- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-251-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LHM House“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4384-832/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LHM House“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LHM House“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilkas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilkas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „LHM House“ 4650 Eur skolą, 60,45 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos per laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė UAB „Vilkas“ ir atsakovė UAB „LHM House“ 2019 m. kovo 12 d. sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį (toliau – Užsakymas 1), kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį (medinio namo medžiagas), o atsakovė sumokėti už suteiktą paslaugą. Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, paėmė krovinį iš Užsakyme 1 numatytos vietos ir pristatė krovinį į Užsakyme 1 numatytą vietą sutartu laiku. Už suteiktas pervežimo paslaugas ieškovė išrašė atsakovei 2300 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą RAM000006421. Taip pat ieškovė UAB „Vilkas“ ir atsakovė 2019 m. kovo 13 d. sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį (toliau – Užsakymas 2), kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį (medinio namo medžiagas), o atsakovė sumokėti už suteiktą paslaugą. Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, paėmė krovinį iš Užsakyme 2 numatytos vietos ir pristatė krovinį į Užsakyme 2 numatytą vietą sutartu laiku. Už suteiktas pervežimo paslaugas ieškovė išrašė atsakovei 2350 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą RAM000006420. Pagal šalių sudarytų Užsakymo 1 ir Užsakymo 2 sąlygas atsakovė turėjo apmokėti už suteiktas paslaugas per 30 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2019 m. kovo 25 d., paslaugų apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. balandžio 24 d. Atsakovė pretenzijų dėl atliktų pervežimų kokybės nereiškė, krovinys buvo pristatytas laiku ir nepažeistas, tačiau Užsakymuose sulygtu terminu su atsakove neatsiskaitė.
2. Atsakovė UAB „LHM House“ su ieškiniu nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad UAB „LHM House“ vykdydama „Geilo Laf“, AS, užsakymą, 2019 m. kovo 12 d. užsakymu Nr. L/19/03/13/02 iš ieškovės UAB „Vilkas“ užsakė krovinio – „palečių“ su medinio namo medžiagomis (toliau – krovinys Nr. 1) pervežimą tarptautiniu maršrutu Lietuva–Norvegija. Taip pat vykdydama „Geilo Laf“, AS, užsakymą, 2019 m. kovo 13 d. užsakymu Nr. L/19/03/13/01 iš ieškovės UAB „Vilkas“ užsakė krovinio – „palečių“ su medinio namo medžiagomis (toliau – krovinys Nr. 2) pervežimą tarptautiniu maršrutu Lietuva–Norvegija. Krovinį Nr. 1 ir krovinį Nr. 2 ieškovė į paskirties vietą pristatė, tačiau krovinio Nr. 2 pervežimo vilkiku, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sudarančio junginį su priekaba, valstybiniai numeriai, (duomenys neskelbtini), metu, ieškovės vilkikui užblokavus vietinės reikšmės kelią – tiltą Norvegijoje, buvo atliekami transporto priemonės ir krovinio gelbėjimo darbai, kuriuos vykdė „VIKING Redningstjeneste“, dėl to buvo patirtos 164665 Norvegijos kronų (17 064,00 Eur) išlaidos, kurias pagal „VIKING Redningstjeneste“ 2019 m. kovo 19 d. išrašytą sąskaitą Nr. 7728466 privalėjo atlyginti ieškovė iki 2019 m. balandžio 13 d. Krovinių savininkas „Geilo Laf“, AS, informavo atsakovę, jog jis garantavo „VIKING Redningstjeneste“, jog ieškovei išrašyta sąskaita Nr. 7728466 bus apmokėta, tačiau ieškovė delsė apmokėti pateiktą sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė padariusi nuostolių krovinio Nr. 2 pervežimo metu, už kurių kompensavimą „VIKING Redningstjeneste“ garantavo atsakovės klientas „Geilo Laf“, AS, bei į tai, jog „Geilo Laf“, AS, atžvilgiu būtent atsakovė yra susitariantysis krovinio Nr. 2 vežėjas, atsakovė sustabdė mokėjimą ieškovei. Ieškovei ir toliau piktybiškai vengiant atsiskaityti su „VIKING Redningstjeneste“ bei siekiant įvykdyti garantiją, 2019 m. birželio 21 d. „VIKING Redningstjeneste“ ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria šalys susiarė, kad 164665 Norvegijos kronų (17 064,00 Eur) reikalavimą pagal VIKING Redningstjeneste 2019 m. kovo 19 d. ieškovei išrašytą sąskaitą Nr. 7728466, į skolininką, t. y. ieškovę, perima atsakovė ir ji yra laikoma skolininkės kreditore. 2019 m. liepos 23 d. atsakovė raštu pranešė ieškovei apie reikalavimo perėmimą iš „VIKING Redningstjeneste“ bei tai, jog 2300 Eur sumą, nurodytą ieškovės 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RAM 000006420, ir 2350 Eur sumą, nurodytą ieškovės 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RAM 000006421, įskaito į atsakovės iš „VIKING Redningstjeneste“ perimto reikalavimo sumą – 17064 Eur, todėl ieškovė atsakovei lieka skolinga 12414 Eur (neįskaičiavus netesybų sumos).
3. Atsakovė UAB „LHM House“ priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Vilkas“12414 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesine palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, būdama profesionali krovinių vežėja, nesugebėdama pasirinkti tinkamo maršruto kroviniui pervežti, o ieškovės pasamdytam darbuotojui neįvertinus faktinių sąlygų ir galimybių pervežti krovinį Nr. 2 ieškovės parinkto maršrutu, pati ieškovė tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimo atsakovei, dėl to buvo patirtos dar ir papildomos išlaidos. Ieškovė piktybiškai vengė atsiskaityti „VIKING Redningstjeneste“ už savo veiksmais padarytus nuostolius. Atsakovei perėmus reikalavimą iš pradinio ieškovės kreditoriaus „VIKING Redningstjeneste“ ir atlikus įskaitymą, ieškovė atsakovei yra skolinga 12414 Eur.
4. Ieškovė UAB „Vilkas“ nurodė, kad abejoja reikalavimo perleidimo sandorio tikrumu ir atsakovės sąžiningumu, kadangi reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2019 m. birželio 21 d., o pranešimas apie kreditorių pasikeitimą prievolėje ieškovei išsiųstas tik 2019 m. liepos 23 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkto formuluotė suponuoja išvadą, jog šalys susitarė dėl atidedamosios sąlygos, t. y. kol atsakovė negavo atsiskaitymo iš ieškovės, tol neturi pareigos atsiskaityti su „VIKING Redningstjeneste“. Atlygintinai reikalavimo perleidimo sutarčiai yra būdinga tai, jog kaina sumokama nuo reikalavimo perleidimo momento. Toks sutarties 1.2 punkte numatytas šalių susitarimas dėl apmokėjimo reiškia, kad ši sutarties sąlyga, kuri gali niekada neįvykti, paneigia pradinio kreditoriaus „VIKING Redningstjeneste“ ir naujojo kreditoriaus (atsakovės) priešpriešinių teisių ir pareigų buvimą ir iš to išplaukiančią kiekvieno atsakomybę kontrahentui, paneigia sutarties atlygintinumo principą. Atsakovė neturi reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovės ir „VIKING Redningstjeneste“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra ginčytinas sandoris, sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra niekinis ir negalioja ab initio. Atsakovė neturi reikalavimo teisės, todėl priešieškinis dėl 12414 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Vilkas“ ieškinį atmetė. Atsakovės UAB „LHM House“ priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovės UAB „Vilkas“ atsakovei UAB „LHM House“ 12414 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3481,29 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo teisės teismas nustatė, kad ieškovei vežant krovinį, pagal Sutartį 2, 2019 m. kovo 16 d. 21.38 val. Norvegijoje, Geilo, Biskolavegen, ant tilto per upę įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė ieškovės vilkiko, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Ieškovei priklausančio vilkiko su priekaba nutempimo ir krovinio išsaugojimo darbus vykdė Norvegijos įmonė „VIKING Redningstjeneste“, AS. Suteikusi pagalbą kelyje ieškovės vilkikui su priekaba, „VIKING Redningstjeneste“, AS, 2019 m. kovo 19 d. išrašė ieškovei 164665,35 Norvegijos kronų (17064 Eur) sumos sąskaitą faktūrą Nr. 2377325, kurią ieškovė turėjo apmokėti iki 2019 m. balandžio 3 d. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas įmonei „VIKING Redningstjeneste“, AS, dėl vilkiko su priekaba nutempimo ir krovinio išsaugojimo darbų kokybės, taip pat ieškovei neginčijant ir šios įmonės išrašytos sąskaitos faktūros už kelyje vilkikui su priekaba suteiktą pagalbą, teismas sprendė, kad įmonei „VIKING Redningstjeneste“, AS, tinkamai atlikus vilkiko su priekaba nutempimo ir krovinio išsaugojimo darbus, ieškovė įgijo pareigą atsiskaityti su įmone „VIKING Redningstjeneste“, AS, pagal 2019 m. kovo 19 d. ieškovei išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2377325, o laiku neapmokėjus minėtos sąskaitos ji tapo skolinga įmonei „VIKING Redningstjeneste“ AS 17064 Eur sumą.
7. Teismas vertino, kad, nors atsakovė faktiškai nevykdė krovinio pervežimo, krovinio savininkei įmonei „Geilo Laf“, AS, suvokiant atsakovę kaip susitariančią vežėją, o ieškovei vengiant apmokėti 2019 m. kovo 19 d. įmonės „VIKING Redningstjeneste“, AS, išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2377325 už suteiktą pagalbą kelyje, atsakovė siekdama išsaugoti gerus santykius su verslo partnere įmone „Geilo Laf“, AS, kuri įmonei „VIKING Redningstjeneste“, AS, pateikė garantiją, jog už vežėjai UAB „Vilkas“ suteiktas transporto ir krovinio gelbėjimo paslaugas bus atlyginta, 2019 m. birželio 21 d. pasirašė su įmone „VIKING Redningstjeneste“, AS, sutartį dėl reikalavimo į UAB „Vilkas“ skolą už atliktas paslaugas perleidimo. Teismas sprendė, kad kreditorė įmonė „VIKING Redningstjeneste“, AS, suteikusi ieškovės transporto priemonei pagalbos kelyje paslaugas ir už atliktus darbus išrašiusi sąskaitą faktūrą, ieškovei laiku sąskaitos neapmokėjus, turėjo teisę rinktis, ar jai pačiai vykdyti skolos išieškojimą iš ieškovės, ar įvertinus tai, kad skolininkė yra užsienio šalies įmonė, perleisti reikalavimą į ieškovės skolą kitam juridiniam asmeniui. Atsakovė apie reikalavimo perėmimą ieškovei pranešė UAB „Vilkas“ praėjus 33 dienoms po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir pripažino, kad atsakovė apie skolos perėmimą pranešė ieškovei per tinkamą terminą.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, tačiau, atsižvelgdamas į tokią ieškovės dėstomą poziciją, teismas sprendime vertino, ar minėtas sandoris nėra akivaizdžiai negaliojantis. Teismas pripažino, kad atsakovės ir įmonės „VIKING Redningstjeneste“, AS, sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra sutartis su atidedamąja sąlyga, nurodyta šios sutarties1.1 punkte. Nesant draudimo sudaryti sąlyginius reikalavimo perleidimo sandorius, teismas atmetė ieškovės argumentus dėl negalimumo sudaryti sąlyginį reikalavimo perleidimo sandorį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad „VIKING Redningstjeneste“, AS, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį siekė atgauti skolą (atlyginimą už ieškovei suteiktas paslaugas) iš ieškovės UAB „Vilkas“, pasitelkiant Lietuvoje veikiančią įmonę, o atsakovė išsiieškoti skolą iš ieškovės ir išsaugoti gerus verslo santykius su Norvegijoje esančiais verslo partneriais. Akivaizdu, kad sandorio šalys turėjo tikslą perleisti (perimti) reikalavimą į ieškovės skolą, o reikalavimo perleidimo sutartis atitinka šios sutarties šalių valią ir interesus. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagal reikalavimo sutartį perėmusi iš pradinės kreditorės įmonės „VIKING Redningstjeneste“, AS, reikalavimo teisę į ieškovės UAB „Vilkas“ skolą, įgijo teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti 17064 Eur skolą, susidariusius nuostolius ir palūkanas bei kitas išlaidas susijusias su skolos išieškojimu.
9. Vertindamas priešpriešinės prievolės įskaitymą teismas pažymėjo, kad ieškovei reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsirado suėjus šių sąskaitų apmokėjimo terminui – 2019 m. balandžio 24 d. Atsakovė su įmone „VIKING Redningstjeneste“, AS, reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2019 m. birželio 21 d., todėl nuo šios dienos atsakovė įgijo vienarūšius piniginio pobūdžio reikalavimus, nukreiptus vieną į kitą, ir taip įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę. Tiek ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 4650 Eur skolos pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. RAM000006421, RAM000006420, tiek atsakovės 17064 Eur sumos reikalavimas pagal reikalavimo sutartį perimtas dėl įmonės „VIKING Redningstjeneste“, AS, išrašytos ieškovei 17064 Eur sumos sąskaitos faktūros Nr. 2377325 yra galiojantys ir vykdytini. Teismas sprendė, kad atsakovė 2019 m. liepos 23 d. pranešimu informavusi ieškovę apie reikalavimo perleidimą, turėjo teisę atlikti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, t. y. vienašališkai įskaityti savo reikalavimą ieškovei. Atsakovė tuo pačiu 2019 m. liepos 23 d. pranešimu informavo ieškovę ir apie priešpriešinio reikalavimo – 4650 Eur sumos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. RAM000006421 ir RAM000006420 įskaitymą. Ieškovei įskaičius priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, atsakovės prievolė ieškovei baigėsi, o ieškovė liko skolinga atsakovei 12414 Eur sumą, todėl teismas iš ieškovės priteisė 12414 Eur skolą ir palūkanas, o ieškovės ieškinį atmetė.
10. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinys tenkintas visiškai, atsakovei UAB „LHM House“ teismas priteisė jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 279 Eur žyminį mokestį ir 3202,29 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vilkas“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės 2019 m. liepos 23 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra teisėtas ir įskaičius atsakovės ieškovei mokėtiną 4 650,00 Eur skolą į ieškovės atsakovei mokėtiną 17 064,00 Eur nuostolių sumą, nepagrįstai atsakovei priteisė 12 414,00 Eur sumą.
11.2. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. liepos 16 d., ieškinys priimtas 2019 m. liepos 17 d., atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas 2019 m. liepos 23 d. pranešimu. Taigi, atsakovės įskaitymas buvo atliktas dėl reikalavimų, kurie jau buvo ginčijami teisme, o teismas nevertino šios esminės aplinkybės.
11.3. Apeliantei neaišku, dėl kokių priežasčių teismas atmetė jos ieškinio reikalavimas dėl 60,45 Eur delspinigių priteisimo, nors pati atsakovė yra pripažinusi, jog už krovinių pervežimo paslaugas laiku su ieškove neatsiskaitė.
11.4. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai tarp šalių paskirstė viena kitai atlygintinas bylinėjimosi išlaidų sumas, tai yra nepagrįstai atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovės naudai nepagrįstai buvo priteista visa bylinėjimosi išlaidų suma, o apeliantė visiškai prarado teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „LHM House“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei aplinkybių visuma, pagrįstai konstatavo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, buvimo faktą. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota 2019 m. liepos 23 d. pranešimu. Taigi, atsakovė turėjo teisę atlikti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, tai yra vienašališkai įskaityti savo reikalavimą ieškovei.
12.2. Atsakovei apie iškeltą bylą tapo žinoma tik 2019 m. liepos 23 d., gavus teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, todėl informacinio pranešimo ieškovei išsiuntimas 2019 m. liepos 23 d. turėtų būti vertinamas kaip visiškas sutapimas, neturintis jokios įtakos reikalavimo perėmimo ir priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, ieškovė neteisingai aiškina ir taiko CK 6.134 str. 1 d. 1 p. teisės normą. Vien tik reikalavimo pareiškimas iškeliant bylą teisme nereiškia, jog toks reikalavimas teisme yra ginčijamas.
12.3. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija mažesnę sumą (4650 Eur), negu pareiškė pradinį ieškinį (4710,45 Eur), taigi ieškinio dalis dėl 60,45 Eur nėra ginčijama ir negali būti nagrinėjama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliaciniu skundu skundžia tik sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl reikalavimo perėmimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygų
16. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos tesimas nevertino aplinkybės, jog atsakovės įskaitymas buvo atliktas dėl reikalavimų, kurie jau buvo ginčijami teisme. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.
17. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.
18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamame sprendime pripažino, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį apeliantė kartu tapo savo kreditorės kreditore, o atsakovė – ir savo skolininkės skolininke. Kadangi abiejų prievolių dalykas yra piniginiai reikalavimai, apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, jog priešpriešiniai atsakovės ir ieškovės reikalavimai yra vienarūšiai, galiojantys ir vykdytini. Taigi, šiuo atveju egzistuoja įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, buvimo faktas.
20. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. liepos 23 d. pranešimu, todėl atsakovė turėjo teisę atlikti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, tai yra vienašališkai įskaityti savo reikalavimą ieškovei.
22. Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Apeliantė teigia, kad teismų praktika dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo draudimo formuluojama taip, kad sprendžiant klausimą, ar byloje turi būti taikomas įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus ginčijamus teisme, reikia nustatyti civilinės bylos iškėlimo momentą. Apeliantė nurodo, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. liepos 16 d., ieškinys priimtas 2019 m. liepos 17 d., o atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tik 2019 m. liepos 23 d. pranešimu, tai yra, atsakovės įskaitymas buvo atliktas dėl reikalavimų, kurie jau buvo ginčijami teisme. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
23. Visų pirma, atsakovei apie iškeltą civilinę bylą tapo žinoma tik 2019 m. liepos 23 d., gavus teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo. Taigi, 2019 m. liepos 23 d. ieškovei siųstas pranešimas neturi jokios įtakos reikalavimo perėmimo ir priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai civilinės bylos iškėlimo momentą sieja su draudimu įskaityti reikalavimą ginčijamą teisme.
24. Antra, kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Dar daugiau, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).
25. Šiuo atveju reikšminga tai, jog ieškovė iš esmės neginčijo atsakovės priešieškiniu pateiktų reikalavimų. Be to, apeliantė šioje byloje nepareiškė reikalavimo dėl 2019-06-21 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl konkrečių priešpriešinių reikalavimų dydžių, taigi, ieškovė iš esmės yra pripažinusi turinti prievolę atlyginti 17 064,00 Eur už šio krovinio gelbėjimo darbus. Svarbu ir tai, kad patenkinus priešieškinį atsakovei buvo priteista ne 2019-06-21 reikalavimo perleidimo sutartimi įgyta reikalavimo teisė į 17 064 Eur sumą, o tik turimų 12 414 Eur priešpriešinių reikalavimų skirtumas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad apeliantė apeliaciniu skundu neskundžia sprendimo dalies dėl patenkinto priešieškinio, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, byloje nesant ginčo dėl šalių turimų priešpriešinių reikalavimų dydžių, nėra sąlygų šioje byloje taikyti CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.
26. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas netenkino jos ieškinio reikalavimo dėl 60,45 Eur delspinigių priteisimo, nors pati atsakovė yra pripažinusi, jog už krovinių pervežimo paslaugas laiku su ieškove neatsiskaitė. Minėta, kad esant ieškovės 17 064,00 Eur dydžio prievolei už krovinio gelbėjimo darbus, ir teismui priteisus tik turimų 12 414 Eur priešpriešinių reikalavimų skirtumą, nėra teisinio pagrindo priteisti delspinigių už krovinių pervežimo paslaugas.
27. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamai tarp šalių paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovės naudai pagrįstai buvo priteista visa bylinėjimosi išlaidų suma.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
29. Atsakovė neapteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.