- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-23/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7017-464/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ dėl skolos priteisimo ir nuomos sutarties nutraukimo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kleta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir nuomos sutarties nutraukimo, kurį patikslinęs prašė: 1) priteisti iš atsakovo 1 144 699,25 Lt skolos ir 8,05 proc. procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo; 2) nutraukti tarp šalių 2002 m. rugsėjo 1 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. N-3 dėl atsakovo kaltės nuo 2011 m. balandžio 24 d.; 3) atsakovui negrąžinus nuomojamų patalpų nuomos sutartyje nustatyta tvarka iki 2011 m. balandžio 24 d., priteisti iš atsakovo ieškovo naudai po 6 000 Lt plius PVM už kiekvieną uždelstą grąžinti patalpas dieną iki patalpų grąžinimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 1 d. su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. N-3 (su pakeitimais), pagal kurią iki 2019 m. gruodžio 31 d. išnuomojo atsakovui negyvenamąsias viešbučio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su jose esančia įranga, baldais ir buitine technika. Atsakovas įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį, apmokėti komunalines ir eksploatacines išlaidas bei kompensuoti kitas su patalpomis susijusias išlaidas, tačiau šių savo pareigų tinkamai nevykdė, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos už patalpų nuomą buvo įsiskolinęs 898 387,86 Lt, bylą nagrinėjant teisme skola padidėjo iki 1 142 404,78 Lt. Mėgindamas spręsti kilusiais problemas, ieškovas 2010 m. kovo 31 d. raštu Nr.KL/2010-56 siūlė atsakovui kelias alternatyvias galimybes, viena jų - nuomos sutarties nutraukimas pagal nuomos sutarties 9.3.3. p. Atsakovui nesutikus su sutarties nutraukimu bei siekdamas išvengti ginčų ateityje, ieškovas tokį reikalavimą dėl sutarties vienašališko nutraukimo, esant sutartyje nurodytam kitos šalies pažeidimui, reiškia teisme.
Atsakovas UAB „Europa group“ pareiškė priešieškinį, kurio prašė: 1) vienašalį 2002 m. rugsėjo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties N-3 su 2004 m. gruodžio 31 d. pakeitimais ir papildymais nutraukimą pagal 9.3.3 p. pripažinti neteisėtu; 2) pripažinti 2002 m. rugsėjo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį N-3 su 2004 m. gruodžio 31 d. pakeitimais ir papildymais nutraukta pagal 9.6. p.; 3) pripažinti, kad atsakovo UAB „Europa group“ prievolė 1 179 036 Lt sumai pasibaigė įskaitymu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šiame procesiniame dokumente atsakovas nurodė, kad paties ieškovo elgesys kliudė jam normaliai vykdyti savo įprastinę ūkinę - komercinę veiklą, nes ieškovas savo nepagrįstais prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kituose judviejų ginčuose išbalansavo atsakovo finansus, kas kartu su ekonominės krizės padariniais kliudė atsakovui visa apimtimi vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir mokėti sutartimi sulygtą nuomos mokestį. Teisė, kad esminio šio sutarties pažeidimo nėra padaręs, todėl ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai. Nors dėl nuomos mokesčio sumažinimo, šalims atsidūrus nelygiavertėje padėtyje, nepavyko susitarti, tačiau, atsakovo manymu, prejudiciniu kasacinio teismo procesiniu sprendimu buvo konstatuotas nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo su atsakovu faktas, o nuomos kaina atsakovui, nustatyta nuomos sutarties 5.1 p., buvo sumažinta iki 64 845 Lt. per mėnesį. Ieškovo pranešimą suprato kaip vienašalį sutarties nutraukimą pagal sutarties 9.6 p., jokio kito pagrindo sutarčiai nutraukti nebuvo, todėl pasinaudojo vienarūšio įskaitymo institutu ir pareikalavo tokiu atveju jam priklausančios 12 mėnesių nuompinigių sumos baudos bei tinkamai pranešė apie įskaitymą ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino – UAB „Kleta“ (nuomotojo) ir UAB „Europa Group“ (nuomininko) 2002 m. rugsėjo 1 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų, esančių Žvejų g. 21, Teatro g. 1 ir Kurpių g. 1, Klaipėdoje, nuomos sutartį Nr. N-3 pripažino nutraukta prieš terminą nuo 2011 m. balandžio 24 d. nuomotojo reikalavimu pagal CK 6.497 str. 1 d. 3 p. ir sutarties 9.3.3 p.; priteisė iš UAB „Europa Group“ 1 144 699,25 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir 8,05 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo; priteisė iš UAB „Europa Group“ 29 040 Lt už uždelstą grąžinti patalpas laiką UAB „Kleta“ naudai. Priešieškinį atmetė.
Atsakovas UAB „Europa Group“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir jo priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. gegužės 16 d. buvo gautas ieškovo UAB „Kleta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 1 173 739,25 Lt reikalavimo sumai atsakovui UAB „Europa Group“ priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms, esantiems pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto esant nepakankamai, areštuoti taip pat ir atsakovo lėšas, esančias pas atsakovą arba/ir trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atsiskaityti tik su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, įmokas socialinio draudimo fondui bei darbo užmokestį.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 1 144 699,25 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir 29 040 Lt už uždelstą grąžinti patalpas laiką. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi jau buvo atmestas, tačiau per 3 metų laikotarpį iš esmės pasikeitė atsakovo finansinė padėtis ir paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios leidžia spręsti apie egzistuojančią realią grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovo finansinė padėtis žymiai pablogėjo, todėl ieškovo reikalavimo suma atsakovui laikytina didele, tai lemia būtinybę taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymą patenkino - nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo UAB „Europa Group“ 1 173 739,25 Lt vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą ir iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, - lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, įmokas socialinio draudimo fonui ir atsiskaityti su darbuotojais.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. birželio 28 d. gautas apelianto (atsakovo) UAB „Europa Group“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį pakeitimo ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašoma: 1) pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad nesant galimybės ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuojant atsakovo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ir todėl atsiradus pagrindui areštuoti atsakovo turimas lėšas, šiomis lėšomis leidžiama atsakovui be kita ko atsiskaityti su kreditoriumi Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynu už viešbučio su transformatorinės patalpomis ir administracinio pastato nuomą; 2) įpareigoti ieškovą UAB „Kleta“ per 3 darbo dienas į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ne mažesnę kaip 786 493 Lt sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio banko išduotą garantiją ar laidavimą ne mažesnei nei 786 493 Lt sumai kaip atsakovo UAB „Europa Group“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą; 3) nustatyti, kad ieškovui UAB „Kleta“ per 3 darbo dienas neįvykdžius teismo įpareigojimo užtikrinti atsakovo UAB „Europa Group“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-599/2013 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos; 4) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių užtikrinimo nagrinėti skubiai; 5) patenkinus atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leisti nutartį šioje dalyje vykdyti skubiai.
Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas teigia, kad atsakovas kartu su Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynu yra sudaręs nuomos sutartį, pagal kurią valdo: viešbutį su transformatorinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas yra atlikęs investicijų minėtų patalpų parengimui ir pritaikymui viešbučių veiklai ir būtent šie statiniai šiuo metu generuoja esminę dalį atsakovo finansinių pajamų. Teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi leidžiama atsiskaityti tiktai su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, įmokas socialinio draudimo fondui ir atsiskaityti su darbuotojais. Toks teismo išaiškinimas iš esmės užkerta atsakovui kelią atsiskaityti su Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynu už nuomojamus statinius, todėl iškyla reali grėsmė jų netekti ir tokiu būdu netekti pagrindinio savo ūkinės-komercinės veiklos pajamų šaltinio.
Prašyme dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį taikymo, atlyginimo užtikrinimo atsakovas teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo veiklą ir dėl šių varžymų gali sutrikti atsakovo prisiimtų prievolių vykdymas bei kasdienė jo veikla. Teigia, kad atsakovas kasdieninėje savo veikloje patiria įvairių išlaidų: darbo užmokesčio, patalpų nuomos, komunalinių mokėjimų, atsiskaitymo už restoranui teikiamą produkciją, palūkanų bankui mokėjimo, kurių vidutinė suma per mėnesį siekia 786 493 Lt. Anot apelianto, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jam iš esmės buvo apsunkinta galimybė areštuotų lėšų suma atlyginti šias išlaidas, todėl kyla grėsmė, kad bylos nagrinėjimui užsitęsus, atsakovas nuolat patirs finansinių nepatogumų ir atsakovo skolos gali išaugti išlaidų, susijusių su kasdienės atsakovo veiklos organizavimu, suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių, atlyginimo užtikrinimo ieškovas UAB ,,Kleta“ prašo atmesti atsakovo prašymus.
Atsiliepime teigia, kad apeliantas nepateikia jokios informacijos apie nuomos sutartis su Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynu, nei ieškovas, nei antstolis, nei teismas nėra informuoti apie tai, kokio dydžio mokėjimai kokiais terminais būtų atliekami, jei būtų nuspręsta laikinąsias apsaugos priemones pakeisti. Ieškovo teigimu, apeliantas nepagrindžia investicijų į nuomojamą turtą, o išlaidos turto išlaikymui negali būti tapatinamos su investicijomis į turtą. Apeliantas nenurodo, kokias pajams jis gauna už turto subnuomą. apeliantas galimai bando nuslėpti lėšas ir išvengti atsiskaitymo su ieškovu.Apelianto pateiktas nuostolių apskaičiavimas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 str. 1 d.), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantis atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų tiek ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų masto, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817/2013).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo UAB „Kleta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovo UAB „Europa Group“ 1 173 739,25 Lt vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą ir iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, - lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, įmokas socialinio draudimo fonui ir atsiskaityti su darbuotojais (230-232 b. l., 4 t.).
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinio matyti, jog atsakovas su Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynu yra sudaręs nuomos sutartį, pagal kurią valdo: viešbutį su transformatorinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (193-196 b. l., 4 t.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis iš esmės užkerta jam kelią atsiskaityti su Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynu už nuomojamus statinius, todėl iškyla reali grėsmė jų netekti ir tokiu būdu netekti pagrindinio savo ūkinės-komercinės veiklos pajamų šaltinio. Minėta, kad jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantis atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsti atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui – leidžiant atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynu už viešbučio su transformatorinės patalpomis ir administracinio pastato nuomą, siekiant išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, kad būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti atsakovo nuostolių padengimą ieškovas gali būti įpareigojamas tik esant šioms sąlygoms: kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).
Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis kasdieninėje savo veikloje patiria įvairių išlaidų: darbo užmokesčio, patalpų nuomos, komunalinių mokėjimų, atsiskaitymo už restoranui teikiamą produkciją, palūkanų bankui mokėjimo, kurių vidutinė suma per mėnesį siekia 786 493 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paties atsakovo pateiktą paskaičiavimą (61 b. l., 5 t.), šių atsakovo nurodytų išlaidų suma susidaro per du mėnesius. Pažymėtina, kad įmonės išlaidos, patiriamos jai vykdant ūkinę-komercinę veiklą, netraktuotinos kaip nuostoliai, atsiradę dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nuostolių, kurie gali atsirasti būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, akivaizdžios tikimybės egzistavimo atsakovas neįrodė (CPK 178 str.). Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui (šiuo atveju teismo nutarčiai), kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog pagal CPK 331 straipsnio 6 dalies nuostatą apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, taigi nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą - patenkinus atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leisti nutartį šioje dalyje vykdyti skubiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, 290, 291, 302 straipsniais,
nutaria:
Prašymą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ (j. a. k. 124666595, buveinės adresas – Aušros Vartų g. 6, Vilnius) areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, įmokas socialinio draudimo fondui, atsiskaityti su darbuotojais bei kreditoriumi Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynu (a. k. 191681919) už viešbučio su transformatorinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuomą pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. nuomos sutartį.
Prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinti.
Nutarties nuorašą išsiųsti šalims.