- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-960-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01308-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-11857-435/2013 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS ,,Gjensidigie Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. S. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 67 167,87 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tarp jų sumokėti žyminį mokestį.
Atsakovas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą dėl sunkios turtinės padėties, kadangi nedirba ir neturi pajamų bei turto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino ir nustatė atsakovui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 2 015 Lt žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad apeliantas nepateikė pakankamai jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų ir dėl to nėra pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nors atsakovas pateikė duomenis, kad nedirba ir Lietuvoje neturi nekilnojamojo turto, tačiau savo gyvenamąją vietą nurodo JAV ir nepateikia duomenų apie ten gaunamas pajamas ir turimą turtą.
Atsakovas dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir priėmus naują nutartį atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, paduodant apeliacinį skundą, sumokėjimo. Nurodė, kad, pateikdamas prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kartu pateikė ir 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas įpareigojo apeliantą sumokėti 2 015 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, neįvertinęs, kad byloje jau yra sumokėtas 200 Lt žyminis mokestis ir yra pateiktas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nurodė, kad į užsienį buvo išvykęs laikinai, ieškoti darbo, tačiau jo neradęs grįžo ir deklaravo gyvenamąją vietą Kaune.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį. Atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos primokėti 800 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui įmokos mokėjimo kvitą. Teismas, grįsdamas nutartį, nurodė, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimo, turėjo sumokėti 2 015 Lt žyminį mokestį. Mokėjimo kvitas apie 200 Lt sumokėtą žyminį mokestį iš teismo raštinės buvo gautas 2014-01-21, todėl teismas iš dalies sutiko, jog apeliantas prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas taip pat nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nedirba, neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto, tačiau nepateikta įrodymų apie banko sąskaitose esančias lėšas, apie turimą kilnojamąjį turtą bei kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo sunkią materialinę padėtį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas nesikreipė į valstybines institucijas dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje suteikimo, o sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatų kontoros advokato padėjėju, todėl teismas tai vertino, kaip tam tikros stabilios turtinės padėties įrodymą, nors byloje ir nebuvo pateikta duomenų apie dėl to patirtų išlaidų dydį. Todėl teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies – atleido atsakovą nuo žyminio mokesčio dalies – 1 015 Lt sumokėjimo ir nustatė terminą primokėti trūkstamą 800 Lt žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atleisti jį nuo dalies (1 815 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad nutartis naikintina, kadangi priimta netinkamai įvertinus jo materialinę padėtį apibūdinančius įrodymus. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Teismas atsakovo turtinę padėtį nepagrįstai susiejo su aplinkybe, kad atsakovą pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas. CPK numatyta, jog tuo atveju, kai proceso šalis gyvena užsienyje, ji privalo paskirti atstovą, kuriam būtų įteikiami procesiniai dokumentai ir kuris atstovautų ją teisminiame procese. Be to, vykstant procesui, atsakovas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, todėl neturėjo galimybės kreiptis į valstybines institucijas dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje suteikimo, nes tai neatitiko teisės aktų numatytų sąlygų antrinei teisinei pagalbai civilinėje byloje gauti.
2) Atsakovas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nuo 2010-01-01 iki 2013-11-20 nedirbo, Lietuvos Respublikoje privalomo registruoti nekilnojamojo turto neturi. Teigia, kad į užsienį buvo išvykęs laikinai, ieškoti darbo, tačiau, jo neradęs, grįžo nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, deklaravo gyvenamąją vietą – Bažnyčios g. 27, Kaune, o neturėdamas pajamų ir lėšų jokio turto nei Lietuvoje, nei užsienyje nėra įgijęs.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog tam, kad asmeniui, turinčiam materialinių sunkumų, būtų užtikrinta galimybė kreiptis į teismą apginti savo pažeistas teises ir kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama, yra būtina konstatuoti, kad besikreipiančio asmens turtinė padėtis tikrai yra sunki. Šis asmuo turi pateikti įrodymus apie sunkią materialinę padėtį. Atsakovas pateikė teismui SODROS duomenis, jog nuo 2010-01-01 iki 2013-11-20 niekur nedirbo, todėl darytina išvada, kad atsakovas nuo 2013-11-20 yra dirbantis, o duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė. Skundo argumentas, jog šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, nereiškia, kad atsakovas nedirbo ir negavo pajamų užsienio valstybėje. Jokių oficialių dokumentų apie užsienyje gautą darbo užmokestį ar socialinės pagalbos skyrimą atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įrodė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, įpareigojančia jį primokėti 800 Lt žyminio mokesčio dalį paduodant apeliacinį skundą, teigdamas, kad jis turi būti atleistas ir nuo šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl jo sunkios turtinės padėties.
Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios žyminio mokesčio dalies jį reikėtų atleisti. Pažymėtina, jog atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
Byloje mokėtino žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą dydis yra 2 015 Lt. Atsakovas sumokėjo 200 Lt bei prašė atleisti jį nuo likusios 1 815 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl sunkios materialinės padėties. Skundžiama nutartimi teismas atsakovą atleido nuo 1 015 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o likusią žyminio mokesčio dalį – 800 Lt įpareigojo sumokėti per teismo nustatytą terminą. Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2010-01-01 iki 2010-06-28 dirbo AB ,,Kauno alus“, nuo 2011-08-18 iki 2011-12-23 apeliantui buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (t. 1, b. l. 136), apeliantas nuo 2013-01-01 iki 2013-11-20 išmokų iš SODROS biudžeto negavo (t. 1, b. l. 137), registruoto nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 138), nuo 2014-01-03 gyvenamąją vietą deklaravo Bažnyčios g. 27, Kaune (t. 1, b. l. 156). Daugiau jokių kitų duomenų apie apelianto turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Teismų praktikoje įprasta, kad sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, teismui turi būti pateikiami visi asmens turtinę padėtį apibūdinantys dokumentai: išrašai iš Nekilnojamojo turto ir kitų registrų, kuriuose kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje registruotiną turtą, duomenys apie įvairių rūšių gaunamas pajamas bei kredito įstaigose turimas lėšas, duomenis apie išlaikytinius, jei tokių yra, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Nors atsakovas teigia, kad šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui, gyvenamąją vietą deklaravo Kaune ir neturi pajamų ir turto, tačiau šiam argumentui pagrįsti nepateikė įrodymų, t. y., kad jo vardu nėra registruoto kilnojamojo turto, duomenų apie turimas sąskaitas bankuose, įrodymų, kad ir šiuo metu nedirba (kad yra užsiregistravęs darbo biržoje), šeimyninę padėtį, sutuoktinės vardu registruotą turtą ir gaunamas pajamas, taip pat kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, atimančią galimybę sumokėti teismo nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vien atsakovo pateikti aukščiau nurodyti SODROS duomenys, kurie nėra aktualūs šio klausimo nagrinėjimo metu, ir duomenys apie tai, kad jo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, pilnai neatskleidžia atsakovo turtinės padėties, todėl jos negalima vertinti, kaip itin sunkios. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreipė apelianto dėmesį į tai, kad jis nesikreipė į valstybines institucijas dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje suteikimo. Kaip byloje nustatyta, atsakovas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravęs nuo 2014-01-03, atskirąjį skundą dėl teismo 2013-12-13 nutarties teismui padavė 2014-01-15, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad apeliantas neturi galimybės kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje suteikimo dėl to, kad gyveno užsienyje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas pakankamas pagrindas atsakovą atleisti nuo likusios 800 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas, prašymą tenkindamas iš dalies, faktiškai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir dėl to yra pagrindas atleisti jį nuo 1 015 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad būtų pagrindas jį atleisti nuo visos jo nurodytos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovas, nepateikdamas visų jo turtinę padėtį apibūdinančių įrodymų, faktiškai nevykdė CPK 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos juos pateikti ir tai teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas iš esmės yra nelinkęs atskleisti savo tikrosios turtinės padėties, tačiau siekia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe nemokėti pakankamai didelio dydžio žyminio mokesčio dalies. Šiuo atveju negalima spręsti, kad atsakovas iš tikrųjų neturi galimybės sumokėti teismo nustatytos žyminio mokesčio dalies, todėl negalima teigti, kad jam apribojama teisė į apeliaciją.
Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines šiam klausimui išspręsti svarbias bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra jokio pagrindo CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.