Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo teismą nutraukti dėl atsakovo kaltės jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti 2/3 buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti 1/3 buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – V., priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog gyvenant santuokoje su atsakovu susilaukė vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A., o (duomenys neskelbtini) - duktė M., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Po santuokos sudarymo apie 16 metų gyveno su atsakovu gerai sutardami, būdami vienas kitam lojalūs, paremdami vienas kitą. 1998 metais ji susirgo, jai buvo diagnozuotas insultas. Nuo 1998 m. ieškovė yra neįgali, šiuo metu jos darbingumas siekia 20 procentų. Jai, kaip ligonei, reikėjo atsakovo dėmesio, pagalbos, tačiau atsakovas į jos problemas nenorėjo gilintis, jokios pagalbos, palaikymo bei supratimo jai nesuteikė. Negana to, atsakovo elgesys pasikeitė: jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, elgtis agresyviai, nesirūpinti šeimos problemomis, žeminti ieškovę, naudoti prieš ją smurtą, neprisidėti prie šeimos biudžeto. Tokiu būdu, jau apie 15 metų dėl atsakovo netinkamo elgesio, neatsakingo požiūrio į savo, kaip sutuoktinio, pareigas, jie su atsakovu negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Jų šeima iširusi, atkurti jos nebeįmanoma. Atsakovas nedarė nieko, kad jų santuoka išliktų. Šiuo atveju atsakovas pažeidė įstatyme nustatytą sutuoktinių tarpusavio lojalumo pareigą, taip pat pareigą vienas kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovo eilę metų ieškovės atžvilgiu naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, jos bauginimas, įžūlus elgesys su ja yra nepriimtinas - žeminantis, niekinantis ją, kaip moterį. Todėl, būtent, atsakovas yra kaltas dėl jų santuokinių ryšių iširimo. Atsakovas visiškai nevykdė lojalumo, pagarbos, savitarpio paramos pareigų, žiauriai elgėsi su ieškove, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo M. V. kaltės. Prašė neskirti termino susitaikymui. Santuokos metu buvo įgytas Butas/Patalpa - Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 40600,00 Eur. Santuokos metu K. V. įgytas nekilnojamasis turtas: 36/110 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 247/509 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 2001-10-23 apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, pripažintinas asmenine K. V. nuosavybe ir nėra dalintinas. Kito santuokos metu įgyto dalintino turto neįgijo. Atsižvelgiant į sveikatos būklę ir turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra darbingas, jo galimybės užsidirbti yra didesnės nei jos, ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą ir prašė jai priteisti 2/3 Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui 1/3 dalis minėto buto.

Ieškovė nurodė, jog santuokoje kreditorinių įsiskolinimų neturi ir kiek jai žinoma, atsakovas kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi. Išlaikymo iš atsakovo nereikalavo (b.l. 2-4).

Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo šaukimas buvo įteikti tinkamai- jam asmeniškai pasirašant įteikimo pažymoje (b.l. 43, 45), tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, pripažįstant jo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes nurodytais argumentais ir motyvais. Prašė ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 str. 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pradėjo jos atžvilgiu smurtauti, vartoti alkoholį, nustojo šeimą remti materialiai, žeminti bei menkinti ieškovę, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys jau 15 metų dėl atsakovo netinkamo elgesio negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Atkurti buvusius šeimyninius santykius ieškovė nepageidauja ir nemato prasmės, nes nuolatiniai atsakovo smurtavimai bei grasinimai jai tapo nebepakeliami. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios medicininės pažymos (b. l. 22, 23), iš kurių matyti, jog ieškovei buvo sužalota ranka bei sutrenkta galva. Atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu bei konfliktų kėlimą buityje patvirtina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimai (b. l. 25-26, 28). Atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis smurtaudamas sutuoktinės atžvilgiu, vartodamas alkoholį, keldamas konfliktus ir neremdamas šeimos, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovei po santuokos nutraukimo jos pageidavimu paliktina santuokinė pavardė ,,V.“ ( CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl kreditorių ir klausimų, susisijusių su nepilnamečiais vaikais

Ieškovė nurodė, kad ji kreditorių neturi, o ir apie atsakovo turimus kreditorius duomenų nėra. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. V., o (duomenys neskelbtini) - duktė M. V., kurie sprendimo priėmimo metu yra pilnamečiai. Todėl nesprendžiami finansinių įsipareigojimų paskirstymo tarp sutuoktinių klausimai tarp šalių po santuokos nutraukimo bei klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais.

Dėl dalintino turto

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-6 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-490/2007; 2006-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006 ; ir kt.)

VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog ieškovės K. V. vardu nuo (duomenys neskelbtini) registruota 36/110 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17), ir 247/509 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19), kurie įgyti (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l. 20). Kadangi minėtas turtas ieškovės įgytas, atkuriant nuosavybės teises, jis pripažintinas asmenine K. V. nuosavybe, neįtraukiamas į dalintino turto balansą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

Šalių santuokos metu buvo įgytas butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 40600,00 Eur (b.l. 15). Ieškovė prašė dalinant santuokoje įgytą butą, nukrypti nuo lygių dalių principo, jai priteisiant 2/3 dalis buto, atsakovui – 1/3 dalį buto natūra.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reikšmė padalijant sutuoktinių bendrą turtą ir tai, kad turtą nelygiomis dalimis galima padalyti, kai nustatomos byloje svarbios aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą taikyti įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, kai teismas padalija sutuoktinių bendrą turtą nelygiomis dalimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-491/2013).) Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti didesnę turto dalį ieškovei natūra dėl to, kad dėl atsakovo smurtavimo jai buvo sužalota sveikata ir ji dėl savo sveikatos būklės negali užsidirbti. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė K. V. yra neįgali, jai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (b.l. 9). Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 251,47 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija (b.l. 11-12). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J. , bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog ieškovė dėl atsakovo smurto šeimoje tapo neįgalia ir jai buvo nustatytas vos 20 procentų darbingumas. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro tik gaunama netekto darbingumo pensija. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškovės nurodyto turto, priklausančio bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo būdo, nepareiškė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas dalinant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei K. V. priteisti 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui M. V. – 1/3 dalį minėto buto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 29-30). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 585,98 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų: 41 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 405,99 Eur už reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimą (40600/3*0,03) ir 138,93 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 49) ( CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str., 99 str.)

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 EUR, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268, 270 str.;

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. V. palikti santuokinę pavardę - ,,V.“.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2/3 dalis Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 dalį Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 446,99 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 138,99 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.