Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. I. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovei Gretai Sakaliūnienei,

išnagrinėjusi R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. 2015 m. spalio 2 d. 21.08 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 114 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, jis yra atstovaujamas advokato, todėl byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. I. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė teismo posėdžio metu ir teismui pateiktame 2016-05-30 rašytiniame paaiškinime (b. l. 58-60) nurodė, kad R. I. 2015-10-02 vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nepajuto, kad būtų atsitrenkęs į kokį nors automobilį, iš aikštelės išvažiavo ramiai, jokio automobilio signalizacija nesuveikė, jokie žmonės jo nesustabdė, jo automobilis visiškai nenukentėjo, todėl jis buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad jokių saugumo reikalavimų nepažeidė. Nurodė, jog R. I. pripažįsta, kad padarė eismo įvykį, tačiau nepripažįsta, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio ir sąžiningai klydo dėl savo veiksmų. Nurodė, kad R. I. dabar niekur nedirba, nuo 2014-11-26 studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, studijuoja valstybės finansuojamoje (dieninių) studijų vietoje, gauna 57 Eur stipendiją, yra išlaikomas tėvų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Prašė atsižvelgti į tai, kad R. I. savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., R. I. skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau tekste – VA VPK Elektrėnų PK) atstovė Greta Sakaliūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko R. I. 2016-05-09 administracinio teisės pažeidimo protokole surašytus kaltinimus, kadangi iš visos surinktos medžiagos matyti, kad R. I. padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Prašė pripažinti R. I. padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str.1 d., ir skirti jam minimalias nuobaudas.

Nukentėjusioji N. N. parodė, kad R. I. iki šio įvykio nepažinojo. Parodė, kad 2015-10-02, apie 21.00 val. ji su drauge G. Č. jos (N. N.) automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie jos namų, automobilį pastatė Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini). Abi išlipo iš automobilio ir nuėjo į jos butą. Savo automobilį pastatė prie sidabrinės spalvos Opel markės automobilio, universalo, kurio valstybinio numerio dabar jau neatsimena, bet tuo metu įsiminė jo valstybinį numerį, nes turi tokį įprotį, kadangi į jos paliktą automobilį nekartą buvo atsitrenkę kiti automobiliai. Atsimena, kad su drauge dar juokais susiginčijo, kuri įsimins to automobilio valstybinio numerio raides, o kuri – skaičius. G. Č. nuėjo į kambarį persirengti, o ji (N. N.) nuėjo į virtuvę paruošti arbatos. Virtuvės langas buvo į tą pusę, kur paliko savo BMW automobilį. Pro langą ji pamatė, kad pažeidėjas užsivedė OPEL markės automobilį ir pradėjo važiuoti atbulas. Ji pamatė, kaip jis atsitrenkė į jos automobilį, stabtelėjo, iškišo pro langą galvą, pažiūrėjo į jos automobilį ir nuvažiavo. Parodė, kad ta vieta buvo labai gerai apšviesta, todėl ji iš savo buto, kuris yra 5-me aukšte, viską matė. Ji (N. N.) šūktelėjo savo draugei, kad atsitrenkė į jos (N. N.) automobilį, ir jos abi išbėgo į kiemą prie jos automobilio, pamatė, kad nuo smūgio buvo apgadintas jos automobilio priekinis vairuotojo pusės bamperis. Kadangi tas automobilis nuvažiavo, ji iškvietė policiją. Į lauką atėjo daugiau žmonių, ir kaimynė Ž. V., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pasakė, kad irgi matė šį įvykį ir kad gali paliudyti, kad žino to automobilio numerį. Ji taip pat pasakė, kad tas automobilis apgadino ir jų (V.) automobilį, bet apgadinimai yra nežymūs, todėl ji nesikreips į policiją. Atvažiavo policiją, viską fiksavo, matavo, viskas užtruko apie 30 min., visą tą laiką ji (N. N.) sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje, R. I. nebuvo grįžęs. Jos (N. N.) nuomone, R. I. tikrai matė, kad atsitrenkė į jos automobilį, kuris net sujudėjo nuo smūgio.

Liudytoja G. Č. parodė, kad R. I. nepažįsta. Parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, nes praėjo jau daug laiko, apie 20 - 21 val., buvo jau tamsu, ji kartu su savo drauge, nukentėjusiąja N. N. jos automobiliu BMW atvažiavo prie N. N. namo (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, tikslaus adreso neatsimena. Pastatė automobilį kiemo aikštelėje prie automobilio, sidabrinės spalvos, universalo, nei markės, nei valstybinio numerio negali pasakyti, nes dabar jau neatsimena, bet tuo metu automobilio valstybinį numerį įsiminė, nes atsimena, kad su N. N. dar juokais susiginčijo, kuri įsimins to automobilio valstybinio numerio raides, o kuri – skaičius. Nuėjus į N. N. butą, jos pradėjo ruoštis važiuoti į Vilnių. Ta vieta, ta aikštelė, kur jos paliko automobilį, buvo gerai apšviesta. N. N. buvo virtuvėje, o ji pati - kambaryje, po kiek laiko N. N. įbėgo į kambarį ir šūktelėjo, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, ir nubėgo laiptais žemyn. Ji (G. Č.) išbėgo iš paskos į lauką, tačiau kieme sidabrinės spalvos automobilio jau nebuvo. Paties atsitrenkimo momento ji nematė, tačiau matė N. N. automobilio apgadintą priekį.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2044/2011).

Pagal ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 127 str. 2 d. užtraukia administracinę atsakomybę asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Minėto teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – kaltė – gali pasireikšti tik tyčia, t. y. sąmoningu veiksmu, todėl būtina nustatyti, kad asmuo pasitraukė iš eismo įvykio vietos tyčia, t. y. kad jis tai padarė sąmoningai, siekdamas dėl savo veiksmų išvengti atsakomybės. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Teismas kritiškai vertina ir atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. I., atstovaujamo advokatės Aurelijos Puzinienės, 2016-05-30 rašytiniame paaiškinime (b. l. 58-60) ir jo atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog jis nesuvokė, kad atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, bei kad jis nepasišalino iš įvykio vietos tyčia, kadangi tokie pažeidėjo paaiškinimai paneigiami ne tik teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios N. N., liudytojos G. Č. anksčiau išdėstytais parodymais, bet ir prie šios bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-983/2016 nagrinėjimo metu 2016-01-21 teismo posėdyje apklaustų liudytojų Petro Druskio, Imanto Švenčionio (adm. bylos Nr. II-6-983/2016, b. l. 72), 2016-02-03 teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos Ž. V. (adm. byla Nr. II-6-983/2016, b. l. 80) duotais parodymais, kitais šioje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-983/2016 esančiais ir teismo ištirtais įrodymais. Tai, kad pažeidėjas, be ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo, padarė ir jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., patvirtina ir byloje esantys įrodymai – 2016-05-09 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-40602754-15 (b. l. 4) (toliau – Protokolas Nr. 1), policijos pareigūno P. Druskio tarnybinis pranešimas (b. l. 26), autoavarijos vietos schema (b. l. 27), 2015-10-02 transporto priemonės BMW 118, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas (b. l. 28),2015-10-02 N. N. rašytinis paaiškinimas (b. l. 29), apgadinimų fotonuotraukos (b. l. 30-34), iš dalies – paties pažeidėjo 2016-05-09 ir 2016-05-30 rašytiniai paaiškinimai (b. l. 5, 58-60).

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. N. parodė, jog ji pro langą pamatė, kad pažeidėjas užsivedė OPEL markės automobilį ir pradėjo važiuoti atbulas; ji pamatė, kaip jis atsitrenkė į jos automobilį, stabtelėjo, iškišo pro langą galvą, pažiūrėjo į jos automobilį ir nuvažiavo; jos nuomone, R. I. tikrai matė, kad atsitrenkė į jos automobilį, kuris net sujudėjo nuo smūgio.

2016-02-03 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. V. (adm. byla Nr. II-6-983/2016, b. l. 80) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, ir jos buto langai yra į aikštelės pusę. Parodė, kad įvykio dieną, apie 21.00 val. ji virtuvėje gamino vakarienę ir pro langą pamatė, kaip iš savo vietos išvažinėdamas sidabrinis automobilis Opel Astra, kurio numerius ji turi užsirašiusi, įvažiavo į gale stovintį nukentėjusiosios automobilį, buvo smūgis ir dar apibrozdino jų automobilį, tada išvažiavo, apsisuko ir pristabdęs prie nukentėjusiosios automobilio, vairuotojas atsidarė langą, pasižiūrėjo ir tik tada išvažiavo.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios, liudytojos G. Č., administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-983/2016 apklaustų liudytojų Ž. V., policijos pareigūnų P. Druskio, I. Švenčionio, apklaustų kaip liudytojai, parodymais, teismo ištirtais ir šioje byloje, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys galėtų būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti R. I..

Minėti duomenys rodo, kad R. I. 2015 m. spalio 2 d. 21.08 val., Elektrėnų sav., Elektrėnai (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos ir nuo pat pradžių neigdamas abu jo padarytus teisės pažeidimus tikėjosi ir siekė apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą, bei atskleidžia tai, kad jis suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Tai, kad R. I. suprato atsitrenkęs į kitą (nukentėjusiosios) transporto priemonę, liudija jo elgesys po susidūrimo - iš karto po kontakto jis stabtelėjo, atsidarė langą, pažiūrėjo į nukentėjusiosios automobilį ir tik tada nuvažiavo.

Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnė G. Sakaliūnienė 2015-10-16 R. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 28P-40602754-15 (toliau – Protokolas Nr. 2) (b. l. 25), kuriame nurodė, kad jis 2015 m. spalio 2 d., 21.08 val., Elektrėnų sav., Elektrėnai, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį, dėl ko įvykio metu buvo sugadintas stovintis automobilis; šiais savo veiksmais R. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnės G. Sakaliūnienės 2015-11-17 nutarimu Nr. 28N-43591419-15 (b. l. 24) R. I. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, buvo paskirta 28 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. I. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2015-11-17 nutarimą Nr. 28N-43591419-15 administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde ir nagrinėjant prie šios bylos prijungtą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-6-983/2016 2016-01-21 teismo posėdžio metu R. I. nurodė (adm. byla Nr. II-6-983/2016, b. l. 68-71), kad ginčijamame nutarime padaryta nepagrįsta išvada, jog jis važiuodamas atbulas ir nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Teigė, kad 2015-10-02, apie 21 val. tariamai eismo įvykį padariusio automobilio Opel Astra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, net nebuvo. R. I. nurodė, kad jis kartu su I. L. ir Ž. L. automobiliu Opel Astra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-10-02, apie 20 val. išvažiavo ne nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, o nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose. Nurodė, kad automobilis Opel Astra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-10-02 pirmą kartą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, buvo pastatytas tik apie 21.20 val., kai jis kartu su Ž. L. minėtu automobiliu prie jo atvažiavo (grįžo iš Geibonių k.).

Nagrinėjant šią bylą, R. I. iš esmės jau pripažino, kad padarė minėtą eismo įvykį, tik nurodė, jog jis buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad jokių saugumo reikalavimų nepažeidė.

Nepripažindamas savo kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. paaiškino, jog jis nesuvokė, kad atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, bei kad jis nepasišalino iš įvykio vietos tyčia. Teismas, įvertinęs visų anksčiau nurodytų įrodymų visetą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris yra suinteresuotas jam palankia bylos baigtimi, teikia versiją, kuri prieštarauja kitiems anksčiau nurodytiems byloje esantiems įrodymams. Be to, pažymėtina, kad pradžioje, kaip minėta, R. I. iš viso neigė 2015-10-02, apie 21.00 val. buvęs įvykio vietoje, kad duoda pagrindą jo paaiškinimus pripažinti nenuosekliais, nenuoširdžiais ir jais nesivadovauti. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. I. paaiškinimus vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Visi kiti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl priimant nutarimą teismo neanalizuojami ir nevertinami. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 5, 58-60) pareiškus, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ir jo atstovei tai patvirtinus teismo posėdyje, bei tai konstatavus Trakų rajono apylinkės teismui 2016-02-09 nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-983/2016 (b. l. 10-13), ir patvirtinus Vilniaus apygardos teismui 2016-04-11 nutartimi, kuria netenkintas R. I. atstovo apeliacinis skundas (b. l. 7-9), neanalizuojami ir nevertinami prie šios bylos prijungtoje ir teismo ištirtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-983/2016 esantys liudytojų I. L., D. G., Ž. L., kurie patvirtino R. I. minėtoje byloje iškeltą versiją, kad jo automobilio Opel Astra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-10-02, apie 21 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, iš viso nebuvo, parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad R. I. 2015 m. spalio 2 d. 21.08 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeisdamas KET 9, 101, 114 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnės G. Sakaliūnienės 2016-05-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-40602754-15 (Protokolas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad R. I. 2015 m. spalio 2 d. 21.08 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasitraukė, ir tuo pažeidė KET 9, 101, 114 punktų reikalavimus, už ką yra numatyta atsakomybė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad Protokole Nr. 1 yra nurodyta R. I. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sudėtis, bet nenurodytas Kelių eismo taisyklių punktas, kurį R. I. pažeidė, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešdamas policijai, teismas, vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d., patikslina ir nustato, kad šiais veiksmai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 222 punkto, kuris numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Taigi, teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad R. I. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Pažeidėjas, atstovaujamas advokatės Aurelijos Puzinienės, 2016-05-30 rašytiniame paaiškinime (b. l. 58-60) nurodė, kad dėl 2016-05-09 Protokole Nr. 1 nurodytų padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., R. I. sutinka ir nuoširdžiai gailisi ir, kaip nurodyta jo 2016-05-09 rašytiniame paaiškinime (b. l. 5), jis vairuojant transporto priemonę nustatyto įvykio laiku nepajuto, kad būtų atsitrenkęs į kokį nors automobilį ir buvo nuoširdžiai įsitikinęs kad jokių saugumo reikalavimų nepažeidė, todėl esant duomenų, kad dėl jo kaltės buvo apgadintas šalia stovintis automobilis, jis nuoširdžiai gailisi ir viso tyrimo metu siekė, kad būtų objektyviai atskleistos visos įvykio aplinkybės. Teismas kritiškai vertina šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išdėstytą jo poziciją: kaip nustatyta byloje ir išdėstyta anksčiau, R. I. ne tik neigė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, tačiau iš viso neigė, kad dalyvavo eismo įvykyje; tai jis nurodė savo pasiaiškinime, surašytame 2015-10-16 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 28P-40602754-15 (b. l. 25), kur nurodė, kad 2015-10-02 vakare vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); apie 21.00 val. Elektrėnuose, prie (duomenys neskelbtini) namo minimas automobilis net nestovėjo, prie namo atvažiavo tik apie 21.20 val., važiavo paskui tik apie 22.00 val., jokio eismo įvykio nepadarė ir su kaltinimais nesutinka. Pagrįsdamas šią savo poziciją R. I. 2015-10-26 pranešime policijai minutėmis išdėstė laiko tarpą nuo 2015-10-02 20.05 val. iki 2015-10-02 22.00 val., įrodinėdamas ir taip klaidindamas įvykį tiriančią Instituciją, o ne siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, kaip deklaruoja pažeidėjas, kad jo vairuojamo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje įvykio metu nebuvo, ką patvirtino ir jo prašymu apklausti liudytojai I. L., D. G., Ž. L.. Kaip nurodyta R. I. atstovės 2016-05-30 surašytame paaiškinime (b. l. 58-60) ir tai atstovė patvirtino ir teismo posėdyje, tik nukentėjusiosios N. N. bei liudytojų Ž. V., G. Č. duotais parodymais, kitais byloje surinktais ir anksčiau išdėstytais įrodymais, kuriuos patikrino ir įvertino Trakų rajono apylinkės teismas 2016-02-09 nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-983/2016 (b. l. 10-13), bei patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2016-04-11 nutartimi, kuria netenkino R. I. atstovo apeliacinio skundo (b. l. 7-9), nustačius R. I. kaltę padarius minėtą eismo įvykį, jis pakeitė savo poziciją, pripažindamas kaltę dėl eismo įvykio ir nurodydamas, kad nuoširdžiai dėl to gailisi. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija yra itin nenuosekli: kaip minėta, jis 2016-05-30 rašytiniame paaiškinime (b. l. 58-60) nurodė, kad dėl 2016-05-09 Protokole Nr. 1 nurodytų padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., R. I. sutinka ir nuoširdžiai gailisi ir prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau teismo posėdyje, teismui tikslinantis R. I. poziciją dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jo atstovė nurodė, kad R. I. pripažįsta savo kaltę dėl jo padaryto ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, bet nepripažįsta kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Pažymėtina tai, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008).

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, bei vadovaujantis teismų praktika teismas pažeidėjo gailėjimąsi laiko nenuoširdžiu ir vertina kaip siekį, kad būtų paskirta mažesnė (švelnesnė) arba visai neskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d., ir konstatuoja, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. 2016-05-30 rašytiniame paaiškinime (b. l. 58-60), kurį jo atstovė palaikė ir teismo posėdyje, prašė paskirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d. Nurodė, kad dabar niekur nedirba, nuo 2014-11-26 studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, studijuoja valstybės finansuojamoje (dieninių) studijų vietoje, gauna 57 Eur stipendiją, yra išlaikomas tėvų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl, atsižvelgiant į turtinę administracinės atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, realiai paskirtos nuobaudos vykdymas būtų perkeltas tėvams.

ATPK 30¹ str. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galima paskirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą, arba visai neskirti administracinės nuobaudos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Teismas, įvertinęs pažeidėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, turėtų būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis, konstatuoja, kad nagrinėjamo atvejo negalima laikyti išimtiniu ir pažeidėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pabrėžtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą - per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų - ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam bei policijai. Administracinė nuobauda neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiama administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 str., o dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nagrinėjamu atveju paskyrimas pažeidėjui R. I. už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali arba paskyrimas švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje, arba visai administracinės nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d. neskyrimas būtų neadekvatus jo padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., pobūdžiui ir taip nebūtų pasiekti ATPK 20 str. keliami administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Pažeidėjas neigia tyčia padaręs jam inkriminuojamą ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, taip siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą teisęs pažeidimą, kas duoda pagrindą išvadai, kad jis nesuvokia savo veiksmų pavojingumo.

Teismas pažymi, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnės G. Sakaliūnienės 2015-11-17 priimtame nutarime Nr. 28N-43591419-15 (b. l. 24) nurodyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, ir šiuo nutarimu R. I., pripažinus jį kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, paskirta nurodyto straipsnio sankcijoje numatyta minimali 28 Eur bauda, nežiūrint į tai, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnės G. Sakaliūnienės 2015-10-16 R. I. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 28P-40602754-15 (Protokolas Nr. 2) (b. l. 25) pažeidėjas pasiaiškinime nurodė, kad jis jokio eismo įvykio nepadarė ir su kaltinimais nesutinka. Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK atstovė G. Sakaliūnienė paaiškino, jog 2015-11-17 nutarime nurodė, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius todėl, kad automatinė nutarimų pildymo sistema neleidžia nurodyti, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, t. y. privalu nurodyti arba bent vieną iš įstatyme nurodytų lengvinančių aplinkybių, arba – sunkinančių aplinkybių, o, kadangi R. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nurodė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nors faktiškai jis kaltės nepripažino, ir paskyrė minimalią baudą. Teismas kritiškai vertina tokius Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės paaiškinimus ir, teismo vertinimu, minėta R. I. atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d. lengvinanti aplinkybė 2015-11-17 nutarime Nr. 28N-43591419-15 nurodyta be jokio pagrindo, ką pripažino teismo posėdyje ir pati Institucijos atstovė.

Pagal ATPK 249 straipsnio 2 dalį, ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis. BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę draudimo) principo taikymas administracinių teisės pažeidimų bylose atitinka ir esamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12–344–2004, N756-786/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-44-895/2015, 2AT-19-489-2016 ir kt.).

Kaip minėta, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūno 2015-11-17 nutarimu Nr. 28N-43591419-15 ( b. l. 24) R. I. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą buvo paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali 28 Eur bauda.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra, jam už ATPK 127 str. 2 d. taip pat skiriama minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 28 Eur bauda.

Už R. I. padarytą ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina nuobauda, lygi sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – vidurkiui; paskyrus administracines nuobaudas už kiekvieną padarytą teisės pažeidimą atskirai, pažeidėjui, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., skiriama administracinė nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų, tai yra ATPK 130 str. 1 d., ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 Eur baudą.

R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę nuobaudą – 1041 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 1505243014 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.