Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-182-1199/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
1-182-1199/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22733-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
R. R., K. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-182-1199/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22733-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.14.1.2.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Donatai Kojytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei,kaltinamiesiems R. R., K. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2022 m. balandžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams 15 dienų. Bausmę atliko 2023 m. gegužės 25 d.,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. ir K. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. 2024 m. birželio 15 d., veikdami bendrininkų grupe, R. R., būnant apsvaigus nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasiūlius, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, K. K. paskambinti nukentėjusiajai E. Ž., ši 15.24 val. paskambino iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios E. Ž. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė socialine darbuotoja ir paprašė E. Ž. 2024 m. birželio 15 d. 16 val. atvykti pasirašyti dokumentus dėl kompensacijos gavimo į Ukmergės rajono savivaldybę, 105 kabinetą. E. Ž. išėjus iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), K. K. kartu su R. R. 2024 m. birželio 15 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 16.15 val., atėjo prie nukentėjusiosios E. Ž. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur K. K. stebint aplinką, kad niekas neateitų, R. R. jėga atidaręs virtuvės langą, pro jį įlipo į namo vidų, taip įsibrovęs į E. Ž. priklausantį nuosavą gyvenamą namą iš virtuvės spintos paėmė ąsotį, 20 eurų vertės, ir jame buvusius pinigus, 430 eurų. Taip R. R. ir K. K. bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. Ž. priklausantį, 450 eurų vertės turtą, įsibrovę į nukentėjusiosios E. Ž. gyvenamąjį namą ir padarė bendrą 450 eurų turtinę žalą.

Taip pat R. R. nesunkiai sužalojo kitą asmenį, t. y. 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, tyčia kumščiu sudavė mažiausiai šešis smūgius R. B. į įvairias kūno vietas, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam R. B. padarė 1 cm ilgio žaizdą dešinio smilkinio srityje, 1 cm ilgio žaizdą kaktoje, dvi po 1 cm ilgio žaizdas dešiniame ausies kaušelyje, 1 cm ir 2 cm ilgio žaizdas po dešine akimi, 1 cm ilgio žaizdą viršutinės lūpos srityje, dauginius paviršinius odos nubrozdinimus, nosies kaulų lūžimą, kairiųjų IX ir X šonkaulių lūžimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. R. pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Parodė, kad dėl įsibrovimo kaip ir tyrėjai pasakojo, nieko neatsimena, kas buvo, buvo labai daug išgėręs, tiesiog sutiko, gal išgėrus susišvietė, kaip sakoma, todėl gailisi, viską grąžino, atsiprašė nukentėjusiųjų. Tą dieną buvo gerai „užbaliovojęs“ tai ta savaitė jam buvo išsitrynusi iš atminties. Atsimena, jog buvo su K., kad „balaviojo“ vienoje vietoje, vėliau kitoje, daugiau nebežino, alkoholis veikė jo smegenis. Negali paaiškinti, kaip pateko į namą. Gali būti, kad buvo taip, kaip K. sakė, jis nieko neatsimena. Jis atsimena, kad tą dieną gyveno Pašiliuose ir ten „baliavojo“, tada buvo Ukmergėje, vėl „baliavojo“, tada vėl Pašiliuose atsibudo. Buvo labai bloga, todėl nieko neatsimena, vėliau pradėjo lįsti, ką pridarė. Sutinka su tuo, ką pasakojo K., turi dabar normalų gyvenimą. Ten dėl kito įvykio su nukentėjusiuoju R. B., tai tarp jų buvo konfliktas, nukentėjusysis puolė jį su peiliu ir dūrė į ranką, ten buvo kaip gynyba, bet gavosi, kad jis kaltas liko. Sutinka su kaltinimu dėl R. B. sumušimo, bet jis puolė jį su peiliu ir gavosi taip, kad buvo užpuolimas iš R. R. pusės, bet pastarasis gynėsi, jis nesikreipė į ligoninę dėl perdurtos rankos, užgijo jam ir viskas. Niekur nesikreipė. To įvykio metu visi jie išgėrinėjo. Atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį. Išvyko į reabilitacija Kaune po visų įvykių. Negeria dabar, dirba, gyvena, problemų neturi, tik šita byla likusi. Dirba nuo sausio 2 d., iš kart po reabilitacijos pradėjo dirbti, gauna pastovias pajamas. Neapgalvoti veiksmai buvo, labai kvaili, blaivus būtų nepadaręs to. Jo problema buvo alkoholis. Nukentėjusysis jam dūrė vieną kartą ir tada jis atėmė peilį ir pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam. Supyko ant jo, kai jam kraujai pradėjo bėgti, irgi visi buvo neblaivūs tuo metu. Visiems atlygino žalą, atsiprašė, kaip ir susitaikė, sakė pretenzijų neturi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji K. K. pripažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Parodė, kad, kaip papasakota kaltinamajame akte taip ir buvo, neturi daugiau ką pridurti. Skambino ji nukentėjusiajai, kad ateitų pasirašyti dėl malkų, ar ko, per savo telefoną skambino, kad ateitų pasirašyti dokumentus. Skambučio tikslas buvo, kad ji išeitų iš namų. Norėjo pažiūrėti ar išeis, ar ne, bet gavosi viskas kitaip. Gavosi taip, kad R. paėmė pinigus ir viskas. Kalbėjo kažką su R., kad reikia skambinti nukentėjusiajai, kartu buvo su juo, kartu kalbėjo dėl šito. Kalbėjo, kad reikia paskambinti tai moteriai, kuri nukentėjo, kad ji išeitų iš namų, tada ji išėjo. Tada įėjo R. į namus ir paėmė. Ji buvo lauke, „dabojo“. Paskui sužinojo, kad jis įsibraus į tą namą. Įsibrovimo metu ji stovėjo lauke, nelabai pamena, kiek laiko stovėjo ten prie namo. Žinojo, kad R. viduje. Išėjo R. su pinigais iš namo ir jie išsiskirstė. Pinigai liko pas R. Ji nuėjo savais keliais. Nėra gerai taip, kaip pasielgė. Tuo metu jie su R. nebuvo pora. Sutiko su juo veikti taip, kaip papasakojo. Nežino, kodėl sutiko taip elgtis, susišvietė kažkas. Suprato kokiu tikslu jie ėjo į Ž. namus. Supranta, kad ji nukentėjusiąją išviliojo iš namų. Dabar gyvena iš draugo pajamų, turi draugą. Savarankiškų pajamų neturi. Dirbo anksčiau Vilniuje. Planuoja darbintis, laukia pasiūlymų.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamiesiems ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų R. R. ir K. K. parodymų, jų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Dėl svetimo turto pagrobimo, įsibrovus į patalpą

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. Ž. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name ji gyvena viena, vyras miręs seniai. Prieš tris paras, tai yra nuo birželio 12 d., ji jau eidama namo apie 10.30 val., tiek ji pati skambino savo pažįstamiems asmenims, su kuriais vartojo alkoholį, tiek jai skambinusiems pasakė visiems, jog jau eina namo ir liepė eiti pas ją namo. Grįžusi į namus prie namų dar nieko nerado, koks buvo tiksliai laikas, nepamena, bet pirmi atėjo pas ją V. B., ir A. F. Su šitais dviem asmenimis pirmą vakarą gėrė alkoholį, alų. Kuris buvo momentas nepamena, vyrai išėjo, nakvoti pas ją neliko. Sekančią dieną, tai yra birželio 13 d, pas ją vėl į namus atėjo tie patys asmenys, tai yra V. B. ir A. F., atsivedė dar vieną asmenį, G. A. Su jais visais vartojo alkoholį, gėrė alų, viską pirko iš jos pinigų. Ji viską finansavo. Į parduotuvę pirkti alkoholio eidavo visi pakaitom, jie pirko iš jos pinigų ir alų pakuotėmis, ir valgyti, pasibaigus vėl kitas eidavo pirkti, kuris netingėdavo, ji vis duodavo jiems pinigų. Išgertuvių metu buvo atsinešusi ne vieną kartą ir šiaip nešiojo su savimi senovinį stiklinį ąsotį, kuriame buvo gal apie 600 eurų. Ji vis jiems demonstravo tuos pinigus, prie stalo geriant jiems rodydavo pinigus, perskaičiuodavo, vėl įdėdavo į ąsotį, jie tada stverdavo tuo pinigus iš jos, ji vėl juos atgal atimdavo ir įkišdavo į ąsotį atgal, visa tai vyko juokais. Kiek buvo valandų, ji nežino, tačiau vėl pagėrę visi trys jos pažįstami išėjo, pas ją neliko. Vakar, tai yra birželio 14 d., jau vakarop vėl pas ją į namus atėjo V. B., kuris atsivedė su savimi, kaip jai sakė, dukrą K. ir jos draugą R., galimai pavardė R., kuris buvo aukštas ir lieknas, kurių ji nepažįsta ir ankščiau nepažinojo. Ji iš karto užsirašė į savo kontaktus to R. telefono numerį. Ji tiksliai nepamena, kam davė iš jų pinigų, jog nupirktų alaus, tiksliai negali prisiminti, nes pati buvo neblaivi, trečią parą kaip vartojo alkoholį, tačiau vėl iš jų nuėjo kažkas į parduotuvę, parnešė pakuotę alaus, gal net dvi pakuotes. Visi sėdėjo pas ją ir gėrė, gėrimo metu ji prie jų vėl demonstravo tą ąsotį su pinigais, nes kai reikėdavo alkoholio, ji atsinešdavo ir imdavo iš ąsočio pinigus. Išgertuvių metu ji ąsotį vis slėpdavo skirtingose namų vietose. Kiek buvo valandų nepamena, buvo gerokai apgirtusi, svečiai taip pat, buvo jau tamsu, K. ir R. jai pasakė, jog nori jau važiuoti namo ir paprašė jos pinigų ant taksi. Ji vėl atsinešė ąsotį su pinigais prie R. ir K. ir davė ant taksi 10 eurų. Kiek pamena, pagal telefono skambučius, taksi kvietė apie 23.12 val. R. su K. gavę pinigus išvažiavo, dar prieš išvažiuojant K. pasiėmė nuo stalo plastikinį pilną butelį su alumi ir abu išvyko. Namuose liko su pažįstamu V. B., su kuriuo dar išgėrė šiek tiek alaus ir jis taip pat išėjo namo, buvo po vidurnakčio. Šiandien, tai yra birželio 15 d, ryte, kiek buvo valandų nepamena, jau nebenorėjo gerti, buvo jau gana, norėjo sustoti, nes buvo jau labai bloga. Gal apie 12 val. matė, kaip jai į telefono numerį skambino vakar pas ją buvęs tas pats R., su kurio vakar susipažino, tačiau ji telefono nebekėlė, nes buvo bloga, pagalvojo „eina jie visi velniop“. Taip pat dar skambino ir kiti pažįstami, tačiau ji niekam nekėlė ragelio. Jai gulint lovoje, apie 15.24 val., ji į savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), gavo skambutį iš privataus numerio, rodė tik užrašą privatus numeris, numeris buvo užslaptintas. Jai pakėlus ragelį, atsiliepė jauna mergina, kuri pasakė, jog skambina iš Ukmergės rajono savivaldybės ir jai pasakė, jog ji turi ateiti šiandien 16 val., pas juos pasirašyti dėl kompensacijos. Ji dar tos merginos paklausė, jog šiandien yra šeštadienis, niekas nedirba, mergina pasakė, jog būtinai ji turi šiandien atvykti, nes mergina yra kabinete ir pildo dabar dokumentus, nurodė ir kabinetą, tai yra 105. Jai sukėlė įtarimą ir balsas merginos, ji savivaldybės socialinių darbuotojų balsus pažįsta, o čia buvo naujas ir negirdėtas balsas. Kaip vėliau suprato, tai buvo balsas labai panašus į vakar pas ją buvusios jaunos merginos, kurią atsivedė pažįstamas V. B., tai yra jo galimai dukros K. Nusprendė greitai atsikelti ir nueiti iki savivaldybės, pasižiūrėti, ar ją kas kvietė. Ji atsikėlusi nuėjo prie savo ąsočio su pinigais ir iš jo pasiėmė 50 eurų vienoje vietoje, o ąsotyje paliko dar 430 eurų, kurie buvo: 1 banknotas po 100 eurų; kiti po 50, po 20, po 10 eurų, kiek kurių, ji tiksliai nepasakys, tačiau ji paskaičiavo, kad liko jų 430 eurų. Ji ąsotį su pinigais nunešė į rūbų spintą ir padėjo ant drabužių. Užrakinusi duris išėjo į savivaldybę. Priėjusi prie savivaldybės, patempusi duris pamatė, jog durys yra užrakintos, niekas nedirba. Kurį laiką pastovėjo, patampė duris, tačiau niekas neatėjo. Dar paprašė praeivio kažkokio jaunuolio, gal jis ką supranta ir gali pažiūrėti kaip jai paskambinti tam numeriui, kuris yra privatus. Tačiau jaunuolis nemokėjo paskambinti adresatui, kurio numerio nerodo. Ji tada nuėjo iki parduotuvės, nusipirko alaus ir telefono papildymą, pasiėmusi taksi automobilį grįžo į namus apie 16.15 val. Išlipusi iš taksi, atsirakino namus ir įėjusi į namo vidų, pamatė kambaryje išverstus kelis daiktus. Iš karto ji nuėjo į drabužių spintą, kurioje buvo ąsotis su pinigais ir atidariusi ją, iš karto pamatė, jog ąsočio nebėra, jis yra pavogtas. Nuėjusi į virtuvę pastebėjo, jog virtuvės plastikinis langas yra uždarytas, nors jos tas langas visada būna paliktas praviru viršumi, ji lango niekada aklinai neuždaro. Tada palietusi langą pajuto, kad jis yra neuždarytas visai, o tik pristumtas. Suprato, jog pas ją į namą per langą ir įlipo asmenys, kurie pavogė jos ąsotį su pinigais. Daugiau namuose nieko nepasigedo, viską pažiūrėjo kol laukė policijos pareigūnų. Ji įtaria, jog jos ąsotį su pinigais galėjo pavogti tik K. ir R. Jai skambinusios ir prisistačiusios socialinės darbuotojos iš savivaldybės jaunos merginos balsas iš užslaptinto numerio buvo grynai kaip K. Langą palikti jau atidarytą ir tik privertą galėjo jie abu jau iš vakaro buvę pas ją, galėjo pasiruošti, o šiandien paskambinę ir išvilioję ją iš namų, paimti ąsotį. Kol laukė policijos pareigūnų, ji susitiko savo kaimynę N. B., kuri jai pasakė, jog, kai ji buvo išėjusi į savivaldybę, tuo metu prie jos durų buvo atėjusi V. B. sugyventinė J. M., kuri beldėsi į duris, į langą, pabeldė ir vėl greitai išėjo, į namus nelindo. Namas nedraustas, kamerų vaizdo stebėjimo nėra. Ąsotis buvo bordo spalvos, stiklinis, su stikline rankeną, su ornamentais stikle, senovinis, jį vertina 20 eurų. Viso jai padaryta žala yra 450 eurų. Papildomos apklausos metu E. Ž. parodė, kad ji lieka prie savo duotų parodymų. Papildomai nurodė, kad 2024 m. spalio 24 d. R. R. jai atlygino pavogtus pinigus ir pilnai atlygino jos pareikštą civilinį ieškinį 450 eurų sumoje. Todėl ji jokių pretenzijų R. R. neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. R. jos atsiprašė, ji jam atleidžia (b. t. 1, b. l. 21–25, 35–37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad 2024 m. birželio 12 d. jam paskambino pažįstama E. Ž., kuri jam pasiūlė ateiti pas ją išgerti alaus. Kai atėjo, E. Ž. jo laukė lauke, padavė jam iš piniginės 10 eurų ir paprašė nupirkti pakuotę alaus. Jis nuėjo į „Koops Šlaitai“ parduotuvę ir nupirko pakuotę „Hoors“ alaus. Grįžo pas E. Ž. ir kartu gėrė. Po to E. Ž. jo paprašė, kad paskambintų A. F., kuris atėjo su pažįstamu G. A. Tą pačią dieną jis dar gal porą kartu ėjo į parduotuvę pirkti alaus. Tą dieną pinigus E. Ž. jam duodavo iš piniginės. Kitą dieną vėl visi susirinko pas E. Ž. „pataisyti“ sveikatos. E. Ž. davė pinigų, iš kur nepamena, jis vėl nuėjo į Šlaitų parduotuvę ir nupirko alaus. Vaikščiojo ne vieną kartą. Pas E. Ž. jie keturiese gėrė visą dieną, po to išsiskirstė. Trečios dienos ryte pas jį į namus atvažiavo pažįstamas vyriškis vardu R. su drauge K. K., kuriai 19 metų. R. 35 metai, R. pats jam tai sakė. R. vidutinio ūgio, apie 182 cm, plikas, rankos tatuiruotos, lieso kūno sudėjimo. Jis R. pažįsta, nes tai draugo S. K., kaip ir žentas, nes R. gyvena su S. dukra K. K. Jie seniau visi trys pas jį lankėsi. R. telefono numerį žino. R. šiuo metu su K. gyvena bendrabutyje Ukmergėje. Kai R. su K. atėjo, jis namuose turėjo gal tris bambalius alaus. Jie visi trise gėrė ir jam paskambino E. Ž., kuri paprašė iki jos ateiti ir nupirkti jai alaus. Jis pasakė, kad yra ne vienas, juokais pasakė, kad su dukra ir žentu. E. Ž. pasakė, kad gali ateiti visi. Trise nuėjo iki E. Ž. apie 13 val. Tada E. Ž. pinigus jam padavė iš ąsočio, kuriame buvo įvairiomis kupiūromis pinigai. Jam pasirodė, kad tas ąsotis buvo krištolinis, kurį E. Ž. buvo pasidėjusi šalia savo lovos. Tą ąsotį matė jis, galvoja, kad ir R., ir K., nes E. Ž. ąsočio neslėpė. Vakare, apie 20.30 val., R. ir K. susiruošė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini) su taksi ir jie E. Ž. paprašė pinigų susimokėti už taksi. E. Ž. iš ąsočio jiems padavė 10 eurų ir R. su K. išėjo, ant kelionės jie pasiėmė dar bambalį alaus. Pas E. Ž. dar buvo likę alaus ir jie su ja dar gėrė. Pamena, kad apie 22.30 val. ėjo į barą „Ragas“, esantį Gedimino g., pirkti cigarečių. Tai 10 eurų E. Ž. jam padavė iš ąsočio. Nupirko „Kent“ pakelį už 5,50 Eur, o grąžą parnešė E. Ž. Po to dar išgėrė alaus ir jis apie 00.00 val. parėjo namo, o E. Ž. viena liko namuose. Birželio 15 d. pas jį nuo ryto atėjo A. F. ir G. A. Kažkuris nuėjo į Šlaitų parduotuvę ir atnešė alaus pakuotę. Visi trise pas jį sėdėjo ir gėrė alų. Po to jam paskambino tas R. ir paklausė, ką veikia, atsakė, kad geria alų, tada R. apie 10.30 val. atvažiavo pas jį į namus su taksi, kartu atvažiavo ir K. K. Sėdėjo, gėrė alų. Po to apie 15 val. atėjo draugė J. M. su vaiku. J. M. pamačiusi, kad čia „baliavojama“, išėjo pasivaikščioti. Kažkur po pusvalandžio jis sukonfliktavo su R. ir R. išvarė iš savo namų. R. išėjo kartu su K. K. Apie 17 val., kai jau visi išsiskirstė, į namus grįžo J. M., kuri papasakojo, kad ji su vaiku vaikščiojo po Bažnyčios g. Vaikščiodama matė, kaip Bažnyčios g., nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pusės ėjo K. ir R. K. nešėsi baltą polietileninį maišelį, kuriame kažkas buvo įdėta. K., pamačiusi ją, nepriėjo, nepasisveikino, o paspartino žingsnį ir užsuko į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). J. M. tai pasirodė keista, nes jos pažįstamos, susitikusios pasikalbėdavo. K. K. ir jos draugas R. iš jo išėjo be jokio maišelio. Kitą dieną jam paskambino E. Ž. ir pasakė, kad buvo apvogta. E. Ž. jam papasakojo, kad paskambino moteris, kuri iš balso labai panaši į K. K. ir pasakė, kad reikia savivaldybėje pasirašyti kažkokius dokumentus. E. Ž. išėjus ir nuėjus į savivaldybę, nieko ten nerado, o grįžusi rado pravirą langą, namuose pasigedo minėto ąsočio su pinigais (b. t. 1, b. l. 72–75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. M. parodė, kad 2024 m. birželio 15 d., apie 10 val., ji iš krizių centro su vaiku atėjo pas draugą V. B., kuris namuose buvo vienas ir jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. V. B. turėjo alaus, gėrė. Po kuriuo laiko atėjo A. F., atsinešė alaus. Dar vėliau atėjo vyriškis vardu R., žino, kad R. gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). Jie visi sėdėjo, gėrė alų. Po kokių 20 minučių atėjo R. draugė K. K., kuriai apie 20 metų. Geriant, R. kelis kartus skambino E., taip buvo parašyta ant telefono ekrano, bet niekas neatsiliepė. Jiems begeriant, apie 15 val., V. B. kažkas užėjo ir jis visus išvarė iš namų. Suprato, kad jam eilinį kartą „užbangavo“, nes tai ne pirmas kartas, kai jis visus išvaro. Pats V. B. irgi nuėjo miegoti, nes buvo jau girtas. Apie 15.40 val., kai vežimėlyje užmigo vaikas, ji viena nuėjo iki E. Ž., kuri gyvena apačioje prie upelio, nes norėjo pasiaiškinti dėl V. B. Atėjusi prie E. Ž. namų, negalėjo įeiti į kiemą, nes varteliai neatsidarė, ji perlipo per tvorą ir kelis kartus pabeldė į langą, tačiau niekas neatidarė durų, viduje buvo tyla. Ji vėl perlipo tvorą ir keliuku pakilo iki Bažnyčios g., išėjo ties V. B. namu. Tada sugalvojo eiti iki Šlaitų parduotuvės nusipirkti cigarečių. Eidama nuo V. B. namo link (duomenys neskelbtini), matė priekyje einančius R. ir K. K. dar atsisuko ir į ją pasižiūrėjo. K. rankoje nešėsi rausvą polietileninį maišelį, kuriame buvo kažkoks baltas indelis, panašus į vienkartinį maisto indelį. Kur nuėjo, ji nematė. Šlaitų parduotuvėje nusipirko cigarečių ir į V. B. namus grįžo apie 16.15 val. Po to viską ką matė, ji tą pačią, ar kitą dieną papasakojo V. B. Kad apvogta E. Ž., sužinojo iš V. kitą rytą, kas apvogė, nežino (b. t. 1, b. l. 77–80). Šie liudytojos parodymai buvo teismo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

2024 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) gautame E. Ž. pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad šiandien gavo skambutį iš privataus numerio į savo telefoną, jog turi atvykti į savivaldybę dėl kompensacijos. Nieko blogo negalvojusi ir užrakinusi namus, išėjo. Nuėjus iki savivaldybės, durys buvo užrakintos. Apie 16.15 val. grįžusi į savo namus ir atsirakinusi duris, įėjusi į namo vidų pastebėjo, jog buvo įlipta per virtuvės langą į namo vidų ir pavogtas spintoje buvęs senovinis stiklinis ąsotis, kuriame buvo 430 eurų. Senovinį ąsotį vertina 20 eurų. Viso padaryta žala yra 450 eurų. Prašo ištirti šį įvykį (b. t. 1, b. l. 13–16).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – medinis gyvenamasis vieno aukšto namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo pagrindinės gatvės įėjus į namo kiemą, priešais namą ir jo pagrindines įėjimo duris yra matomas keliukas, vedantis link namo dešinėje pusėje esančio kiemo. Užėjus už namo iš dešinės pusės matoma apaugusi didelė žolė. Einat palei sieną, žolėje matomas pramintas takelis, nuo namo kairės pusės, vedantis link patalpos Nr. 2 plastikinio lango. Apžiūrimas takelis, aukštoje išmintoje žolėje jokių pėdsakų nesimato. Pirmas plastikinis langas yra patalpos Nr. 2. Langas bei jo rėmas neapgadinti, laužimo žymių nėra, pastūmus langą į vidų, jis atsidaro lengvai, neuždarytas. Iš namo vidaus matomas elektros kabelis, išmestas į lauko pusę. Atėjus prie namo įėjimo durų ir apžiūrint jas, taip pat durų užrakinimo širdelę, jos neapgadintos, laužimo žymių nėra. Atidarius duris patenkama į namo prieangį. Iš jo tiesiai durys į namo koridorių, kurio dešinėje pusėje yra patalpa Nr. 1, kurios viduje pilna netvarkingai sumestų įvairių į krūvas namų apyvokos daiktų. Koridoriaus gale tiesiai yra patalpa Nr. 2. Jos viduje yra taip pat daug netvarkingai sudėtų namų apyvokos daiktų, patalpoje yra spintelės, priešais plastikinį langą yra stalas, ant kurio yra kiaušinių dėklas su likusiais dviem kiaušiniais, degtukai, virtuvinis peiliukas, puodukas, kava, ant stalo matoma nubėgusio ir išdžiūvusio maisto dėmė. Plastikinis langas iš vidaus taip pat neapgadintas, nuimta atidarymo rankenėlė, kuri padėta dešiniau ant spintelės. Ant palangės jokių batų žymių ar kitokių pėdsakų nėra, patalpoje netvarka ir nešvaru. Koridoriaus kairėje pusėje yra patalpa Nr. 3, kurios viduje yra didelė netvarka, nešvara, sumesta ir suversta daug namų apyvokos daiktų, suversti lovos patalai, ant stalo nuorūkos, maisto likučiai. Iš patalpos Nr. 3, dešinėje pusėje matoma patalpa Nr. 4, kurios viduje taip pat didelė netvarka, sumesti įvairiose vietose namų apyvokos daiktai, patalpoje esantis plastikinis langas yra praviras viršutine dalimi, neapgadintas, laužimo požymių nėra, matomas atkibęs užuolaidos karnizas. Lango dešinėje pusėje yra spintelės stalčiai, šaldytuvas, už jo medinė sena dviejų durų drabužių spinta. Atidarius duris matomos kairėje pusėje esančios lentynos su netvarkingai sumestais drabužiais. Už spintos dešiniau yra apšildymo pečius, prie kurio ant virvės prikabinta drabužių. Ieškota pėdsakų patalpose paviršius apdirbant daktiloskopiniais milteliais, tačiau pėdsakai neišryškėjo, kai kurie paviršiai netinkami identifikavimui. Namuose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko reikšmingo tyrimui nerasta, neužfiksuota (b. t. 1, b. l. 41–68).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Audriaus Kuosos tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 15 d. dirbant kartu su tyrėju L. Jakštu, apie 16.47 val. iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja prieš 30 minučių grįžusi namo pastebėjo, kad daiktai išvartyti, pavogti pinigai 400 Eur. Vagys pateko per langą. Pranešėja turi įtarimą, kas galėjo apvogti. Atvykus nustatyta, jog apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), grįžusi į savo namus E. Ž. pastebėjo, jog buvo įlipta per virtuvės langą į jos namo vidų ir pavogtas spintoje buvęs senovinis stiklinis ąsotis, kuriame buvo 430 eurų. Moteris nurodė, jog daug dienų su įvairiais asocialiais asmenimis vartojo alkoholį, o geriant jiems demonstravo savo santaupas ąsotyje. Šiandien moteris sulaukė skambučio iš privataus telefono numerio, jog jai reikia atvykti į savivaldybę, tačiau atvykus jos niekas nepriėmė, tada moteris grįžo namo ir pastebėjo, jog buvo apvogta. Įvykio adresu filmavimo kamerų nėra, pabendravus su kaimynais G. L., V. P., S. S., pastarieji nurodė, jog nieko keisto, neįprasto ir įtartino pas nukentėjusią kaimynę nepastebėjo. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. t. 1, b. l. 69).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad susipažinus su nukentėjusiosios E. Ž. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) srauto duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. birželio 15 d. 15.24 val. nukentėjusiajai E. Ž. skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 34 sekundės. Prieš šį skambutį, tą dieną nukentėjusiajai nebuvo skambinta, po to sekantis sujungimas 16.16 val., tačiau jis reikšmės tyrimui neturi (b. t. 1, b. l. 88–89).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 27 d. įtariamajai K. K. sutikus patikslinti tiriamo įvykio, t. y. 2024 m. birželio 15 d. vagystės iš E. Ž. nuosavo gyvenamo namo aplinkybes, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, su įtariamąja K. K. tarnybiniu automobiliu nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamoji K. K. išlipusi iš tarnybinio automobilio, priėjo nuosavo sklypo vartus, esančius kairėje sklypo pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės. K. K. parodė, kad 2024 m. birželio 15 d. apie 16 val. ji atėjusi kartu su R. R., šiuos užrakintus vartus peršoko ir abu pateko į nuosavo namo, kuriame gyvena E. (pavardės ji teigia nežinanti) teritoriją. Įtariamoji K. K. nuėjo iki namo kairiosios pusės galinio kampo prie galinės namo sienos ir parodė, kad šioje vietoje ji stovėjo 2024 m. birželio 15 d. apie 16 val. ir stebėjo, kad į namus negrįžtų E. ir neateitų kiti pašaliniai žmonės. K. K. teigė, kad tuo metu R. R. nuėjo prie šios galinės namo sienos antrojo lango, kurį kažkaip rankomis ir kojomis stumdamas atidarė. Įtariamoji K. K. parodė, kad ji visą laiką prastovėjo stebėdama aplinką šalia namo kampo, kada R. R. atsidaręs langą pro jį įlipo į namo vidų, po to iš jo išlipo rankoje laikydamas stiklinį permatomą ąsotį su jame jai matomais pinigais – kupiūromis po 50, 20, 10 eurų. R. R. išlipęs pro langą iš namo, iš ąsočio išsiėmė jame buvusius pinigus, kiek ji matė, kupiūromis ne mažiau kaip 200 eurų, o ąsotį numetė kažkur į žoles, esančias šalia minėto lango. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje matyti, kad visas sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra netvarkingas, stipriai užžėlęs piktžolėmis. Vieta, į kurią įtariamojo K. K. parodė, kad R. R. įvykio dieną numetė ąsotį, taip pat gausiai užžėlusi aukštomis piktžolėmis. Vieta apieškota išvaikštant, bet ąsotis nerastas. Matyti aukšta, galimai virš 3 metrų aukščio gyvatvore užžėlusi namų valda, kurioje be piktžolių matomos senos medienos, malkų atraižos, kiti namų apyvokos daiktai (b. t. 2, b. l. 25–32).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad prieš du metus su draugu A. L. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Už nuomą moka kartu su A. Pas A. dažnai ateina įvairių svečių, su kuriais A. vartoja alkoholį. Praeitą žiemą pas A. buvo apsigyvenęs jo draugas R., kurio pavardės jis nežino, A. R. priėmė gyventi pas save, nes, kaip jam A. sakė, kartu su R. atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo įstaigoje. R. šiuo metu gyvena pas juos malkinėje, jis R. į kambarį neleidžia. 2024 m. rugpjūčio 1 d. iš ryto buvo išvažiavęs į Pašilę, kur padėjo pažįstamai moteriai tvarkytis kiemą, nes ji yra jo draugė. Grįždamas iš draugės, jis užsuko į parduotuvę, nusipirko 200 ml talpos degtinės butelį ir jį išgėrė. Apie 19 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namuose rado girtaujančius A. ir R., jie gėrė alų ir degtinę. Jis su jais negėrė ir nuėjęs į savo kambarį, atsigulė į lovą, užmigo. Nei su A., nei su R. nekonfliktavo. Trumpai numigęs pabudo nuo smūgių, atmerkęs akis pamatė, kad jam į galvos sritį kumščiais smūgiuoja R., kai jį mušė, R. sakė atsiprašyti čigonės, nes R. sugyventinė yra romų tautybės. Jis su R. sugyventine nėra susipykęs, nėra įžeidęs. Kiek tiksliai smūgių jam R. sudavė, nepamena, bet mano, kad daugiau nei 10. Po suduotų smūgių jam skaudėjo nosį ir galvą, kraujavo iš nosies ir prakirstos ausies. Nustojęs jį mušti R. pasišalino iš buto, tada jis išsikvietė pagalbą paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP) ir policija. Medikai jį nuvežė į Ukmergės ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, kur po apžiūros suteikė jam pirmąją medicininę pagalbą bei konstatavo nosies kaulų lūžį ir dauginius sužalojimus, žaizdas, sumušimus veido ir galvos srityje. Kadangi jį iškart po sumušimo apžiūrėjo medikai, neketina vykti į Vilnių pas teismo medicinos ekspertą. R. jį mušė pirmą kartą, anksčiau su R. nėra susipykęs. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko negali. Papildomai apklaustas R. B. parodė, kad yra davęs parodymus, juos pilnai tvirtina. Papildomai nurodė, jog kai pamatė, kad jį muša R. R., pasipriešinti neturėjo galimybės, nesipriešino, atgal netrenkė, jokio peilio prie savęs neturėjo ir neturėjo galimybės peilio pasiimti, tikrai R. R. peiliu negrasino ir peiliu jam nedūrė. Kaip jis lovoje gulėdamas galėjo jam durti peiliu, nesąmonė. Nenori R. R. jis į kalėjimą kišti, kaip buvo, taip buvo, neturi jam pretenzijų (b. t. 1, b. l. 91, 114–116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su R. B. Jie abu nuomojasi šį namą. Abu nedirba, jis gauna neįgalumo pašalpą, o R. B. pensiją gauna. Kartais abu vartoja alkoholį. 2024 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tikslios nenurodys, pas juos į namus atėjo pažįstamas R. R., visi trise vartojo alkoholį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jam jau buvo per daug alkoholio. Jam ir taip negalima vartoti alkoholio dėl sveikatos. Pas juos namuose yra du kambariai ir jis atsimena, kad jau nuėjo atsigulti, pamena, jam pasidarė jau nuo alkoholio silpna. Jis atsigulė ant sofos, jie buvo lygtai tame pačiame kambaryje. Jis neatsimena, ką veikė R. R. ir ką veikė R. B. Neatsimena, ar R. B. tą dieną buvo kažkur išėjęs. Vartojant visiems alkoholį, R. R. ir R. B. ginčijosi dėl kažkokios mergos. Bet jie nesimušė, jie gėrė ir buvo ramu, taip kalbėjo. O kai jis jau miegojo, tai nieko negirdėjo, jokio triukšmo, nieko nebematė. Nematė, kaip R. R. sumušė R. B. Kaip R. išvežė greitoji, neatsimena ir neatsimena, kaip buvo policija. Tik kai R. B. grįžo iš ligoninės, jis prabudo. R. B. jam pasakė, kad jį sumušė R. R. Matė, kad R. B. buvo susiūtas antakis, sakė skauda „groblus“, nesakė dėl ko mušė, tik R. B. pasakė, kad nežino, kas užėjo R. R., kad taip pasielgė. Daugiau jis tikrai nieko nežino, R. R. nebematė, kažkur R. R. dingo. O su R. B. toliau kartu gyvena. Tai apie tą konfliktą nieko ir negali daugiau pasakyti, nes buvo girtas, miegojo ir nieko nematė, nieko negirdėjo (b. t. 1, b. l. 155–158).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. B., pageidaujantis pranešti apie įvykį parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jį miegantį lovoje užpuolė ir daugiau nei 10 kartų kumščiais į galvos sritį sudavė iš matymo pažįstamas R., kuris buvo atėjęs pas jo draugą A. L., su kuriuo girtavo jų bute, kurį nuomoja kartu su A. Po suduotų smūgių, medikai nustatė jam nosies kaulų lūžį bei dauginius sužalojimus, žaizdas, sumušimus veido ir galvos srityje. Prašo ištirti šį įvykį (b. t. 1, b. l. 90).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – įvykio vieta, žalios spalvos mediniame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas vieno aukšto. Įėjimas į namą nuo (duomenys neskelbtini). Šalia betoninių laiptų pastatytas vyriškas dviratis. Užlipus laiptais matoma baltos spalvos durys su stiklo-kartono paketu. Pro duris patenkama į koridorių. Koridoriuje prie kairės sienos matoma sukabintus rūbus. Prie priekinės sienos matoma pastatytą šaldytuvą. Dešinėje sienoje matoma durys, pro jas patenkama į kambarį Nr. 1. Įėjus į kambarį Nr. 1, dešinėje sienoje matoma du langus, jie uždengti užuolaidomis. Prie dešinės sienos matoma pastatyta sofa lova. Ant jos esantys patalai sudėti netvarkingai. Šalia sofos matoma rudos spalvos sekcija. Joje esantys daiktai netvarkingai sudėti. Prie tos pačios sienos matoma stovintį baltos spalvos šaldytuvą. Ant jo padėtos lėkštės ir plastikiniai maišeliai. Tarp sofos lovos ir šaldytuvo matome ant žemės gulintį „Koops“ medžiaginį maišelį. Ant maišelio matyti raudona dėmė, panaši į kraujo pėdsaką. Šalia sofos lovos ant grindų taip pat yra raudonų dėmių, panašių į kraujo pėdsaką. Priekinėje sienoje matoma langą, užuolaida nutraukta. Ant sienos kabo trys paveikslai. Prie priekinės sienos pastatytas stalas. Ant stalo padėta elektrinė viryklė, ant jos pastatytas puodas. Sudėti virtuvės įrankiai. Šalia stalo stovi sofa. Ant jos esantys daiktai sudėti netvarkingai. Ant pagalvės, kuri guli ant sofos, matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Prie kairės sienos matoma stovinti dar viena sofa. Ant jos esantys daiktai taip pat netvarkingai sudėti. Kambario Nr. 1 viduryje stovi staliukas. Ant jo padėti įvairūs daiktai. Kairėje sienoje matomas praėjimas į kambarį Nr. 2. Įėjus į kambarį Nr. 2 matoma ištempta virvė, ant kurios padžiauti skalbiniai. Prie priekinės sienos pastatyta sofa. Įvykio vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų, iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. t. 1, b. l. 91-102).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos Svetlanos Liaudanskienės tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.59 val. patruliuodami Ukmergės mieste kartu su tyrėju M. Aleknavičiumi, iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 30 minučių kaimynai sumušė pranešėją, kraujuoja galva, mušeikos pasišalino. GMP informuota. Atvykus nurodytu adresu, atvyko GMP brigada. Vyras iš namų išėjo kruvinu veidu ir teigė, kad jį sumušė. Pranešėjas R. B. buvo akivaizdžiai neblaivus. Teigė jį miegantį sumušė A. L. pažįstamas, draugas R. (anketinių duomenų nenurodė). Vyras skundėsi, kad jam skauda galvą ir nosį. GMP R. B. sutvarstė ir nuvežė į VšĮ Ukmergės ligoninės Skubios pagalbos skyrių apžiūrai. Kada Ukmergės skubios pagalbos skyriuje apžiūrinėjo R. B., pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę pareigūnai namuose rado visiškai girtą A. L. Jo pasiteiravus, kas sumušė R. B., vyras teigė, kad nieko nežino ir neprisimena, kas įvyko. Vyras aplinkoje nesiorientavo, svirdinėjo, su juo nesusikalbėjo. A. L. nenurodė savo pažįstamo R. anketinių duomenų. Nuvykus į Ukmergės ligoninę, kur buvo apžiūrėtas R. B., medikai R. B. susiuvo kirstines žaizdas, nustatė nosies kaulo lūžį (b. t. 1, b. l. 120–121).

Nuketėjusysis R. B. savanoriškai pateikė gydytojo įrašą Nr. 24PR-8510, kuriame nustatyta, kad R. B. patyrė dauginius galvos sužalojimus bei nosies kaulų, pertvaros senų potrauminių deformacijų fone, ūminį lūžį (b. t. 1, b. l. 93, 126).

VšĮ „Ukmergės ligoninė“ pateikė nukentėjusiojo R. B. medicininius dokumentus, kuriais nustatyti sužalojimai (b. t. 1, b. l. 129–135).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su R. B. medicininiais dokumentais ir bylos aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad R. B. padaryta 1 cm ilgio žaizda dešiniojo smilkinio srityje, 1 cm ilgio žaizda kaktoje, dvi po 1 cm ilgio žaizdos dešiniame ausies kaušelyje, 1 cm ir 2 cm ilgio žaizdos po dešine akimi, 1 cm ilgio žaizda viršutinės lūpos srityje, dauginiai paviršiniai odos nubrozdinimai (manytina, veide –specialisto pastaba), nosies kaulų lūžimas, kairiųjų IX ir X šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu mušant kumščiais ar įspiriant koja, mažiausia šešiais trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų ir šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. t. 1, b. l. 136–138).

Akistatos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad akistatos tarp įtariamojo R. R. ir nukentėjusiojo R. B. metu, R. B. parodė, kad gali pasakyti, kad tarp jo ir R. R. jokio konflikto nebuvo kilę, neneigia, kad buvo neblaivus, todėl nuėjo į lovą miegoti ir miegant pajuto smūgius pagrinde į galvos sritį bei į šonkaulius, jis tikrai peiliu negrasino ir nedūrė R. R.. Įtariamasis R. R. parodė, kad jis lieka prie savo duotų parodymų, kuomet parodė, kad R. B. jam peiliu grasino ir dūrė į alkūnę, prisipažįsta dėl suduotų smūgių R. B. pilnai, R. B. pretenzijų jokių neturi dėl dūrio, Vilniaus teritorinei ligonių kasai ieškinį pilnai atlygino (b. t. 2, b. l. 84–87).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės nutarimu, ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-29732-24 ir Nr. 01-1-22733-24 sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22733-24, siekiant greičiau ir išsamiau ištirti nusikalstamas veikas (b. t. 1, b. l. 1–2).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji R. R. ir K. K. visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. veikdami bendrininkų grupe, kol K. K., prieš tai paskambinusi nukentėjusiajai, siekiant ją išvilioti iš namų, stebėjo aplinką, kad niekas neateitų, R. R., pro langą įsibrovęs į nukentėjusiosios namus, pavogė ąsotį su jame buvusiais pinigais, 430 eurais, priklausantį nukentėjusiajai E. Ž.

R. R. ir K. K. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: nukentėjusiosios duoti ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kuomet ji nurodė, kad jai paskambinusios ir prisistačiusios socialinės darbuotojos balsas buvo kaip K. K., todėl įtaria, kad pinigus su ąsočiu galėjo pavogti kaltinamieji; liudytojų V. B. ir J. M. duoti parodymai, kuomet pastaroji nurodė mačiusi įvykio dieną prie nukentėjusiosios namų kaltinamuosius, K. K. ją pastebėjo, tačiau nesustojo ir apsimetė nemačiusi; parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, kuomet K. K. nurodė įvykio aplinkybes, patvirtindama savo prieš tai duotus parodymus; tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusioji nurodė, kad įtaria, kas galėjo pavogti jos turtą bei kitos įvykio aplinkybės.

Bylos nagrinėjimo metu, nustatyta ir tai, kad namo viduje buvo tik kaltinamasis R. R., kuris fiziškai pavogė ąsotį su pinigais, tačiau K. K., pagal jų išankstinį susitarimą, paskambinusi nukentėjusiajai, išviliojo ją iš namų bei stovėjo ir stebėjo aplinką, saugojo, kad negrįžtų namo savininkė, taip pat, kad jų nematytų pašaliniai asmenys. Tokie abiejų kaltinamųjų veiksmai patvirtina, kad nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupe ir turėdami išankstinį tikslą ? įsibrovus į nukentėjusiosios namus, pagrobti jai priklausantį turtą. Konstatuotina, kad abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdžiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdžiai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-133-489/2023).

Kaltinamųjų nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. Ž. priklausantį, turtą įsibrovus į pastarosios gyvenamąjį namą. Be to, byloje nustatyta, kad R. R. ir K. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad apgaule iš namų išvilioja nukentėjusiąją ir braunasi į svetimas patalpas, suvokė, kad pagrobė svetimą turtą, numatė, kad dėl šių jų veiksmų kils įstatyme nustatytos pavojingos pasekmės ir to norėjo.

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta ir tai, jog R. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Be paties R. R. parodymų, kuomet jis pripažino savo kaltę ir nurodė, kad smūgiavo nukentėjusiajam dėl pavartoto alkoholio, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė R. R.; liudytojo A. L. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad jam nukentėjusysis pasakojo, jog pastarąjį sumušė R. R., be to liudytojas matė, kad R. B. buvo susiūtas antakis, o prieš įvykį jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus; kitų objektų (medicininių dokumentų) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriais specialistas nustatė nukentėjusiojo sužalojimus ir konstatavo, kad jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; nukentėjusiojo pareiškime užfiksuoti duomenys, kur R. B. nurodė, kad jį užpuolė ir daugiau nei dešimt kartų kumščiais į galvos sritį sudavė R. R.; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur įvykio vietoje buvo užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; tyrėjos tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. R., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė R. B. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

Duodamas parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis buvo nukentėjusiojo sužalotas peiliu į ranką, dėl to taip pasielgė. Kartu pažymėjo, kad savo kaltės neneigia, nukentėjusiajam jokių pretenzijų neturi. Pasisakydamas dėl šių R. R. argumentų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakydamas į patikslinančius proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jis iš pradžių išmušė iš nukentėjusiojo rankų peilį, o vėliau, supykęs, pradėjo jam smūgiuoti. Tokie kaltinamojo paaiškinimai patvirtina, kad fizinį smurtą jis vartojo ne siekdamas apsiginti nuo realių ir pavojingų veiksmų, tačiau, vadovaujantis jo paties parodymais, jau pasibaigus pavojingam kėsinimuisi, būdamas supykęs ir siekdamas pamokyti nukentėjusįjį. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Byloje nustatyta, kad atlikdamas šiuos neteisėtus veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, kad R. R. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, požymius.

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę K. K. atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės rūšį ir formą. Kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jos baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąją K. K. charakterizuojančius, duomenis – anksčiau neteista (b. t. 2, b. l. 44–46), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu bausta du kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 47–49). Byloje nėra duomenų apie K. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Apklausiama teisme kaltinamoji nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra išlaikoma vaikino, tikisi artimiausiu metu susirasti darbą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei tai, kad kaltinamoji praeityje neteista, yra jauno amžiaus, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos, inkriminuotos kaltinamajai šiame baudžiamajame procese, ji būtų vėl pažeidusi teisės aktų nustatytus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. K. už 178 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikaltimą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – 12 mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant K. K. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajai galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant K. K. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę R. R. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veiką nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Surašydama kaltinamąjį aktą ir baigiamosios kalbos metu, prokurorė prašė pripažinti R. R. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamas veikas R. R. padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Taip pat, už svetimo turto pagrobimo nusikaltimus kaltinamasis buvo teistas jau keturis kartus. Nagrinėjamu atveju R. R. yra pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas R. R. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį R. R. charakterizuojančius, duomenis – administracine tvarka baustas du kartus už smulkios vagystės padarymą, įvykdytą 2024 m. sausio 28 d., ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (neblaivus konfliktavo su kitu asmeniu, sukėlė muštynes), įvykdytą 2023 m. liepos 6 d., informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 135–137). Byloje nėra duomenų apie R. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, tačiau, kaip teigia pats kaltinamasis, jis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, buvo reabilitacijoje, šiuo metu alkoholio nebevartoja.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Pažymėtina, kad nuosprendžio priėmimo dieną galiojanti BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija nebenustato skirtinos bausmės medianos taisyklės, taip lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl taikytina R. R. Pagal minėtą teisės normą, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis praeityje teistas ne vieną kartą už analogiškos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. R. už 178 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikaltimą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, kuris, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pavojingesnis, sukėlęs sunkesnius padarinius, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius) ir paskiriant subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į pačios nukentėjusiosios neatsakingą elgesį ? girtavimą savo namuose su asmenimis, piktnaudžiaujančiais alkoholiniais gėrimais, rodant jiems savo turimus pinigus ir jų saugojimo vietą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 1 (vienerių) metų 4 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Dėl R. R. skirtinos bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

Minėta, kad R. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teismo posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, pažymėjo, kad alkoholinių gėrimų nebevartoja, buvo reabilitacijoje, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, turtinę žalą tiek nukentėjusiajai, tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esantys įrodymai patvirtina šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes ? byloje nustatyta, kad R. R. atlygino visą nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, t. y. 450 eurų, taip pat atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl nukentėjusiojo gydymo nurodytą pinigų sumą; teismo turimais duomenimis, R. R. oficialiai yra įdarbintas nuo 2025 m. sausio 2 d., gauna pastovias pajamas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu 2024 m.?2025 m. nebuvo gauta ir (ar) išnagrinėta kitų baudžiamųjų bylų, o tai patvirtina jo nurodytą aplinkybę, kad ši, teismo išnagrinėta, baudžiamoji byla yra paskutinė, nes jis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą. Byloje nėra kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2024 m. birželio 15 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d., būtų daugiau pažeidęs teisės aktų reikalavimus ar kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis iš įkalinimo įstaigos paskutinį kartą buvo paleistas 2023 m. gegužės 25 d. Per šį laikotarpį, iki 2024 m. vasaros, daugiau nusikaltęs nebuvo. R. R. teigimu, pastarąsias nusikalstamas veikas įvykdė dėl alkoholio vartojimo, tačiau iš karto po to pradėjo gydytis, t. y. ėmėsi priemonių tam, kad ateityje daugiau nebenusikalstų. Jo norą keisti gyvenimo būdą ir įsitvirtinti visuomenėje, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad R. R. atlygino tiek vienu, tiek kitu nusikaltimu padarytas turtines žalas. O nuo 2025 m. sausio 2 d. pradėjo dirbti.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, R. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, taip palaikant kaltinamojo iniciatyvą keisti savo gyvenimo būdą, kurti darbo teisinius santykius, siekiant gauti teisėtą pajamų šaltinį, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam įstatyme nustatytam (BK 75 straipsnis) 3 (trejų) metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 8, 10 punktais, R. R. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas R. R. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, tuo atveju, jei R. R. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 450 eurų turtinės žalos atlyginimo. Šiuo civiliniu ieškiniu prašo iš kalto asmens priteisti patirtą turtinę žalą (b. t. 1, b. l. 31). Apklausta papildomos apklausos metu E. Ž. nurodė, kad R. R. jai visiškai atlygino jos pareikštą civilinį ieškinį, sumokėjo 450 eurų, todėl ji jam jokių pretenzijų neturi (b. t. 1, b. l. 35–37). Teismo posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad E. Ž. padarytą žalą jis atlygino visiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesas dėl byloje E. Ž. kaltinamajam pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju abu kaltinamieji savo bendrais suderintais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, o kartu ir prie žalos, padarymo, todėl jie pagal nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį turėjo atsakyti solidariai. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai visą jos patirtą turtinę žalą atlygino R. R., pastarajam išaiškintina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju R. R.) turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių (šiuo atveju iš K. K.) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens padarytą 202,08 eurų žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad buvo sužalotas R. B. ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 202,08 Eur (b. t. 1, b. l. 143–144).

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad 2024 m. spalio 17 d., 10.44 val. buvo pervesta Valstybinei ligonių lasai 202,08 eurų suma, paskirtyje nurodyta – žala PSDF už R. B. gydymą. Mokėtojas R. R. (b. t. 1, b. l. 150–151). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir R. R. paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 6, 8, 10 punktais, R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti R. R. recidyvistu.

K. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant K. K. dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant K. K. dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinį procesą dėl nukentėjusiosios E. Ž. byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

K. K. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova