Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Polikaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) val. svetimo turto pagrobimas įsibrovus į automobilį) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) val. svetimo turto pagrobimas įsibrovus į automobilį) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) val. svetimo turto pagrobimas įsibrovus į automobilį) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) val. svetimo turto pagrobimas) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nuo (duomenys neskelbtini) val. svetimo turto pagrobimas) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) d.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. gegužės 10 d.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti ir priteista iš Ž. M. nukentėjusiajam S. V. 240 eurų turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam D. C. 217 eurų turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam V. G. 150 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. M. pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., nuplėšęs S. V. priklausančio krovininio automobilio „C. J.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), bendros 40 eurų vertės dvejų durelių apsaugines stiklo gumas ir išėmęs stiklus, įsibrovė į minėtą automobilį ir iš čia pagrobė svetimą, S. V. priklausantį bendros 240 eurų vertės turtą: 120 eurų vertės raciją, 30 eurų vertės vaizdo registratorių „Prestigio“, 10 eurų vertės mobilaus ryšio telefono laikiklį, 10 eurų vertės registratoriaus dėkliuką „Digital“, 10 eurų vertės šviesą atspindinčią liemenę, 30 eurų vertės nešiojamą DVD turistinį leistuvą, bendros 10 eurų vertės 10 vnt. kompaktinių diskų, 15 eurų vertės automagnetolos „Kenwood“ distancinį pultelį, 5 eurų vertės plastikinę peleninę.

1.1. Ž. M. pripažintas kaltu už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, atidaręs D. C. priklausančio automobilio „O. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio A(duomenys neskelbtini), neužrakintas kairės pusės galines dureles, įsibrovė į minėtą automobilį ir iš čia pagrobė svetimą D. C. priklausantį bendros 407 eurų vertės turtą: 40 eurų vertės raktų komplektą, 110 eurų vertės akumuliatorinį diskinį pjūklą „Skill“, 20 eurų vertės kuprinę „Puma“, 20 eurų vertės radijo bangų moduliatorių „Kener“, 150 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „S. G. A21“, bendros 25 eurų vertės vaikišką kepurę su šaliku, bendros 42 eurų vertės 7 vnt. raktų ryšulį.

1.2. Ž. M. pripažintas kaltu už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atidaręs L. G. priklausančio automobilio AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), neužrakintas dešinės pusės dureles, įsibrovė į minėtą automobilį ir iš čia pagrobė svetimą L. G. priklausantį bendros 257,50 eurų vertės turtą: 30 eurų vertės automagnetolą „Pioneer“, 7 eurų vertės AUX laidą, 6 eurų vertės automobilio dviejų jungčių kroviklį, 35 eurų vertės odines žiemines pirštines, 5 eurų vertės megztas žiemines pirštines, 4 eurų vertės langų grandiklį - šluotelę, 40 eurų vertės raktų rinkinį „Boxer“, bendros 25 eurų vertės odinį dėklą su automobilio keltuvu, 1 euro vertės kryžminį atsuktuvą, 5 eurų vertės talpą su juodos spalvos dažais, 4 eurų vertės 1 litro talpą su antifrizo skysčiu, 3 eurų vertės talpą su vairo stiprintuvo skysčiu, 3 eurų vertės talpą su purškiamu laku, 3 eurų vertės talpą su stabdžių valikliu, bendros 45 eurų vertės medžiaginį dėklą su akiniais nuo saulės, 10 eurų vertės dėžutę su numerių apšvietimo LED lemputėmis, 2 eurų vertės 5 metrų ruletę, 5 eurų vertės pakuotę su centraliniais žiedais, 7 eurų vertės dažų pieštuką, 5 eurų vertės akinius „Dewalt“, 4 eurų vertės mobilaus ryšio telefono magnetuką-laikiklį, 1 euro vertės automagnetolos radijo jungtį, 3 eurų vertės purškiklį spynelėms nuo užšalimo, 2 eurų vertės raktą, 2 eurų vertės mikro šluostę, 0,50 eurų vertės tušinuką.

1.3. Ž. M. pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, I. B. priklausantį bendros 1580 eurų vertės turtą: 1200 eurų vertės automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame buvo 50 eurų vertės vaikiška kėdutė „Noordi“, 130 eurų vertės odinė piniginė „T. H.“, kurioje buvo 30 eurų, 100 eurų vertės „Android“ multimedija, bendros 20 eurų vertės užvedimo laidai, 30 eurų vertės futbolo bateliai „Nike“, 20 eurų vertės moduliatorius dviejų USB jungčių „Kenner“.

1.4. Ž. M. pripažintas kaltu ir už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, užkišęs kirvio ašmenis prie durų įleidžiamos spynos ir jas atidaręs, įsibrovė į V. G. priklausantį sandėliuką Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, V. G. priklausantį bendros 499 eurų vertės turtą: 60 eurų vertės kirvį „Fiskars“, 35 eurų vertės kirvį „Fiskars“, bendros 30 eurų vertės 2 vnt., LED šviestuvų su judesio davikliais, bendros 10 eurų vertės 2 vnt., LED prožektorių, 22 eurų vertės vaizdo stebėjimo kamerą „Besder“, 150 eurų vertės kameros ir monitoriaus komplektą „Brigade“, 10 eurų vertės metalinę gertuvę „Medžiotojas Vaidas“, bendros 15 eurų vertės 3 vnt., dėžučių su LED lubiniais šviestuvais, 10 eurų vertės pakuotę su LED juosta, 30 eurų vertės dėžutę įrankių „Parkside“ su raktu ir atsuktuvų galvutėmis, 30 eurų vertės dėžutę „Parkside“ su elektriniu atsuktuvu ir atsuktuvų galvutėmis, 10 eurų vertės dėžutę „Invel“ su raktų galvučių rinkiniu, 10 eurų vertės judesio lempą su davikliu „Vagner“, 5 eurų vertės plastikinę dėžutę su metalinėmis kilputėmis su sriegiais, 2 eurų vertės raketės dėklą „Star tabletennis racket“, bendros 5 eurų vertės LED lubinį šviestuvą su maitinimo blokeliu, bendros 5 eurų vertės LED lubinį šviestuvą su maitinimo blokeliu, bendros 20 eurų vertės cukraus matuoklį su stebėjimo cukraus knygele, 5 eurų vertės automobilio anteną, 5 eurų vertės LED šviestuvų valdymo pultelį, bendros 5 eurų vertės 2 vnt., USB laidus, 10 eurų vertės LED lempą su judesio davikliu, 10 eurų vertės prožektorių „Vagner“ ant galvos, 5 eurų vertės plastikinį maišą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Polikaičio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama Ž. M. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

6. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

7. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti atsižvelgiama vien į nuteistojo interesus ir ignoruojami nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) teisėti interesai ir panašiai, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. M. padarė 5 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tai yra turint neišnykusį teistumą. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Ž. M. praeityje teistas 7 kartus, iš jų didžioji dalis teistumų yra už analogiškas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas Ž. M. padarė nepraėjus dviems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis taip pat eilę kartų baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Ž. M. yra pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuosprendis įsiteisėjęs. Nors praeityje Ž. M. buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad Ž. M. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

9. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų bei pritaikytų bausmių ir kad jis esmingai pakeitė savo elgesį teisinga linkme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo Ž. M. elgesio teigiama linkme, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie Ž. M. nusikalstamo elgesio užkardymo.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. M. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė artimus sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus Ž. M. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Taip pat atsižvelgiant į ankstesnius Ž. M. teistumus bei į besikartojantį jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl apeliacinio skundo prašymas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas negali būti tenkinamas.

11. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi nuteistajam Ž. M. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Vytautas Polikaitis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. liepos 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas nuteistajam sudaro 65 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

12. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. M. anksčiau teistas eilę kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kito teismo nuosprendį, nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms Ž. M. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už Ž. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Polikaičio apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš Ž. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.