Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „N. F.“ ir UAB „S.“ ieškinį atsakovei G. r. a. prie K. a. m., tretiesiems asmenims F. D. C. – P. E C. L. ir U. E. Sp. z o.o. dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Bylos medžiaga nustatyta, kad PO Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis 2024 m. gruodžio 9 d. paskelbė apie tarptautinį atviro konkurso būdo viešąjį pirkimą, pirkimo ID (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 26 d. PO informavo apie nustatytą tiekėjų pasiūlymų eilę, pažymėdama, kad pirkimo dalies laimėtoju nustatytas trečiojo asmens F. D. C. – P. E C. L. pateiktas pasiūlymas. 2025 m. balandžio 11 d. ieškovės pateikė pretenziją atsakovei ir atsakovė pretenziją tenkino iš dalies bei 2025 m. balandžio 18 d. panaikino 2025 m. kovo 26 d. priimtą sprendimą. 2025 m. gegužės 23 d. PO priėmė sprendimą pripažino trečiojo asmens F. D. C. – P. E C. L. pasiūlymą 1 pirkimo dalyje ekonomiškai naudingiausiu ir laimėjusiu pasiūlymu. 2025 m. birželio 12 d. ieškovės pateikė pretenziją dėl trečiojo asmens F. D. C. – P. E C. L. neatitikties pirkimo reikalavimams, o 2025 m. birželio 29 d. pateikė pretenziją dėl trečiojo asmens U. E. Sp. z o. o. neatitikties pirkimo reikalavimams. 2025 m. birželio 30 d. ir 2025 m. liepos 8 d. PO atmetė ieškovių pretenzijas.

10. Byloje ieškovės kelia tiekėjų (pirkimo dalyvių, trečiųjų asmenų) pasiūlymų atitikties pirkimo sąlygoms klausimus.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

13. Taigi, ieškinyje (dublike) nurodomos aplinkybės bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai ieškovių perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais ir nurodytomis aplinkybėmis pretenzijoje. Šiuo atveju ieškovės 2025 m. birželio 12 d. ir 2025 m. birželio 29 d. PO pateiktose pretenzijose dėl trečiųjų asmenų nekėlė klausimų dėl testuotų k. ir tarptautinės organizacijos „T. E.“ praktikos ir teismas nenustatė akivaizdaus PO veiksmų neteisėtumo bei ieškovių nurodytos aplinkybės nekelia teismui abejonių, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti ginčo ribas ir plačiau nevertina ieškovių prieš tai minėtų teiginių.

14. Be to, pagal pirkimo sąlygų 8.1 punktą siūlomo pirkimo objekto pavyzdžiai nebuvo reikalaujami. Akivaizdu, kad pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai tiekėjų siūlomoms k., o ne pavyzdinėms (testuotoms), todėl ieškovių prieš tai nurodytos aplinkybės dėl papildomų reikalavimų taikymo yra pertekliniai ir nepagrįsti.

Dėl pirkimo sąlygų 5.11.6 punkto

16. Pagal pirkimo sąlygų 5.11.6. punktą, kartu su pasiūlymu tiekėjas pateikia dokumentus, įrodančius atitikimą reikalavimams, nurodytiems Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 įsakymu Nr. D1-508 patvirtinto „Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo“ 2 priedo IX skyriaus „Tekstilės gaminiai“ 9 punkte.

17. Pirkimo sąlygų lentelės 9.2.1. punkte nurodyta, kad naudojamas poliesterio pluoštas turi būti 100 proc. pagamintas iš perdirbtų atliekų.

18. LR aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 patvirtinto Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo (tolau ir Tvarkos aprašas) III skyriuje nurodyta, kad galimi atitiktį žaliojo pirkimo reikalavimams įrodantys dokumentai, jeigu prie produktų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų nenurodyta kitaip: gamintojo ir (ar) tiekėjo techniniai dokumentai, gamintojo ir (ar) importuotojo, ir (ar) tiekėjo rašytinis patvirtinimas, saugos duomenų lapas, gamintojo bandymų ataskaita, protokolas, gamintojo ir (ar) tiekėjo deklaracija (pateikiant objektyvius įrodymus), aplinkosauginė produkto deklaracija, įrangos aprašymas, instrukcija ar skaičiavimai, pripažintos įstaigos arba paskelbtosios (notifikuotos) institucijos atlikto bandymo protokolas, priemonių ir (ar) produktų, kurie bus naudojami atlikti paslaugą ar darbą, sąrašas ir dokumentai, įrodantys, kad priemonės ir (ar) produktai atitinka nustatytus reikalavimus, arba kiti lygiaverčiai įrodymai.

19. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Viešųjų pirkimų tarnyba savo rekomendacijose dėl minimalių aplinkos apsaugos kriterijų nustatymo pirkimo dokumentuose išaiškino, kad jeigu perkamos prekės (pvz. uniformos ar kt.), kurias tiekėjas dar turės pagaminti, tuomet rekomenduojama atitiktį minimaliems aplinkos apsaugos kriterijams vertinti sutarties vykdymo metu, t. y.: - pasiūlymų vertinimo metu, jei tiekėjas teikdamas pasiūlymą įsipareigoja, kad galutinis tekstilės gaminys atitiks pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, tuomet papildomi dokumentai šiame etape nėra teikiami; - sutarties vykdymo metu – sutartyje turi būti numatyta, kad sutarties vykdymo metu tiekėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad galutinis tekstilės gaminys atitinka nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (9 punktas. Tekstilės gaminiai, 29 p. (chrome-extension://efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj/https://vpt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2025/5/5VW6xHmX4b8.pdf).

20. Tretieji asmenys F. D. C. – P. E C. L. ir U. E. Sp. z o. o kartu su pasiūlymais pateikė gamintojo deklaracijas ir verpalų gamintojos GRS sertifikatus (ieškinio 6.1-6.11, 7.1-7.11 priedai), kuriose deklaruojama, kad tekstilės gaminys atitiks pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius aplinkos apsaugos reikalavimus ir siūlomų k. gamyboje naudojamas poliesterio pluoštas bus 100 proc. pagamintas iš perdirbtų atliekų.

21. Teismo vertinimu, tretieji asmenys F. D. C. – P. E C. L. ir U. E. Sp. z o. o. kartu su pasiūlymais pateikė Tvarkos apraše nurodytus galimus atitiktį žaliojo pirkimo reikalavimams įrodančius dokumentus.

22. Pažymėtina, kad gamintojo deklaracija, neprieštaraujanti techniniuose dokumentuose nurodytai informacijai, teismų praktikoje paprastai yra vertinama kaip tinkamas įrodymas pagrįsti pasiūlymo atitikimą pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-990-553/2019).

23. Kasacinio teismo ne kartą akcentuotas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose, kuris ypač aktualus pasiūlymų vertinimo stadijoje. Minėto principo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020).

24. VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas, o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Teismo vertinimu, pirkimo sąlygų turinys patvirtina, kad pasiūlymų teikimo metu pirkimo dalyviai neprivalėjo PO teikti išimtinai GRS ir TC (T. C., medžiagos įsigijimo dokumentas) sertifikatus. Akivaizdu, kad pirkimo dalyvis tik pirkimo laimėjimo atveju pirks medžiagas k. serijinei gamybai ir tik tada būtų gaunamas medžiagos (siūlų) įsigijimo patvirtinantis dokumentas, ir tai susiję su kitu pirkimo etapu - sutarties vykdymo etapu.

26. Pirkimo sąlygą kvalifikavusi išimtinai kaip sutarties vykdymo sąlygą, perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka tokią sąlygą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022).

27. Pagal pirkimo sąlygų 9.2.1. punktą žaliavos ar medžiagos įsigijimo dokumentai arba kiti lygiaverčiai įrodymai turi būti PO pateikti sutarties vykdymo metu, o pasiūlymo pateikimo metu PO reikalavo pateikti gamintojo rašytinį patvirtinimą (deklaraciją). Tai patvirtina ne tik pirkimo sąlygų 9.2.1. punkto turinys, bet ir pačios pirkimą organizavusios (atsakovės) pozicija, kuri atitinka Tvarkos apraše nurodytus įrodymų (dokumentų) dėl atitikties žaliojo pirkimo reikalavimams leistinumo kriterijus.

28. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentuose nebuvo keliami reikalavimai pirkimo dalyviams pasiūlymo PO pateikimo metu pateikti medžiagos įsigijimo dokumentų.

Dėl pirkimo sąlygų 5.11.5.1 punkto

30. Pirkimo sąlygų 5.11.5.1 punkte nurodyta, kad kartu su pasiūlymu tiekėjas pateikia akredituotos pagal tarptautinius standartus laboratorijos bandymų protokolus su rodikliais, kuriuose nurodyti pagrindiniai rodikliai, nurodyti pirkimo sąlygų 1 priedo „T. s. k. l. u. b.“ 4 lentelės 1-4 ir 6, 8, 9 punktuose.

31. Pirkimo sąlygų 1 priedo „T. s. k. l. u. b.“ 4 lentelėje detalizuotos k. l. b. techninės charakteristikos (ieškinio 2.2 priedas).

32. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo U. E. Sp. z o. o. pateikė PO 2025 m. sausio 16 d. laboratorijos SGS protokolą SL72507260259201TX ir 2025 m. sausio 20 d. laboratorijos SGS protokolą SL72507260350601TX (ieškinio 7.10-7.11. priedai, vertimai į lietuvių kalbą teismui buvo pateikti 2025 m. rugpjūčio 25 d.), kuriuose yra išsamūs duomenys apie k. l. u. b. atitikimą pirkimo reikalavimams.

33. Vien ieškovių deklaratyvūs teiginiai, kad iš abiejų protokolų neįmanoma nustatyti, ar 2025 m. vasario 20 d. protokole buvo testuojama ta pati prekė, kurios savybės yra nurodytos ir nustatytos 2025 m. sausio 16 d. laboratorijos SGS protokole, ir jog įprastai tekstilės gaminiuose yra sudėtinga pasiekti visas charakteristikas su vienu bandiniu, teismo vertinimu, nepagrindžia trečiojo asmens U. E. Sp. z o. o. pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto

35. VPĮ 46 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.

36. Vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.

37. VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui.

38. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos Nepatikimų tiekėjų sąrašo matyti, kad tiekėjas U. E. Sp. z o. o. nuo 2025 m. balandžio 23 d. yra įtrauktas į šį sąrašą (https://vpt.lrv.lt/lt/nuorodos/kiti-duomenys/powerbi/nepatikimi-tiekejai-1/).

39. Pagal VPĮ teisinį reguliavimą faktas, kad tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pats savaime nėra pagrindas pašalinti iš pirkimo. Kiekvieną kartą pirkimo vykdytojas turi spręsti, ar vertinant tiekėjo patikimumą, tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis). Be to, net ir priėmus sprendimą, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, tiekėjas vis tiek turi galimybę taikyti „apsivalymo“ priemones (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis). VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas tam tikrų korekcinių priemonių mechanizmas, t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam pažeidimą, suteikiama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras padėties (savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo) atkūrimo priemones (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 109 punktas).

40. Taigi, pagal bendrą taisyklę PO bet kuriame pirkimo procedūros etape paaiškėjus, jog su pirkime dalyvaujančiu tiekėju per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo, visų pirma, įvertina šio tiekėjo patikimumą, prieš tai suteikdama jam galimybę pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi po minėto pažeidimo, ir tuomet individualiai įvertinusi susiklosčiusią situaciją priima sprendimą dėl šio tiekėjo (ne)pašalinimo iš pirkimo procedūros.

41. Be to, Teisingumo Teismo ne kartą konstatuota, kad perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (žr. pvz., Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, 115 punktas).

42. Pagal Pirkimo sąlygų 3.1.2 punktą perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą kartu su pasiūlymu. Pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančių dokumentų prašoma ir jie tikrinami tik galimo laimėtojo, išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu nusprendžia kitaip. Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių jų pašalinimo pagrindų nebuvimą tik tuo atveju, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.

43. Sąlygų 11.1.7 punkte nustatyta, kad galimo laimėtojo prašo pateikti pirkimo sąlygų 4 priede „Pašalinimo pagrindai“ nurodytus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir pirkimo sąlygų 4 priede „Kvalifikacijos ir kiti reikalavimai tiekėjui“ nurodytus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo kvalifikaciją (jei taikoma). Gavusi dokumentus, Komisija patikrina, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, ar galimas laimėtojas atitinka pirkimo sąlygų 4 priede „Kvalifikacijos ir kiti reikalavimai tiekėjui“ nurodytus kvalifikacijos reikalavimus (jei taikomi), kokybės vadybos sistemos standartus (jei taikomi) ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus (jei taikomi).

44. Iš prieš tai minėtų pirkimo sąlygų turinio darytina išvada, kad PO kartu su pasiūlymu nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir tik galimam laimėtojui nustatyta pareiga tokius dokumentus pateikti PO komisijai, kuri vėliau svarsto laimėtojo atitiktį pirkimo sąlygoms.

45. Teisingumo Teismas, spręsdamas dėl tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymo, atsižvelgiant į tai, kad jie išplaukia iš nacionalinių teisės aktų ar teismų praktikos, bet tiesiogiai pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinti, išaiškino, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta šio pirkimo dokumentuose (žr. pvz., Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Pizzo, C-27/15).

46. Minėta, kad PO 2025 m. gegužės 23 d. paskelbė sprendimą dėl trečiojo asmens F. D. C. – P. E C. L. pasiūlymo 1 pirkimo dalyje ekonomiškai naudingiausiu ir laimėjusiu pasiūlymu, t. y. trečiasis asmuo U. E. Sp. z o. o. nebuvo pripažintas pirkimo laimėtoju ir pagal pirkimo sąlygas jam nekilo pareigos pateikti dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, o PO komisijai atitinkamai – pareigos vertinti šio tiekėjo atitiktį pirkimo reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo.

47. Be to, išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl pašalinimo pagrindo (žr. pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 34 punktas).

48. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta ieškovių teiginius dėl pašalinimo pagrindų.

49. Teismas sprendžia, kad ieškovių ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti ieškovių ieškinio teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

50. Pasisakydamas dėl ieškovių prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas pažymi, kad pagal CPK 423¹ straipsnį viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

51. Pažymėtina, kad ieškovių prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas. Nors ieškovės teigė, kad žodinis bylos nagrinėjimas leistų pateikti paaiškinimus ir šalims užduoti klausimus, teismo vertinimu, visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, ieškovės turėjo galimybę išdėstyti savo ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, o bylos medžiaga yra pakankama bylai teisingai išnagrinėti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 423¹ str.).

Dėl ieškovės prašymo įtraukti į bylą išvadą teikiančią instituciją

52. Ieškinyje ieškovės prašė įtraukti į bylą išvadai pateikti Viešųjų pirkimų tarnybą.

53. Pažymėtina, kad VPĮ nenustato teismo pareigos nagrinėjant viešųjų pirkimų bylą gauti valstybės institucijų išvadas. Priešingai, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar įtraukti į bylą atitinkamas valstybės institucijas išvadai duoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

54. Teismas šiuo atveju nenustatė poreikio įtraukti į bylą ieškovių nurodytos institucijos išvadą teikiančia institucija, kadangi ieškovės savo prašymą nepakankamai motyvavo ir jį iš esmės grindė poreikiu gauti įrodymais nepagrįstų savo argumentų visapusišką papildomą įvertinimą.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

55. Ieškovės 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui prašymą dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo (UAB „S. p.“ raštą, 2025 m. rugsėjo 3 d. specialisto vertinimą, I. advokatų kontoros M. G. M. y A. SLP 2025-07-28 kreipimąsi į trečiojo asmens I F. D. C. – P. E C. L. nurodytą – deklaruotą verpalų gamintoją H. y P. T. T., S.L.U., ieškovių 2025 m. rugpjūčio 31 d. kreipimąsi į trečiojo asmens II U. E. Sp. z o.o. laboratoriją K. SGS).

56. Pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

57. Teismo vertinimu, prieš tai minėtų dokumentų pateikimas teismui po paruošiamųjų dokumentų pateikimo yra nesavalaikis ir ieškovės nepagrindė šių įrodymų ankstesnio pateikimo teismui galimybės stokos. Be to, įrodymų vertinimas plėstų bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir atsižvelgdamas į tai, kad naujų įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei civilinėje byloje pakanka duomenų bylai išnagrinėti, sprendžia, kad ieškovių prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos yra atmestinas.

Dėl ekspertizės skyrimo

59. Teismas pažymi, kad pagal CPK 423⁸ straipsnio 4 dalį sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos.

60. Teismo vertinimu, ieškovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra nesavalaikis, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad šioje byloje nėra poreikio skirti ekspertizės. Be to, eksperto išvada teismui neprivaloma (CPK 218 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Ieškovių ieškinį atmetus, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).

62. Dėl ieškovių kreipimosi į teismą, tretieji asmenys F. D. C. – P. E C. L. ir U. E. Sp. z o. o patyrė bylinėjimosi išlaidas.

63. Trečiojo asmens F. D. C. – P. E C. L. bylinėjimosi išlaidas sudarė 6239,72 Eur advokato pagalbos ir vertimo išlaidos, trečiojo asmens U. E. Sp. z o. o – 5110 Eur advokato pagalbos išlaidos.

64. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

65. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

66. Bylos duomenimis, tretieji asmenys byloje teikė atsiliepimus į ieškovių ieškinį, triplikus, rašytinius paaiškinimus. Teismas, įvertinęs Rekomendacijų kriterijus (8.2 p., 8.3 p., 8.16 p.), teiktų procesinių dokumentų turinį ir tretiesiems asmenims advokatų suteiktų paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, kad turėtos teisinės pagalbos išlaidos, neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 423⁸ straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovių UAB „N. F.“ ir UAB „S.“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių UAB „N. F.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „S.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui F. D. C. – P. E C. L. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 3119,86 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniolika eurų, aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui U. E. Sp. z o. o (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 2555,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.