Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. K., V. K. ir U. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys B. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo B. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. K. 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu paskelbtas mirusiu. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, G. K. vardu Lietuvos Respublikoje yra registruoto nekilnojamojo turto. Gyventojų registro duomenimis, G. K. mirė santuokoje, jo sutuoktinė – pareiškėja N. K., vaikai – pareiškėjos V. K. ir U. K. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad G. K. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų neregistruota. Pareiškėja N. K. dirba užsienyje. Ji su dukra U. K. deklaravusios išvykimą į užsienio valstybę.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo požiūriu kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Procesinis sprendimas byloje savo esme turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, atitikti protingumo ir sąžiningumo principus. Formaliuoju požiūriu net ir nesant labai svarių priešingų argumentų, Konstitucijos 30, 109 straipsniais teismas įpareigotas siekti, kad jo sprendimas būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas praleistas kiek daugiau nei dvejus metus, pareiškėjų V. K. ir U. K. amžių, aplinkybę, kad pareiškėjos N. K. ir U. K. gyvena užsienyje, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjoms atnaujinus praleistą terminą mirusiojo palikimui priimti teisinių santykių stabilumas nebus pažeistas, palikimas liks šeimoje ir byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ar interesus. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjoms atnaujintinas praleistas terminas palikimui, likusiam po G. K. mirties 2022 m. gruodžio 30 d., priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2022 m. gruodžio 30 d.

Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.