Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai Ž. S., jos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui ir atsakovo atstovei Aušrai Kazlauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2016-01-22 įsakymo Nr. 1PS1-59-(2.1.) „Dėl Ž. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1, 1.2 ir 2 punktus.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 67 bei 69 punktų nuostatos neįtvirtina bylų tikrinimo eiliškumo reikalavimų, bet nustato bylų išnagrinėjimo terminą. Šio atveju bylos, pateiktos su prašymais Nr. 49GK-2129, Nr. 49GK-2131 buvo patikrintos per 10 darbo dienų, t. y. laiku, todėl negali būti nurodomos Komisijos išvadoje, kaip patikrintos ne laiku, netinkamai. Be to, 2015 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus miesto skyriuje buvo itin didelis darbo krūvis. R. V. buvo nukreiptos 265 užduotys. Pareiškėja visiems skyriaus specialistams, tarp jų ir R. V., duodavo nurodymus kuo skubiau pašalinti visus vėlavimus bei kokybiškai atlikti visas funkcijas. R. V. buvo nukreiptos derinti sudėtingos ir didelės apimties kadastro duomenų bylos.

Jokių skundų apie Vilniaus miesto skyriaus darbuotojų neteisėtus veiksmus ar jų veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes nebuvo gauta, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių buvo atliekamas kadastro duomenų bylų, gautų Vilniaus miesto skyriuje, patikrinimas ir tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, kodėl tikrinimui buvo pasirinktas laikotarpis, kai ji atliko skyriaus vedėjo funkcijas, o toks tyrimas esant skyriaus vedėjui nebuvo atliekamas. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip tendencingas jos puolimas.

Pareiškėjos nuomone, ji tinkamai bei rūpestingai atliko jai paskirtas pareigas. Skirstant bylas geodezininkams buvo atsižvelgiama ne tik į jų darbo krūvį, bet ir į jų atliekamo darbo greitį bei efektyvumą. Geodezininkės R. V. netinkamas darbo atlikimas, pareiškėjos nuomone, negali būti laikomas padarytu dėl jos kaltės, kadangi pareiškėja tinkamai vykdė pavestas pareigas ir ragino darbuotojus atlikti jiems pavestas užduotis laiku.

Pareiškėja pažymėjo, kad R. V. visada pasižymėjo tinkamu, rūpestingu bei greitu savo darbo funkcijų vykdymu, todėl pareiškėjos ir R. V. santykiai buvo pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu ir pareiškėjai nekilo abejonės, kad R. V., kaip tai atlikdavo visada, ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį susitvarkys su jai pavestais darbais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė skundą tenkinti.

L. e. p. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas A. J. 2015 m. rugpjūčio 5–7 d. buvo laikinai nedarbingas, o 2015 m. rugpjūčio 10-23 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl nuo 2015-08-05 iki 2015-08-21 Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas atliko Ž. S..

Atsakovas pažymi, kad nors teisės aktai nenustato žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo eiliškumo, tačiau vėliau gautų bylų patikrinimas greičiau, nei anksčiau gautų, pažeidžia objektyvumo principą, kadangi nepagrįstai išskiria vienus bylas pateikusius fizinius ar juridinius asmenis iš kitų, bei dar labiau užvilkina anksčiau pateiktų bylų tikrinimą, tokiu būdu pažeidžiamas ir lygiateisiškumo principas, anksčiau kadastro duomenų bylas tikrinimui pateikusių asmenų teisėti lūkesčiai dėl bylų tikrinimo teisės aktuose nustatytais terminais. Šiuo atveju 4 žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo patikrintos nepažeidžiant 10 darbo dienų kadastro duomenų tikrinimo termino, tačiau jos buvo patikrintos nesilaikant jų tikrinimo eiliškumo.

Pažymoje nurodytų kadastro duomenų bylų (sąrašo Nr. 8-14 punktai) suderinimo teisės aktuose nustatytas 10 dienų terminas baigėsi dar iki Ž. S. kasmetinių atostogų pradžios, ir tik vienos kadastro duomenų bylos (sąrašo Nr. 15) terminas baigėsi pirmą Ž. S. atostogų dieną. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Ž. S., vykdydama Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas ir būdama atsakinga už Vilniaus miesto skyriuje gautų žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą teisės aktuose nustatytais terminais, turėjo taip organizuoti geodezininkų darbą, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų tikrinamos laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, bei kontroliuoti jų atliekamų užduočių vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

2015-09-08 pažymoje Nr. 1KA-22-(9.4) užfiksuoti laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-08-10 NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautų asmenų prašymų dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimo ir suderinimo patikrinimo rezultatai (b.l. 76-80).

2015-09-14 tarnybiniu pranešimu Nr. 1VV-385-(5.41) NŽT Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. V. informavo NŽT direktorių apie atliktą patikrinimą, ar NŽT Vilniaus miesto skyriuje tikrinant žemės sklypų kadastro duomenų bylas laikomasi žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo objektyvaus eiliškumo, ir pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą Ž. S. ir R. V. atžvilgiu (b.l. 75).

2015-09-21 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-925-(2.1) buvo sudaryta komisija galimam Ž. S. ir R. V. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (b.l. 74).

2015-12-18 Ž. S. 2015-09-28 pranešimu Nr. 1PS17-37-2-(2.30) buvo informuota apie įtarimus padarius tarnybinį nusižengimą (b.l. 72).

2016-01-20 išvadoje Nr. 1PS17-37-7-(2.30) konstatuota, kad Ž. S. atlikdama Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas jo nebuvimo darbe metu ir būdama tiesiogiai atsakinga už tinkamą Vilniaus miesto skyriuje vykdomų funkcijų atlikimą netinkamai organizavo ir kontroliavo Vilniaus miesto skyriaus darbą ir neužtikrino, kad Vilniaus miesto skyriuje 2015 m. rugpjūčio 3-7 d. gautos kadastro duomenų bylos būtų patikrintos per teisės aktuose nustatytą 10 darbo dienų terminą, netinkamai vykdė savo pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.27 papunkčiuose nustatytas funkcijas, neužtikrino, kad Vilniaus miesto skyriui pateiktos tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų tikrinamos laikantis objektyvumo principo (pagal jų gavimo eiliškumą), t.y. neužtikrino, kad bylos būtų patikrintos atsižvelgiant į jų gavimo Vilniaus miesto skyriuje datą ir taip pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas (b.l. 91-103).

2016-01-22 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-59-(2.1) Ž. S. už tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuotus tarnybinius pažeidimus buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l. 104-105).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos – pastabos pareiškėjai Ž. S. skyrimo teisėtumas bei pagrįstumas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta 2016-01-22 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-59-(2.1). Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ, redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamu įsakymu NŽT direktorius pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus (Įsakymo 1.1 p.) bei VAĮ 3 straipsnį (Įsakymo 1.2 p.) ir už tai paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (Įsakymo 2 p.).

VTĮ 15 straipsnio, nustatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų o 4 punkte - tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

VAĮ 3 straipsnyje yra įtvirtinti viešojo administravimo principai.

Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl valstybės tarnautojai (pareiškėjai) paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (LVAT 2012-12-17 sprendimas Nr. A520-2635/2012). Be to, vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 30 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūros baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (LVAT 2013-03-04 nutartis Nr. A662–565/2013). Būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuris yra sudėtinė įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas NŽT direktoriaus 2015-09-21 įsakymu Nr. 1PS1-925-(2.1) “Dėl komisijos galimiems Ž. S. ir R. V. tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudarytos komisijos 2016-01-20 išvados Nr. 1PS17-37-7-(2.30) (toliau – ir Tyrimo išvada) pagrindu. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad Ž. S. atlikdama Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas jo nebuvimo darbe metu ir būdama tiesiogiai atsakinga už tinkamą Vilniaus miesto skyriuje vykdomų funkcijų atlikimą (tarp jų - ir Vilniaus miesto skyriuje gautų žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą), netinkamai organizavo ir kontroliavo Vilniaus miesto skyriaus darbą ir neužtikrino, kad Vilniaus miesto skyriuje 2015 m. rugpjūčio 3-7 d. gautos kadastro duomenų bylos (reg. Nr. 49GK-2121, Nr. 49GK-2122, Nr. 49GK-2126, Nr. 49GK-2127, Nr. 49GK-2135, Nr. 49GF-4291, Nr. 49GK-2142, Nr. 49GK-2143, Nr. 49GK-2147, Nr. 49GK-2153, Nr. 49GK-2155 ir Nr. 49GK-2162) būtų patikrintos per teisės aktuose nustatytą 10 darbo dienų terminą, netinkamai vykdė savo pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.27 papunkčiuose nustatytas funkcijas bei nesilaikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 67 punkto ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatų ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Ne to, Tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad Ž. S., neužtikrinusi, kad Vilniaus miesto skyriui pateiktos tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų tikrinamos laikantis objektyvumo principo (pagal jų gavimo eiliškumą), t.y. neužtikrinusi, kad Vilniaus miesto skyriui 2015-08-05 pateikta kadastro duomenų byla (reg. Nr. 49GK-2139), 2015-08-07 pateikta kadastro duomenų byla (reg. Nr. 49GK-2173) ir 2015-08-10 pateiktos kadastro duomenų bylos (reg. Nr. 49GK-2183 ir Nr. 49GK-2190), būtų patikrintos atsižvelgiant į jų gavimo Vilniaus miesto skyriuje datą, pažeidė VAĮ 3 straipsnio nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš esmės ši konstatuojamoji Tyrimo išvados dalis yra perkelta ir į ginčijamą Įsakymą.

Kaip teismo sprendime jau minėta, nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikytinos VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti tinkamai grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą.

Vertinant ginčijamo Įsakymo ir Tyrimo išvados, kaip Įsakymo sudėtinės dalies, atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams svarbu atkreipti dėmesį, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kurie savo esme yra blanketinės normos, kurios nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūlo ieškoti kito teisės akto teisės normose. Taigi, skirti tarnybinę nuobaudą vien už šių nuostatų, nustatančių bendrą valstybės tarnautojų pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, pažeidimą nėra pagrindo, todėl svarbu nustatyti, kokių konkrečių teisės aktų pažeidimą nulėmė pareiškėjos veiksmai (neveikimas).

Įsakymo 1.1 punkte nurodyta, kad drausminė nuobauda pareiškėjai paskirta už Nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 4 punkto pažeidimus. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio nuoroda, kad teritorinis padalinys kadastro duomenų bylos tikrinimą ir šioje byloje komplektuojamo parengto žemės sklypo plano derinimą atlieka Nuostatų 67 ir 69 punktuose nurodytais terminais. Nuostatų 67 punkte nustatyta, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.

Vertinant Tyrimo išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, lėmusias Nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 4 punkto taikymą pareiškėjos atžvilgiu, svarbu pažymėti, kad visi bylų tikrinimo terminai buvo praleisti pavedimus vykdžiusių skyriaus valstybės tarnautojų, o ne pareiškėjos. Taigi, bausti už šiuos pažeidimus pareiškėją nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja ginčijamu Įsakymu nubausta ir už Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1P1-(2.1)-64 (2013-07-08 įsakymo Nr. 1PS1-(2.1)-654 redakcija), 7.1, 7.2 ir 7.27 punktų pažeidimą. Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nurodyta, kad skyriaus vedėjo pavaduotojas, nesant skyriaus vedėjo atlieka skyriaus vedėjo funkcijas, o 7.2 punkte – kad padeda skyriaus vedėjui organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, o nesant skyriaus vedėjo vadovauja minėtų darbų atlikimui. Tiek Tyrimo išvadoje, tiek ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2015-08-05 iki 2015-08-21 pareiškėja atliko skyriaus vedėjo funkcijas, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio faktinio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas pareigybės aprašymo 7.1 punktas. Byloje nustačius, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu vykdė skyriaus vedėjo funkcijas, darytina išvada, nebuvo pagrindo pareiškėją bausti už kitos pareigybės, t.y. skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės, aprašymo pažeidimus. Pareiškėjos, ėjusios skyriaus vedėjos pareigas, atžvilgiu taikant VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turėjo būti nurodyta, kurių skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų pareiškėja neįvykdė ir (ar) įvykdė netinkamai. Tyrimo išvados formuluotė „<...>Komisija nenustatė, kad Ž. S. ėmėsi veiksmų perskirstant darbuotojams tenkančias užduotis, ar kokiu nors kitu būdu spręsti klausimą dėl darbo krūvio mažinimo, t.y. Komisija nenustatė, kad Ž. S. išnaudojo visas Vilniaus miesto skyriui pavestų funkcijų (tarp jų – ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo) atlikimo organizavimo ir kontroliavimo priemones, kad būtų užtikrintas jų atlikimas laiku. <...>“ nelaikytina tinkama ir pakankama konstatuoti pareiškėjos neveikimą ar neteisėtą veikimą, kaip tarnybinio pažeidimo objektyviąją pusę. Tyrimo išvadoje nėra pateikta pakankamai įrodymų ir apie tarnybinio pažeidimo subjektyviąją pusę, t.y. pareiškėjo kaltę: nei tyčią, nei neatsargumą.

Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.27 punkto, nustatančio, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos, pažeidimas pareiškėjos, ginčo laikotarpiu ėjusios būtent skyriaus vedėjo pareigas, atžvilgiu konstatuotas jo nepagrindus visiškai jokiais faktiniais duomenimis.

Ginčijamo Įsakymo 1.2 punktu pareiškėja buvo nubausta už tai, kad neužtikrino, jog Vilniaus miesto skyriui pateiktos tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų tikrinamos laikantis objektyvumo principo, t.y. neužtikrino, kad bylos būtų patikrintos atsižvelgiant į jų gavimo Vilniaus miesto skyriuje datą. Atsakovo vertinimu, tokiu būdu buvo pažeistas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, įpareigojantis valstybės tarnautoją laikytis teisės aktų. Konkretizuojant šį blanketinio pobūdžio teisinį pagrindimą, ginčijamame Įsakyme yra nuoroda, kad pareiškėja pažeidė ir VAĮ 3 straipsnį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame VAĮ straipsnyje (3 str.) yra įtvirtinti viešojo administravimo bendrieji principai. Viso jų VAĮ 3 straipsnyje apibrėžta dvylika. Įsakymo 1.2 punkte paminėtas objektyvumo principas VAĮ 3 straipsnio 2 punkte apibrėžiamas, kaip reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pabrėžtina, kad Tyrimo išvadoje nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjos šališkumą ir neobjektyvumą, kitaip tariant, pareiškėjos tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą žemės kadastro duomenų bylų Nr. 49GK-2139, Nr. 49GK-2173 , Nr. 49GK-2183 ir Nr. 49GK-2190 patikrinimą išskirtinėmis sąlygomis. Priešingai, Tyrimo išvadoje konstatuota, jog šios bylos patikrintos per teisės aktuose nustatytą terminą. Toks teisinis pagrindimas, kai apsiribojama bendro pobūdžio nuoroda į VAĮ 3 straipsnį, nedetalizuojant konkrečios teisės akto nuostatos (dalies, punkto), kurių pažeidimu kaltinamas valstybės tarnautojas, negali būti vertinamas tinkamu konstatuoti tarnybiniam pažeidimui.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad esminės aplinkybės, dėl kurių buvo nubausta pareiškėja yra žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo (derinimo) terminai. Byloje nustatyta, kad terminus praleido ne pati pareiškėja, o kiti NŽT tarnautojai. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visada procesinių terminų praleidimas lemia neteisėtumą. Tai galima konstatuoti tik tokiu atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Tuo tarpu Tyrimo išvadoje nėra atlikta terminų praleidimo priežasčių analizė: ar terminų praleidimą lėmė sąmoningi tarnautojų veiksmai (neveikimas), ar objektyvios priežastys (didelis tikrintinų bylų skaičius ir mažas dirbančiųjų skaičius), ar bylose, kurių tikrinimo terminai viršijo dešimties darbo dienų terminą, buvo reikalingi ir ar buvo atliekami kokie nors tarpiniai veiksmai (pvz.: dokumentų išreikalavimas iš archyvo, patikra vietovėje ir pan.) ir ar pareiškėja turėjo realią galimybę organizacinių ar kontrolės priemonių pagalba užtikrinti, jog bylos būtų patikrintos per teisės aktuose nustatytą terminą. Apibendrinant konstatuotina, jog Tyrimo išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai pareiškėjos kaltę įrodančių duomenų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, taigi ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra taikyta tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu nuo 2015-08-05 iki 2015-08-21 vykdė Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas, o nubausta buvo už vedėjo pavaduotojos pareigybės aprašymo pažeidimus, darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip neteisėtas iš esmės, t.y. prieštaraujantis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Ž. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 1PS1-59-(2.1) “Dėl Ž. S. tarnybinio nusižengimo“.

Sprendimas mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.