Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-08-20 · Civilinė byla Nr. 2S-682-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-20
Bylos Nr.
2S-682-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-00571-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
T. M.
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-682-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00571-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Ieškovė T. M. pateikė teismui ieškinį (1 t., 1–3 b. l.) ir patikslintą ieškinį (2 t., 42–44 b. l.), prašydama pripažinti sodo namelį ir 0,0825 ha dydžio žemės sklypą su kiemo statiniais ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių T. M. ir G. M. nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi (2 t., 125–127 b. l.) civilinę bylą nutraukė, atmetė ieškovės T. M. prašymą priteisti iš atsakovo G. M. ir trečiojo asmens A. V. T. 3 630,58 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tenkino A. V. T. prašymą ir iš ieškovės T. M. priteisė 1210 Lt atstovavimo išlaidų. Grąžino ieškovei T. M. 682 Lt žyminį mokestį. Priteisė iš ieškovės T. M. į valstybės biudžetą 59,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įsiteisėjus nutarčiai, panaikino laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2014 m. vasario 18 d. galioja įrašas, kad 0,0825 ha žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių (T. M. ir G. M.) nuosavybė. Šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas - Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-380-154/2013. Išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl 1995 m. vasario 7 d. to paties turto dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi ab initio (t. y. nuo 1995 m.) ir ginčo turtą įregistravus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šioje civilinėje byloje nebeliko ginčo dalyko.

Atsiliepimas

Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo A. V. T. su advokatu D. N. 2012 m. gegužės 14 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 62. Advokatas D. N. kliento vardu parengė atsiliepimą į ieškinį ir atstovavo jam parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Įvertinęs bylos mastą, kvestionuojamų klausimų sudėtingumą, darbo, laiko sąnaudas, teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens prašomas priteisti honoraras nėra per didelis, todėl prašymą dėl 1 210 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo iš ieškovės patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė T. M. atskiruoju skundu (2 t., 132–135 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-13 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. T. naudai ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. T. į bylą įstojo savo iniciatyva nepagrįstai, kadangi bylos išsprendimas negali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

2. Teismas, priteisdamas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, kadangi šią teisės normą galima taikyti tik ginčą išsprendus iš esmės. Šiuo atveju byla nutraukta ir nepriimtas joks procesinis sprendimas iš esmės.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo byloje nesutiko su ieškovės pozicija, net ir atsiliepime į ieškinį išreiškė nesutikimą ieškovės keliamiems reikalavimams, o tai rodo, jog jis byloje turėjo kitokį asmeninį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nei ieškovė.

4. Nutartyje išdėstyti motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės T. M. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. T. naudai prieštarauja teisės normoms ir logikai. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų naudai, buvo priteistos nesant tam pakankamo faktinio bei teisinio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo, protingumo bei teisingumo principus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., 140–141 b. l.) atsakovas G. M. prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-13 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. V. T. ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., 142–143 b. l.) trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. T. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės T. M. patirtas išlaidas surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodė, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nepažeidė teisės normų, tinkamai įvertino ieškovės elgesį vienu metu pareiškiant du ieškinius, kuriuose nurodė prieštaringus paaiškinimus. A. V. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės pareikštu ieškiniu. Ieškovei pareiškus du ieškinius, ieškovė skirtingai šiose bylose nurodė aplinkybes. Toks ieškovės elgesys negali būti pripažįstamas sąžiningu bei protingu, tai neatitinka apdairaus asmens elgesio, todėl dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio atsiradusios bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovės A. V. T..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui A. V. T. iš ieškovės T. M., pirmosios instancijos teismui nutraukus civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro dvi savarankiškos išlaidų grupės (rūšys): žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Skirtinga bylinėjimosi išlaidų prigimtis ir funkcijos lemia atitinkamus, tarp jų – šių išlaidų paskirstymo (atlyginimo) – teisinio reglamentavimo skirtumus. Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi, kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Tokia taisyklė numatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal šią taisyklę teisę į patirtų išlaidų atlyginimą turi ne tik šalys, bet ir kitas proceso dalyvis – trečiasis asmuo tiek su savarankiškais reikalavimais, tiek nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiamas dalyvauti byloje arba motyvuotu šalių prašymų arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo A. V. T. į bylą buvo įtrauktas Šiaulių apylinkės teismo 2012-05-09 nutartimi teismo iniciatyva (1 t., 37–38 b. l.). Pažymėtina, jog apeliantė nepagrindė savo teiginio apie tai, jog teismo iniciatyva įtraukto į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo kreditoriaus A. V. T. teisėms ir pareigoms teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos. Be to, pažymėtina ir tai, jog CPK 47 straipsnis numato trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimą į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje šalių prašymu arba teismo iniciatyva, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal tokį teisminį reglamentavimą akivaizdu, jog trečiųjų asmenų įtraukimui pakanka teismo padarytos tikėtinos išvados apie galimą įtaką jų teisėms arba pareigoms. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog trečiasis asmuo į bylą įstojo savo iniciatyva ir nepagrįstai, kadangi bylos išsprendimas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. nutraukus teismui bylą dėl to, jog neliko ginčo dalyko. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Pažymėtina, kad įstatymas numato asmeniui ne tik teisę pareikšti ieškinį, bet ir pareigą, kad reiškiamas ieškinys būtų iš anksto apgalvotas ir sąžiningai pagrįstas (CPK 5 str. 1 d., 42 str. 5 d., 95 str. 1 d.). Reikalavimų apimtį ir jų turinį gali nustatyti tik pats į teismą besikreipiantis asmuo (CPK 13 str.). Todėl dėl ieškinio nepagrįstumo (nesąžiningumo) atsiradusios pasekmės tenka būtent tokį ieškinį pareiškusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos nutraukimo ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principus, šalių procesinį elgesį, konkrečios bylos išsprendimo materialiuosius teisinius padarinius (CPK 3 straipsnio 6 dalis), pagrįstai nurodydamas, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė beveik vienu metu padavė du ieškinius, kurių sukeliamos teisinės pasekmės būtų buvę vienodos. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad būtent ieškinio ir vėlesnio ieškinio patikslinimo pateikimas lėmė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas procese, nes priėmus ieškinį ir įtraukus į bylos nagrinėjimą trečiąjį asmenį, jam atsirado pareiga pateikti atsiliepimą, atvykti į teismo posėdžius, paruošti atsikirtimus ir pateikti tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 225 straipsnio 3 punktas). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės. Tačiau pripažintina ir sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas turėjo vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojančia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Vien tai, jog teismas nesivadovavo šia teisės norma, o vadovavosi LR CPK 93 straipsniu, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. V. T. priteisė 1210 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, taigi mažiau, nei numato Rekomendacijų maksimalūs tokių išlaidų dydžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išlaidų dydis atitinka Rekomendacijų nuostatas, šalių elgesį procese, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo 2014-05-13 nutarties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. V. T. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-13 nutartį. Atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. V. T. (a.k (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) 121 Lt (šimtą dvidešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja L. Aleknavičienė