- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- AN2-159-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00002-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutarimo D. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarimu D. K. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalį dėl to, kad D. K., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadybininko - lažybų tarpininko pareigas (2010 m. lapkričio 2 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), veikdamas pagal 2004 m. lapkričio 2 d. Bendrovės direktoriaus G. S. patvirtintą vadybininko - lažybų tarpininko pareiginę instrukciją Nr. 5 (toliau – pareiginė instrukcija), turėdamas pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais, Bendrovės įstatais, Bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis, šia pareigine instrukcija (pareiginės instrukcijos 4 punktas), turėdamas pareigą sudaryti lažybų programą (pareiginės instrukcijos II dalies 1 punktas) ir suvesti į programą įvykių rezultatus (pareiginės instrukcijos II dalies 9 punktas), taip pat atsakydamas už teisingą lažybų įvykių rezultatų suvedimą ir pateikimą bendrovės interneto tinklalapyje (pareiginės instrukcijos IV dalies 1.3 punktas), 2018 m. liepos 15 d. priimdamas sprendimą lažybų įvykį dėl Pasaulio futbolo čempionato finalo rungtynių tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komandų Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva (pagrindinis laikas) TAIP“ laikyti „Pralaimėjusiu“, netinkamai pritaikė nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. DI-323 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimų ir papildymų patvirtinimo“ priedo Nr. 1 „Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklės“ 20 punktą, ir Bendrovės lažybų reglamento, patvirtino Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 26 punktą, nustatančius, kad „Lošėjas turi teisę gauti laimėjimą tuo atveju, jei statymo atlikimo metu teisingai atspėjo lažybų įvykio baigtį (baigtis)“ ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.
2. Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, skundžiamame nutarime konstatavo, kad D. K. veiksmuose nėra būtino ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, nes D. K. rezultatą suvedė vadovaudamasis oficialiais duomenimis, paskelbtais oficialioje FIFA interneto svetainėje.
3. Apeliaciniame skunde Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam baudą sankcijos ribose.
3.1. Skunde teigiama, kad nutartyje pateiktas administracinės atsakomybės požymių aiškinimas visiškai neatitinka ANK ir teismų praktikos administracinių nusižengimų bylose. Kaltė yra būtinas administracinio nusižengimo požymis. Kaltės formos yra tyčia ir neatsargumas. Vertinant D. K. veiksmus bei jo intelektinio ir valinio elementų visumą svarbu atskleisti teisės aktų turinį, kuriais vadovaujantis D. K. turėjo priimti sprendimą dėl jam administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamo teisės pažeidimo.
3.2. Skunde pažymima, kad D. K. yra lošimus organizuojančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris savo veikloje privalo vadovautis azartinius lošimus reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Vadovaujantis Įstatymu lošimo reglamentas yra įtvirtintas kaip lošimų organizavimo tvarką nustatantis aktas. Lošimų organizavimas pagal reglamente nenustatytas taisykles yra lošimo reglamento pažeidimas. Lažybas organizuojanti bendrovė, kurdama lažybų pasiūlą ir priimdama sprendimus dėl lažybų įvykio laimėjimo ar pralaimėjimo, privalo vadovautis ne tam tikros sporto šakos reglamentu, o bedrovės lošimų reglamente įtvirtintomis elgesio taisyklėmis, kuriomis vadovaujantis lažybų įvykis laikomas laimėjusiu arba pralaimėjusiu. Vertinant lažybų specifiką svarbu pažymėti, kad lažybas organizuojanti bendrovė, kurdama lažybų pasiūlą, privalo įvertinti visas sukurto lažybų įvykio galimybes ir šį vertinimą išreikšti lažybų koeficientu. Bendrovės reglamente aiškiai nurodyta, kad žaidėjo įmuštas įvartis į savo komandos vartus lažybose neskaičiuojamas, t. y. žaidėjas nėra laikomas įmušęs įvartį. Šiuo atveju matyti, kad Pasaulio čempionato finalinių rungtynių metu 18-ą minutę buvo pelnytas pirmasis įvartis, kurį žaidėjas pelnė galva į savo komandos vartus. Bendrovė pasiūloje siūlė lažintis už įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva (pagrindinis laikas) TAIP“ su koeficientu 4. Taip pat siūlė lažintis ir už kitą lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus į savus vartus“.
3.3. Skunde nurodoma, kad bendrovės reglamente nėra aprašyta jokių specialių sąlygų ar ypatingų atvejų, kurių pagrindu bendrovė būtų galėjusi pripažinti įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“ pralaimėtu. Esant tokiai lažybų pasiūlai, kokią buvo pateikusi bendrovė, ir susiklosčius tokiai rungtynių eigai, laimintys įvykiai gali būti ir šiuo atveju buvo du: Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus į savus vartus“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „“Pirmas įvartis bus pelnytas galva“. Bendrovės reglamento 41 punktas „žaidėjo įmuštas įvartis į savo komandos vartus („owngoal“) lažybose neskaičiuojamas, t. y. žaidėjas nėra laikomas įmušęs įvartį“ gali būti taikomas tik tiems įvykiams, kuriuose yra siūloma lažintis dėl konkretaus žaidėjo pelnyto įvarčio. Šis punktas negalėjo būti taikomas pripažįstant pralaimėjusiu lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva (pagrindinis laikas) TAIP“, kadangi jo įvykimas nebuvo siejamas su jokiu konkrečiu žaidėju, jam nebuvo numatyta jokių išlygų, t. y. tiek reglamentai, tiek paties lažybų įvykio formuluotė nenumatė jokių išimčių, kurioms esant pirmas įvartis pelnytas galva į savo vartus galėjo būti neskaičiuojamas. Pirmas įvartis iš tiesų buvo pelnytas galva, todėl vien tai, kad šis įvartis buvo įmuštas į savo vartus, nesant jokių reglamentuose numatytų ar lažybų pasiūloje suformuotų išimčių, D. K. neturėjo sudaryti jokio pagrindo manyti, kad lažybų įvykis yra pralaimėjęs. Administracinei atsakomybei kilti kaltės forma jokios reikšmės neturi, todėl subjektyvus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens suvokimas nustačius visus administracinei atsakomybei kilti būtinus požymius, nėra reikšmingas bylai.
Atsiliepimas
4. D. K. atstovo advokato G. M. atsiliepime (pavadintas apeliaciniu skundu) prašoma: atmesti Tarnybos apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą; tuo atveju, jei Tarnybos skundas būtų tenkinamas – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti dėl mažareikšmiškumo; tuo atveju, jei byla nebūtų nutraukiama – D. K. skirti sankciją, nesusijusią su pinigine bauda, t. y. įspėjimą. Nurodoma, kad teismas visus įrodymus įvertino teisingai ir padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo D. K. veiksmuose. D. K., atlikdamas savo funkcijas, į bendrovės lažybų programą lažybų įvykio baigties rezultatą, t. y. kad pirmas įvartis buvo pelnytas į savo komandos vartus, suvedė vadovaudamasis oficialiais duomenimis ir būdamas įsitikinęs, kad padarė teisingą veiksmą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį nutraukimo pagrįstumo klausimas. Tarnybos įsitikinimu pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad D. K. veiksmuose nėra ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, dėl to nepagrįstai teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, Tarnybos apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad jie nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nuosekliai nurodė, kuriais įrodymais remdamasis daro išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių D. K. veiksmuose nebuvimo, pateikė šių įrodymų vertinimo motyvus, su kuriais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. administracinio nusižengimo protokolą Tarnyba surašė dėl ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Šio administracinio nusižengimo faktą ir D. K. kaltę dėl jo padarymo Tarnyba grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto patikrinimo metu sutrinkta informacija, kurios pagrindu buvo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 15 d. priimdama sprendimą, kad visi lažybų statymai už lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva (pagrindinis laikas) TAIP“ yra pralaimėję, netinkamai pritaikė Nuotolinio lošimo reglamento bei Reglamento nuostatas ir pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, o už teisingą lažybų rezultatų suvedimą atsakingas yra UAB „(duomenys neskelbtini0“ vadybininkas – lažybų tarpininkas D. K..
8. Pateiktoje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas – lažybų tarpininkas D. K. pagal savo pareiginę instrukciją buvo atsakingas ir už teisingą lažybų įvykių rezultatų suvedimą ir pateikimą lažybų punktams bei bendrovės interneto tinklapyje laiku. Iš D. K. administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad būtent neteisingai, kaip pralaimėtą, D. K. pažymėtą lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“ Tarnyba laikė netinkamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotolinio lošimo reglamento priedo Nr. 1 20 punkto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų reglamento 26 punkto pritaikymu, lėmusiu Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą.
9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotolinio lošimo reglamento priedo Nr. 1 20 punkte numatyta, kad lošėjas turi teisę gauti laimėjimą tuo atveju, jei statymo atlikimo metu teisingai atspėjo lažybų įvykių baigtį (baigtis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų reglamento 26 punkte. Byloje nustatyta, kad D. K. lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“ pažymėjus kaip pralaimėtą, už šį lažybų įvykį stačiusiems lošėjams laimėjimai išmokėti nebuvo. Taip pat Tarnybos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta ir tai, kad šioje konkrečioje situacijoje, kai pirmas įvartis buvo pelnytas į savus vartus ir jį žaidėjas pelnė galva, laimėjusiais turėjo būti pripažintas ne tik lažybų įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus į savo vartus“, bet ir lažybų įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“, kurį D. K. pažymėjo kaip pralaimėtą. Tačiau ši nustatyta aplinkybė, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, pati savaime nėra pagrindas taikyti D. K. administracinę atsakomybę pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį.
10. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė aptariamą administracinį nusižengimą, turi būti nustatyta ne tik tai, kokio teisės akto ar reglamento ir kokius reikalavimus pažeidė asmuo (ANK 134 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta blanketinė norma), bet ir tai, ar asmuo dėl šio pažeidimo yra kaltas. ANK 134 straipsnio 3 dalies dispozicijoje kaltės forma nėra tiesiogiai nustatyta, todėl darytina išvada, kad atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimų reglamento pažeidimus atsiranda tiek dėl tyčios, tiek dėl neatsargumo padarytos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014).
11. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. K. veiksmuose nėra nustatytas subjektyvusis ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementas – tyčia. Vertinant šios išvados pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kaip jau minėta, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine (asmuo suvokė veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo (neveikimo) gali atsirasti padariniai ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1,2 punktai)) ar netiesiogine tyčia (darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 3 dalis). Remiantis ANK 9 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).
12. Įvertinus šioje byloje suriktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste, galima daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad tyčia D. K. veiksmuose, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra nustatyta. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima spręsti, kad D. K., lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“ pažymėdamas kaip pralaimėjusį, suprato, kad veikia pavojingai (pažymi neteisingai), kad taip elgdamasis netinkamai taiko reglamentų nuostatas, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų už minėtą lažybų įvykį stačiusiems lošėjams nebus išmokėtas laimėjimas ir tokių pasekmių norėjo arba nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Nors skundžiamame nutarime atskirai nėra aptarta, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo aptartos bei įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ir tai, kad ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. K. padarė dėl neatsargumo.
13. Remiantis Vadybininko – lažybų tarpininko pareiginės instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria D. K. supažindintas pasirašytinai, IV dalies 1.3. papunkčiu vadybininkas – lažybų tarpininkas yra atsakingas už teisingą lažybų įvykių rezultatų suvedimą ir pateikimą lažybų punktams bei bendrovės interneto tinklapyje laiku. Tos pačios pareiginės instrukcijos II dalies 9 punkte numatyta, kad vadybininkas – lažybų tarpininkas turi suvesti į programą įvykių rezultatus, paskelbtus oficialiuose šaltiniuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotolinio lošimo reglamento I dalies 2 punkto 2.7. papunktyje įtvirtinta, kad oficialūs informacijos šaltiniai – masinės visuomenės informavimo priemonės ir specializuotos informavimo priemonės, tokios kaip televizijos ir internetinės transliacijos, interneto portalai, laikraščiai, žurnalai ir panašiai. Analogiškai oficialaus informacijos šaltinio samprata apibrėžiama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų reglamento I skyriaus 2 dalies 2.15 papunktyje.
14. D. K. paaiškinimais nustatyta, kad lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“, kaip pralaimėjusį, jis pažymėjo remdamasis oficialiame FIFA interneto puslapyje www.fifa.com paskelbta informacija, kad pirmas įvartis buvo užfiksuotas kaip įvartis į savus vartus. Informacija buvo pateikta oficialioje FIFA interneto svetainėje, ji buvo aiški, nedviprasmiška (įvartis į savus vartus), todėl ja remdamasis D. K. atitinkamai pažymėjo lažybų įvykių, kurie buvo pasiūlyti, rezultatus (lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus į savus vartus“, kaip laimėtą, o likusius, tame tarpe ir lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“, kaip pralaimėtus). Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį specialųjį patikrinimą buvo apsilankyta ne tik www.fifa.com interneto svetainėje, bet ir interneto svetainėje www.lrt.lt skiltyje FIFA, kur pirmas įvartis apibūdintas kaip įvartis į savus vartus galva. Aukštesnysis teismas sutinka, kad tokia situacija, kai pirmas įvartis buvo į savus vartus ir galva, sudaro prielaidas spręsti, ar lažybų pasiūloje esant galimiems pasirinkti įvykiams „pirmas įvartis bus pelnytas galva“ ir „pirmas įvartis bus į savus vartus“, jie abu neturėtų būti pripažinti laimėjusiais. Tačiau nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra tai, kad D. K. lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“, pažymėdamas kaip pralaimėtą, rėmėsi oficialiais duomenimis iš oficialaus FIFA interneto puslapio, kuriame informacija apie tai, kad įvartis buvo ne tik į savus vartus, bet ir galva, nebuvo nurodyta. Nei vadybininko – lažybų tarpininko pareiginėje instrukcijoje, nei reglamentuose (UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotolinio lošimo reglamente, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų reglamente) nėra įtvirtinta vadybininko – lažybų tarpininko pareiga pažymint atitinkamą lažybų įvykį kaip laimėjusį ar pralaimėjusį patikrinti visuose informacijos šaltiniuose esančią informaciją. Todėl byloje nesant įrodymų, kad D. K. ši dviprasmiška situacija pažymint įvykio rezultatą buvo žinoma, taip pat nesant pagrindo konstatuoti, kad D. K. turėjo pareigą patikrinti visuose oficialiuose informacijos šaltiniuose skelbtus varžybų rezultatus, jo veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti dėl neatsargumo. FIFA oficialioje interneto svetainėje paskelbtas rezultatas „pirmas įvartis į savus vartus“, kaip minėta, savo esme nėra dviprasmiškas ar neaiškus, jis atitiko vieną iš lažybų bendrovės pateiktų lažybų pasiūloje esančių įvykių „pirmas įvartis bus į savus vartus“, todėl pripažinti, kad D. K., turėdamas būtent tokio pobūdžio ir apimties informaciją, turėjo svarstyti daigiau negu vieno įvykio pripažinimo laimėjusiu galimybę, nėra pagrindo.
15. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą nustatytų aplinkybių pagrindu padaryta išvada, kad šiuo atveju sprendimas pripažinti įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“ pralaimėjusiu negali būti laikomas teisingas, nes pirmas įvartis į savus vartus buvo galva, dėl to laimingais turėjo būti pripažinti abu įvykiai, Tarnybos skunde nurodytų argumentų teisingumo nepagrindžia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamame nutarime padarytos išvados yra neteisingos. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad spręsdamas D. K. administracinės atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir ją byloje nustatytų aplinkybių kontekste įvertino teisingai. Byloje nėra paneigta, kad D. K. lažybų įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“ pažymėjo kaip pralaimėjusį būdamas įsitikinęs tokio veiksmo teisingumu (rezultatą pažymėjo vadovaudamasis oficialiame šaltinyje paskelbta informacija, kaip tai numatyta reglamentuose, informacija nebuvo prieštaringa ar neaiški, atitiko vieną iš siūlomų lažybų įvykių), todėl juos vertinti kaip neatsargius, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Skunde teisingai pastebėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reglamente nėra aprašyta jokių specialių sąlygų ar ypatingų atvejų, kurių pagrindu bendrovė būtų galėjusi pripažinti įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirmas įvartis bus pelnytas galva“ pralaimėjusiu, tačiau dar kartą pažymima, kad šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad D. K., šį lažybų įvykį pažymėdamas kaip pralaimėjusį, turėjo informaciją ne tik apie tai, kad pirmas įvykis yra į savus vartus, bet ir apie tai, kad šis įvykis buvo galva.
16. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, savo išvadas dėl ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių nebuvimo D. K. veiksmuose išsamiai argumentavo ir pagrindė. Nors teismas nutarime nevertino D. K. veiksmų neatsargios kaltės formos kontekste, ši aplinkybė įtakos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi pati išvada dėl subjektyviojo elemento nebuvimo D. K. veiksmuose yra teisinga. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nenustačius vieno iš jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena nėra galima, todėl pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną D. K. atžvilgiu esant ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytai aplinkybei, nutraukė pagrįstai. Nustačius šias aplinkybes tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą nutarimą naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.