostolių dydį pridėtinės vertės mokestis neskaičiuojamas.

Tretysis asmuo A. V. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Tretysis asmuo UAB „Kauno vandenys“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. UAB „Kauno vandenys“ kaltės dėl ieškovės automobilio apgadinimo negali būti, kadangi autoįvykio vietoje nėra gavusi ir užregistravusi pranešimų apie vandentiekio- kanalizacijos šulinio avarinę būklę, todėl negali būti atsakinga už avarijos vietoje atsiradusias kelio įgriuvas. UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „If draudimas“ yra sudarę draudimo sutartį, pagal kurią tretiesiems asmenims patirtą žalą atlygina draudimo bendrovė, jei autoįvykių priežastimis nustatoma netvarkingi vandentiekio-kanalizacijos šulinių dangčiai ar jų nebuvimas, bei dėl vandentiekio-kanalizacijos tinklų avarijos atsiradusios asfalto dangoje duobės, įdubimai, plyšiai. Patikrinus Naručių gatvės šulinį, nustatyta, kad jis yra iškilęs, lyginant su gatvės lygiu, tačiau jo konstrukcija nepažeista, todėl žala padaryta ne dėl šulinio.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovei K. I. priteisė 18 123,81 Lt žalos atlyginimo, 250 Lt už transporto priemonės vertinimą, 350 Lt žyminio mokesčio ir 1 450 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Ieškinį dalyje dėl PVM ir automobilio saugojimo išlaidų priteisimo atmetė. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisė 201 Lt žyminio mokesčio ir 38,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2006-12-26 autoįvykio Naručio gatvėje metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis A. V. vairuojamas automobilis VW New Beetle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 51). Ties Tauro gatve, neapšviestame kelio ruože A. V. įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusią prie šulinio įgriuvą, dėl ko buvo kliudytas šulinio viršumi automobilio dugnas, dėl ko buvo apgadinta vairuojama transporto priemonė, išbėgo tepalai. Autoįvykis įvyko tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, lyjant lietui, nepažymėtame kelio ruože papildomais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Vairuotojui administracinė nuobauda netaikyta.

Teismas nurodė, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo jam priklausančią – Naručio gatvę, tinkamai neremontavo jos. Gatvėje esančios įdubos nebuvo pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, atitvarais, kas laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais, t.y. neveikimu. Dėl neteisėto atsakovo neveikimo buvo apgadintas ieškovei priklausantis trečiojo asmens A. V. vairuojamas automobilis, ieškovė patyrė žalą. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis tinkamai neprižiūrėjo jam priklausančios gatvės. Nors atsakovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Kelių remonto grupė“ dėl 15 m² kelio ruožo remonto, tačiau iš byloje esančių draudimo bendrovės ir ieškovės su trečiuoju asmeniu atliktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad kelio danga aplink kanalizacijos šulinį nebuvo tinkamai sutvarkyta. Atsakovas savo nekaltumo neįrodė. Nenustatyta jokių objektyvių įrodymų, kad tretysis asmuo A. V., vairuodamas automobilį, elgėsi neapdariai, neatsargiai. Vairuojant transporto priemonę tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, lyjant lietui, kelio ruože, nepažymėtame papildomais kelio ženklais ar kitais atitvarais, vairuotojas negalėjo pastebėti kelio dangos pažeidimo, todėl negalėjo išvengti autoįvykio. Teismas konstatavo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 str. – 6.249 str.), todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti žalą.

Teismas nustatė, kad ieškovei padarytą žalą sudaro 21 386,09 Lt (18 123,81 Lt + 3262,28 Lt PVM) automobilio remonto kaina, 200 Lt automobilio saugojimas aikštelėje, 250 Lt automobiliui padarytų nuostolių paskaičiavimas. Teismas nurodė, kad remiantis LAT senato nutarimo Nr.27 18 p. žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas ( remontas ) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Taip pat atlyginama keičiamų detalių naujomis vertė, kuri sumažinama, atsižvelgiant į sugadintų detalių susidėvėjimą. Vadovaujantis teismų praktika (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006) kai automobilio remonto paslaugas teikia asmuo, privalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, o prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Į žalos dydį nepagrįstai yra įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, todėl ieškinio dydis dalyje dėl žalos mažintinas, atmetant reikalavimą priteisti 3 262,28 Lt PVM. Reikalavimas priteisti 200 Lt už automobilio saugojimą atmestinas, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas. Ieškovės reikalavimas priteisti 250 Lt turėtų išlaidų už transporto priemonės vertės nustatymą yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė su teismo sprendimu nesutiko iš dalies, prašė sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkinti ieškovės reikalavimai panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškovės ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

Žemesnės instancijos teismas

1) teismas nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis tinkamai neremontavo Naručio gatvės. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. savivaldybės yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Byloje yra pateikta medžiaga (Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2007 m. liepos 3 d. raštas Nr. 43-10-554, Remonto darbų 2006 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. 380, Susitarimas dėl 2006 m. balandžio 20 d. remonto darbų sutarties Nr. 308 pratęsimo, Atliktų darbų priėmimo 2006 m. gruodžio 13 d. aktas (b. 1. 91-96) ), iš kurios matyti, jog atlikti gatvių remonto darbus (įskaitant ir Naručio gatvę) buvo pavesta UAB „Kelių remonto grupė“ ir ši gatvė buvo suremontuota iki 2006 m. gruodžio 13 d., t.y. iki autoįvykio 2006 m. gruodžio 26 d. LAT 2005-10-11 nutartyje c.b. Nr. 3K-7-365/2005 nurodė, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Savininkas gali pavesti tvarkymą ir priežiūrą kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 str. už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo siejama padaryta žala. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismo argumentas, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei patirtą žalą, nes atsakovas netinkamai remontavo Naručio gatvę, yra nepagrįstas;

2) teismas nepagrįstai Naručio gatvėje esančių įdubų nepažymėjimą įspėjamaisiais ženklais, atitvarais, pripažino neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu). Pagal aukščiau nurodytas remonto darbų sutartis remonto darbai Naručio gatvėje buvo užbaigti iki 2006 m. gruodžio 13 d., gatvės remonto darbams suteiktas 1 metų garantinis terminas. Eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovės automobilis įvyko 2006 m. gruodžio 26 d., t. y. praėjus nepilnai dviem savaitėms po gatvės remonto darbų užbaigimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui nebuvo pagrindo statyti įspėjamuosius ženklus neseniai suremontuotoje gatvėje. Apie Naručio gatvėje esančius įdubimus po jos remonto atsakovui iki trečiojo asmens A. V. 2007 m. sausio 16 d. pareiškimo gavimo (b. 1. 34) nebuvo žinoma;

3) teismas netinkamai įvertino byloje pateiktas nuotraukas ir nusprendė, jog Naručio gatvė nesutvarkyta. Pateiktos nuotraukos yra be datų, be gatvių pavadinimų, o vienintelėje nuotraukoje, kurioje užfiksuotas gatvės pavadinimas, nesimato jokių duobių (b. 1. 43). Buvo fotografuojama skirtingos vietovės, todėl iš jų negalima nustatyti, ar jose užfiksuotos duobės yra Naručio gatvėje. Byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2007 m. vasario 22 d. raštas Nr. 43-4-100 (b. 1. 35), kuriame nurodyta, jog savivaldybės specialistams apžiūrėjus visą Naručio gatvę, duobės ar iškilusio šulinio, dėl kurių būtų galėjusi kilti žala automobiliui, nerasta;

4) Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio P. D. 2006 m. gruodžio 26 d. tarnybinis pranešimas (b. 1. 47)) patvirtino aplinkybę, jog žala ieškovės automobiliui atsirado dėl to, kad šis kliudė šulinio dangtį. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu Kauno miesto savivaldybė turėtų kontroliuoti UAB „Kauno vandenys“ statomų šulinių ,šiuo atveju Naručio gatvėje įrengto šulinio aukščio, atitikimą norminiams aktams. Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi žala ieškovės automobiliui kilo dėl kliudyto šulinio dangčio, todėl, nepagrįstai teismas nusprendė, jog patirtą žalą privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė;

5) teismo išvada, kad nenustatyta jokių objektyvių įrodymų, kad tretysis asmuo A. V., vairuodamas automobilį, elgėsi neapdairiai, neatsargiai, yra nepagrįsta. Teismo posėdžio metu A. V. pats žodžiu paaiškino, jog važiuodamas Naručio gatve eismo įvykio dieną jis šulinį matė, bet vis vien per jį važiavo (Teismo posėdžio 2007-11-29 protokolas, b. 1. 129). Atsižvelgiant aukščiau nurodytą aplinkybę, o taip pat į CK 6.253 str. 1 d. nuostatą, teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens A. V. elgesį vairuojant ieškovės automobilį 2006 m. gruodžio 26 d.;

6) byloje nepateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, jog turto vertinimą atliko asmuo, turintis teisę verstis turto vertinimo veikla. LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-763/2001 konstatavo, kad teismas, vertindamas kiekvieną įrodinėjimo priemonę kaip įrodymą, turi patikrinti, ar ji atitinka įstatymo reikalavimus. Šiuo aspektu turi būti patikrinta ir turto vertintojo išvada ar pažyma - ar turto vertinimas atliktas asmens, turinčio teisę verstis turto vertinimo veikla, ar laikytasi turto vertinimo taisyklių ir tvarkos ir kt. Nesant byloje įrodymui, patvirtinančių turto vertinimą atlikusio asmens teisę užsiimti turto vertinimu, jo parengta turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kurio pagrindu teismas galėtų priteisti iš atsakovo žalą;

7) atsakovo atžvilgiu taikytinas CK 6.253 str.1 d. vienas iš numatytų pagrindų dėl kurio netaikoma civilinė atsakomybė, o asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nenugalima jėga. Duobės galėjo atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga (pvz.: dėl išplauto grunto po asfalto danga, atsiradusios smegduobės ir pan.), t.y. dėl nei savivaldybės, nei jokio kito juridinio ar fizinio asmens įmanomos sukontroliuoti, numatyti ir išvengti aplinkybės. Automobilio apgadinimas nagrinėjamu atveju turėtų būti laikytinas įvykiu, atsiradusiu dėl nenugalimos jėgos, dėl ko už žalą atsakingas asmuo turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Kauno vandenys“ palaikė atsakovo apeliacinį skundą, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovo automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į kelio įdubas, dėl ko automobilio dugnas kliudė šulinio dangtį. Teismo išvada, kad byloje nenustatyta objektyvių įrodymų, jog tretysis asmuo A. V., vairuodamas automobilį elgėsi neapdairiai ir neatsargiai, yra nepagrįsta, nes pats A. V. paaiškino, kad matė šulinio dangtį, bet vis tiek per jį važiavo, taigi šioje situacijoje elgėsi nepakankamai atsargiai ir apdairiai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė K. I. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) teismas teisingai konstatavo, kad savivaldybė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą - Naručio gatvę, tinkamai ir laiku jos neremontavo, gatvėje esančios įgriuvos (duobės) aplink šulinį, kurios įvykio vietoje nebuvo pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, atitvarais, kas pagrįstai laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu. Esant nesutvarkytoms ir neaptvertoms kelio dangos įgriuvoms (neteisėtas neveikimas), važiuojant per jas, automobilio dugnas kliudė šulinio dangtį, dėl ko automobilis buvo apgadintas (pasekmės). Atsakovo neteisėtą neveikimą ir kilusias pasekmes sieja akivaizdus priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis neprižiūrėjo savo turto;

2) atsakovo argumentai, kad teismas, pripažinęs jo kaltę, sprendime nenurodė, kokį teisės aktą savivaldybė pažeidė, nesudaro jokio juridinio pagrindo abejoti teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Juolab, kad pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. savivaldybėms yra pavesta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra. Norminių aktų nuostatos taikomos ir atsakomybė už jų nesilaikymą kaltiems asmenims iškyla nepaisant to, ar atitinkamas teisės aktas yra paminėtas teismo sprendime, ar ne;

3) aplinkybė, kad gatvių remonto darbams atlikti savivaldybė samdė UAB „Kelių remonto grupę“, neatleidžia atsakovo, kaip vietinės reikšmės kelių ir gatvių Kauno mieste savininko ir valdytojo, nuo atsakomybės. Pirma, minėta bendrovė buvo tik rangovas, t.y. minėtos sutarties pagrindu tik remontavo gatves pagal užsakovo poreikį nurodytais terminais. Rangovui buvo pavedama atlikti konkrečius remonto darbus, bet nepavesta nuolatinė gatvių bei kelių priežiūra ir valdymas. Nėra jokio juridinio pagrindo teigti, jog atsakovas šios sutarties pagrindu UAB „Kelių remonto grupei“ buvo pavedęs nuolat valdyti (eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti) objektą - vietinės reikšmės kelius ir gatves Kauno mieste. Atsakovo nurodyti LAT pateikti išaiškinimai dėl atsakomybės pagal CK 6.266 str. netaikymo objektų savininkui (valdytojui), kai jis objekto tvarkymą ir priežiūrą paveda kitiems asmenims, neatitinka šios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir jais remtis negalima;

4) 2006-04-20 Remonto darbų sutarties objektas yra Kauno miesto gatvių paprastasis remontas, t.y. asfalbetonio dangoje esančių iki 4 cm gylio duobių užtaisymas bitumine emulsija su granitine skaldele.. Kaip buvo nustatyta Policijos įvykio tyrimo medžiaga (Kauno m. VPK Viešosios policijos patrulio P. D. tarnybinis pranešimas), įvykio vietoje aplink šulinio dangtį buvo susidarę 10-15 cm gylio įdubos. Vadinasi, šių įvykio vietos įgriuvų (duobių) remontas nėra minėtos sutarties objektu ir jokios kitos sutarties, kurios pagrindu 10-15 cm gylio duobės privalėjo būti remontuojamos, atsakovas nepateikė. Darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas nebuvo sudaręs jokios sutarties minėto gylio duobių remontui, kas tik papildomai pagrindžia atsakovo netinkamą savo turto priežiūrą bei jo kaltę.

Šalies argumentai

5) apelianto nurodyti argumentai, kad pagal minėtą Atliktų darbų priėmimo aktą remonto darbai Naručio gatvėje buvo užbaigti iki 2006-12-13, todėl nebuvo pagrindo statyti įspėjamuosius ženklus neseniai remontuotoje gatvėje, yra nepagrįsti. Kelio dangos įgriuvų faktą įvykio vietoje konstatavo įvykio aplinkybes nustatę ir tyrę Viešosios policijos patruliai. Policijos įvykio tyrimo medžiaga - tai oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str.). Dėl paties įgriuvų fakto negali būti ginčo. Esant nesutvarkytoms duobėms, atsakovas, kaip gatvių ir kelių savininkas (valdytojas), privalėjo arba jas laiku sutvarkyti, arba kelio dangoje esančias įgriuvas aptverti ar kaip kitaip apie jas eismo dalyvius įspėti. Atliktų darbų priėmimo akte nėra nurodyta nei konkreti gatvių remonto vieta, nei laikas, nėra konstatuota, kad remonto darbai atlikti kokybiškai ir pilnai, o atsakovas apžiūrėjo ir patikrino remontuotas gatves bei neturi jokių pretenzijų rangovui;

6) Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2007 m. vasario 22 d. raštas Nr. 43-4-100, kuriame nurodyta, jog Naručio gatvėje nerasta duobės ar iškilusio šulinio, dėl kurių galėjo kilti žala automobiliui, vertintinas kritiškai. Naručio gatvę savivaldybės specialistai apžiūrėjo daugiau nei po dviejų mėnesių po įvykio, per kuriuos minėtos įgriuvos įvykio vietoje jau galėjo būti ir sutvarkytos. Kita vertus, nėra garantijų, kad Naručio gatvė buvo apžiūrėta tinkamai, o apžiūros metu įgriuvų įvykio vietoje tikrai nebuvo. Apeliantas klaidingai teigia, kad teismas, atsižvelgdamas tik į nuotraukas, padarė išvadą, jog Naručio gatvė įvykio dieną nebuvo sutvarkyta. Priešingai, teismas šią pagrįstą išvadą padarė remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu: prie bylos prijungta Policijos medžiaga, taip pat ir ieškovės bei trečiojo asmens A. V. paaiškinimais;

7) apeliantas klaidingai vertindamas nustatytą aplinkybę, jog automobilis kliudė Naručio gatvėje įrengto šulinio dangtį, nepagrįstai teigia, kad dėl įvykio metu patirtos žalos privalo atsakyti UAB „Kauno vandenys“, kurie yra atsakingi už netvarkingus vandentiekio-kanalizacijos šulinių dangčius. Apeliantas netinkamai nustatė juridinį priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo ) ir atsiradusių pasekmių. Automobilio dugnas kliudė šulinio dangtį todėl, kad apie šulinį buvo susidariusios kelio dangos įgriuvos, ir jei kelio danga būtų buvusi tinkamai prižiūrėta bei sutvarkyta, arba įgriuva būtų aptverta ar kaip kitaip eismo dalyviai apie ją įspėti - automobilio dugnas nebūtų kliudęs šulinio dangčio ir žala (nuostoliai) nebūtų atsiradę. UAB „Kauno vandenų“ kaltės dėl to, kad automobilio dugnas kliudė virš kelio dangos išsikišusio šulinio dangtį nėra, nes aplink šulinį kelio danga buvo nesutvarkyta ir įgriuvusi, o pats šulinys bei jo dangtis buvo tvarkingi;

8) apelianto teiginiai, kad tretysis asmuo A. V. pats yra kaltas dėl įvykio ir padarytos automobiliui žalos, nes 2007-11-29 teismo posėdžio metu neva paliudijo matęs šulinį, bet vis tiek per jį važiavęs, yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės pagal CK 6.253 str. 1 d. Važiuojant gatvėse visada matyti šuliniai (jų dangčiai), net jei kelio danga apie juos yra sutvarkyta idealiai. Viešosios policijos patrulio P. D. 2006-12-26 tarnybiniame pranešime, taip pat 2006-12-26 nutarimu atsisakyti pradėti ATP bylos teiseną bei kaip teismo posėdžiuose paaiškino tretysis asmuo A. V., 2006-12-26 važiuodamas ieškovei priklausančiu automobiliu Naručio gatvėje ties sankryža su Tauro gatve, neapšviestoje kelio ruožo dalyje, apvažiuodamas šalikelėje pastatytą kitą automobilį, lyjant lietui, jis nepastebėjo važiuojamoje dalyje esančių ir vandens apsemtų 10-15 cm įdubų aplink šulinį, ko pasėkoje įvažiavus į jas, automobilio dugnas kliudė šulinio dangtį ir buvo padaryta žala. A. V., vairavęs mašiną dėl įvykio yra nekaltas ir nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Vienintelė sąlyga galėjusi padėti išvengti įvykio ir padarytos žalos - jei kelio dangos įgriuvos būtu laiku sutvarkytos ar aptvertos ir/ar paženklintos įspėjamaisiais ženklais, t.y. jei savivaldybė būtų tinkamai eksploatavusi ir prižiūrėjusi Naručio gatvę;

9) apeliantas nepagrįstai abejoja UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ bei jos direktoriaus kvalifikacija bei jų teise ir galimybėmis atlikti apgadintos transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Visi norminiai vertinimo ataskaitos pagrindai, įskaitant ir įmonės kvalifikacijos atestatą bei turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą buvo nurodyti pačioje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 0703A058. Atsakovas tik apeliaciniame skunde išdėstė savo abejones dėl kvalifikacijos, todėl ją pagrindžiantys dokumentai pateikiami kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą;

10) apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 str. 1 d. (force majeure). Šioje byloje yra sprendžiama savivaldybės atsakomybė ne už kelio dangos įgriuvų (duobių) atsiradimą, o už netinkamą kelių ir gatvių priežiūrą, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Niekas neteigia, kad savivaldybė turi užtikrinti, kad gatvės ir keliai niekad nesusigadintų ir neatsirastų duobės (įgriuvos), kas išties yra neišvengiama. Tinkamai eksploatuojant ir prižiūrint kelius bei gatves, kelio danga turėjo būti tinkamai sutvarkyta ar įvykio vietoje esančios įgriuvos aptvertos ir/ar pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Tai nebuvo padaryta, dėl ko savivaldybė ir yra atsakinga už įvykį bei turi atlyginti padarytą žalą. Todėl ir force majeure, kaip nuo atsakomybės atleidžianti aplinkybė, šioje situacijoje netaikytina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus įmonės turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, žala įvertinama pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 str. keliai skirstomi pagal nuosavybės formą į valstybės, savivaldybių arba privačius. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktas nustato savivaldybėms pareigą užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė sudarė remonto darbų sutartį Nr.308 (b.l.93-95) dėl Kauno miesto gatvių paprastojo remonto, t.y. asfaltbetonio dangoje esančių iki 4 cm. gylio duobių užtaisymo bitumine emulsija su granitine skaldele. Autoįvykio metu nustatyta, kad įvykio vietoje aplink šulinio dangtį buvo susidarę 10-15 cm gylio įdubos. Kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad šių įvykio vietos įgriuvų (duobių) remontas nebuvo anksčiau minėtos sutarties objektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas Kauno m. savivaldybė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą - Naručio gatvę, tinkamai ir laiku jos neremontavo, gatvėje esančios įgriuvos (duobės) aplink šulinį, kurios įvykio vietoje nebuvo pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, kas pagrįstai laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie atsakovo netinkamą savo turto priežiūrą bei jo kaltę. Esant tokioms aplinkybėms negalima pripažinti, kad autoįvykis įvyko dėl nenugalimos jėgos (force majeure) kaip tai nurodo apeliantas, nes to nepatvirtina surinkti byloje įrodymai. Esant nesutvarkytoms ir neaptvertoms kelio dangos įgriuvoms (neteisėtas neveikimas), važiuojant per jas, ieškovei priklausančio automobilio dugnas kliudė šulinio dangtį, dėl ko automobilis buvo apgadintas (pasekmės). Atsakovo neteisėtą neveikimą ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, todėl atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą nėra įstatyminio pagrindo.

Atmestinas apelianto argumentas, kad Naručio gatvėje nėra jokių duobių ar iškilusio šulinio, dėl kurio galėjo būti apgadintas automobilis. Pateiktas byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento komunalinio ūkio skyriaus raštas (b.l.35) patvirtina, kad atsakovo darbuotojai apžiūrėjo įvykio vietą 2007m. vasario mėnesį, du kartus. Pirmą kartą apžiūros metu atsakovo įmonės darbuotojai duobės nerado, o kitą kartą gavę eismo įvykio vietos schemą, tiksliai nustatė eismo įvykio vietą, šulinio lokalizacijos vietą, t.y. priešais namą Nr.3 Naručio gatvėje. Autoįvykio priežastį taip pat tyrė UAB,,Kauno vandenys,, ir UAB,,If draudimas,,. Ginčo kanalizacijos šulinio buvimo vietą Naručio gatvėje patvirtina ne tik minėtų įstaigų raštai bet ir padarytos fotonuotraukos (b.l.43-44).Todėl remiantis surinktais byloje įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi trečiojo asmens A. V. paaiškinimu dėl autoįvykio aplinkybių ir priežasčių, kadangi A. V. nurodytos aplinkybės sutampa su kitais surinktais byloje įrodymais. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad pateiktos byloje fotonuotraukos nėra pakankamai objektyvus įrodymų šaltinis. Esančiuose byloje fotonuotraukose užfiksuota, esančio Naručio gatvėje, kanalizacijos šulinio būklę. Šias nuotraukas pateikė ne tik ieškovė bet ir tretysis asmuo UAB,,Kauno vandenys,, kad pateiktos byloje nuotraukos užfiksavo nesusijusį su ginčo objektu kanalizacijos šulinį, įrodymų nepateikta. Todėl neesant kitų įrodymų pirmosios instancijos teismas įvertino tarpe kitų įrodymų ieškovės ir trečiųjų asmenų A. V. bei UAB „Kauno vandenys“ pateiktas fotonuotraukas (b.l.36-39,54), kurios patvirtina, kad apie vandens kanalizacijos šulinį yra kelio dangos įgriuvos. Pažymėtina kad, duomenis apie automobilio sužalojimo vietą ir automobilio sužalojimo priežastį nustatyti VPP administracinėje medžiagoje (b.l.45-49,51). Tarnybiniame pranešime, eismo įvykio schemoje, trečiojo asmens A. V. paaiškinime, nutarime atsisakyti pradėti administracinio teises pažeidimo bylos teiseną nustatyta, kad 2006-12-26 apie 18 val. K. N. gatvėje neapšviestame kelio ruože lyjant lietui trečiojo asmens A. V. vairuojamas automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje įgriuvą prie šulinio, ko pasėkoje kanalizacijos šulinio viršutinė dalis sužalojo automobilio pavarų dėžę. Automobilio sužalojimo faktą patvirtina eksperto išvada, kurioje nustatyta, kad autoįvykio metu buvo sužalota automobilio pavarų dėžę, tai užfiksuota taip pat fotonuotraukose (b.l.50,16-29). Netikėti eksperto išvada nėra pagrindo, kadangi, jo kvalifikacijos ir kompetencijos atsakovas neginčija. Vien tas faktas, kad eksperto kvalifikacijos atestatas pateiktas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (b.l.162-163), nesudaro pagrindo atmesti eksperto išvadą kaip netinkamą įrodymą, nes to nenumato įstatymas. Byloje eksperto išvadą vertinama kartu su kitais įrodymais ir nėra privaloma teismui (CPK 185 str.,218 str.). Eksperto išvada dėl automobilio sužalojimo nenuginčyta jokiais objektyviais įrodymais, esant tokioms aplinkybėms kolegija vadovaujasi šiuo įrodymu byloje. Atsižvelgiant į surinktų byloje įrodymų visumą kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog patirtą žalą ieškovei privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė. Byloje nenustatyta, kad ginčo autoįvykis įvyko dėl netinkamai įrengto ar netvarkingo kanalizacijos šulinio Naručio gatvėje, todėl apelianto motyvas, kad žalą privalo atlyginti UAB „Kauno vandenys“, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK178 str.).

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad autoįvykis įvyko dėl trečiojo asmens A. V. neapdairumo, neprotingo elgesio. Apelianto motyvas, kad tretysis asmuo matė kanalizacijos šulinį tačiau vis tiek per jį važiavo nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo turtinės atsakomybės. Akivaizdu, kad važiuojant gatvėse visada matyti šuliniai (jų dangčiai), net jei kelio danga apie juos yra sutvarkyta idealiai. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad autoįvykis įvyko ne dėl netinkamai sumontuoto kelio dangoje šulinio, o dėl nesuremontuotų kelio duobių. Be to, byloje nustatyta, kad tretysis asmuo negalėjo pravažiuoti kelkraščiu, kadangi šalia įvykio vietos, kelkraštyje stovėjo automobilis AUDI, tai pažymėta taip pat eismo įvykio schemoje (b.l.45).Remiantis sutartiniais ženklais esančiais įvykio vietos schemos planelyje nustatyta, kad iš abiejų šulinio pusių yra vienodai didėli kelio dangos sužalojimai, kelio danga buvo apsemta vandeniu. Byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo A. V. elgėsi neprotingai, kad tamsiu paros laiku, neapšviestame kelio ruože, lyjant lietui jis galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos būklę ir išvengti avarijos. Vertinant trečiojo asmens A. V. elgesį atsižvelgiama į jo paaiškinimus duotus teismo posėdyje(b.l.129), motyvus nurodytus procesiniuose dokumentuose ir raštuose atsakovui ir trečiajam asmeniui UAB,,Kauno vandenys,, (b.l.3-5,33,34), autoįvykio aplinkybes nustatytas administraciniame nutarime (b.l.51). Visi paminėti įrodymai patvirtina, kad dėl nepalankių oro sąlygų ir neapšviestos gatvės nebuvo įmanoma pamatyti kelio dangos sužalojimus, įvertinti jų gylį ir plotį. Dėl to nepagrįstais pripažintini atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Atmetus apelianto motyvus dėl netinkami įvertintų įrodymų, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo (CK 6.251 str. 1d.), ir konstatuoja, kad remiantis teisingumo bei protingumo kriterijais nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovei priteistinos žalos dydį (CK 6.251 str.2d.,.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 328straipsnio,326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovę atstovavo advokatė K. Č. (b.l.161). Advokatė surašė ieškovės vardu atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l.155-159), atstovavo ieškovę apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokatei už suteiktas teisinės paslaugas 550,00 Lt.(b.l.160). Teismo išlaidos apmokamos, jeigu jos yra faktiškai turėtos, būtinos ir protingos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas). Šiuos teisės kriterijus ieškovės prašomos priteisti (b.l.159) išlaidos atitinka (CPK 98 str.2d.). Priteisdama bylinėjimosi išlaidas kolegija atsižvelgė į advokatų darbo laiko sąnaudas ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti ieškovei K. I. (a.k(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas 550,00 (penki šimtai penkiasdešimt) Lt. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ((duomenys neskelbtini)), a.s. (duomenys neskelbtini) bankas ,,DND NORD,, banko kodas(duomenys neskelbtini)).

Kolegijos pirmininkas Galina BlaževičKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasRaimondas Buzelis