Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-10-02 · Administracinė byla Nr. I2-7539-1114/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
I2-7539-1114/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01915-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Linas Baublys, Violeta Balčytienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas
S. H., viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro, „Mūsų namai“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Advokatai
Virgilijus Kaupas, Eligijus Seniutis
Administracinė byla Nr. I2-7539-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01915-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 2 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Lino Baublio ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, Rasai Šimkuvienė ir Laurai Mingėlienei,vertėjaujant Olgai Vostrenkovai, Olgai Petrovai ir Tadui Tvarijonui,

dalyvaujant pareiškėjai S. H. (S. H.), pareiškėjos viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ atstovei Volhai Karach (Volha Karach) ir pareiškėjų atstovui advokatui Eligijui Seniučiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. H. ir viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai S. H. (toliau – ir pareiškėja) ir viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (13.17)3-2588 „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu paaiškina, kad:

2.1. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjai S. H. panaikintas leidimas (akreditacija) vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio žurnalistės veiklą. Sprendimą Ministerija priėmė, atsižvelgdama į detaliau nekomentuojamą, deklaratyvaus pobūdžio informaciją, kad pareiškėja savo veikloje Lietuvoje veikia prieš Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtus interesus bei pažeidžia viešąją tvarką, t. y. iš esmės vykdo veiklą, nesuderinamą su akredituotos užsienio valstybės žurnalistės statusu, kaip jis suprantamas Lietuvoje.

2.2. Pažymi, kad VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ (toliau – ir Centras) tarpininkavo pareiškėjai gaunant Lietuvoje užsienio žurnalistės akreditaciją, todėl Sprendimas kelia reputacines ir organizacines rizikas: pasitvirtinus informacijai apie pareiškėjos destrukcinę ar neteisėtą veiklą Lietuvoje, nukentėtų Centro, kaip patikimos visuomeninės organizacijos, įvaizdis, be to, reiktų ieškoti naujo žurnalisto į S. H. darbo vietą.

2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai ir visos aplinkybės, lėmusios konkretaus sprendimo priėmimą. Šiuo atveju nėra suprantama, kokie būtent S. H. veiksmai lėmė atsakovo nuomonę, kad pareiškėjos veikla Lietuvoje yra nesuderinama su akredituotos užsienio žurnalistės statusu Lietuvoje ir sudarė pagrindą akreditaciją panaikinti.

2.4. Pažymi, kad S. H. yra ganėtinai jauno amžiaus, jos kaip žurnalistės veiklos laukas iš esmės apsiribojo Baltarusijos išeivijos veiklos ir integracijos į vietos visuomenę Lietuvoje klausimais, į Lietuvos Respublikos vidaus politiką S. H. kištis neturėjo jokio profesinio intereso ir niekada taip nesielgė.

2.5. Pareiškėjai teismui 2022 m. lapkričio 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad Sprendimas nepagrįstas. Sprendimas dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo negali būti grindžiamas prielaidomis – šiuo atveju Sprendimas būtent grindžiamas prielaidomis, nesant objektyvios informacijos, kad turėdama užsienio žurnalisto akreditaciją pareiškėja galėtų užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei. Sprendimas dėl pareiškėjos akreditacijos panaikinimo priimtas tik viešoje erdvėje pasirodžiusių straipsnių pagrindu ir kopijuojant organizacijos „Freedom House“ 2022 m. kovo 30 d. elektroninio laiško turinį ir samprotavimus, kai kur tekstą paliekant net nepakeistą, o kai kur elektroninio laiško turinį perteikiant kitais žodžiais. Pareiškėjų įsitikinimu, tokios aplinkybės leidžia teigti, kad priimdama Sprendimą Ministerija jokio objektyvaus ir išsamaus tyrimo dėl S. H. veiklos neatliko. Priimant Sprendimą dėl akreditacijos panaikinimo, pareiškėjų net nebuvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl Ministerijos gautos informacijos apie S. H.. Sprendime jokios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos ir pareiškėja iki Ministerijos atsiliepimo bei papildomų įrodymų išreikalavimo apskritai nežinojo, kodėl Ministerija priėmė Sprendimą panaikinti jos užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją. Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi laikytis gero administravimo (atsakingo valdymo) principo.

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėja S. H. bei pareiškėjų atstovai palaikė skundo reikalavimus skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad:

2.6.1. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Sprendimas buvo panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, tačiau jos nenagrinėjant iš esmės. Pareiškėja S. H. 2018 m. baigė (duomenys neskelbiami). Kadangi pareiškėja mokėsi valstybės finansuojamoje vietoje, pagal Baltarusijos įstatymus ji turėjo du metus atidirbti už studijas valstybinėje organizacijoje (leidinyje) arba sumokėti už minėtas studijas 20 000 – 30 000 Eur dydžio kompensaciją už studijas. Tokia tvarka taikoma visiems Baltarusijos studentams, kurie studijuoja valstybės biudžeto lėšomis.

2.6.2. Pareiškėja pasirinko dirbti Minsko laikraštyje, kuris priklauso valstybinei administracijai (pareiškėja išsirinko geriausią iš blogiausių variantų, nes rašė straipsnius apie kaimo šventes, tradicijas, verslą, vaistinių veiklą kaimuose) ir čia dirbo iki 2019 m. balandžio mėn.

2.6.3. Vėliau pareiškėja perėjo dirbti skyriaus redaktore į (duomenys neskelbiami) dėl geresnių darbo sąlygų. Apie politiką pareiškėja nerašė, nes buvo pasiskirstymas, kad moterys rašo apie sveikatą, grožį, socialinę sferą. Pasikeitus vadovams, pareiškėjai buvo pavedama rašyti ir apie politiką, tačiau pareiškėja apie politiką savo iniciatyva nerašė, o tik kopijavo tekstus iš kito šaltinio.

2.6.4. Tuomet pareiškė nutarė įsidarbinti žurnaliste Ukrainoje, nes jai patiko Ukraina; nuo 2016 m. ji žiūrėjo Ukrainos televiziją, išmoko kalbą ir norėjo persikelti gyventi į Ukrainą po savo privalomo kontrakto galiojimo pabaigos.

2.7. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 5 d. išvyko į Ukrainą pokalbiui dėl darbo Ukrainos televizijos kanale, užsirašė į kursus „1+1“, dalyvavo protestuose Kijevo mieste, taip pat prie Baltarusijos ambasados, komentavo minėtus įvykius Ukrainos žurnalistams.

2.8. Pareiškėja parašė A. Z., kuri atsakė, kad šiuo metu reikia Fondo vadovo asistento; kitą dieną ji nuvyko į minėtos organizacijos biurą ir gavau prieigas prie A. S. Telegram bei Facebook paskyrų, kur ji turėjo atsakinėti į žinutes. Kijeve pareiškėja gyveno iš savo lėšų ir į šią organizaciją žiūrėjo, kaip į padedančią žmonėms. Po savaitės buvo pasiūlyta visai komandai persikelti į Lietuvą ir ji atvyko į Lietuvą. Buvo paaiškinta, kad geraširdis Lietuvos verslininkas apmokėjo visas išlaidas, suteikė biuro patalpas komandai. Pareiškėjai atrodė keista, kad žmonėms atsisakoma suteikti pagalbą, nors komanda gyvena gerai, taip pat stebino A. S. neigiami pasisakymai.

2.9. Tik vėliau pareiškėja suprato, kad ši komanda buvo įsteigta ne tam, kad padėtų žmonėms. Pareiškėja pradėjo rinkti informaciją šiuo klausimu ir kadangi nieks nenorėjo jos klausytis, nusprendė kartu su M. surinkta informacija pasidalinti savarankiškai. 2020 m. gruodžio mėn. pareiškėją uždarė derybų kambaryje apklausai; po šios apklausos 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškėja išėjo iš visų darbinių susirašinėjimų. Po šių įvykių prieš pareiškėją buvo pradėta internetinė ataka.

2.10. Praėjus tam tikram laikui, pareiškėjai pasiūlė kreiptis į Ministeriją ir gauti žurnalisto akreditaciją.

2.11. Pareiškėjų teigimu, A. S. bando sukurti tokią situaciją, kad pareiškėja negalėtų dirbti žurnaliste prieš Baltarusijos režimą ir būtų išsiųsta į Baltarusiją, kur jai gresia kalėjimas.

2.12. Byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad priimant sprendimą atsakovė neatliko jokio S. H. veiklos vertinimo tuo metu, kai jai buvo suteikta užsienio žurnalistės akreditaciją. Tam tikri pareiškėjos gyvenimo faktai ir prielaidos buvo padarytos iš prieš 1,5 m. iki jos akreditacijos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja bendradarbiavo su I. B. ar perdavė jam kokią nors informaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos veikla galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, asmenų teisėms, gyventojų sveikatai ar dorovei.

2.13. 2020 m. I. B. nebuvo persona non grata (lot. nepageidaujamas asmuo) ir niekam nebuvo žinoma, kad šis asmuo galėtų turėti blogų ketinimų. Priešingu atveju, su juo nebendrautų nei S. C. komandos nariais, nei jam būtų leista bendrauti su kitomis Baltarusijos organizacijomis, įsisteigusiomis Lietuvoje. Priimant Sprendimą šios aplinkybės turėjo būti įvertintos objektyviai.

2.14. A. S. straipsnio pagrindu buvo panaikinta pareiškėjos akreditacijos panaikinimo. Nors dėl asmens buvo kreiptąsi į teisėsaugos institucijas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad A. S. pateikė tik savo nuomonę dėl susidariusios situacijos.

2.15. VSD įslaptintame rašte nėra nurodyta jokių nuorodų, kokia informacija yra remiamasi, todėl nėra galimybių patikrinti ar jame pateikta tikrovę atitinkanti informacija. Suteikiant prieglobstį S. H. buvo apklausiama dėl tam tikrų faktų, ko nebuvo padaryta priimant VSD išvadą, kuri buvo pagrindas Sprendimui priimti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškina, kad:

3.1. Ministerijos vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, todėl turėtų būti paliktas nepakeistu, o pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjai netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius ginčo šalių tarpusavio teisinius santykius, be to, pareiškėjai nuslepia faktines ginčo aplinkybes.

3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad pareiškėja S. H., tikėtina, yra susijusi su Baltarusijos piliečiu I. B., kuris, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rekomendacija, yra paskelbtas Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu (šis asmuo veikė su tikslu nutekinti Baltarusijos saugumo tarnyboms bei valstybinei žiniasklaidai medžiagą iš S. C. biuro), pareiškėja naudojosi tuometiniu darbu S. S. F., nutekindama informaciją, dėl kurios paviešinimo buvo suimti mažiausiai trys aktyvistai Baltarusijoje, remiantis S. H. publikacijomis, Baltarusijos valstybiniai kanalai bei kita žiniasklaida pakartotinai rengė medžiagą, kuria buvo siekiama diskredituoti Baltarusijos nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą, S. C. biurą, taip pat fondus, dirbančius su Baltarusija.

3.3. Nurodo, kad užsienio reikalų ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.V-49 patvirtinto Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašo (2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-165 redakcija, toliau – ir Aprašas) 17 punkte nustatyti akreditacijos panaikinimo pagrindai, vienas iš jų – kai gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei (17.3 p.). Ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento bei Visuomenės informavimo skyriaus darbuotojai atliko 2022 m. kovo 30 d. iš organizacijos „Freedom House“ gautos informacijos apie pareiškėjos veiklą patikrinimą. Ministerijos specialistai, naudodamiesi viešai prieinamais šaltiniais bei įvertinę Valstybės saugumo departamento įslaptintame 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 19-403S (toliau – ir VSD raštas) nurodytą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjos veikla (veiksmai) atitinka Aprašo 17.3 papunktyje nurodytą užsienio žurnalisto akreditacijos panaikinimo pagrindą – „kai gaunama informacijos, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei“.

3.4. Ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad ji teismui pateikė rašytinius įrodymus (portalo (duomenys neskelbiami) straipsnį „Baltarusijos režimas siunčia provokatorius į S. C. aplinką Lietuvoje“, portalo (duomenys neskelbiami) straipsnį „Žvalgyba: Minsko režimas bando infiltruoti informatorius į opoziciją“, portalo (duomenys neskelbiami) straipsnį „Minsko režimo infiltracija į opoziciją egzilyje: I. B.“, portalo „S. O.“ straipsnį), kurie nemaža dalimi buvo pagrindas, leidęs Ministerijai padaryti išvadą, jog S. H. veikla (veiksmai) atitinka Aprašo 17.3 papunktyje nurodytą užsienio žurnalisto akreditacijos panaikinimo pagrindą.

3.5. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad:

3.5.1. Pareiškėjų pateikti teismui įvairus dokumentui bei liudytojų parodymai neturėtų būti tiriami nagrinėjamoje byloje, nes nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar 2022 m. balandžio 25 d. Ministerija turėjo pagrindą spręsti, kad pareiškėja savo veikloje Lietuvoje veikia prieš Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtus interesus bei pažeidžia viešąją tvarką, t. y. iš esmės vykdo veiklą, nesuderinamą su akredituotos užsienio valstybės žurnalistės statusu, kaip jis suprantamas Lietuvoje.

3.5.2. Pareiškėjai sureikšmina atimtos akreditacijos turinio reikšmę, nes akreditacija suteikia žurnalistams tam tikrus privalumus, bet neatima teisės verstis žurnalisto veikla.

3.5.3. Ministerija neturi teisės besąlygiškai akredituoti užsienio valstybės žurnalistus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad:

Motyvuojamoji dalis

4.1. Pareiškėjai skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų skundžiamame Sprendime nustatytas ir išdėstytas aplinkybes.

4.2. Valstybės saugumo departamento nuomone, atsakovė visapusiškai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atsakydamas į Ministerijos pateiktą paklausimą, VSD raštu pateikė informaciją, kuri patvirtina Ministerijos nustatytas ir pateiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, pagrindžiančias skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžiuose A. S., K. K., M. K. ir Ž. D. buvo apklausti kaip liudytojai dėl aplinkybių, nurodytų pareiškėjų atstovo 2025 m. vasario 17 d. prašyme.

6. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2023 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjų S. H. ir VšĮ Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundą tenkino – panaikino Ministerijos Sprendimą ir priteisė iš Ministerijos Centrui 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka VAĮ 10, 22, 26 straipsnių nuostatų; priimant Sprendimą buvo pažeista teisė būti išklausytam ir tai esminis viešojo administravimo principų pažeidimas.

7. Išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Centro ir atsakovo Ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje LVAT be kita ko pažymėjo keletą esminių dalykų:

7.1. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. LVAT konstatavo, jog Sprendime aiškiai nurodytas teisinis pagrindas – Aprašo 17.3 papunktis, taip pat pateiktas faktinis pagrindas – informacija, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, keliančia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindas priimti Sprendimą buvo įslaptinta Valstybės saugumo departamento išvada, atsakovas negalėjo jos turinio atskleisti ir detaliau konkretizuoti faktinių aplinkybių. Nepaisant to, Sprendimas iš esmės atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus individualiems administraciniams aktams, nes jame aiškiai nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, o suinteresuotiems asmenims jo pasekmės buvo suprantamos. Pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis dėl papildomų paaiškinimų, prašyti išslaptinti informaciją ar pasitelkti advokatą, turintį teisę susipažinti su slaptais duomenimis. Taigi Sprendimo turinys savaime nesudarė reikšmingų kliūčių ginti savo teises teisme.

7.2. Nutartyje taip pat konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė buvus VAĮ 26 straipsnio pažeidimą. Ši norma numato galimybę apklausti asmenis administracinės procedūros metu, tačiau nagrinėjamu atveju procedūra buvo pradėta ne dėl pareiškėjos S. H. teisių pažeidimo, o dėl atsakovo gautos informacijos ir būtinybės užtikrinti viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų, kad sprendžiant užsienio žurnalisto akreditacijos klausimą atsakovas privalėjo apklausti žurnalistą ar gauti jo paaiškinimus, o tokio reikalavimo nebuvimas negali būti vertinamas kaip esminis procedūros pažeidimas.

7.3. LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Sprendimo neatitiktį VAĮ, iš esmės netyrė jo pagrįstumo ir nevertino byloje esančių įrodymų. Toks procesinis elgesys prieštarauja teismo pareigai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nustatyti, ar pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir kokiu mastu jie gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus faktus, kurie nebuvo tirti pirmojoje instancijoje, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją ir į galimybę bent kartą apskųsti jai nepalankų sprendimą.

7.4. Dėl šių priežasčių LVAT padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Tokiu būdu buvo padarytas proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Šio pažeidimo nebuvo galima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl buvo pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Teismas konstatuoja:

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (13.17)3-2588 „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“, kuriuo panaikinta užsienio valstybės žurnalisto akreditacija, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjų teigimu, Sprendimas priimtas remiantis deklaratyvaus pobūdžio informacija, neidentifikuojant konkrečių pareiškėjos veiksmų, kurie objektyviai atitiktų Aprašo 17.3 papunktyje nustatytą akreditacijos panaikinimo pagrindą. Atsakovė Ministerija nurodo, kad Sprendimą grindė viešai prieinama informacija bei Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis, kuriuos vertino kaip pakankamus konstatuoti, jog pareiškėjos veikla galėjo kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, kartu aiškiai apibrėždamas tolesnio nagrinėjimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas įvertino Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams ir konstatavo, kad Ministerija neprivalėjo detaliau atskleisti įslaptintos informacijos turinio, o Sprendime nurodytą motyvavimo lygį laikė pakankamu; taip pat įvertino VAĮ 26 straipsnio reikalavimų taikymą, pažymėdamas, kad Ministerija nebuvo įpareigota prieš priimdama Sprendimą apklausti žurnalistą ar gauti jo paaiškinimus, o tokio reikalavimo nebuvimas negali būti vertinamas kaip esminis procedūros pažeidimas.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme vertinamas tik esminis materialusis aspektas – ar Ministerijos surinkta ir byloje esanti informacija (tiek vieši šaltiniai, tiek įslaptinti VSD duomenys) objektyviai ir pakankamai pagrindžia, kad pareiškėja galėjo užsiimti veikla, keliančia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems Aprašo 17.3 papunktyje nurodytiems saugomiems interesams, ar vis dėlto tokia išvada grindžiama tik prielaidomis, nesant objektyvios informacijos dėl pareiškėjos veiklos, nesuderinamos su akredituotos užsienio žurnalistės statusu Lietuvoje, kas sąlygojo akreditacijos panaikinimą

Faktinės bylos aplinkybės

11. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pareiškėja S. H. 2021 m. gegužės 31 d. Užsienio reikalų ministerijos akreditacijos sistemoje pateikė 2021 m. gegužės 26 d. prašymą akredituoti ją oficialių pareigų vykdymo tikslu rašyti apie Centro ir jo vadovės O. K. veiklą Lietuvoje nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Prašyme nurodomos pagrindinės publikacijų temos: pabėgėlių iš Baltarusijos gyvenimas Lietuvoje; solidarumo su Baltarusijos žmonėmis akcijos Lietuvoje; batarusių diasporos darbas Lietuvoje; Centro bendradarbiavimas su Lietuvos politikais ir organizacijomis. Su prašymu pareiškėja pateikė 2021 m. gegužės 26 d. Centro prašymą Ministerijai suteikti S. H. akreditaciją kaip užsienio žurnalistei, kuri iš Baltarusijos atvyko savo oficialių pareigų vykdymo tikslu.

11.2. Ministerija 2021 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į VSD su prašymu patikrinti, įvertinti ir pateikti rekomendaciją dėl Centro žurnalistės S. H. galimybės gauti užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją.

11.3. VSD 2021 m. birželio 21 d. raštu informavo Ministeriją, kad šiuo metu neturi duomenų, dėl kurių prieštarautų, jog žurnalistė S. H. gautų užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją.

11.4. Ministerija 2021 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą S. H. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. suteikti užsienio žurnalistės akreditaciją.

11.5. Ministerija 2022 m. kovo 30 d. gavo informaciją iš organizacijos „Freedom House“ apie pareiškėją. Ministerija 2022 m. kovo 31 d. elektroniniu laišku informavo S. H., kad jos akreditacijos kortelės galiojimas buvo sustabdytas ir paprašyta grąžinti akreditacijos kortelę Ministerijai.

11.6. Pareiškėja S. H. 2022 m. kovo 31 d. elektroniniu laišku, registruotu Ministerijoje 2022 m. balandžio 4 d., pateikė prašymą „Dėl sprendimo sustabdyti žurnalistės akreditaciją pateikimo“; prašyme nurodė, kad nenurodytas pagrindas stabdyti jos akreditaciją, nėra aišku, koks pareigūnas ar tarnautojas yra atsakingas už sprendimo vykdymą. Pareiškėja pažymėjo, kad nesutinka su sprendimu ir planuoja jį apskųsti, taip pat prašė pateikti sprendimo sustabdyti žurnalistės akreditaciją kopiją.

11.7. Ministerija 2022 m. balandžio 5 d. patvirtino apie pareiškėjos kreipimosi gavimą ir 2022 m. balandžio 7 d. kreipėsi į VSD prašydama pateikti rekomendaciją dėl žurnalistės S. H. tolesnės akreditavimo Lietuvos Respublikoje galimybės. Ministerija VSD pateikė iš organizacijos „Freedom House“ apie pareiškėją gautą informaciją. Ministerija 2022 m. balandžio 21 d. gavo įslaptintą Valstybės saugumo departamento 2022 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 19-403S dėl S. H..

11.8. Ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Sprendimu panaikino S. H. užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją (pažymėjimo Nr. 25469). Sprendime nurodoma, kad Ministerija nustatė esant aplinkybių, atitinkančių Aprašo 17.3 papunkčio nuostatą: gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmens teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei. Ministerija pareiškėjai išsiuntė Sprendimą, kartu informuodama, kad pagal Aprašo 20 punktą užsienio valstybės žurnalistas, kuriam buvo atsisakyta suteikti akreditaciją ar akreditacija buvo panaikinta, prašyti kitos akreditacijos gali ne ankščiau kaip po 12 mėnesių nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.

11.9. Pareiškėjai S. H. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 22S119076 buvo suteiktas pabėgėlio statusas.

Teisinis reguliavimas, galiojęs ginčui aktualiu laikotarpiu, įskaitant tą, kuriuo remiasi šalys savo procesiniuose dokumentuose

12. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, Užsienio reikalų ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.V-49 patvirtintas Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašas (2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.V-165 redakcija) (toliau – ir Aprašas).

13. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta:

13.1. Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (2 straipsnio 84 dalis).

13.2. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu (12 straipsnio 1 dalis). Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis (12 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir Lietuvos žurnalistai (12 straipsnio 3 dalis).

13.3. Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos žurnalistų pareigos, tarp jų pareiga savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (41 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13.4. Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti elgesio (etikos) kodeksai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistikos etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą ir skleidimą (43 straipsnio 1 dalis).

13.5. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu, kuris skelbiamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje. Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Kodeksą atstovų susirinkimą inicijavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso arba jo pakeitimo ar papildymo projektus atstovų susirinkimą inicijavę asmenys viešai paskelbia Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos. Atstovų susirinkimo patvirtintas Kodeksas turi būti skelbiamas viešai Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje (43 straipsnio 2 dalis).

14. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atliekamą žurnalistų akreditavimo tvarką ir sąlygas nustato Užsienio reikalų ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.V-49 patvirtintas Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašas (2018 m./ birželio 28 d. įsakymo Nr.V-165 redakcija). Apraše nustatyta:

14.1. Ministerijoje akredituojami užsienio valstybių žurnalistai, kurių tikslas yra nuolat informuoti visuomenę apie įvykius Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybių žurnalistai, kurių tikslas informuoti visuomenę apie atskirą Lietuvos Respublikoje vykstantį ypatingos svarbos įvykį ar renginį, akredituojami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro konkrečiam įvykiui ar renginiui nustatyta tvarka (2 punktas).

14.2. Akreditacijai gauti užsienio valstybių žurnalistai ministerijos interneto svetainėje www.urm.lt elektroninėmis priemonėmis užpildo ir pateikia akreditavimo anketą (1 priedas) (7 punktas).

14.3. Akreditavimo prašantis asmuo, elektroniniu būdu patvirtindamas duomenis apie save ir atstovaujamą organizaciją, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, patvirtina sutinkantis, kad pateikti duomenys būtų tikrinami šią teisę turinčių kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų, tvarkomi ir saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, ir patvirtina pateikiamų duomenų tikrumą ir teisingumą (12 punktas).

14.4. Ministerija, elektroniniu būdu gavusi užsienio valstybės žurnalisto akreditavimo anketą kartu su šiame apraše nurodytų dokumentų kopijomis, kreipiasi informacijos į kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos (13 punktas).

14.5. Sprendimą dėl užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo priima ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius, atsižvelgdamas į Visuomenės informavimo skyriaus pateiktą informaciją, per 30 darbo dienų nuo visų šio aprašo 7–9 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas dar 20 darbo dienų, kai kyla pagrįstų abejonių dėl užsienio valstybės akreditacijos tikslo ir prašoma pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, nurodytus šio aprašo 10 punkte (14 punktas).

14.6. Užsienio valstybių žurnalistai laikomi akredituotais nuo akreditavimo kortelės (2 priedas) išrašymo dienos. Akreditavimo kortelėje su užsienio valstybės žurnalisto nuotrauka nurodomi jo vardas ir pavardė, atstovaujamo užsienio informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pavadinimas, užsienio informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo valstybė, kortelės numeris ir galiojimo laikas. Akreditavimo kortelė užsienio valstybės žurnalistui įteikiama asmeniškai pasirašytinai ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje (15 punktas).

14.7. Aprašo 17 punkte nustatyti akreditacijos panaikinimo pagrindai, tame tarpe, kai gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei (17.3 papunktis).

14.8. Visuomenės informavimo skyrius gali įspėti užsienio valstybės žurnalistą jo akreditacijos galiojimo laikotarpiu kilus pagrįstam pagrindui taikyti 17 punkto nuostatas (19 punktas).

Teisinis vertinimas

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai S. H. ginčijamu Sprendimu buvo panaikinta užsienio valstybės žurnalisto akreditacija, nurodant, kad yra aplinkybių, atitinkančių Aprašo 17.3 papunkčio nuostatą.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo 17.3 papunktyje įtvirtintas akreditacijos panaikinimo pagrindas yra iš esmės prevencinio pobūdžio ir grindžiamas ne baigtinių faktų ar įrodytų teisės pažeidimų buvimu, o esant pakankamam pagrindui manyti, jog akredituotas asmuo gali užsiimti veikla, keliančia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei.

17. Dėl pareiškėjų teiginių, kad dėl VSD įslaptintame 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 19-403S nurodytos informacijos jie neturi galimybės suprasti, kokiais konkrečiais duomenimis remtasi, bei kokiais asmenimis ar organizacijomis pareiškėja esą susijusi, pažymėtina, jog įrodymų vertinimo aspektu ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, o 2 dalyje įtvirtinta, kad jie nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Šiuo aspektu taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas absoliutus draudimas valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje; kartu joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas vien šalims nežinoma įslaptinta informacija. LVAT šioje byloje yra tiesiogiai nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pagrindas priimti Sprendimą buvo įslaptinta VSD išvada, atsakovas pagrįstai negalėjo atskleisti jos turinio, tačiau Sprendimas iš esmės atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes jame aiškiai nurodyti tiek teisiniai, tiek faktiniai pagrindai, o suinteresuotiems asmenims jo pasekmės buvo suprantamos. Pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis papildomų paaiškinimų į atsakovą, iniciuoti informacijos išslaptinimą ar pasitelkti advokatą, turintį teisę susipažinti su slaptais duomenimis (žr. LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutarties 26 p. šioje byloje). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Sprendime pateikta informacija buvo pakankama tam, kad pareiškėjai suprastų jo esmę ir galėtų inicijuoti savo teisių gynimą procesinėmis priemonėmis.

18. Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad materialios tiesos nustatymas grindžiamas teismo vertinimu, kokios aplinkybės byloje yra įrodytos, o kokios – ne. Byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo; aplinkybė, jog šalis kitaip vertina bylos duomenis, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo (žr. pvz., LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2024 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog iš esmės yra draudžiama neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos.

20. Valstybės ir tarnybos paslapčių teisinis režimas lemia ir tai, kad VAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta motyvavimo pareiga taikytina atsižvelgiant į paslapčių apsaugos reikalavimus – motyvai gali būti atskleidžiami tik tokia apimtimi, kuri nepažeidžia viešojo intereso ir nekelia papildomų grėsmių valstybės saugumui. LVAT šioje byloje būtent taip ir pasisakė, konstatuodamas, kad atsakovas negalėjo detalizuoti VSD išvados turinio, bet Sprendimo motyvavimo lygis laikytinas pakankamu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies prasme.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirminė pareiškėjos akreditacija 2021 m. buvo suteikta laikantis nustatytos procedūros ir gavus kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – neprieštaravimo poziciją (žr. šio sprendimo 10.2–10.4 p.). Tai reiškia, kad tuo metu Ministerija neturėjo duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos tinkamumu vykdyti akredituotos žurnalistės veiklą Lietuvos Respublikoje. Tačiau 2022 m. kovo–balandžio mėn. susiklostė iš esmės nauja faktinė situacija. Ministerija gavo papildomą informaciją apie pareiškėją: pirma, iš organizacijos „Freedom House“, kuri laikytina kaip pirminis signalinis informacijos šaltinis; antra, reaguodama į šią informaciją Ministerija pakartotinai kreipėsi į VSD dėl pareiškėjos veiklos vertinimo; trečia, VSD pateikė 2022 m. balandžio 20 d. įslaptintą raštą Nr. 19-403S, kuriame buvo suformuota nauja, jau po akreditacijos suteikimo atsiradusi pozicija dėl pareiškėjos galimos veiklos keliamos rizikos (žr. šio sprendimo 10.5 ir 10.7 p.). Tokiu būdu Ministerija pagrįstai konstatavo, kad atsirado nauji ir laiko požiūriu vėlesni duomenys, kurie sudarė pagrindą persvarstyti pareiškėjos akreditacijos tęstinumo klausimą. Aptartas Ministerijos veikimas, gavus naują informaciją, atitinka Aprašo 13 ir 14 punktuose įtvirtintą modelį, pagal kurį ministerija privalo ne tik gauti kompetentingų institucijų išvadą prieš priimant Sprendimą dėl akreditacijos, bet ir reaguoti į vėliau atsiradusią reikšmingą informaciją, kai tokia pateikiama.

23. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pateikta pozicija, kad Ministerija, nebūdama kriminalinės žvalgybos institucija, pagrįstai rėmėsi kompetentingos institucijos – VSD – pateikta įslaptinta informacija ir papildomai tikrino iš „Freedom House“ gautus duomenis viešaisiais šaltiniais. Todėl šio pobūdžio byloje netaikytini griežtesni, baudžiamajam procesui būdingi įrodinėjimo standartai, o vertintina, ar egzistavo pakankamas informacijos kiekis pagal Aprašo 17.3 papunktį, leidžiantis spręsti, jog užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei.

24. Įvertinusi teisinį reguliavimą, LVAT praktiką, taip pat byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (įskaitant viešus informacijos šaltinius, Ministerijos vidinį patikrinimą ir įslaptintą VSD 2022 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 19-403S), teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai taikė Aprašo 17.3 papunktį ir nusprendė, kad gaunama informacijos, jog pareiškėja, būdama akredituota užsienio žurnalistė, Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, keliančia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Tokį vertinimą pagrindžia Ministerijos atliktas informacijos patikrinimas, kreipimasis į VSD bei šios institucijos pateikta išvada; byloje nėra duomenų, paneigiančių minėtas aplinkybes tiek, kad būtų pagrindas taikyti abejonės pareiškėjų naudai principą ir naikinti ginčijamą Sprendimą.

25. Pareiškėjų teigimu, Ministerija faktiškai perrašė organizacijos „Freedom House“ 2022 m. kovo 30 d. elektroninio laiško turinį ir samprotavimus, o tai esą patvirtina, kad objektyvus ir išsamus tyrimas nebuvo atliktas. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atitikimas tarp pirminio informacijos šaltinio formuluočių ir administracinio akto motyvų pats savaime nelemia akto neteisėtumo, jei administracinis subjektas savarankiškai patikrina gautus duomenis, remiasi kompetentingos institucijos išvada ir priima sprendimą pagal savo diskreciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ministerija po minėtos informacijos gavimo kreipėsi į VSD, gavo ir įvertino įslaptintame 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 19-403S pateiktą informaciją, taip pat atliko viešų šaltinių patikrą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas būtų priimtas mechaniškai perrašant vieno iš šaltinių teiginius ar neatlikus savarankiško vertinimo.

26. Pareiškėjai akcentuoja, kad pareiškėjos profesinė veikla apsiribojo Baltarusijos išeivijos temomis ir ji nesikišo į Lietuvos vidaus politiką, todėl grėsmės nacionaliniam saugumui nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal EŽTT praktiką nacionalinio saugumo rizikos išraiškos formos gali būti netiesioginės; grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos (žr. šio sprendimo 20 p.). Pagal Aprašo 17.3 papunktį reikšminga yra ne veiklos tematika per se (lot. pati savaime), bet duomenų visuma, kuri pagrindžia tikėtiną riziką saugomiems interesams. Šioje byloje Ministerija rėmėsi tiek viešai prieinamais duomenimis, tiek VSD pateikta įslaptinta informacija, kuri, kaip pažymėjo LVAT, galėjo ir neturėjo būti detaliai atskleista Sprendime. Dėl to pareiškėjų akcentuojamas veiklos temų siaurumas (Baltarusijos išeivijos temos) savaime nepaneigia Sprendimo pagrįstumo.

27. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pareiškėjų teiginiui, esą Sprendimas buvo pagrįstas vien prielaidomis. Kaip konstatuota šio sprendimo 22–23 p., Aprašo 17.3 papunkčio taikymui pakanka pakankamo informacijos pagrįstumo lygmens dėl galimos rizikos. Šiuo atveju Sprendimas pagrįstas ne vien pirminiu pranešimu (organizacijos „Freedom House“ pateikta informacija), bet ir vėlesniu Ministerijos patikrinimu (viešais šaltiniais) ir kompetentingos institucijos (VSD) pozicija, kas atitinka protingumo ir pakankamumo kriterijus prevencinei priemonei taikyti. Taigi, Ministerijos priimtas Sprendimas buvo paremtas duomenų visuma, o ne vien privačios organizacijos informacija.

28. Įvertinus pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 30 d. suteiktą pabėgėlio statusą, pažymėtina, kad pabėgėlio statusas ir žurnalisto akreditacijos institutas reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, su skirtingais tikslais ir kriterijais. Pabėgėlio statuso suteikimas savaime nepaneigia ir neišsprendžia Aprašo 17.3 papunktyje įtvirtinto akreditacijos panaikinimo pagrindo, kaip prevencinės priemonės, kuri siejama su specifine žurnalistinės akreditacijos prie Ministerijos teisių ir pareigų apimtimi.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas priimtas kompetentingos institucijos ir teisės aktuose nustatytų procedūrų, jo motyvavimo apimtis – pakankama atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių teisinį režimą bei LVAT šioje byloje pateiktus išaiškinimus, o faktinių duomenų visuma (įskaitant VSD pateiktą informaciją) sudarė pakankamą pagrindą taikyti Aprašo 17.3 papunktį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (13.17)3-2588 „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. de H. prieš Olandiją byloje; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją byloje; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pareiškėjai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti pareiškėjams iš Ministerijos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų S. H. ir viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėLinas BaublysIndrė Pukanasytė-Biekšė