- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- eI3-559-535/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04797-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 15.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023-03-10 sprendimą Nr. A51-44575/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administraciją) atlikti veiksmus - parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad ji yra pretendentė nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime Vilniuje. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra, to neginčija ir atsakovė.
Pareiškėja dėsto aplinkybes, susijusias su teisminiais procesais ir teigia, kad atsakovė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023-02-22 nutartį (toliau – Nutartis), kuria „prašoma informuoti apie konkrečius terminus, kada bus patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ir planuojamų naudoti želdynų įrengimui ir kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapis (toliau - Žemėlapis)“ ją informavo, kad „šiuo metu tikslios datos dėl sprendimo priėmimo Žemėlapio klausimu negalime nurodyti“.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė tinkamai neįvykdė teismo sprendimo, o pateikdamas naujas Sprendimo įvykdymo aplinkybes, neva eliminuojančias galimybę teismo sprendimą tinkamai įvykdyti, dėl kurių ji anksčiau nebuvo informuota - sukūrė jai teisinio netikrumo situaciją, dėl kurios ji buvo jau priversta pateikti pirminį skundą.
Nurodo, kad atsakovė pateikė sąlyginį, nekonkretų ir tokiu būdu neteisėtą Sprendimą, kuris yra nemotyvuotas, grindžiamas prieštaringais argumentais, vėl sukuria jai teisinio netikrumo situaciją, kuri dėl atsakovės biurokratinio veikimo atsiranda iš naujo. Tuo paneigiami teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai, teismo sprendimo privalomumo principas, pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai bei Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 99 straipsnio reikalavimai.
Pareiškėja pažymi, kad nesutinka su Sprendimu, nes jame nėra tinkamai įvykdytas LVAT 2023-02-22 nutarties imperatyvas dėl tiksliai apibrėžtų terminų nurodymo, pateikiami netinkami (prieštaringi) argumentai ir motyvai, neva pagrindžiantys negalimumą pateikti konkrečius terminus, tokiu būdu Sprendimas neatitinka gero administravimo principo, kuriuo grindžiama savivaldos institucijų - šiuo atveju atsakovės - veikla ir Sprendimas laikytinas biurokratiniu atsirašinėjimu, kartu tinkamai nevykdant teismo sprendimo.
Atsakovės Sprendimas pažeidžia teisingumo ir teisinės valstybės konstitucinius principus, taip pat jos teises ir teisėtus interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese, vėl sukurdamas neapibrėžtą teisinę situaciją, kurioje ji, turėdama pagrįstus teisinius lūkesčius dėl nuosavybės teisių atkūrimo, aiškiai nežino savo teisių ribų bei teisių įgyvendinimo terminų, o atsakovė nemotyvuotai bei neteisėtu pagrindu jai jų nepateikia, tame tarpe nurodydamas ir naujas sąlygas, dėl kurių neva neturi galimybės nurodyti konkrečius terminus.
Atsakovės Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese dėl nenurodomo tikslaus termino, pateiktino vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą (Nutartį). Atsakovė neteisėtai nenurodo tikslaus termino, kaip jį įpareigoja Nutartis, nors atsakovės veikla, remiantis jos paties kuriamais Žemėlapiais, kaip neva nuosavybės teisių atkūrimo sąlyga, akivaizdžiai teisiškai įtakoja jos teises ir teisėtus interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Atsakovės Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neišsamus, nes jame pateikiami prieštaringi ir/arba papildomi nauji argumentai, neva eliminuojantys atsakovės pareigą pagal Nutartį pateikti konkrečius terminus ir šiuo neapibrėžtu terminu įtakojantys negalimumą atkurti jai nuosavybės teises.
Atsakovės Sprendimas pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą, taip pat pažeidžia VAĮ 10 straipsnio ir ABTĮ 99 straipsnio reikalavimus ir yra laikytinas biurokratiniu atsirašinėjimu.
Skundžiamas Sprendimas, kuriuo įtvirtinamas atsisakymas vykdyti atsakovei nustatytas funkcijas, sukuria situaciją, kuomet ji, įgyvendindama savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, atsiduria nepabrėžtoje teisinėje padėtyje, kurioje nėra žinomi konkretūs ir aiškūs terminai, kada ši teisė galėtų/turėtų būti realiai įgyvendinama, nurodant sąlygas šios teisės įgyvendinimui, kurios priklauso ir yra sukurtos tik atsakovės valia.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad ji turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad jos prašymai atsakovės bus nagrinėjami ir sprendimai jos atžvilgiu priimami įstatymų nustatytais terminais ir tvarka, nurodant aiškius terminus, nesusietus su sąlygomis, kurių pagrįstumas įstatymų prasme gali būti kvestionuojamas. O jeigu ir siejant su sąlygomis - nurodant aiškius terminus.
Pareiškėja pastebi, kad atsakovės naujai pateikiamos Žemėlapio patvirtinimo sąlygos - savivaldybės tarybos patvirtinimas - išimtinai nekonkretus ir sąlyginis. Atsakovės interneto svetainėje nurodomi dar senos kadencijos savivaldybės tarybos nariai, tuo suponuojant išvadą, kad po įvykusių savivaldos rinkimų dar nėra sudaryta valdanti dauguma ir savivaldybės taryba dar nėra veiksni šio skundo padavimo dieną. O toje pačioje atsakovės svetainėje nurodyta, kad naujoji Vilniaus miesto savivaldybės Taryba į pirmąjį posėdį rinksis tik 2023-04-26.
Atsiliepimas
Atsakovės Sprendime nurodytas argumentas, kad naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį (preliminariai vertinant š. m. balandžio mėn.). Taip pat nurodoma, jog įvertinus tai, kad per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, manytina, kad kitų klausimų svarstymas taryboje gali būti numatytas preliminariai trečiame šių metų ketvirtyje.
Tokiu būdu galima konstatuoti, jog atsakovė šiais savo Sprendimo teiginiais iš esmės tik spėja (tikisi), jog terminas (Žemėlapio svarstymui) yra trečiasis šių metų ketvirtis.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat pastebi, kad nėra garantijos, jog atsakovės nurodytu laiku savivaldybės taryba imsis svarstyti šį klausimą, o jeigu ir imsis - ar neužsitęs šio klausimo svarstymas neribotą ir terminu neapibrėžtą laiką, nes pati atsakovė nurodo, kad „Žemėlapio turinys yra darbine tvarka aptartas Administracijoje“, tokiu būdu suponuojant, kad Žemėlapio tvirtinimas priklauso nuo daugelio aplinkybių (sąlygų), tame tarpe ir paties Žemėlapio turinio galimų pokyčių.
Toks sąlyginis ir neapibrėžtas laike (savo esme pakartotinai teikiamas) atsakovės atsakymas, nenurodant tikslios ir aiškios atskirų atsakovės sprendimų, įtakojančių nuosavybės atkūrimo procesą, priėmimo datos, neatitinka egzistuojančio teisinio reglamentavimo ir pripažintinas biurokratiniu bei pažeidžiančiu jos teises bei teisėtus interesus bei jos teisėtus lūkesčius. Atsakovės Sprendimu sukurta teisinio netikrumo situacija pažeidžia jos teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus jos įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Sprendime taip pat pateikiama nauja aplinkybė, kuri atsakovės manymu, neva turėtų turėti esminę reikšmę atkuriant nuosavybės teises jai, t. y. Sprendimo nuostata, kuri nurodo į naujai rengiamus Žemės įstatymo pakeitimus, kuriuo naujai priimama nuostata suponuotų, jog įstatymų leidėjas šia nuostata „skatina savivaldybės išspręsti ir užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūrą iki šių metų pabaigos. Ir atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ketina imtis visų įmanomų veiksmų įgyvendindama šį įstatymų leidėjo siekį“.
Dėl šios Sprendimo dalies, visų pirma nėra aišku, kokią įtaką Žemėlapio svarstymui ir priėmimui Vilniaus miesto savivaldybėje turi Sprendime minima naujai priimama Žemės įstatymo nuostata. Net ir atsižvelgiant į nurodomus Sprendime terminus, tampa akivaizdu, kad net jeigu atsakovė ketina iki šių metų pabaigos imtis visų įmanomų veiksmų užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūrą, tai atsižvelgiant į tikėtiną nurodomą Žemėlapio patvirtinimo terminą (trečiasis šių metų ketvirtis), tokiam užbaigimui lieka tik paskutinis šių metų ketvirtis, t. y. 3 mėnesiai.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad tokia Sprendimo nuostata laikytina visiškai nerealia ir neįtikima, nes faktinės aplinkybės liudija, jog minėtos procedūros tęsiasi dešimtmečiais dėl atsakovės neveikimo ar biurokratinio veikimo, tame tarpe ir iškeliant Žemėlapio faktorių, kaip sąlygą tokių procedūrų vykdymui. Todėl tokia iš esmės prieštaringa ir biurokratiniu atsirašinėjimu pagrįsta Sprendimo argumentacija sudaro pagrindą Sprendimą laikyti nemotyvuotu ir tokiu būdu neteisėtu bei naikintinu.
Pareiškėja teigia, kad Sprendimas neatitinka gero administravimo principo, kuriuo institucijos (tiek valstybės, tiek savivaldos) privalo vadovautis savo veikloje. Tokiu būdu Sprendimas pripažintinas kaip formalus ir biurokratinis „atsirašinėjimas“. Taip pat priimant Sprendimą buvo nesilaikoma VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinto vieno langelio principo, kuriuo viešojo administravimo subjektai vadovaujasi savo veikloje.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Atsakovė dėsto faktines aplinkybes ir nurodo, kad Administracija teikdama skundžiamą Sprendimą pateikė visą aktualią informaciją LVAT nutarties vykdymo dienai.
Administracija, kaip atsakingas viešojo administravimo subjektas, neturėdamas tikslių duomenų konkrečiu klausimu, negali pareiškėjai pateikti tikrovės neatitinkančios informacijos, pavyzdžiui, nurodyti nepatvirtinto termino, kada bus priimtas Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ir planuojamų naudoti želdynų įrengimui ir kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapis, todėl Sprendime nurodė aktualią informaciją.
Atsakovė informuoja, kad šiuo metu yra ketinama aktualizuoti parengto Žemėlapio geoinformacinius duomenis ir jį teikti tvirtinti naujos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Naujos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės taryba darbą pradeda 2023-04--26 ir tik Savivaldybės tarybai patvirtinus komitetų sudėtį, atsižvelgiant į šio klausimo aktualumą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kontekste, bus dedamos visos pastangos, kad Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Žemėlapio tvirtinimo Savivaldybės tarybai būtų pateiktas kiek įmanoma greičiau.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas)12 str. 3 p. nustatyta, kad išperkama valstybės žemė už kuria atlyginama pagal šio įstatymo 16 str. jeigu ji „?iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui;...?. Vadovaujantis minėta Įstatymo nuostata, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad „savininko teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grąžinamas natūra toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams;“ (2014-10-30 Nr. KT46-N14/2014) ir siekiant nustatyti teritorijos, kurios būtinos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų įgyvendinimui, t. y. visuomenės poreikių užtikrinimui ir tas teritorijas, kuriose galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai parengė Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ar planuojamų naudoti želdynų įrengimui ar kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapį.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus raštu nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl pareiškėjos pateikto prašymo. Pareiškėja, viso labo buvo informuota, jog Vilniaus miesto savivaldybe?s administracija LVAT nutarties vykdymo metu negali nurodyti konkrečių terminų, kada bus patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ir planuojamų naudoti želdynų įrengimui ir kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapis, nes galutinis sprendimas dėl Žemėlapio turinio turi būti priimtas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Pareiškėjai nurodoma, kad apie klausimo tolesnę eigą ji bus informuojama papildomai.
Atitinkamai, skundžiamas Sprendimas turėtų būti vertinamas kaip tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai neigiamų pasekmių ir todėl negalintis būti ginčo objektu administraciniame teisme.
Nurodo, kad Administracija laikosi pozicijos, kad Sprendimas laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu, kuris savo turiniu ir esme nėra ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, kadangi šiame rašte pateikiama tik informacija, jog Vilniaus miesto savivaldybe?s administracija negali pateikto konkrečių terminų kada bus patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ir planuojamų naudoti želdynų įrengimui ir kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapis, tačiau nurodo, kad kai tik bus galima pareiškėjai pateikti daugiau duomenų šiuo klausimu, ji bus informuojama papildomai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, Sprendimas niekaip negali būti laikomas galutiniu sprendimu, neužkerta kelio pareiškėjai įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę į nuosavybės teisės atkūrimą natūra, tuo atveju jei Žemėlapis bus priimtas, tačiau nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad tokiu informacinio pobūdžio pranešimu, tarpiniu dokumentu nėra daroma įtaka pareiškėjos teisėms.
Papildomai pažymi, kad Sprendime nėra išreikšta jokia Administracijos valia dėl pareiškėjos ir kitų pretendentų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir jį įgyvendinančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 punktą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas, o ne Administracija.
Atsakovė teigia, kad skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra paliktinas galioti, tuo tarpu pareiškėjos reikalavimas dėl skundžiamo rašto panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat, atmestinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje, nes akivaizdu, jog kol Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatyta tvarka nėra patvirtinusi Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ar planuojamų naudoti želdynų įrengimui ar kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapio, tol nėra objektyvios galimybės suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir juolab perduoti visų teisės aktuose nustatytų būtinų dokumentų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nuosavybės teisių atkūrimui
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo pareiškėja informuota, kad Administracija negali nurodyti tikslios datos dėl sprendimo priėmimo Žemėlapio klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: panaikinti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021-08-19 sprendimą Nr. A51-75164/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos apie galimybę suprojektuoti papildomus grąžintinus žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, pateikimo“; įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus - pateikti Pareiškėjai 2020-12-18 tarpinstitucinio 2021-01-13 pasitarimo protokolą Nr. A17-32/21(2.1.13-VMA) bei Administracijos 2021-03-04 pasitarimo restitucijos klausimais protokolą Nr. A17-253/21(3.1.16-AD21); įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus - nurodyti pareiškėjai tikslų terminą, kada bus parengtas Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ar planuojamų naudoti želdynų įrengimui ar kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapis; įpareigoti atsakovę Administraciją atlikti veiksmus - parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-11-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4852-535/2021 pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Administracijos 2021-08-19 sprendimą Nr. A51-75164/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos apie galimybę suprojektuoti papildomus grąžintinus žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, pateikimo“; įpareigojo Administraciją atlikti veiksmus – pateikti pareiškėjai skundu prašomus pateikti dokumentus; įpareigojo Administraciją nurodyti pareiškėjai terminą, kada bus parengtas Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ar planuojamų naudoti želdynų įrengimui ar kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapis; įpareigojo Administraciją parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje; bei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Administracija nesutikdama su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
LVAT 2023-02-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-139-415/2023, Administracijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-11-30 sprendimą pakeitė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-11-30 sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. A51-75164/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos apie galimybę suprojektuoti papildomus grąžintinus žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, pateikimo“ dalį, kurioje nurodoma, kad žemėlapio rengimą organizuoja vyriausiojo miesto architekto skyrius, todėl tikslių duomenų apie konkrečius terminus, kada žemėlapis bus patvirtintas, neturi, ir pareiškėjos J. J. prašymo dalį informuoti apie konkrečius terminus, kada bus patvirtintas žemėlapis, perduoti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo, kad būtų nurodyti veiksmų atlikimo terminai. Kitą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021-08-19 sprendimo Nr. A51-75164/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos apie galimybę suprojektuoti papildomus grąžintinus žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, pateikimo“ dalį palikti nepakeistą“.
Administracija vykdydama Nutartį pateikė raštą Nr. A51-44575/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ir planuojamų naudoti želdynų įrengimui ir kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapio Nutarties vykdymo metu, nėra priimta. Žemėlapio turinys yra darbine tvarka aptartas Administracijoje, tačiau galutinis sprendimas dėl Žemėlapio turinio turi būti priimtas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Administracija pažymėjo, kad 2023-04-01 įsigalioja nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kurio nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį (preliminariai vertinant š. m. balandžio mėn.). Minėtu įstatymu naujai sureguliuotos sprendimų teikimo tarybai procedūros, posėdžių sušaukimo tvarka, kt. (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnis). Taigi, įvertinus tai, kad per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, manytina, kad kitų klausimų svarstymas taryboje gali būti numatytas preliminariai trečiame šių metų ketvirtyje.
Papildomai informavo, kad šiuo metu yra parengtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo be kita ko, siūloma įtvirtinti nuostatą, jog „Savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, nuo 2024-01-01 tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros“ (27 str. 4 d.) ir atitinkamai minėta nuostata suponuotų, jog įstatymų leidėjas šia nuostata skatina savivaldybės išspręsti ir užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūrą iki šių metų pabaigos. Atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ketina imtis visų įmanomų veiksmų įgyvendindama šį įstatymų leidėjo siekį.
Nurodė pareiškėjai, kad Administracija Nutarties vykdymo metu negali nurodyti tikslios datos dėl sprendimo priėmimo Žemėlapio klausimu.
Pareiškėja su Administracijos Sprendimu nesutinka, teigia, kad Nutartis nėra tinkamai įvykdyta, Sprendimas neatitinka gero administravimo principo, Sprendimas laikytinas biurokratiniu atsirašinėjimu, tinkamai nevykdant teismo sprendimo, jame nenurodyti konkretūs terminai, kada bus patvirtintas Žemėlapis.
Atsakovė teigia, kad Nutarties vykdymo metu neturi galimybės nurodyti tikslios Žemėlapio tvirtinimo datos, taip pat mano, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio, tarpinis dokumentas.
Dėl atsakovės argumentų, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio, tarpinis dokumentas pasisakytina, kad šis klausimas buvo išspręstas svarstant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Teismas vertino, kad Sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes ir priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakys.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).
Kaip nustatyta, LVAT Nutartimi nutarė pareiškėjos J. J. prašymo dalį informuoti apie konkrečius terminus, kada bus patvirtintas žemėlapis, perduoti atsakovei Administracijai nagrinėti iš naujo, kad būtų nurodyti veiksmų atlikimo terminai.
LVAT Nutartyje konstatavo, kad ,,tais atvejais, kai procedūros, reikšmingos nuosavybės teisių atkūrimui, neatliekamos per teisės aktuose nustatytus terminus, bet kuriuo atveju privalu užtikrinti ne tik pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teisę žinoti apie jų teisių įgyvendinimui reikšmingų administravimo procedūrų vyksmą, bet ir informuoti apie tų procedūrų užbaigimo terminus. Kitaip aiškinant viešojo administravimo subjekto teises, pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą patektų į neapibrėžtumo teisinę situaciją, o tai nedera su gero administravimo principo reikalavimais. Šių reikalavimų neatitinka ir tokia atsakovo veiksmų praktika, kai nesiekiama dalintis pareiškėjai aktualia informacija ir nurodoma, kad ji nebus teikiama, nes ją valdo kitas atsakovo struktūrinis padalinys. Todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kurioje nurodoma, kad Žemėlapio rengimą organizuoja vyriausiojo miesto architekto skyrius, todėl tikslių duomenų apie konkrečius terminus, kada Žemėlapis bus patvirtintas, neturi, yra nepagrįsta bei neteisėta. Šiame kontekste, inter alia siekiant, kad būtų išvengta galimų šalių ginčų ateityje, pažymėtina, jog terminas iki kada bus patvirtinti Žemėlapiai neturi būti apibrėžiamas konkrečia data. Teisinį aiškumą ir apibrėžtumą užtikrintų ir tai, jei atsakovas nurodytų aktualių veiksmų atlikimo metus bei mėnesių intervalą“.
Atsakovė Sprendime apsiribojo nurodydama, kad šiuo metu Žemėlapis nepatvirtintas, apeliavo į įsigaliosiančią naują Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio nuostatą, pagal kurią mano, kad kitų klausimų svarstymas taryboje gali būti numatytas preliminariai trečiame šių metų ketvirtyje, taip pat į Žemės įstatymo pakeitimo nuostatas, kurios skatina savivaldybes išspręsti ir užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūrą iki šių metų pabaigos, todėl atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ketina imtis visų įmanomų veiksmų įgyvendinti šį įstatymų leidėjo siekį, o šiuo metu tikslių duomenų apie konkrečius terminus, kada Žemėlapis bus patvirtintas, neturi.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str.), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016-07-21. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-20/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., LVAT 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr.A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022).
Taigi, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, LVAT Nutartyje išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad klausimas dėl veiksmų atlikimo tvirtinant Žemėlapį terminų, nėra tinkamai išnagrinėtas ir Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Sprendime pateikti paaiškinimai dėl teisės aktų reglamentavimo pakeitimo, nėra laikytinas tinkamu atsakymo pateikimu. Bylos duomenys ir nustatytos bylos aplinkybės leidžia suabejoti, ar Administracija yra atlikusi išsamią ginčo analizę ir pateikusi pilną, konkrečią ir pagrįstą informaciją, kada planuojama tvirtinti Žemėlapį, kokia tvirtinimo eiga ir preliminarūs terminai.
Teismo įsitikinimu, atsakovė neįvykdė teismo sprendimo, tokiu būdu pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą, pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą Administracijoje, nebuvo laikomasi atsakingo valdymo (gero administravimo) principo, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjos teisė į nuosavybės atkūrimą, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, nėra paneigta ir dėl to ginčas byloje nekyla.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Administracija tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės neišspręsdama pareiškėjos prašymo dalies ir tokiu būdu pažeidė VAĮ nustatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą.
Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, todėl Sprendimas naikintinas. Panaikinus Sprendimą, yra pagrindas pakartotinai įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos prašymo dalį informuoti apie konkrečius terminus, kada bus patvirtintas Žemėlapis, nurodyti veiksmų atlikimo terminus.
Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus - parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje.
Kaip nustatyta byloje pareiškėja su tapačiu reikalavimu jau kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-11-30 sprendimu tenkino pareiškėjos reikalavimą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje.
LVAT teisėjų kolegija Nutartyje darė išvadą, jog ,,neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nevykdo pareigų, nustatytų Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte, arba vilkina jas atlikti (ABTĮ 56 str. 7 d.). Parengus ir patvirtinus Žemėlapį, bus faktinis pagrindas kartografinėje medžiagoje teikti informaciją žemėtvarkos skyriui apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei“. Todėl šį pareiškėjos reikalavimą atmetė, pripažinus, kad ginčo faktinėje situacijoje pareiškėja neturi tokio reikalavimo teisės (ABTĮ 5 str. 1 d.).
Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išnagrinėtas ir priimtas galutinis neskundžiamas sprendimas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dalį įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus - parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje, taigi šioje dalyje pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimą teismui, iš pareiškėjos keltų dviejų reikalavimų patenkintas vienas, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistini 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023-03-10 sprendimą Nr. A51-44575/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J. J. prašymo dalį informuoti apie konkrečius terminus, kada bus patvirtintas žemėlapis, priimant motyvuotą teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjos J. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) naudai 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.